Organizacija „Žurnalistai be sienų“ (Reporters Without Borders) tokį įtariamą žurnalistų sekimą pavadino „siaubinga ataka prieš žodžio laisvę“ ir išreiškė susirūpinimą dėl žurnalistų pokalbių klausymosi. Pasak „Der Spiegel“, organizacija ketina imtis teisinių veiksmų prieš šią tarnybą.

Su amerikiečių Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) paslapčių viešintoju buvusiu kontraktininku Edwardu Snowdenu (Edvardu Snoudenu) bendradarbiavęs ir apie JAV bei Vokietijos šnipinėjimo skandalus daug rašęs savaitraštis taip pat cituoja tam tikrus dokumentus.

Tarp jų yra BND sąrašas, kuriame minima mažiausiai 50 žurnalistų ir redakcijų telefonų, faksų numerių ir elektroninio pašto adresų, kurie tarnybos buvo stebimi nuo 1999 metų, nurodė „Der Spiegel“.

Sąraše yra daugiau dvidešimties numerių britų nacionalinio transliuotojo BBC būstinių Londone ir Afganistane, taip pat BBC „World Service“ radijo tarnyboje.

Jame yra vienas ir „The New York Times“ telefono numeris, taip pat naujienų agentūros „Reuters“ mobiliųjų ir palydovinių telefonų numeriai Afganistane, Pakistane ir Nigerijoje.

Visą straipsnį apie BND vykdytą žurnalistų sekimą „Dier Spiegel“ žada išspausdinti savaitgalio numeryje, kuris išeis šeštadienį.

„Mus nuliūdino šie pranešimai, – sakė BBC atstovė. – BBC misija yra suteikti tikslią informaciją ir naujienas žmonėms visame pasaulyje, todėl mūsų žurnalistams reikia leisti veikti laisvai ir saugiai, (leisti) saugoti jų informacijos šaltinius“.

„Mes raginame visas vyriausybes gerbti laisvos spaudos darbą“, – pridūrė ji.

Vokietijos slaptosios tarnybos, jau sulaukusios kritikos dėl įtariamo šnipinėjimo pagal Vašingtono užsakymą, ir savo iniciatyva šnipinėjo savo partneres, tarp jų ir Prancūziją, ketvirtadienį paskelbė Vokietijos žiniasklaida.

Vokietijos žvalgybos agentūra BND yra kaltinama klausydavusi pareigūnų pokalbių Prancūzijos užsienio reikalų ministerijoje, prezidentūroje ir Europos Komisijoje, JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) prašymu.

Tačiau visuomeninis radijas RBB ir „Spiegel“ interneto svetainė ketvirtadienį paskelbė, kad BND, savo ruožtu, šnipinėjo ir kelias „Europos valstybių ir sąjungininkių“ ambasadas bei administracijas.

Vokiečių žvalgybą domino Prancūzijos ir JAV pareigūnai, sakoma pranešimuose, nenurodant informacijos šaltinių.

Manoma, kad toks klausymasis truko keletą metų iki 2013 metų rudens, skelbia žiniasklaida.

Vienas Vokietijos žvalgybos agentas, įtariamas šnipinėjimo Jungtinių Valstijų ir Rusijos naudai, buvo apkaltintas valstybės išdavyste, slaptumo reikalavimų pažeidimu ir kyšininkavimu, ketvirtadienį paskelbė Vokietijos federalinė prokuratūra.

32 metų vyras, įvardijamas kaip Markus R. (Markus R.), kaltinamas pasiūlęs savo paslaugas JAV centrinei žvalgybos valdybai (CŽV) 2008 metų pradžioje, kai dirbo Vokietijos užsienio žvalgybos agentūrai BND. Dokumentai, kuriuo jis pateikė CŽV, atskleidė detalių apie BND darbą ir užsienyje veikiančius agentus, nurodė pareigūnai.

„Jis kaltinamas, kad tai darydamas sukėlė didelį pavojų Vokietijos išoriniam saugumui, – sakoma prokuratūros pranešime. – Kaltinamasis mainais gavo pinigų sumas iš CŽV, atitinkančias bent 95 tūkst. eurų.“

Prieš savo areštą praeitų metų liepą Markus R. taip pat buvo pasisiūlęs bendradarbiauti su Rusijos žvalgyba ir perdavė jos agentams tris dokumentus, vėl pakenkdamas Vokietijos nacionaliniam saugumui, nurodė prokurorai.

Faktas, kad CŽV veikiausiai šnipinėjo žvalgybos organizaciją sąjungininkų šalyje, supykdė Berlyną ir padidino diplomatinę įtampą tarp Vokietijos ir JAV, sukeltą pranešimų, kad amerikiečiai šnipinėjo kanclerės Angelos Merkel mobilųjį telefoną.

Kai buvo suimtas Markus R., Vokietijos vyriausybė pareikalavo, kad Jungtinės Valstijos atšauktų Berlyne veikiančio CŽV posto vadovą.

Prokurorai sakė, kad Markus R. tikriausiai galėdavo prieiti prie svarbių dokumentų dėl savo pareigų tvarkant laiškus ir įslaptintus dokumentus BND užsienio operacijų departamente.

Vokietijos savaitraštis „Der Spiegel“ paskelbė, kad tarp 218 dokumentų, kuriuos Markus R. esą perdavė CIA, buvo visų BND užsienio agentų sąrašas, pasiklausyto pokalbio telefonu tarp tuometės JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton (Hilari Klinton) ir buvusio Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Kofi Annano (Kofio Anano) santrauka, taip pat kontržvalgybos strategijos projektas.

Federalinės prokuratūros atstovė tą pranešimą komentuoti atsisakė.

Jeigu Markus R. būtų pripažintas kaltu, jam gresia nuo vienų iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį tvirtino, kad jos šaliai reikia bendradarbiauti su Amerikos žvalgybos agentūromis, kai žiniasklaida paskelbė, kad Berlynas pradėjo Jungtinėms Valstijoms šnipinėti Europos Sąjungos lyderius ir bendroves.

A.Merkel vyriausybė patiria didėjantį spaudimą dėl tų kaltinimų. Analitikai prognozuoja, kad populiari lyderė atlaikys šį skandalą, bet jos vidaus reikalų ministras pateko į žiniasklaidos ir opozicijos taikiklį dėl „BND aferos“, susijusios su Vokietijos užsienio žvalgybos tarnyba.

Kanclerė pirmadienį tvirtino, kad BND yra „kontroliuojama“, kartodama pažadus duoti parodymus parlamento tyrimui dėl JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) veiksmų, jeigu būtų iškviesta.

„Kita vertus, BND privalo tęsti tarptautinį bendradarbiavimą ir toliau tai darys“, – A.Merkel sakė per bendrą spaudos konferenciją su Čekijos premjeru Bohuslavu Sobotka.
„Vykdant pareigą kovoti su tarptautinėmis terorizmo grėsmėmis, reikia bendradarbiauti su kitomis agentūromis, pradedant nuo NSA“, – pažymėjo ji.

A.Merkel anksčiau pažadėjo „paaiškinti“ ryšį tarp abiejų žvalgybos agentūrų.

Kritikos taikiniu tapęs vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as (Tomas de Mezjeras) – buvęs A.Merkel administracijos vadovas, atsakingas už žvalgybos tarnybų darbą – praeitą savaitę irgi žadėjo atsakyti į klausimus, pateiktus parlamento komiteto, tiriančio „BND aferą“.

Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad JAV žvalgyba prašė BND vykdyti elektroninį šnipinėjimą, nukreiptą ne vien prieš įtariamus teroristus, bet ir prieš Prancūzijos aviacijos milžinę „Airbus“, Prancūzijos prezidentūrą ir Europos Komisiją.

Esminis klausimas – ar Th.de Maiziere'o ministerija suklaidino parlamentą, tvirtindama, kad nieko nežino apie JAV vykdomą ekonominį šnipinėjimą Europoje ir apie Vokietijos numanomą vaidmenį toje veikloje. Vėliausiai tokie pareiškimai nuskambėjo balandžio 14 dieną.

„Airbus“ pareiškė ketinanti „pateikti baudžiamąjį ieškinį prieš nežinomus asmenis, įtariamus pramoniniu šnipinėjimu“.

Vokietijos žvalgybos tarnybos šnipinėjo aukšto rango Prancūzijos pareigūnus ir Europos Komisiją, o surinkta informacija dalydavosi su JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA), sakoma straipsnyje, kuris ketvirtadienį bus paskelbtas dienraščio „Sueddeutsche Zeitung“.

Vokietijos užsienio žvalgybos agentūra BND padėjo NSA vykdyti „politinį šnipinėjimą“, rinkdama informacija apie „aukšto rango pareigūnus Prancūzijos užsienio reikalų ministerijoje, Eliziejaus rūmuose ir Europos Komisijoje“, sakoma tame pranešime.

Nors Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė pati skundėsi, kad buvo šnipinėjama sąjungininkų, šią savaitę buvo paskelbta kompromituojančių pranešimų, kad Berlynas rinko informaciją apie bendroves Europoje Jungtinių Valstijų naudai.

Remdamasis žvalgybos agentūros dokumentais dienraštis „Bild“ pirmadienį paskelbė, kad per A.Merkel pirmąją kadenciją 2008 metais jos biuras buvo informuotas apie Vokietijos indėlį JAV vykdomame ekonominiame šnipinėjime, bet nesiėmė jokių veiksmų.

Kaip rašo „Sueddeutsche Zeitung“, bendrovių šnipinėjimo atvejai veikiausiai buvo pavieniai, Jungtinėms Valstijos siekiant gauti „informacijos apie neteisėtą eksportą“.

Problemos „esmė yra europinių kaimynių ir Europos Sąjungos institucijų politinis šnipinėjimas“, pažymėjo laikraštis, cituodamas vieną šaltinį, informuotą apie BND veiklą.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as (Tomas de Mezjeras), kuris yra svarbus A.Merkel padėjėjas, 2005–2009 metais dirbęs kanclerės biuro administracijos vadovu, pasisiūlė ateinančią savaitę pateikti paaiškinimų parlamento komitetui, tiriančiam NSA operacijas.

Tačiau opozicija jau apkaltino vyriausybę meluojant, nes balandžio 14 dieną paskelbtame dokumente sakoma, kad ji nieko nežinojo apie kokį nors NSA vykdomą ekonominį šnipinėjimą.

„Kategoriškais atmetu pareiškimus, kad vyriausybė nesakė tiesos“, – trečiadienį per įprastą spaudos konferenciją sakė A.Merkel atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas).

Vokietija įtūžo, kai 2013 metais JAV žvalgybos paslapčių viešintojas Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas) atskleidė, kad NSA masiškai šnipinėja telefono pokalbius ir veiklą internete, taip pat Vokietijoje.

Ta informacija, įskaitant faktą, kad NSA šnipinėjo A.Merkel mobilųjį telefoną, pablogino Berlyno santykius su Vašingtonu.