A. Navalnas penktadienį mirė pataisos kolonijoje Arktyje, į kurią buvo išsiųstas tęsti 19 metų laisvės atėmimo bausmės, anksčiau penktadienį pranešė Rusijos federalinė įkalinimo įstaigų tarnyba.

„Diktatorius daugiau nieko nebegali padaryti Navalnui, Navalnas miręs ir tapo nemirtingas“, – naujienų agentūrai AFP sakė B. Akuninas, kurio tikrasis vardas yra Grigorijus Čchartišvilis.

„Taip pat manau, kad nužudytas Aleksejus Navalnas diktatoriui kels didesnę grėsmę nei būdamas gyvas, – komentavo B. Akuninas. – Greičiausiai, norėdamas užgniaužti protesto balsus, jis (V. Putinas) šalyje pradės teroro kampaniją.“

Šį rudenį A. Navalnas, atsakydamas B. Akuninui iš kalėjimo, sakė, kad tiki Dievu ir mokslu. „Tikiu, kad Rusija bus laiminga ir laisva, – rašė jis. – Ir aš netikiu mirtimi.“

Rusijos Nobelio taikos premijos laureatas Dmitrijus Muratovas A. Navalno mirtį pavadino žmogžudyste ir pridūrė, kad jis kelerius metus buvo kankinamas.

„Aleksejus Navalnas trejus metus buvo žiauriai kankinamas. Kaip man sakė Navalno gydytojas: kūnas negali ištverti tokių dalykų. Prie Aleksejui Navalnui skirtos bausmės buvo pridėtas nužudymas“, – laikraščiui „Novaja gazeta“ sakė jis.

Paryžiuje gyvenantis teisių gynėjas veteranas Levas Ponomariovas sakė, kad A. Navalno mirtis yra iššūkis, tačiau rusai turėtų ir toliau kovoti už demokratiją.

„Tai istorinis įvykis, kuris turėtų mus visus suvienyti“, – sakė 82 metų teisių gynėjas naujienų agentūrai AFP pakeliui į mitingą prie Rusijos ambasados.

„Mūsų vis dar daug, – pridūrė jis. – Turime veikti kartu.“

Tačiau politikos analitikai sako, kad tremtyje gyvenantys Rusijos antikremliškos opozicijos nariai nėra vieningi ir negali mesti reikšmingo iššūkio.

Buvęs magnatas Michailas Chodorkovskis, kuris dešimtmetį praleido Rusijos kalėjime ir vėliau dažnai bendravo su A. Navalnu, pareiškė, kad už opozicijos lyderio mirtį, kurią jis pavadino nesavalaike, yra atsakingas V. Putinas.

Jis paragino rusus kovo 17-ąją ateiti į rinkimų apylinkes ir, demonstruojant pasipriešinimą, balsavimo biuleteniuose įrašyti A. Navalno pavardę.

„Jei nežinojote arba abejojote, kaip elgtis šią dieną, štai jums atsakymas“, – socialiniuose tinkluose parašė 60-metis opozicijos politikas tremtyje.

B. Akuninas, gyvenantis užsienyje, pats pakomentavo tokią naujieną savo interneto svetainėje, pažymėdamas, kad šią žinią perskaitė gerdamas kavą. 

„Bet juokauti iškart pasidarė nedrąsu, nes pagalvojau apie tūkstantį ir daugiau gyvų žmonių, suimtų ne už akių, o iš tikrųjų, apie Rusijos politinius kalinius, kurių gyvenimus laužo ši kvaila, pikta mašina. Prisiminkite šiuos žmones, prašau“, – rašė jis.

pagalvojau apie tūkstantį ir daugiau gyvų žmonių, suimtų ne už akių, o iš tikrųjų, apie Rusijos politinius kalinius, kurių gyvenimus laužo ši kvaila, pikta mašina.

B. Akunino suėmimo terminas bus skaičiuojamas nuo jo faktinio sulaikymo arba perdavimo Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijoms momento, pranešė Maskvos teismų spaudos tarnyba.

Primename, kad Rusijoje įtrauktas į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą ir suimtas už akių dviem mėnesiams, B. Akuninas viešai ne kartą smerkė Rusijos invaziją į Ukrainą. Baudžiamoji byla prieš jį buvo iškelta 2023 m. gruodžio mėn. Vykdydami šią bylą tyrėjai atliko kratą Maskvos leidykloje „Zacharov“, kurioje leidžiamos rašytojo knygos.

„Rosfinmonitoring“ įtraukė rašytoją į teroristų ir ekstremistų sąrašą. Sausį Rusijos teisingumo ministerija paskelbė B. Akuniną „užsienio agentu“.  Rusijoje didžiosios leidyklos nutraukė B. Akunino knygų leidybą, o didieji knygynai sustabdė prekybą jo knygomis.

2014 m. B. Akuninas išvyko iš Rusijos ir su šeima gyvena Jungtinėje karalystėje. Jis taip pat turi nekilnojamojo turto Ispanijoje ir Prancūzijoje. Jis parašė daugiau kaip 25 knygas. Kūriniai išleisti 30 šalių, taip pat – ir Lietuvoje.

B. Akuninas nedviprasmiškai pasisako prieš Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, karą, jis rinko pinigus Ukrainos pabėgėliams. B. Akuninas ragino sukurti programą, kuri padėtų dezertyravusiems iš Rusijos kariuomenės. Kai visame pasaulyje žinomas rašytojas buvo įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą, o jo knygos uždraustos, jis atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos Federacijoje to nebuvo buvę nuo sovietų laikų.

Kaltinimai 67 metų rašytojui buvo pareikšti praėjusių metų gruodį, kai jis, kalbėdamas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu apsimetančiais rusų pokštininkais, pareiškė paramą Kyjivui.

Maskvos Basmano rajono teismo sprendimu, užsienyje nuo 2014 m. gyvenantis B. Akuninas, jei būtų išduotas arba kada nors įkeltų koją į Rusiją, būtų nedelsiant suimtas.

B. Akuninas yra vieno iš populiariausių ir savo istoriniais detektyvais garsėjančio gruzinų kilmės Rusijos rašytojo Grigorijaus Čchartišvilio pseudonimas.

Jis yra senas Kremliaus kritikas, o Maskvos puolimą Ukrainoje netrukus po jo pradžios 2022 m. vasarį yra pavadinęs „absurdu“.

Sausį Maskva jau buvo pareiškusi, kad jis yra „užsienio agentas“ – šiuo plačios reikšmės terminu Kremlius vadina visus, kuriuos laiko valstybės išdavikais ir priešais.

Praėjus savaitėms po invazijos Ukrainoje pradžios, Maskva uždraudė kritikuoti savo kariuomenę ir nuo tada yra sulaikiusi tūkstančius konfliktui nepritariančių asmenų.

Nuo karinės operacijos Ukrainoje pradžios iš Rusijos pabėgo ne vienas žymus kultūros veikėjas, o tie, kurie to nepadarė, susiduria su griežta cenzūra.

Kremliui pernai vasarį pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, Rusijoje prasidėjo kitaminčių persekiojimas, paveikęs ir meną, iš šalies knygynų dingsta Maskvą kritikuojančių autorių knygos.

Akuninu pasivadinęs Sakartvele gimęs 67 metų rašytojas Grigorijus Čchartišvilis garsėja kaip istorinių detektyvų autorius, nuo seno kritikuojantis prezidentą Vladimirą Putiną. Jo pavardė buvo įtraukta į Rusijos finansinės žvalgybos „Rosfinmonitoring“ „teroristų ir ekstremistų“ sąrašą.

„Teroristai paskelbė mane teroristu“, – feisbuke parašė Londone gyvenantis B. Akuninas.

Rusijos tyrimų komitetas paskelbė pradėjęs baudžiamąjį tyrimą dėl B. Akunino tariamo „terorizmo pateisinimo ir viešo melagingos informacijos platinimo“ apie Rusijos kariuomenę.

„Rusiją valdo psichologiškai sutrikęs diktatorius, bet blogiausia, kad jis paklūsta savo paranojai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė B. Akuninas tą dieną, kai V. Putinas įsakė užpulti Ukrainą. Praėjusią savaitę viena pagrindinių Rusijos leidyklų AST paskelbė, kad dėl B. Akunino „viešų pareiškimų“ nebeplatins jo knygų.

Teroristai paskelbė mane teroristu.

Į Kremliaus nemalonę patekęs B. Akuninas yra vienas skaitomiausių šiuolaikinių Rusijos rašytojų. Jis yra vienas iš „Tikrosios Rusijos“ įkūrėjų, ši platforma telkia Rusijos kultūros veikėjus padėti ukrainiečių pabėgėliams ir iš savo šalies pabėgusiems rusams. Maskvai pradėjus karą Ukrainoje, daugelis kultūros veikėjų pabėgo iš Rusijos, o tiems, kurie liko, gresia griežti cenzūros įstatymai.

Prieš kelias dienas buvo paskelbtos ištraukos iš pokalbio su Kremliaus apsimetėliais, apgavusiais rašytoją, kuris jiems papasakojo ir apie tai, kad renka aukas Ukrainai. Nuo sovietų diktatoriaus Josifo Stalino (1879–1953 m.) Didžiojo teroro metų rašytojai nėra buvę apkaltinti terorizmu.

„Būkite atsargūs ir nesuklyskite, jei esate Rusijoje. O jei išvykote į užsienį, svečioje šalyje patiriate sunkumus ir mąstote apie grįžimą, negrįžkite“, – pridūrė B. Akuninas, kreipdamasis į kitus Kremliaus kritikus. „Naktis bus vis tamsesnė. Bet galiausiai vis tiek išauš“, – parašė jis.

Garsiam rusų rašytojui Borisui Akuninui atrodo, kad Rusija yra okupuota priešų, kuriuos palaiko vietiniai gyventojai; tai jis pareiškė interviu Didžiosios Britanijos visuomeninam transliuotojui trečiadienį Londone, kur vyksta rusų literatūros festivalis „Slovo“.

BBC rusiškos tarnybos apžvalgininko kultūros klausimais Aleksandro Kano paklaustas, ar šiuo metu už Rusijos ribų daugiausia gyvenantis rašytojas dažnai lankosi Maskvoje, jis atsakė: „Dabar aš kalbėsiu apie liūdnus dalykus“.

„Aš Rusijoje visiškai nustojau lankytis. Ir tol, kol ten nepasikeis atmosfera ir klimatas, aš ten važiuoti neketinu. Aš nusprendžiau, kad man pakaks, aš noriu išvažiuoti, aš taip nusprendžiau kažkada vasaros pabaigoje, praėjusio rudens pradžioje“, – sakė B.Akuninas, kurio tikrasis vardas ir pavardė yra Grigorijus Čchartišvilis.

„Mane apėmė tvirtas jausmas, kad mano šalis yra priešo okupuota. Visa, kas gyvenime visuomet buvo man priešiška, visa, kas man buvo neapkenčiama, visa tai dabar karaliauja. Šovinizmas, ksenofobija, agresyvus melas, netoleravimas kitaip mąstančių, visa tai dabar užpildė visą erdvę aplinkui“, – kalbėjo jis.

„Koks tokioje situacijoje būtų pasirinkimas? – klausia rašytojas. – Arba išvažiuoji iš šitokios erdvės, arba, nežinau, meti savo taikią profesiją, imi šautuvą į rankas ir eini į partizanus kautis su okupantais. Bet partizanams galima kautis su okupantais, jeigu juos palaiko taikūs gyventojai. Nes partizanas, kurio nepalaiko apylinkės kaimai, – už ką jis, tiesą sakant, partizanauja?“.

„O tokio jausmo, kad taikūs gyventojai laikosi tokio pat požiūrio kaip aš, visiškai nejaučiau. Priešingai, visi aplink kažkaip baisiai džiaugėsi, jiems buvo viskas puiku. Nuvažiavau žiemos pradžioje į Rusiją dar kartą, pažiūrėti, ar nepasidarė geriau. Pasidarė blogiau. Pasidarė blogiau“, – tęsė B.Akuninas.

„Aš puikiai suprantu, kaip šis mechanizmas sudarytas. Aš suprantu, kodėl tai vyksta. Gana prarasta receptūra. Imamas senstelėjęs imperinis kompleksas, tūnantis masių sąmonėje, įjungiamas televizorius visu garsu, ir štai rezultatas. Bet dėl to, kad aš tai suprantu, man nėra linksmiau“, – pažymėjo jis.

„Apskritai, dabar man toks laikotarpis, žinote, kai būna, kad nutariama išvažiuoti ir patikrinti savo jausmus būnant atskirai“, – pridūrė rašytojas.

A.Kanas paklausė, ar problema glūdi ne tiek valdžioje kiek gyventojų palaikyme jai.

„Pagrindinė problema – ne žmogus vardu Vladimiras Putinas. Pagrindinė problema – gyventojų smegenyse. Kol žmonės nesupras, kad jie kvailinami, kol jie nesubręs, kol nepradės mąstyti savarankiškai.... Jeigu aš galėčiau kažkaip padėti..., bet aš galiu tai padaryti tik žodžiu. Dabar mane yra apėmęs toks jausmas, kad Rusijos politikos laikotarpis laikinai baigėsi. Tai tokia tyla, bet bijau, kad tai tyla prieš audrą“, – sakė B.Akuninas.

Populiarus rusų detektyvų autorius Borisas Akuninas (Grigorijus Čchartišvilis) trečiadienį atsisakė kvietimo atvykti į susitikimą su prezidentu Vladimiru Putinu, pareikšdamas, kad negali būti šalia jo, kai Rusijos kalėjimuose yra politinių kalinių.

Viename kategoriškiausių savo pareiškimų opoziciją palaikantis rašytojas sakė, kad boikotuos ketvirtadienį organizuojamą V.Putino susitikimą su rašytojais, kuriame prezidentas turėtų aptarti vyriausybės paramą literatams.

Rusija jau ne kartą buvo kaltinama, kad teisia opozicijos aktyvistus dėl politinių motyvų, nors Maskva neigia turinti politinių kalinių.

„Kol šalyje yra politinių kalinių, aš negaliu būti arti jos vadovo, netgi tame pačiame pastate“, – interneto tinklaraštyje rašo B.Akuninas, kurio detektyviniai romanai yra skaitytojų mėgstami Rusijoje ir užsienyje.

„Tai reikštų, kad man priimtina klausytis gražių kalbų asmens, kuris laiko žmones įkalintus dėl jų politinių įsitikinimų“, – nurodo jis.

Šis rašytojo pareiškimas sulaukė piktos V.Putino atstovo Dmitrijaus Peskovo reakcijos. Šis apkaltino B.Akuniną „nihilizmu“.

„Literatų bendruomenėje turime keletą atstovų, kurie... tradiciškai atsisako galimybės susitikti su prezidentu ir uždavinėja jam klausimus, į kuriuos patys negali atsakyti“, – pareiškė D.Peskovas interneto naujienų svetainei Snob.ru.

„Deja, tai yra tam tikro pobūdžio socialinis nihilizmas, kuris neduoda jokios naudos“, – nurodė jis.

D.Peskovas taip pat paneigė, kad Rusijoje esama politinių kalinių.

„Nesuprantu, ką jis vadina politiniais kaliniais. Ar tuos, kurie buvo suimti „Bolotnajos“ byloje?“ – klausė jis, kalbėdamas apie 2012 metų gegužės 6 dienos protestą Maskvos Bolotnajos aikštėje, per kurį buvo suimti prieš V.Putiną protestavę aktyvistai.

Rusijoje keliolika aktyvistų yra iki teismo įkalinti dėl protesto prieš V.Putino sugrįžimą į Kremlių trečiai kadencijai.

Kiti yra kalinami namų arešto sąlygomis arba slapstosi. Spalio mėnesį vienam aktyvistui teismas skyrė prieštaringai vertinamą neterminuotą gydymą vienoje psichiatrijos ligoninių.
„Jie visai nėra politiniai kaliniai“, – tikino D.Peskovas.

„Jiems pateikti kaltinimai dėl chuliganizmo, smurto prieš teisėsaugos pareigūnus. Tai visai nesusiję su politika“, – nurodė jis.

Ketvirtadienį turintis įvykti susitikimas jau sulaukė kritikos, nes jame turėtų būti aptartos sovietų laikus primenančios, galimos valstybinės stipendijos literatūros kūrėjams.

Rusija jau paskyrė dosnų valstybės finansavimą filmams, kuriems pritaria valstybės fondas. Tarp tokių juostų yra kelios sovietinių laikų didvyrius ir karo pergales šlovinančios juostos.

Kitas opoziciją palaikantis poetas ir žurnalistas Dmitrijus Bykovas, kuris taip pat atmetė Kremliaus kvietimą, radijui „Echo Moskvy“ sakė: „Mes galime kaip nors išspręsti mūsų rašytojų problemas be valdžios lyderių“.