Tokio statuso suteikimu prasideda ilgas šios neramios Balkanų valstybės kelias į ES.

Rusijos karas Ukrainoje atgaivino ES norą svarstyti galimybę įsileisti daugiau savo rytinių kaimynių po daugelį metų trukusios aklavietės.

Blokas nerimauja, kad kitos galybės, pavyzdžiui, Rusija ar Kinija, gali išplėsti savo įtaką Balkanuose, jei prie Bendrijos norinčioms prisijungti šalims bus užkirstas kelias tai padaryti.

Briuselyje susitikę valstybių narių Europos reikalų ministrai sprendimą priėmė Europos Komisijai spalio mėnesį rekomendavus pradėti Bosnijos narystės procesą.

Oficialiai tam ketvirtadienį Briuselyje turi pritarti ES lyderiai.

Šis žingsnis žengtas nepaisant ilgalaikio susirūpinimo dėl politinės padėties Bosnijoje – 3 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kurią nuo prieš tris dešimtmečius vykusio niokojančio karo pabaigos slegia etniniai nesutarimai.

Ji tebėra padalyta į serbų darinį – Serbų Respubliką (Republika Srpska) – bei musulmonų-kroatų apgyvendintą Bosnijos ir Hercegovinos Federaciją. Abi dalis jungia silpna centrinė vyriausybė.

Ši Balkanų valstybė yra valdoma administracinės sistemos, sukurtos 1995 metų Deitono taikos susitarimu, kurio dėka 10-e dešimtmetyje pavyko užbaigti konfliktą. Tačiau iš esmės to neužteko sukurti stabilų pagrindą šalies politinei raidai.

EK nustatė keturiolika prioritetinių reformų krypčių, kurias Bosnija privalo įgyvendinti, kad galėtų pereiti į kitą oficialių stojimo derybų pradžios etapą.

ES plėtros komisaras Oliveris Varhelyi (Oliveris Varhelijus) sakė, kad savo kelyje į bloką Bosnija priėjo „lemtingą akimirką“.

Tuo metu valstybės politikai tvirtina, kad atėjo metas jai suteikti kandidatės statusą.

Atėjo laikas Bosnijos ir Hercegovinos žmonėms gauti teigiamą žinią iš Europos Sąjungos.

„Atėjo laikas Bosnijos ir Hercegovinos žmonėms gauti teigiamą žinią iš Europos Sąjungos“, – praėjusią savaitę sakė Denisas Bečirovičius, vienas iš Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumo pirmininkų, atstovaujantis bosnius.

„Bet, žinoma, tai bus tik tikrojo darbo pradžia“, – pridūrė jis.

ES teigė, kad Serbų Respublika blokuoja valstybės institucijas ir praktiškai paralyžiuoja reformų procesą.

Be to, nerimą kelia šalies serbų lyderių raginimai užmegzti glaudesnius ryšius su Rusija, o jų darinio prezidentas nacionalistas Miloradas Dodikas pažadėjo stabdyti siekį prisijungti prie ES, jei tai reikštų didesnę valdžios centralizaciją.

Bosnija prisijungs prie kitų septynių šalių, turinčių kandidačių statusą: Turkijos, Šiaurės Makedonijos, Juodkalnijos, Serbijos, Albanijos, Moldovos ir Ukrainos.

Stojimo į Europos Sąjungą procesas gali užtrukti daugelį metų, nes kandidatės įgyvendina reformas, kurias Briuselis turi stropiai įvertinti.

Jis taip pat gali sustoti, kaip nutiko Turkijos stojimo atveju.

Ukraina ir Moldova iki šiol buvo naujausios šalys kandidatės, gavusios šį statusą birželį, praėjus keturiems mėnesiams nuo Rusijos karo prieš Kyjivą pradžios.

Apie paraišką dėl narystės paskelbė ir Kosovas, ketinantis pateikti ją iki metų pabaigos.

JAV iždo departamentas į sankcijų sąrašą įtraukė Marinko Čavarą, vienos iš dviejų sutartyje po karo numatytų autonominių regionų Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos prezidentą.

Sankcijos taip pat įvedamos ir kito regiono – Serbų Respublikos – sveikatos ir socialinių reikalų ministrui Alenui Šeraničiui.

Jiedu kaltinami įgyvendinantys savo „etnonacionalistines ir politines darbotvarkes“, kurios kelia grėsmę demokratijai ir stabilumui regione.

Vašingtonas kaltina 55 metų M. Čavarą stabdant teisėjų skyrimą, kad pakenktų federacijos konstituciniam teismui, siekdamas „savo ir savo partijos politinių interesų“ demokratijos sąskaita.

45 metų  A. Šeraničius kaltinamas palaikantis Serbų Respublikos atsiskyrimą, siūlydamas įkurti savo regione įtakingą vaistų instituciją, kuri pakenktų valstybinių sveikatos institucijų veiklai.

Teigiama, kad šį žingsnį palaiko Bosnijos etninių serbų lyderis Miloradas Dodikas, vienas iš trijų Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumo – valstybės vadovo funkcijas vykdančios kolektyvinės institucijos – narių. Sausį JAV paskelbė sankcijas dėl korupcijos ir sąmokslo paskelbti Serbų Respublikos nepriklausomybę nuo šalies.

M. Čavara ir A. Šeraničius „toliau siekia savo etnonacionalistinių interesų savo šalies taikos, stabilumo ir klestėjimo sąskaita“, nurodė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).

„Ši destabilizuojanti veikla kelia grėsmę Bosnijos ir Hercegovinos pasirinktai ateičiai euroatlantinėje bendruomenėje ir neleidžia šaliai bei jos piliečiams išnaudoti visą savo potencialą“, – sakė jis.

Šią informaciją unian.com skelbia remiantis „Balkan Observer“.

„Ukrainos pavyzdžiu parodėme, ko galima tikėtis. Jei kils grėsmė, reaguosime“, – Bosnijos televizijos eteryje sakė M. Kalabuchovas.

Pasak Rusijos ambasadoriaus, Rusija šiuo metu neturi Bosnijos ir Hercegovinos veiksmų plano, o Maskva reaguos „analizuodama strateginę ir geopolitinę situaciją“.

Bosnijos ir Hercegovinos prezidiumo pirmininkas Zeljko Komsicas pasmerkė Rusijos ambasadoriaus Bosnijoje ir Hercegovinoje pareiškimą. „Griežtai smerkiu Rusijos Federacijos ambasadoriaus Bosnijoje ir Hercegovinoje grasinimus, kuriuos jis išsakė komentuodamas Bosnijos ir Hercegovinos galimybę prisijungti prie NATO“, – pabrėžė Z. Komšičius.

„Rusijos ambasadoriaus žinia, kad Rusijos reakcija bus sekama, rodant pavyzdį Ukrainai, prieš kurią Rusija vykdo agresiją, yra vienareikšmiška, bet kartu ir nepriimtina Bosnijai ir Hercegovinai“, – pabrėžė Bosnijos ir Hercegovinos prezidiumo pirmininkas. .

Z. Komšičius pažymėjo, kad Bosnijos ir Hercegovinos sprendimas prisijungti prie NATO gali būti tik šalies institucijų sprendimas, o ne „pretekstas atakai prieš Bosniją ir Hercegoviną“.

Serbiška Bosnijos ir Hercegovinos dalis – Serbų Respublika – paskelbė savo karinį neutralumą 2017 metais.

Renginiai prasidėjo ryte, o dalyvių neatgrasė griežtesni suvaržymai, įvesti siekiant apriboti COVID-19 infekcijos plitimą.

Pirmieji atminimo renginiai įvyko ryte, o 14 val. Lietuvos laiku, prasidėjo gedulinga ceremonija Potočare – šalia Srebrenicos esančiame kaime, kur konflikto metu buvo dislokuotos JT taikos palaikymo pajėgos UNPROFOR. Šios ceremonijos metu per pastaruosius metus atpažintų devynių aukų palaikai bus palaidoti memorialinėse kapinėse.

1995 metų liepos 11 dieną liūdnai pagarsėjusį miestelį užėmusios serbų pajėgos per kelias dienas išžudė daugiau kaip 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų.

Vienas iš dalyvių 27 metų Sehadas Hasanovičius turi dvimetę dukrą, kurį yra tokio paties amžiaus kaip ir jis, kai dėl prasiveržusio smurto neteko savo tėvo.

„Sunku, kai matai, kad kažkas skambina savo tėvui, o tu jo neturi“, – netramdydamas ašarų sakė vyras.

Pasak S. Hasanovičiaus, jo tėvas Semso „nuvyko į mišką ir taip ir nesugrįžo; buvo rasti vos keli jo kaulai“.

Semso, kaip ir jo brolis Šefikas bei tėvas Sevko, žuvo, kai Ratko Mladičiaus vadovaujami Bosnijos serbų kariai pateko į Srebrenicos anklavą ir ėmė sistemingai žudyti bosniakų (Bosnijos musulmonų) vyrus bei paauglius.

„Buvo nužudyti keturių mano seserų vyrai“, – pasakojo 48 metų Ifeta Hasanovič, kurios sutuoktinis Hasibas tapo viena iš devynių aukų, kurių palaikai buvo identifikuoti po 2019 metų liepos.

„Buvo nužudytas mano brolis, taip pat jo sūnus. Mano anyta neteko savo vyro ir sūnaus“, – pridūrė ji.

Srebrenicos žudynės, dviejų tarptautinių teismų pripažintas genocidu, įvyko einant į pabaigą 1992–1995 metų kruvinam karui tarp Bosnijos kroatų, musulmonų ir serbų, pareikalavusiam apie 100 tūkst. gyvybių.

Iki šiol daugiau nei 80 masinių kapaviečių buvo rasti ir identifikuoti beveik 6 900 aukų palaikai.

Bosnijos serbų pajėgoms per karą vadovavęs generolas Ratko Mladičius, kurį daugelis serbų tebelaiko didvyriu, JT tribunolas 2017 metais nuteisė kalėti iki gyvos galvos dėl karo nusikaltimų, įskaitant genocidą Srebrenicoje. R. Mladičius šiuo metu laukia teismo sprendimo dėl jo pateiktos apeliacijos.

Radovanas Karadžičius, Bosnijos serbų karo laikų politinis lyderis, Hagoje taip pat buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Kova su neigimu

Srebrenicos žudynės yra vienintelis Bosnijos konflikto epizodas, kurį tarptautinė bendruomenė laiko genocidu.

Ir nors Bosnijos musulmonams šio žiaurumo masto pripažinimas yra ilgalaikės taikos sąlyga, daugumai serbų – lyderiams ir eiliniams žmonėms tiek Bosnijoje, tiek Serbijoje – žodžio „genocidas“ vartojimas lieka tabu.

Artėjant metinėms, Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius apibūdino Srebrenicą kaip „tai, kuo neturėtume ir negalėtume didžiuotis“, tačiau viešai jis dar nė karto nėra ištaręs žodžio „genocidas“.

Skurdžioje Srebrenicoje – rytų Bosnijoje esančiame miestelyje, turinčiame vos kelias parduotuves centre – šalia gyvena keli tūkstančiai serbų ir musulmonų.

Penktadienį miesto meras serbas Mladenas Grujičičius, išrinktas 2016 metais po genocido neigimu paremtos kampanijos, pareiškė, jog „kasdien atsiranda vis naujų įrodymų, paneigiančių visų įvykių dabartinį pateikimą“.

Bosnijos serbų politinis lyderis Miloradas Dodikas žudynes taip pat apibūdino kaip „mitą“.

Tačiau penktadienį Bosnijos jungtinio prezidiumo narys musulmonas Šefikas Džaferovičius pabrėžė: „Nenuilstamai reikalausime tiesos, teisingumo ir būtinybės teisti visus, kas įvykdė šį nusikaltimą“.

„Kovosime su tais, kas neigia genocidą bei garbina jo vykdytojus“, – sakė jis memorialiniame centre, kur sudalyvavo kolektyvinėje maldoje.

Siekdami išvengti didelių minių šeštadienį, organizatoriai pakvietė žmones lankytis memorialiniame centre visą liepos mėnesį.

Šias pastabas Rusijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Vasilijus Nebenzia išsakė JT Saugumo Tarybai vienbalsiai patvirtinus siūlymą dar metams pratęsti Europos Sąjungos pajėgų EUFOR-„Althea“ misiją prižiūrint 1995 metų Deitono susitarimų įgyvendinimą Bosnijoje.

Kai kurie analitikai Bosniją laiko šalimi, tapusia Vašingtono ir Maskvos varžymosi dėl įtakos arena. Vakarų valstybės dažnai kaltina Maskvą kišantis į regiono reikalus, kad Balkanų šalims būtų užkirstas kelias įstoti į NATO.

V. Nebenzia paragino Saugumo Tarybos nares „padvigubinti pastangas“, kad būtų uždarytas JT biuras, vadovaujamas vyriausiojo įgaliotinio Valentino Insko.

Vis dėlto šis raginimas nesulaukė didesnio Saugumo Tarybos palaikymo.

V. Nebenzia kaltino V. Insko pasinaudojus savo naujausia ataskaita Saugumo Tarybai, kad spaustų Bosnijos integraciją į euroatlantines institucijas.

„Vyriausiasis įgaliotinis privalo gerbti savo mandatą, o ponas Insko nėra kompetentingas piršti Sarajevui euroatlantinę integraciją“, – kalbėjo Rusijos atstovas.

V. Nebenzia taip pat užsipuolė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misijos naująjį vadovą bosnį – anot ambasadoriaus, šis pareigūnas organizavo seminarą, per kurį buvo agituojama už šalies stojimą į NATO.

„Svarbu griežtai vykdyti Deitono principus“, – tvirtino V. Nebenzia ir atmetė „dirbtinius argumentus“, kad būtų toliau palaikomas Bosnijos tarptautinis protektoratas, kai jis nebėra būtinas.

Nuo kruvino karo praeito amžiaus paskutiniame dešimtmetyje ši Balkanų valstybė yra palaikoma trapaus susitarimo dėl dalijimosi valdžia tarp pagrindinių trijų jos grupių: musulmonų, serbų ir kroatų.

Kritikai sako, kad ši sistema įtvirtina etninį susiskaldymą ir primeta Bosnijai pernelyg didelį ir neveiksmingą valdymo aparatą.

Per metus po rinkimų iš trijų asmenų sudarytas Bosnijos ir Hercegovinos prezidiumas nesugebėjo susitarti netgi dėl valstybės vėliavos, jau nekalbant apie vyriausybės suformavimą.

Prezidiumo narių nesutarimų pagrindinė ašis – požiūris į NATO.

Serbų atstovas Miloradas Dodikas yra prorusiškas nacionalistas, pasisakantis už serbiškojo regiono suverenitetą.

Tuo metu kroatų ir musulmonų bosnių atstovai prezidiume nori, kad jų šalis kada nors įstotų į NATO, nors M. Dodikas tam įnirtingai priešinasi.

Šalis šiųmetiniame konkurse, vykstančiame Kijeve, nedalyvauja dėl finansinių sunkumų. Per pastaruosius penkerius metus tai jau bus trečiasis kartas, kai Bosnijos ir Hercegovinos nacionalinis transliuotojas nerodys didžiausio Europos dainų konkurso.

Bosnija ir Hercegovina konkurse debiutavo 1993-aisiais. Tuo metu šalis kariavo su Jugoslavija. Tam, kad saugiai pasiektų Airiją, kur tais metais vyko konkursas, šaliai atstovavę dainininkai Sarajevą galėjo palikti tik sutemus. Paskutinį kartą šalis konkurse dalyvavo 2016-aisiais. Tais metais jai atstovavę „Dalal&Deen feat. Ana Rucner&Jala“ pusfinalyje liko vienuolikti ir į finalą nepateko.

Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis – jau šį vakarą, 22 val. per LRT TELEVIZIJĄ, LRT RADIJĄ ir portale LRT.lt!

Klaipėdos uoste pasieniečiai sulaikė Bosnijoje ir Hercegovinoje ieškomą praėjusiais metais pagamintą automobilį „Volkswagen Passat”. Jį vairavo iš Švedijos keltu atvykęs klaipėdietis.

Ketvirtadienį VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės Uosto užkardos pasieniečiai Malkų įlankos kontrolės punkte patikrino keltu iš Švedijos atvykusio 55-erių Klaipėdos gyventojo ir jo vairuoto „Volkswagen Passat” su Bosnijos ir Hercegovinos registracijos numeriais dokumentus. Kartu vyko 48-erių klaipėdietis.

Vairuotojas pateikė 2013 m. laidos automobilio dokumentus. Pasieniečiai išsiaiškino, kad šio „Volkswagen Passat”, Interpolo duomenimis, paiešką praėjusių metų rugsėjį paskelbė Bosnijos ir Hercegovinos teisėsaugininkai.

VSAT Pakrančių apsaugos rinktinėje dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Abu klaipėdiečius pasieniečiai po apklausos paleido. „Volkswagen Passat” saugomas Pakrančių apsaugos rinktinėje.

Iš viso 2013 m. pasieniečiai sulaikė 99, įtarta, vogtus automobilius.

Lietuvos bei Bosnijos ir Hercegovinos Serbų Respublikos pareigūnai bendradarbiaus, siekiant kuo sparčiau atlikti ikiteisminius tyrimus dėl Ūkio banko, "Balcan Invest Bank", Birač grupės įmonių ir kitų susijusių veikų.

Praėjusią savaitę Serbų Respublikos sostinėje Banja Luka įvykusiame koordinaciniame pasitarime, kuris surengtas tarpininkaujant Eurojustui, aptarti būdai, kaip išvengti abejose valstybėse atliekamų ikiteisminių tyrimų dubliavimo bei dvigubos galimai kaltų asmenų atsakomybės, pranešė Lietuvos generalinė prokuratūra.

Pasitarimo metu Lietuvos ir Serbų Respublikos pareigūnai taip pat susitarė dėl glaudaus bendradarbiavimo būdų, kaip paspartinti tarptautinį susižinojimą ir užtikrinti kuo spartesnį bei išsamesnį bylų tyrimą abejose valstybėse.

Pirmadienį 16 val. šiuo klausimu komentarą teiks Generalinės prokuratūros prokuroras.

Bosnijos ir Hercogovinos Serbų Respublikos teisėsauga dėl bankrutavusios ir nacionalizuotos molžemio gamyklos "Birač Zvornik" žlugimo kaltina su gamykla susijusius penkis Lietuvos piliečius - Mindaugą Kazakevičių, Rimantą Balsį, Martyną Ugianskį, Virginijų Vajegą ir Oksaną Kavtun.

Buvęs "Birač" ir bendrovės "Alumina" finansų direktorius M.Kazakevičius bei bendrovės "Mehanika" vadovas R.Balsys kaltinami piktnaudžiavimu tarnyba, o buvęs "Birač" valdybos pirmininkas M.Ugianskis bei bendrovių "Mehanike", "Alumine" ir "Birač Energa" valdybos nariai V.Vajega ir O.Kavtun yra įtariami dokumentų klastojimu ir sunaikinimu, rašo portalas novosti.rs.

Bosnijos ir Hercogovinos Serbų Respublikos vyriausybė gamyklą nacionalizavo po balandžio mėnesį policijos atlikto tyrimo. Tyrimas atskleidė mokesčių vengimą ir buvusių vadovų išlaidas tuo metu, kai kontrolinį nuostolingai veikiančios gamyklos akcijų paketą valdė bankrutavusi Vladimiro Romanovo valdyta Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG).