Pietinės miesto dalies gyventojai iki šiol skundžiasi akis ir gerklę graužiančia smarve. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje sudaryta darbo grupė aiškinosi, ko laukti šiltuoju metų laiku, kai kvapai dar suintensyvėja ir tampa sunkiai pakeliami.

Darbo grupė, sudaryta iš savivaldybės ir kontroliuojančių institucijų atstovų domėjosi, kokias kvapų mažinimo priemones šiemet taikys Dumpių kaime veikiančios bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ir „Branda LT“.

„Klaipėdos vandens“ Pardavimų departamento direktorė Eglė Alonderienė patikino, kad pavasarį įmonė ketina užbaigti pernai pradėtus darbus – iki kovo 18-osios bus uždengti gravitaciniai tankintuvai, o, atšilus orams, nuo gegužės pradžios iki spalio pabaigos, žadama sumažinti kvapus nuotekose.

Tuo metu priemonės, kurias atsakingų institucijų atstovams pristatė bendrovė „Branda LT“ direktorius Evaldas Stakė, darbo grupės nariams sukėlė daugiau klausimų.

Nepaisant to, kad šios įmonės kvapų tarša viršijo maksimalius kvapų taršos vienetus, ji nepateikė jokios priemonės, kaip šiemet kovos su tarša kvapais.

Pasak savivaldybės atstovų, kvapų mažinimo priemonių plano pasigedo ir pasitarime dalyvavę Visuomenės sveikatos centro specialistai, kurie, be kita ko, iki posėdžio negavo atsakymų į savo paklausimus.

Esą bendrovė „Branda LT“ yra numačiusi atlikti poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūras, tačiau kada realiai tai bus daroma – neaišku. „Brandos LT“ atstovas užsiminė apie įmonės ketinimus vykdyti šalutinių gyvūninių produktų ir kitų bioskaidžių atliekų, turinčių specifinį kvapą, priėmimą ir rūšiavimą (šiuo metu ši veikla yra uždrausta), todėl susirinkusiesiems kilo rimtų abejonių, ar kvapų taršos mažinimui nekils papildomų grėsmių.

Išvadas dėl bendrovės „Branda LT“ indėlio į kvapų mažinimą ketinama daryti tada, kai bus atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Pareikalauta, kad įmonė pakartotinai per mėnesį pateiktų pagrįstą kvapų taršos mažinimo priemonių planą.

„Galima tikėtis, kad šylant orui nemalonių kvapų mieste bus mažiau – patys taršiausi bendrovės „Klaipėdos vanduo“ įrenginiai bus uždengti“, – apibendrino Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.

Visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas ištyrė keturias įmones, kurių veikla galėjo prisidėti prie dvoko mieste atsiradimo.

Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos Astos Šlepetienės, ištirtos pramoninę veiklą Dumpiuose vykdančios įmonės.

Kvapų tyrimai buvo atlikti bioskaidžias atliekas į kompostą perdirbančios įmonės "Branda LT", bendrovių "Grigeo Klaipėda", "Klaipėdos vanduo", Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro teritorijose.

Anot A.Šlepetienės, suminiai tyrimo rezultatai atskleidė, jog, vertinant įmonių veiklą, pažeidimų neužfiksuota.

"Atlikome keturių įmonių kvapų sklaidos modeliavimo tyrimą ir suminį rezultatų vertinimą", – teigė A.Šlepetienė.

Anot jos, remiantis tyrimo rezultatais, iš minėtų įmonių sklindančių kvapų miesto gyventojai užuosti neturėtų.

Vis dėlto rajone gyvenantys žmonės dvoku skundžiasi pagrįstai.

Nustatyta, jog dėl įmonės "Branda" vykdomos veiklos nemalonius kvapus jaučia Gručeikių kaimo, esančio Klaipėdos rajone, gyventojai.

Pasak A.Šlepetienės, šiai įmonei gresia administracinės nuobaudos.

Atlikus suminį visų minėtų įmonių kvapų modeliavimo tyrimą, paaiškėjo, kad smarvė pasiekia Toleikių, Gručeikių, Ketvergių gyventojus.

"Minėtose vietovėse nemalonių kvapų koncentracija ore viršija leistiną normą", – konstatavo A.Šlepetienė.

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, leistina kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore – ne daugiau nei 8 europiniai kvapo vienetai.

Nemaloniais kvapais rajono gyventojai skundžiasi jau kurį laiką.

Žmonės tikina namuose negalintys vėdinti patalpų, kadangi pro atvirus langus skverbiasi smarvė. Jie taip pat susirūpinę šių kvapų poveikiu organizmui.

"Nors oro tarša ir smarvė miesto nepasiekia, vis dėlto reikėtų sunerimti dėl rajonuose gyvenančių žmonių. Įmonių atstovai bus paraginti taikyti kvapus mažinančias priemones", – teigė A.Šlepetienė.

Trečiadienį oficialiai darbą pradėjo operatyvaus reagavimo tarpžinybinė grupė, sudaryta iš miesto valdžios, taršą mieste kontroliuojančių institucijų, įmonių – potencialių teršėjų – ir bendruomenių atstovų.

"Labai daug žmonių, daug emocijų, tas iš tikrųjų dorai prie esmės – momentinių situacijų valdymo modelio kūrimo – net ir nepriėjome. Visi išdėstė savo įžvalgas, nuoskaudas, pastebėjimus, todėl tai padaryti buvo sunkoka. Be to, visos kontroliuojančios institucijos papasakojo, ką daro šiuo momentu", – komentavo Klaipėdos miesto vicemeras Artūras Šulcas.

Atkreiptas dėmesys, kad pokyčių prašosi šiandien galiojantys teisės aktai, kurie yra gana palankūs teršėjams.

"Mūsų prašymas būtų pateikti siūlymus, kaip reikėtų tą teisinę bazę tobulinti. Tada komisijos vardu galėtume kreiptis į Vyriausybę", – teigė A.Šulcas.

Maža to, visos po padidinamuoju stiklu atsidūrusios įmonės bus kviečiamos internetu tiesiogiai skelbti savo taršos duomenis.

"Reikia džiaugtis, nes turime Vyriausybės dėmesį ir jaučiame norą spręsti situaciją. Tikrai tikiu, kad Klaipėdos žmonės yra nusipelnę gyventi sveikoje aplinkoje, ir mes suvaldysime situaciją. Tai – laikini dalykai", – optimistiškai užbaigė vicemeras.

Klaipėdiečiai dėl jaučiamų nemalonių kvapų taip pat raginami atlikti apklausą. Tikimasi, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų sukurto klausimyno atsakymai padės identifikuoti kvapų sklidimo kryptį, šaltinius ir priežastis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė tvirtino, kad apklausa bus vykdoma tiek, kiek reikės. Tiksliau tol, kol bus ieškomas smarvės kaltininkas.

Vedėjos žodžiais, duomenis specialistai peržiūrės kiekvieną dieną ir analizuos kas savaitę.

Tiesa, panašu, kad gyventojų susidomėjimas apklausa, bent jau kol kas, nėra didelis.

"Dar neturime duomenų, kad kažkas užpildė", – trečiadienį sakė A.Šlepetienė.

Skundais dėl kvapų užversti specialistai nusitaikė į tarša įtariamas įmones. Tyrimui oro mėginiai paimti iš bendrovių "Branda LT", "Grigeo Klaipėda", "Klaipėdos vanduo" bei Dumpių sąvartyno teritorijų.

"Lauksime modeliavimo rezultatų. Tada žiūrėsime, kas pasikeitė nuo to, ką mes buvome padarę 2014 ir 2017 m. Analizuosime ir priimsime sprendimus", – apibendrino pašnekovė.

Padaryta pusė darbo

Pateikti informaciją, kokia situacija yra Klaipėdos rajone, Dumpiuose, įsikūrusioje įmonėje „Branda“, paprašė miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai.

Gyventojai nuolat skųsdavosi iš bendrovės teritorijos sklindančia baisia smarve. Įmonėje rengti patikrinimai, lankėsi miesto valdžios atstovai.

„Mūsų komitetas inicijavo kovą su nemaloniais kvapais. Norime sužinoti, kokia situacija yra dabar“, – teigė Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkas Algirdas Grublys.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė informavo, kad skundas dar nebaigtas tirti.

„Padaryta pusė darbo. Šaltuoju metų laiku atlikome kvapų modeliavimą, tyrėme, kaip jie pasklinda, ar nėra pažeidimų“, – nurodė vedėja.

Reikalavimų nepažeidė

A.Šlepetienės teigimu, modeliavimas parodė, kad gyvenamosios teritorijos nepatenka į kvapų debesėlį. Taip pat tyrimas atskleidė, kad normalu, jog žmonės, važiuodami Šilutės plentu, užuodžia dvoką.

Nors nemalonus kvapas yra, jis atitinka higienos normas. Viršijimai nustatyti tik įmonės teritorijoje ir šalia jos.

„Žmonės skundžiasi kvapais už dviejų kilometrų, 800 metrų, bet negaliu sakyti, jog įmonė pažeidžia teisės aktus“, – atkreipė dėmesį vedėja.

Tarybos narė Aldona Staponkienė nurodė, kad, užuodžiant tokius kvapus, sunku įvardyti, jog jie atitinka normą: „Matau, kad ir jūs jaučiatės nesmagiai tai sakydama.“

Anot A.Šlepetienės, dabar laukiama žinių iš aplinkosaugininkų. Jie įmonėje buvo nustatę daug pažeidimų ir skyrę administracines nuobaudas. Tačiau bendrovė „Branda LT“ apskundė sprendimus.

„Laukiame, kol baigsis teisminiai ginčai. Jei nebus technologinių ar taršos leidimo sąlygų laikymosi pažeidimų, kai bus šilta, atliksime dar vieną kvapų modeliavimą. Gal esant karštesniam orui, kitoms sąlygoms, bus kitokie rezultatai. Turėsime už ko užsikabinti. Šiuo metu mes neturime pagrindo įmonei kelti jokių reikalavimų“, – aiškino vedėja.

Į įrangą neinvestavo

Politikai domėjosi, ar kažkas pasikeitė įmonėje nuo patikrinimų pradžios. A.Šlepetienė patikino, kad bendrovė sumažino laikomų atliekų kiekius, teritoriją suskirstė zonomis.

„Viduje tvarkos atsirado daugiau, bet ne tiek, kiek norėtume. Problemos išliko. Įmonė susitvarkė tai, kas nieko nekainuoja. Naujos įrangos kvapams mažinti neįsigijo“, – teigė vedėja.

Miesto tarybos nariai taip pat domėjosi, kokia situacija su kitomis panašiomis įmonėmis, kurios norėjo steigtis miesto pašonėje. Tokių buvo dvi. Pasak A.Šlepetienės, sprendimų priimta dar nėra.

„Ar Klaipėdos rajonas tariasi su jumis kurdamas tokias įmonėles?“ – klausė pirmininkas. Vedėja patikino, kad Klaipėdos rajono savivaldybė jokios informacijos neteikia.

A.Šlepetienė atkreipė dėmesį, kad įstaigos atlikti tyrimai nėra susiję su kolektyvine atsakomybe. Dėl to negalima ištirti bendro aplinkos fono.

„Jei būtų nustatyti viršijimai, nė viena įmonė neprisiimtų atsakomybės“, – pažymėjo vedėja.

Siūlo griežtinti higienos normą

A.Šlepetienė informavo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas inicijavo higienos normos pakeitimą.

„Pateikėme projektą su pasiūlymu padidinti reikalavimus – tai yra sumažinti normą kvapams. Jis jau nusiųstas Sveikatos apsaugos ministerijai. Žiūrėsime, kokių vertinimų sulauksime“, – sakė vedėja.

„Įmonė jokių permainų nevykdo. Pasirinko teisminį kelią su aplinkosaugininkais. Klaipėdos rajono savivaldybė nekontaktuoja. Vienintelis Nacionalinis visuomenės sveikatos centras savo pareigą atliko“, – informaciją apibendrino A.Grublys.

„Reaguodami į nuolat gaunamus gyventojų skundus, savivaldybės atstovai ir politikai kartu su valstybinių kontroliuojančių institucijų atstovais ne kartą lankėsi Dumpių kaime esančioje įmonės „Branda Lt“ kompostavimo aikštelėje. Nemalonių kvapų sklaidos priežastys ne kartą aptartos ir komitetų bei įvairių tarybų posėdžiuose. Deja, įmonė į valdininkų pastabas nereaguoja, o siūlomas įgyvendinti kvapus mažinančias priemones ignoruoja“, – sakė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Anot mero V. Grubliausko, savivaldybė viena išspręsti šios opios problemos neturi galimybių, todėl miesto politikai nusprendė kreiptis į šalies Vyriausybę, reikalaudami pavesti atsakingoms institucijoms imtis realių veiksmų – įpareigoti „Branda LT“ ūkinę veiklą vykdyti uždarame kompostavimo reaktoriuje arba uždarame pastate su specialia ventiliavimo bei kvapus neutralizuojančia įranga, pateikti akredituotoje laboratorijoje atliktus oro taršos tyrimus, o, įmonei neįvykdžius minėtų reikalavimų, svarstyti „Branda LT“ išduoto taršos leidimo galiojimą.

Žinia, Klaipėdos miesto savivaldybė gauna vis daugiau skundų iš pietinėje miesto dalyje įsikūrusių gyventojų dėl besikartojančio ypač nemalonaus kvapo jų namuose. Gyventojų teigimu, kvapai, keliantys pykinimą, galvos svaigimą ir skausmus, dažniausiai sklinda vakarais ir naktimis, taip pat savaitgaliais.

Kitos Dumpiuose veikiančios ir nemalonius kvapus pietinėje miesto dalyje skleidusios įmonės – Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro Dumpių sąvartynas, „Klaipėdos vanduo“ Dumpių nuotekų valykla ir „Grigeo Klaipėdos kartonas“ nuotekų valymo įrenginiai – 2015–2016 m. įdiegė kvapų sklaidos kontrolės priemones ir, atliktų tyrimų duomenimis, atmosferos oro taršą sumažino iki leidžiamų ribų.

Prašymai dūla stalčiuose

Klaipėdos miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdyje politikai konstatavo, kad kova su nemaloniais kvapais pietinėje miesto dalyje panašėja į kovą su vėjo malūnais.

Paaiškėjo, kad kai kurios institucijos net nesiteikia atsakyti į Klaipėdos valdžios užklausimus, prašymai šioje įmonėje atlikti neplaninius patikrinimus dūla valdininkų stalčiuose, o ateityje, kalbant apie poveikio vertinimo aplinkai procedūras, savivalda apskritai bus eliminuota.

Savivaldybės administracija kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, prašydama Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją įtraukti į poveikio aplinkai vertinimo subjektų sąrašą ir leisti dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesuose tų įmonių, kurių veiklavietės yra įsikūrusios 10 km atstumu nuo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos.

Plečiasi dar viena gamykla

Savivaldybė nuolat gauna skundų dėl atliekų kompostavimu užsiimančios įmonės "Branda Lt" veiklos.

"Tai, kaip čia yra tvarkomos atliekos, niekur kitur Europoje negalėtų būti. Tai jau ne smarvė, o dvokas. Ir, pasirodo, niekas negali nieko padaryti. Patikrinimai vyksta, bet įmonė nevykdo įpareigojimų. Žinome, kad įmonė ketina plėsti veiklą, tačiau poveikio aplinkai vertinimo procedūros jiems nereikalingos. Tai ne pirmas atvejis Klaipėdos rajone, kai dėl čia įsikūrusių įmonių veiklos tiesiogiai kenčia klaipėdiečiai", – kalbėjo komiteto narys Valdemaras Anužis.

Jis minėjo ir kitą Klaipėdos rajone įsikūrusią stambią įmonę, kuri tylomis savo veiklos apimtis jau padidino 40 proc.

"Šalia uostamiesčio esanti gamykla "Neo Group" gamybos apimtis ketina didinti 40 proc. Vyksta statybos. O ką apie tai žino uostamiesčio savivaldybės Sveikatos apsaugos skyrius? Nieko. Mes net nežinome, kad įmonė plečiasi", – replikavo V.Anužis.

Pataisa atribos savivaldą

Komiteto posėdyje dalyvavęs Seimo narys Simonas Gentvilas nuliūdino kolegas, įspėdamas, kad artimiausiame posėdyje Seimas turėtų svarstyti įstatymo pataisas, kuriomis savivalda apskritai bus eliminuota nuo poveikio aplinkai vertinimo procedūrų.

"Mes susidūrėme su vulgariais gamtos teršėjais. Jei Seimas patvirtins buvusio aplinkos ministro Kęstučio Trečioko siūlymą, savivalda bus dar labiau izoliuota nuo derinimo procedūrų", – tikino S.Gentvilas.

Dienraštis "Klaipėda" skelbė, kad įmonė "Branda Lt" laimėjo bendrovės "Kauno vandenys" skelbtą viešąjį konkursą utilizuoti 4,4 tūkst. t nuotekų dumblo.

Bendrovės "Branda Lt" gamybos direktorius Evaldas Stakė dienraščiui tada tikino, kad įmonė bendradarbiauja su mokslininkais, ketina įsirengti modernesnes kvapų naikinimo technologijas ir žadėjo neviršyti taršos leidime numatytų darbų apimčių.

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai kėlė klausimą, ar nevertėtų inicijuoti šiai įmonei išduoto taršos leidimo audito.

Suabejojo institucijų darbu

Tarybos nariai, miesto valdžios ir įvairių institucijų atstovai į pasitarimą, kaip išspręsti dvoko, kuriuo skundžiasi pietinės miesto dalies gyventojai, problemą, rinkosi ketvirtadienį.

Šis posėdis surengtas po to, kai Klaipėdos rajone, Dumpiuose įsikūrusioje įmonėje "Branda LT", apsilankė miesto tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos bei Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetų nariai.

Panašių pasitarimų, vizitų į minėtą bendrovę jau buvo ne vienas, tačiau problema niekaip neišsprendžiama.

"Šiandien vėl dūstame nuo smarvės", – tvirtino posėdyje dalyvavę bendruomenės nariai.

Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas tvirtino, kad miesto tarybos nariai jokio atradimo nepadarė.

"Seniai aišku, iš kur tas kvapas sklinda. Klausimas, kaip savivaldybė gali padėti, kad žmonės nebūtų nuodijami tuo dvoku", – tvirtino mero pavaduotojas.

A.Šulcas atkreipė dėmesį, kad apie problemą kalbama maždaug metus. Pasak jo, institucijos turėtų sukontroliuoti šį reiškinį, bet iš esmės nieko nedaro.

Prašė peržiūrėti leidimą

Ir kiti miesto tarybos nariai negailėjo kritikos minėtai įmonei leidimą veiklai davusiems ir jos kontrolę turintiems atlikti aplinkosaugininkams.

Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Plokštienė aiškino, kad leidimas išduotas, įvertinus bendrovės atliktą poveikio aplinkai vertinimą. Jis buvo derinamas su visomis nustatytomis institucijomis.

"Analizuojant dokumentus, viskas atrodė parengta pagal galiojančius teisės aktus. Pretenzijų iš kitų tarnybų negauta. Kadangi įmonė yra Klaipėdos rajono teritorijoje, su jo savivaldybe viskas ir buvo derinta", – komentavo D.Plokštienė.

Tarybos narys Simonas Gentvilas tvirtino, jog išsiuntė agentūros Vilniaus departamentui prašymą peržiūrėti įmonės "Branda LT" taršos leidimą.

"Įmonė taršą skaičiavo nuo vieno kaupo, o realiai taršos yra visoje teritorijoje. Vadovaujantis europine metodika, tarša yra 29–30 kartų didesnė, nei pati įmonė paskaičiavo", – tvirtino politikas.

Pritrenkė ne tik kvapas

Pasak tarybos nario Valdemaro Anužio, smarvė yra pasekmė.

"Jei atliekos būtų tvarkomos tvarkingai, tokių kvapų nebūtų. Kai prieš kelias dienas lankėmės įmonėje, matėme, kad lietaus nuotekos nuo kaupų laisvai gali tekėti į aplinką. Nemaniau, kad Lietuvoje dar gali vykti tokie dalykai. Ar, jūsų nuomone, atliekos šioje įmonėje tvarkomos tinkamai?" – kontroliuojančios institucijos atstovų klausė politikas.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šepštas pasakojo, kad maždaug per metus minėta bendrovė bausta du kartus.

Pirmą kartą – pernai rugsėjį. Tada jai skirta 579 eurų bauda ir apskaičiuota žala dėl į aplinką patekusio gruntinio vandens, kurio tarša viršijo normas. Šiemet gegužę už nustatytus pažeidimus skirta 900 eurų bauda.

"Po paskutinio patikrinimo vėl bus surašytas protokolas. Byla bus svarstoma spalio 5 d. Veikiausiai įmonei vėl bus skirta bauda", – dėstė pavaduotojas.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad pažeidimai su kvapais nelabai siejami. Pasak pavaduotojo, kvapai susidaro pirmosios stadijos metu, o problemos prasideda tolesnėse.

A.Šepštas tvirtino, kad po nuobaudos, skirtos praėjusių metų rugsėjį, įmonė atliko pertvarką. Buvo sudaryta sutartis su įmone "Klaipėdos vanduo" dėl nuotekų nubėgimo.

Posėdžio dalyviai tvirtino, kad visi matė, jog nuotekos gali patekti į aplinką. Jie pabrėžė, kad sutartis yra viena, o realybė – kita.

A.Šepštas tvirtino, kad ir paskutinio patikrinimo metu buvo užfiksuota, jog nuotekos gali nutekėti į aplinką. Įmonė turi informuoti, ką darys, kad taip nenutiktų.

Siūlė uždaryti

Tarybos narė Aldona Staponkienė atkreipė dėmesį, kad įmonė "Branda LT" nevykdo ar negali įvykdyti privalomųjų nurodymų, antrus metus baudžiama administracine tvarka.

"Ar yra kokių nors griežtesnių sankcijų? Ar yra galimybė nutraukti ar sustabdyti įmonės veiklą? Miesto žmonės žudomi tuo kvapu. Klaipėda tapo smirdinčiu miestu. Pasmirdome nuo aplinkos kokybės", – dėstė tarybos narė.

A.Šepštas nurodė, kad kontrolė yra atliekama, o uždaryti įmonę nėra paprasta.

S.Gentvilas atkreipė dėmesį, kad dvi Aplinkos ministerijos įstaigos, kurios gali padėti gyventojams ir yra nepavaldžios savivaldybei, nesugeba susitarti.

"Pirma reikia nustatyti taršos viršijimus, o tada kalbėti, kad jie daro kažką neleistino. Kvapų normos yra kitos. Norint kažką padaryti, kad ir stabdyti veiklą, reikia fiksuoti normų viršijimus. Kvapus matuojame ne mes", – tvirtino A.Šepštas.

Diskusijos nieko nepakeitė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė teigė, kad yra patvirtintos kvapų normos.

"Mes visada remiamės teisės aktais. Ne kartą važiavome pagal skundus. Nustatėme, kad kvapus skleidžia įmonė "Branda LT". Tačiau, jei yra taršos leidimo sąlygų ar technologinių pažeidimų, medžiagą turime perduoti tai kontroliuojančiai įstaigai. Kad vėl galėtume atlikti kontrolę, turi nebelikti minėtų pažeidimų", – aiškino vedėja.

Anot A.Šulco, reikia inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad būtų galima čia ir dabar nutraukti įmonės veiklą, jei gyvulių viduriai sandėliuojami atvirai šalia miesto.

Pateikė naujų siūlymų

Posėdžio metu nutarta, kad Klaipėdos miesto savivaldybė būtų įtraukta, svarstant įmonės "Branda LT" ir kitų panašių įmonių, esančių šalia miesto, poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Juolab kad bendrovė yra pateikusi prašymą dėl veiklos plėtros.

Nuspręsta kreiptis į Vyriausybę ir siūlyti keisti teisės aktus, kad būtų lengviau kontroliuoti tokias situacijas.

Taip pat norima savivaldybės lėšomis samdyti nepriklausomus ekspertus, kurie įvertintų padėtį įmonėje "Branda LT". Nors kai kurie tarybos nariai abejojo, kaip ekspertai pateks į privačią teritoriją, V.Anužis tvirtino, kad yra tokių institucijų ir kitose savivaldybėse buvo tokių atvejų.

Savivaldybei bus siūloma atlikti ir privalomą kvapų monitoringą.

Pasitarimo metu dalyviai domėjosi, kodėl nebuvo pakviesti įmonės "Branda LT" atstovai.

"Kad jie tyli ir nieko nesako. Direktorius – samdytas. Tik tylėjo", – tvirtino prieš kelias dienas išvažiuojamajame posėdyje dalyvavę politikai.

Už dumblą – iki 100 tūkst.

Politikų vizitų, aplinkosaugininkų nuobaudų ir aplinkinių gyventojų nuolatinio dėmesio sulaukianti įmonė šiuo metu ruošia dokumentus naujam taršos leidimui gauti. Visgi Aplinkos apsaugos agentūrai verslininkai nė puse žodžio neprasitarė, jog laimėjo įmonės "Kauno vandenys" skelbtą konkursą. Oficialiai įmonė "Branda Lt" į agentūrą kreipėsi tik dėl žemės sklypo ribų praplėtimo.

Kad būtų išvežta ir utilizuota 4,4 tūkst. tonų nuotekų dumblo, įmonė "Kauno vandenys" pasiruošusi sumokėti iki 100 tūkst. eurų be PVM.

Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimu užsiimanti "Branda Lt" šiuo metu turi leidimą apdoroti ir laikyti 5 tūkst. tonų miesto buitinių nuotekų dumblo. Norėdama didinti dumblo kiekius, įmonė turėtų gauti naują taršos leidimą.

"Jiems nesuteikta teisė viršyti taršos leidimo sąlygų", – stebėjosi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Andrius Kairys, prisipažinęs, kad tik iš žurnalistų sužinojo apie kauniečių nuotekų dumblo perspektyvas keliauti į pajūrį.

"Š..." virsta pinigais

Įmonės "Kauno vandenys" Viešųjų pirkimų skyriaus vadovas Henrikas Pajaujis dienraščiui patvirtino, kad viešąjį konkursą laimėjo įmonės "Vipita" ir "Branda Lt", sudariusios jungtinės veiklos sutartį. "Vipita" užsiima maisto atliekų, šalutinių gyvūninių produktų tvarkymu bei organinių trąšų gamyba. Portalo "Rekvizitai.lt" duomenimis, įmonėje dirba tik trys socialiniu draudimu drausti asmenys.

"Gal vienas partneris veža, o kitas kompostuoja? Kol kas dumblą mes sandėliuojame. Liaudiškai tariant, mūsų "š..." virs gerais pinigais. Planuojame dumblą vežti į Klaipėdą, tačiau dar nežinome, kokiais kiekiais, sutarties sąlygos dar derinamos. Tas kiekis gali būti mažesnis", – aiškino H.Pajaujis.

Įmonė "Kauno vandenys" neseniai pastatė dumblo apdorojimo įrenginius, kainavusius 8,7 mln. eurų.

"Tačiau Europos Sąjunga pasakiusi "A", turėtų tarti ir "B". Jei duodamos lėšos dumblo džiovinimo įrenginiams, turi būti pagalvota, kur jį reikės dėti. Pasaulyje šis dumblas panaudojamas įvairiausiais būdais. Vienas jų – deginti, kitas – pritaikyti kelių statyboms, cemento gamybai. Žiūrint į ateitį, gal bus galima šį dumblą deginti cemento gamykloje Akmenėje. Tačiau kol kas galutinių analizių nėra, spėju, kad dar metus nepriims sprendimo deginti dumblą", – samprotavo H.Pajaujis.

Veš autostrada

Kol kas kauniečių džiovintas dumblas yra sukrautas į didmaišius ir laikomas laikiname sandėlyje, dalis dumblo yra saugoma siloso bokšte. Įmonė "Kauno vandenys" techninėje konkurso dalyje pažymi, kad per 5 dienas susikaupia 50–75 tonos dumblo, o sąlygose nurodo, kad konkurso laimėtojas šį "turtą" privalės išsigabenti savo transportu.

Užsakovas prisiims tik atsakomybę, susijusią su laikiname sandėlyje arba siloso bokšte sukaupto džiovinto dumblo pakrovimu į tarą. O tai gali būti tiek uždaro, tiek atviro tipo konteineriai, didmaišiai.

Kol kas sunku įsivaizduoti, kaip iš Kauno Klaipėdos link turės judėti sunkvežimių kolona, lydima nemenko kvapelio.

Normų žada neviršyti

Pasiteiravus įmonės "Branda Lt" gamybos direktoriaus Evaldo Stakės, kaip toliau Klaipėdos rajone, Dumpių kaime, įsikūrusi įmonė ruošiasi tvarkyti šiuos įspūdingus dumblo kiekius, jis aiškino, kad džiovintas dumblas ne taip smarkiai dvokia, kaip kiti įsivaizduoja.

"Mes šiame konkurse buvome tik subrangovai. Pretenduojame tik į dalį dumblo, iki galo neaišku, kokie kiekiai tai bus. Didžioji jo dalis pagal sutartį vežama į energetinio miško plantacijas, tręšimui. Kiek dumblo mums teks utilizuoti, dar nežinome, nes sutartis nėra parengta", – aiškino E.Stakė.

Įmonės gamybos direktorius teigė, kad neketina viršyti taršos leidime numatytų dumblo apdorojimo kiekių. "Branda Lt" turi teisę utilizuoti 5 tūkst. tonų nuotekų dumblo.

Dalį dumblo įmonė gauna iš įmonės "Klaipėdos vanduo". Klaipėdiečių vandentiekininkų teigimu, su "Branda Lt" pasirašyta sutartis yra trims tūkstančiams tonų.

"Realiai per metus mes gavome šiek tiek daugiau nei tūkstantį tonų dumblo", – tikino E.Stakė.

Patikslinus šiuos duomenis, aplinkosaugininkų teigimu, pernai įmonė gavo 1 tūkst. 740 tonų klaipėdiečių nuotekų dumblo. Per pirmąjį šių metų ketvirtį – 314 tonų dumblo.

Laikys iki pavasario?

Oficialiai teigiama, kad džiovintas dumblas yra kompostuojamas. Tuomet, virtęs esą puikia trąša, jis gabenamas miško sodinukams ar daržovių laukams tręšti. Tačiau realiai toks procesas įmanomas tik labai trumpu pavasario sezono metu. Nuo lapkričio 15-osios iki balandžio 1-osios draudžiama skleisti organines trąšas, mėšlą ir srutas ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės.

Paaiškėjo, kad į pajūrį kauniečių nuotekų dumblas turėtų pajudėti kaip tik tuo momentu, kai juo laukai nebegali būti tręšiami.

"Mes kompostuojame dumblą ir laikome jį kaupuose. Maišome dumblą su kitomis atliekomis", – tikino E.Stakė.

Kur šį dumblą dės visą šaltąjį sezoną, verslininkai nedetalizavo.

Trąša su metalais

Tačiau Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos narys Mindaugas Šilininkas pasidalijo skandalingomis įžvalgomis apie dumblo kompostavimo technologijas.

"Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo metu pagal technologiją 14 dienų turi būti išlaikoma 65 laipsnių temperatūra. O to kompostuojant džiovintą dumblą pasiekti neįmanoma. Nes pats dumblas yra džiovintas, todėl puvimo procesas nevyksta. Kyla klausimas, su kokia struktūrine medžiaga yra maišomas dumblas? Realiai tai šis dumblas atskiedžiamas. Tačiau nutylimas tas faktas, kad dumble yra sunkiųjų metalų, o kompostavimo metu jie niekur neišgaruoja", – pastebėjo M.Šilininkas.

Peržvelgus įmonės "Kauno vandenys" viešai prieinamą informaciją, matyti, kad dumble randama fosforo, kalio, gyvsidabrio, kadmio, chromo, vario, švino, nikelio, cinko.

Kadmis pasižymi kancerogeniniu poveikiu. Jis gali sukelti plaučių, gimdos gleivinės, šlapimo pūslės ir pieno liaukų, kitų organų vėžį. Šis metalas yra pavojingas, turi savybę kauptis inkstuose, kepenyse ir kituose vidaus organuose. Iš mūsų organizmo jis pasišalina tik per 10–30 metų.

Kitas metalas, aptinkamas dumble, yra gyvsidabris. Jis nuodingas visoms gyvybės formoms. Tai sunkusis metalas, netirpstantis vandenyje, tačiau garuojantis bet kokioje temperatūroje, net žemesnėje nei nulis laipsnių.

Jei palygintume įmonių "Kauno vandenys" ir "Klaipėdos vanduo" sunkiųjų metalų rodmenis dumble, matyti, kad kauniečių dumblo kilograme aptinkama 1,05 mikrogramo (µg) gyvsidabrio, kadmio – 3 µg. Klaipėdiečių dumble randama 0,63 µg gyvsidabrio, o kadmio – 1,19 µg.

Chromo kauniečių dumble užfiksuojama 92,5 µg, o klaipėdiečių – 50,06 µg.

Įžvelgia aferą

Ar visa ši puokštė sunkiųjų metalų nekels grėsmės aplinkinių sveikatai?

Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos narys M.Šilininkas įsitikinęs, kad nuotekų dumblo komposte sunkiųjų metalų normos gali būti ir kur kas didesnės nei deklaruojama.

"Aplinkos ministerija yra aiškiai pasakiusi, kad dumblo kompostas – atlieka. Mano galva, džiovinto dumblo kompostavimo realizavimas yra aplinkosauginė afera. Norint tokiu dumblu tręšti laukus, reikia parengti tręšimo dumblu planus, kurie derinami su savivaldybėmis ir aplinkos apsaugos agentūromis. Bet ar kas nors kontroliuoja, ar tokie tręšimo planai tikrai yra rengiamai, o gal visas šis dumblas išvažiuoja nežinia kur?" – retoriškai klausė M.Šilininkas.

Komposto neįsiūlo

Analizuojant tolimesnį organine trąša vadinamo dumblo komposto realizavimo kelią išaiškėja dar įdomesnių dalykų. Pasirodo, šio organinio gėrio niekas nenori imti net už dyką. Įmonės "Branda Lt" ūkininkams siūlomas kompostas kainuoja vos 15 eurų už toną. Tačiau žaliojo verslo atstovams tenka su žiburiu ieškoti ūkininkų, kurie sutiktų pirkti šį produktą.

"Mes išvežame dalį komposto į Mažeikių rajoną, ten jį perka vienas ūkininkas. Dar tręšiami laukai Šilutės rajone. Užsakovų sunku rasti", – pripažino E.Stakė.

Tai aiškinama didelėmis šios trąšoms įterpimo į gruntą sąnaudomis. Ūkininkai mieliau renkasi mineralines trąšas, kurias tereikia išberti ant laukų.

Teršalų normos šokiruoja

Vis dėlto verta pastebėti, kad pagal šiuo metu galiojančias normas paruoštame komposte leidžiami šimtai mikrogramų sunkiųjų metalų. Kadmio kilograme komposto gali būti 20 µg. Chromo leidžiama norma – 400 µg, nikelio – 300 µg. Švino gali būti net 750 µg, vario – 1 tūkst. mikrogramų. O štai kilograme komposto gyvsidabrio gali būti ne daugiau nei 8 µg.

"Ribojamas tik komposto kiekis. Į hektarą galima išpilti apie 2 –2,5 tonos dumblo. Ir tai galima daryti tik kas trejus metus. Norint paskleisti visą "Kauno vandenų" atiduotą dumblą, reikia turėti apie 6 tūkst. hektarų dydžio plotą", – kalbėjo M.Šilininkas.

Tačiau E.Stakė atkreipė dėmesį į tai, kad sunku rasti duomenų, kokiomis realiomis sunkiųjų metalų dozėmis ūkininkai tręšia laukus, rinkdamiesi mineralines trąšas.

"Ar kas nors susimąsto ir aiškinasi, ko galima rasti trąšose? Niekas nesuka sau galvos", – pastebėjo E.Stakė.

Maišo su pelenais

Dar vienas momentas, kuris gali kelti nerimą, – dumblo maišymas su pelenais, kuriuose taip pat yra sunkiųjų metalų.

Įmonės "Branda Lt" gamybos direktorius E.Stakė tikino, kad kompostavimui naudojami tik tokie pelenai, kuriuose sunkiųjų metalų normos neviršijamos. Tačiau esą fakto, kad jų pelenuose yra, nuneigti neįmanoma.

"Pelenus realizuoti atiduodanti įmonė privalo pateikti tyrimų protokolus. Mes naudojame tik biokuro pelenus", – tikino įmonės atstovas.

Redakcijai E.Stakė pateikė praėjusių metų gruodžio mėnesį atliktų pelenų tyrimų duomenis bei šiemet kovą atliktų tyrimų skaičius.

"Vienintelis dalykas, kuris užkliuvo aplinkosaugininkams, yra rastas padidintas kiekis benzapireno. Leidžiama ne daugiau nei 0,5 µg, o rasta 0,70 µg", – tikino E.Stakė.

"Įmonė "Branda Lt", priimdama pelenus, kurių užterštumas benzapirenu viršija normą 1,4 karto, nesilaikė Aplinkos apsaugos įstatymo normų", – akcentavo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas A.Kairys.

Skyrė 900 eurų baudą

Šalia šios įmonės Dumpių kaime įsikūrę gyventojai seniai kelia klausimą dėl įmonės skleidžiamų kvapų.

"Pabodo mums kvėpuoti smarve. Kreipėmės kur tik įmanoma, prašėme aplinkosaugininkų, Visuomenės sveikatos centro, savivaldybės pagalbos. Ši įmonė bausta ne kartą, tačiau baudų nemoka ir nepaiso jiems skiriamų privalomųjų įpareigojimų", – dienraščiui skundėsi vietos gyventojai.

Gyventojai kreipėsi į aplinkos viceministrą Algirdą Genevičių. Šis pavedė klaipėdiečiams aplinkosaugininkams atlikti planinį įmonės patikrinimą.

Paaiškėjo, kad pagamintas kompostas laikomas nepaisant atliekų tvarkymo zonų, jis buvo sukrautas gretimoje teritorijoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad esant gausiam kritulių kiekiui lietaus nuotekos plaukia į svetimas teritorijas.

Nustatyta, kad įmonė darė tik du komposto kokybės tyrimus, nors pagal kaupų uždengimo korteles matyti, kad per metus buvo atlikta 15 kompostavo procesų.

Kyla klausimas, kodėl aplinkosaugininkai aptiko tik dviejų tyrimų pažymas, kai jų turėjo būti penkiolika?

"Ar nėra taip, kad tyrimui pateikiami kelis kartus kokybiškesni mėginiai, nei yra iš tikrųjų?" – retoriškai klausė Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos narys M.Šilininkas.

"Atlikti trys tyrimai, nežinau, kodėl jie rado tik du", – įtikinėjo E.Stakė.

Įmonės gamybos direktorius jau turėjo sumokėti administracine tvarka skirtą 900 eurų baudą, jam duotas naujas privalomasis nurodymas nustatytiems pažeidimams pašalinti, nes dar pavasarį pateiktų nurodymų įmonė neįvykdė. Pernai vadovas baustas 579 eurų bauda.

Nurodymų nepaiso

Panaši situacija susiklostė ir praėjusiais metais. Įmonė buvo tikrinta ne kartą, aplinkosaugininkai vieną po kito teikė privalomuosius nurodymus. Pernai buvo nustatyta, kad įmonė viršijo lakiųjų durpių ir neapdorotos medienos pelenų kiekius 61,38 tonos nei nustatyta leidime.

Iš viso nuo 2014 m. pabaigos iki šių metų vasaros vidurio įmonei duoti 4 privalomieji nurodymai, iš kurių du buvo įvykdyti, bei net 4 kartus buvo skirtos administracinės baudos, teikta pretenzija 978,35 euro žalai atlyginti.

Naikins kvapus

"Branda Lt" gamybos direktorius kritikos strėles stengėsi atremti žadėdamas, kad netrukus situacija pasikeis iš esmės.

"Bendradarbiaujame su mokslininkais ir ketiname įsirengti naują technologiją, kuri leis suvaldyti gyventojų nusiskundimų sulaukiančią kvapų problemą. Kvapai yra labai subjektyvus dalykas. Kažkam smirda, kažkam – ne. Tačiau ne mes vieninteliai esame šių kvapų skleidėjai. Tai yra tokia gamybinė zona, kur panašių įmonių yra ir daugiau", – aiškino E.Stakė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė aiškino, kad rugpjūčio 26 d. buvo užfiksuoti aplinkoje tvyrantys kvapai. Prieš tai kvapai buvo tikrinti liepos 2-ąją.

"Mes ir vėl gavome skundą. Skundžiasi jau kiti gyventojai", – pastebėjo A.Šlepetienė.

Tręšti po truputį atsisako

Aiškindamas, kokia technologija naudojama komposto gamyboje, E.Stakė tikino, kad sukrauti komposto kaupai tik vieną valandą karšto oro srautu yra kaitinami iki 70 laipsnių temperatūros, kad žūtų patogeninės bakterijos. Tačiau toliau dumblas nėra kaitinamas, esą taip sudegtų visa organika.

"Tos sunkiųjų metalų normos, kurios randamos dumble, yra šimtus kartų mažesnės nei leidžiamos normos komposte", – įtikinėjo E.Stakė.

A.Kairys teigė, kad tręšimo kompostuotu dumblu planai yra rengiami ir kontrolės mechanizmas veikia puikiai.

"Šiuos planus rengia Palangos, Kretingos ir net Nidos nuotekų valyklos. Iš Neringos dumblas vežamas į Kretingos rajoną. Šis dumblas naudojamas tręšimui. Pagal tai, kiek yra maistinių medžiagų tonoje dumblo, paskirstomi dumblo kiekiai ūkininkų laukuose", – aiškino A.Kairys.

Tačiau ne kiekvienu dumblu galima tręšti visas kultūras.

"Yra kelios dumblo kategorijos. Prieš parengiant planą, būtina atlikti dumblo tyrimus", – tvirtino A.Kairys.

Kitose Europos šalyse jau stengiamasi atsisakyti laukų tręšimo dumblu technologijos.

"Net ir dumblo deginimas nėra panacėja. Sunkieji metalai patenka į atmosferą ir atgal grįžta į visų mūsų plaučius. Išpilti tokį dumblą ant kultūrų, kurias po to mes suvalgysime, taip pat nėra gudru. Ieškoma naujų technologijų. Tokiu dumblu leidžiama tręšti tik pakelėse auginamus krūmus, medžius ir kitus augalus, kurių funkcija yra apsauginė", – pastebėjo Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.

Stebėjo video filmus

Kaip spręsti nemalonių kvapų problemą mieste, antradienį, svarstė miesto tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos bei Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetų nariai. Vyko jungtinis posėdis. Į pastarąjį buvo pakviesti ir aplinkosaugininkai, uosto atstovai.

„Mieste kvepia ir pietuose, ir šiaurėje. Ir kaip benzino kolonėlėje, ir kaip išvietėje, ir kaip pūdymo agregate. Kodėl pas mus kvepia. Tai jau nėra vienos įmonės problema, o viso miesto. Susirinkome padiskutuoti, kodėl Klaipėdoje yra nemalonių kvapų, kaip jų išvengti“, – tvirtino Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkas Simonas Gentvilas.

Posėdžio metu buvo parodyti du video filmukai, kuriuose gyventojai užfiksavo, kaip tvarkomas kompostas Klaipėdos rajone, Dumpiuose esančios įmonės „Branda LT“ teritorijoje.

S. Gentvilas atkreipė dėmesį, kad tai daroma ne pagal reikalavimus: „Kompostas tvarkomas neuždengtas, neįjungti purškikliai, kurie skleidžia nemalonius kvapus neutralizuojančias medžiagas, kaip yra reikalaujama. Akivaizdus pažeidimas“.

Aplinkosaugininkų atstovas tvirtino, kad dabar minėtoje bendrovėje yra atliekamas patikrinimas. Politikai stebėjosi, kodėl tik dabar, jei gyventojų skundų būdavo ir anksčiau. Be to, šioje įmonėje du kartus lankėsi ir miesto meras Vytautas Grubliauskas bei Seimo narys Eligijus Masiulis.

Aplinkosaugininkų atstovas paaiškino, kad prieš tai reikėjo sutvarkyti kitas procedūras – įmonė turėjo pateikti į aplinką išmetamų teršalų inventorizaciją. Po šios procedūros pradėtas patikrinimas.

Suabejojo patikrinimo nauda

Pietinėje miesto dalyje gyvenanti tarybos narė Ligita Girskienė abejojo, kad patikrinimas turės naudos: „Gaunasi užburtas ratas. Nustatys, kad tarša neviršija normatyvų, tačiau gyventojams nuo to geriau nebus. Žmonės vis tiek užuos kvapą“.

Politikai siūlė kitą jungtinį posėdį surengti įmonėje „Branda LT“ ir pasižiūrėti.

„Nuo žiūrėjimo situacija nesikeičia. Reikia imtis priemonių, kad nemalonūs kvapai sumažėtų. Tai turėtų būti daroma bendromis pastangomis. Pietinėje miesto dalyje nemalonius kvapus šalinančios įmonės turėtų įsirengti juos mažinančias priemones. Kai kurios tai padarė ir situacija pagerėjo“, – pabrėžė tarybos narė.

Politikai atkreipė dėmesį, kad apie šią problemą diskutuojama jau dešimt metų, bet ji niekaip neišsprendžiama. Pasak politikų, prieš ketverius metus buvo net pasakyta, kokius teisės aktus reikia pakeisti, bet tai nebuvo padaryta.

Tarybos narys Vidmantas Plečkaitis tvirtino, kad reikia atkreipti dėmesį ne tik į kvapus skleidžiančius ūkio subjektus, bet ir į individualių namų kvartalus.

„Tik žiemos sezonas prasideda, pradeda kurianti krosnis ir neįmanoma išeiti į kiemą. Deginama šlapia mediena, padangos, anglis. Aplinkosaugininkai vykdo akcijas, bet negirdėjau, kad būtų sugautas koks gyventojas, iš kurio kamino eina juodas dūmas“, – dėstė politikas.

Aplinkosaugininkų atstovas aiškino, kad nėra paprasta patekti į žmonių namus – tam reikia teismo sprendimo.

Sprendimo rasti nepavyko

Posėdžio pabaigoje kai kurie politikai tvirtino, kad jaučiasi beviltiškai.

„Užfiksuoti konkretūs pažeidimai, o nieko negalima padaryti. Atrodome beviltiškai, nors diskutavome pusantros valandos. Kitaip negaliu reziumuoti, Klaipėda pradeda asocijuotis su blogu kvapu“, – teigė S. Gentvilas.

Vis tik posėdžio metu priimti protokoliniai pavedimai. Siūloma, kad savivaldybė griežčiau vertintų Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas.

Taip pat kreiptis į aplinkosaugininkus, kad būtų perkelta Bangų gatvėje esanti taršos matavimo stotelė į uosto teritoriją arba įrengta nauja. Taip pat paprašyti, kad būtų atlikta daugiau neplanuotų patikrinimų įmonėse, kurios galimai skleidžia kvapus.

Tačiau jau dabar aišku, kad kai kurie siūlymai sunkiai įgyvendinami.

Aplinkosaugininkai taršos matavimo stoteles rengia specialiose vietose. 100 tūkst. gyventojų priklauso vienas toks įrenginys. Kadangi Klaipėdoje nėra 200 tūkst. gyventojų jie gali vieną stotelę pasiimti. Savivaldybė taršos matavimo stotelę, kuri veiktų uosto teritorijoje turėtų įsigyti pati.

Aplinkosaugininkų atstovas atkreipė dėmesį, kad neplaniniai patikrinimai rengiami, gavus skundą. O apie planinį patikrinimą įmonė turi būti informuota prieš 10 dienų.

Klaipėdoje nepamirštama nemalonių kvapų, kuriais skundžiasi pietinės miesto dalies gyventojai, problema. Penktadienį vyko pakartotinis išvažiuojamasis posėdis po Dumpiuose įsikūrusias įmones.

Rankų nežada nuleisti

Aplankytos bendrovės, kurios dažniausiai linksniuojamos, kalbant apie kvapus pietinėje dalyje.

Kas pasikeitė, kokios priemonės įdiegtos po praėjusio, rudenį vykusio išvažiuojamojo posėdžio stebėta įmonėse „Klaipėdos vanduo“, „Klaipėdos kartonas“, „Branda Lt“, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Aptarti ir tolimesni veiksmai, sprendžiant problemą.

Įmonėse situaciją stebėjo ir su jų atstovais susitiko miesto meras Vytautas Grubliauskas, Seimo narys Eligijus Masiulis, savivaldybės, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovai.

V. Grubliauskas tvirtino, kad po paskutinio apsilankymo bendrovėse pasikeitimų yra. Įmonė „Klaipėdos vanduo“ investavo į nuotekų talpų, iš kurių į aplinką galėjo sklisti nemalonūs kvapai, dangčius. Praėjusį kartą buvo tik šių investicijų pradžia.

„Stovėjome šalia ir jokio kvapo nėra. Galiu drąsiai sakyti, kad įmonė „Klaipėdos vanduo“ ne tik atliko namų darbus, bet ir ieško naujų galimybių užkirsti kvapų sklaidą ateityje“, – tvirtino meras.

Pasak V. Grubliausko, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras jau praėjusį kartą buvo įdiegęs daug problemos sprendimų. Dabar įmonė pažengė dar labiau. Dujos, kurios susidaro gelmėse, patenka tiesiai į įmonės „Klaipėdos vanduo“ valymo įrenginius, o nebe deginamos bokštelyje.

Žada nepaleisti iš akiračio

Įmonė „Klaipėdos kartonas“ nurodė, kad padidino lėšas aplinkosauginiams sprendimams daugiau nei 20 proc. Jie bando pačius naujausius europietiškus ir amerikietiškus preparatus, kurie ženkliai mažiną kvapų susidarymą ir išsiskyrimą į išorę.

V.Grubliausko teigimu, vienintelėje įmonėje „Branda Lt“, kuri turi atliekų tvarkymo aikštelę, nepastebėta pokyčių. Anot mero, priešingai, atrodo, kad situacija pablogėjusi. Miesto vadovo nuomone, teritorijoje įrengtas įrenginys, kuris turi užkirsti kelią kvapams, nėra pakankamas.

„Čia dar laukia nemažai darbo. Laukiame aplinkosaugininkų įvertinimo. Ten bus apžvelgta visa medžiaga. Jiems bus nurodyta, ką daryti toliau“, – pasakojo meras.

E. Masiulis pabrėžė, kad įmonė taip toliau dirbti negali. Ji turi pasikeisti.

„Kvapų koncentracija didžiulė“, – teigė Seimo narys.

E. Masiulis taip pristatė, kad Seime užregistravo įstatymo pakeitimą, kad įmonė „Klaipėdos kartonas“ galėtų prisijungti prie bendrovės „Klaipėdos vanduo“ nuotekų.

„Būtų sumažintas taršos šaltinių skaičius, centralizuojant į vienus valymo įrenginius“, – aiškino Seimo narys.

Kvapai – ne ugnikalnis

V. Grubliauskas tvirtino, jog šį kartą nebuvo skirta dėmesio įmonės „Mestilla“ situacijai, tačiau pabrėžė, kad ši taip pat nėra pamiršta. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras yra atlikęs tam tikrus matavimus. Juos pakartos, kai lauke vyraus aukštesnė temperatūra.

„Manau, kad pietinės miesto dalies gyventojai pajuto, jog situacija dėl kvapų yra pagerėjusi. Kvapų sulaukiama bent rečiau. Aišku, reikia įvertinti, kad pirmasis posėdis vyko rudenį, dabar žiemos pabaiga-pavasario pradžia. Situaciją reikės stebėti ir šiltuoju metų laiku, kada kvapai pasireiškia labiausiai. Dar vieną posėdį rengsime birželį“, – tvirtino meras.

E. Masiulis pabrėžė, kad kvapai yra ne ugnikalnio išsiveržimas ar žemės drebėjimas. Juos galima suvaldyti: „Aktyviai stebėsime šioje teritorijoje esančias įmones, kad jos veiktų civilizuotai ir gyventojams nereikėtų kęsti nemalonių kvapų“.