"Nuo liepos 1 d. Vilniuje pigs komunalinių atliekų išvežimas", "Savivaldybei perėmus atliekų administravimą, atliekų tvarkymas vilniečiams gerokai atpigs" – tokius pranešimus Vilniaus miesto savivaldybė skelbė 2017 m. vasarį. Praėjo pusantrų metų ir žinia pasikeitė: nuo kitų metų vilniečių laukia šiukšlių išvežimo pabrangimas.
– Ar galite sostinės gyventojams kažkaip šią situaciją paaiškinti? – "Vilniaus diena" teiravosi Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio.
– Visų pirma, net ir kitais metais už atliekų išvežimą gyventojams teks mokėti mažiau, nei mokėjo iki vadinamosios atliekų reformos, nors ir brangiau negu šiemet.
Pati atliekų tvarkymo sistema yra finansuojama iš rinkliavos, ir pirmais metais, kai naujoji tvarka buvo įvesta, kaip vėliau paaiškėjo, buvo apsiskaičiuota dėl pastatų plotų ir atliekų tvarkymo įkainių, būtent – dėl išdalijimo visiems gyventojams. Kaip veikia sistema? Yra bendras patalpų, pastatų ir visų apmokestinamų vietų plotas ir yra kaštai, kiek ta sistema kainuoja. Kaštai padalijami iš ploto ir nustatomi tos rinkliavos dydžiai. Kai šitas "pratimas" buvo padarytas pačioje pradžioje ir pagal tai buvo sumodeliuota visa sistema, į bendrą patalpų plotą, pagal Registrų centro duomenis, buvo įtraukta gana daug neapmokestinamų patalpų. Šitaip buvo padaryta daugeliu atvejų ir kitose savivaldybėse, nes ši reforma iš esmės yra ne Vilniaus savivaldybės sugalvota, o Europos Sąjungos direktyvų įvykdymas, bet kitose savivaldybėse gana maži tie nukrypimai buvo, o pas mus jei procentiškai panašūs, bet įtaka yra didesnė.
Kadangi pati sistema turi ir privalo būti finansuojama tik iš rinkliavos, per šiuos metus ir dalį praėjusių metų susidariusį skirtumą turės padengti vartotojai, ir vėliau atliekų išvežimo kaina bus vėl sumažinta.
Tiesa, dabar pasikeitė ir privačių vežėjų įkainiai, įvyko nauji konkursai. Kai kuriose vietose turime tuos pačius atliekų tvarkytojus, kai kuriose jie pasikeitė, bet "Ekonovus" ir "Ecoservice" dabar realiai įsivertino kaštus, kiek kainuoja šiukšlių tvarkymas Vilniuje. Mes norime to atliekų išvežimo ne bet kokio, mes norime, kad paslauga vilniečiams būtų suteikiama kokybiška, nes su tuo problemų tikrai turime. Tai galiausiai tos kainos atitinkamai yra šiek tiek didesnės. Bet bendrame kontekste tikrai klaidinga būtų sakyti, kad dėl vežėjų didintų įkainių dabar brangs atliekų išvežimas miestiečiams. Vežėjų įkainiai apskritai sudaro nedidelę dalį visoje bendroje kainos dedamojoje – apie 25 proc. Didžiąją dalį sudaro Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) dalis. Ir ta rinkliava – viskas susumuota, išdalyta gyventojams, šiemet ir ateinantiems trejiems metams – šiek tiek didėja. Lėšos bus skirtos ir didesnei vežėjų kontrolei, ir infrastruktūrai įrengti, požeminiams konteineriams ir pan. Visa tai galų gale šiek tiek išaugins kainas gyventojams, bet paslaugos kokybė yra prioritetas ir ji turi pagerėti.
Ne viskas ten buvo iki galo gerai padaryta – to aš niekada ir neneigiau.
– Sakote – šiemet ir ateinantiems trejiems metams. Ar tai reiškia, kad po trejų metų paslauga pigs, ar tiesiog nežinia, kas bus po trejų metų?
– Sakykime taip: aš manau, kad mes gyvenime apskritai sunkiai galime prognozuoti tokius tolimus laikotarpius kaip treji metai – kas atsitiks rinkoje, kaip viskas keisis, kaip kis technologijos. Mes dabar labai dažnai kalbame apie "zero waste" judėjimą, tad gal pats atliekų kiekis kaip toks mažės ir daug kas čia gali iš tiesų pasikeisti. Tad kas tiksliai bus po trejų metų – sunku pasakyti. Bet vienas dalykas tikrai aiškus – per trejus metus esame išdėlioję tą nuostolį, kuris susikaupė nuo atliekų reformos pradžios. Kai šiam nuostoliui kompensuoti rinkliavų nebeliks, vadinasi, bus labai reali prielaida tas kainas, rinkliavas peržiūrėti ir sumažinti.
– Ar yra numatyti kokie nors saugikliai, kad per tuos artimiausius trejus metus kaina daugiau nedidėtų?
– Dėl kainos visada pasisako Vilniaus miesto taryba – būtent ji tvirtina rinkliavų įkainius, tai daro metams. Kažkokių papildomų saugiklių tikrai nebus, bet aš manau, kad miesto tarybos kadencijai einant į antrą pusę ir artėjant kitiems savivaldos rinkimams rinkliavų didinimas tikrai nebus svarstomas.
– Miesto tarybos narys, opozicijos atstovas Žilvinas Šilgalis tiek prieš pastaruosius savivaldos rinkimus, tiek ir po jų nuolat kalbėjo apie tai, kad atliekų surinkimo sistema ir rinkliavų skaičiavimas yra netvarkingi. Ar jo kalbose nebuvo tiesos?
– Jo kalbose šiuo konkrečiu atveju tam tikros tiesos buvo. Bet reikia suprasti ir ypač pabrėžti tai, kad pati pertvarka, kaip tokia, turėjo įvykti dar 2012 m., jie patys labai ilgai atidėliojo, vengė ir nesiruošė šiai pertvarkai. Mums teko ta sunki našta tai padaryti be didesnių "namų darbų", per trumpą laiką nuo kadencijos pradžios stengiantis pasiruošti reformai ir jos įvedimui. Ne viskas ten buvo iki galo gerai padaryta – to aš niekada ir neneigiau. Bet tie Ž.Šilgalio pasakymai, kad sutartys su vežėjais turi būti pasirašomos tik po to, kai miesto taryba patvirtina įkainius. Tai kaip čia būtų, jeigu mes patvirtintume įkainius taryboje net nevykdę konkurso ir nežinodami vežėjų kainų? Negana to, esu tikras, tada jo retorikoje būtų, kad pirmiausia reikia paskelbti konkursą ir žinoti vežėjų kainas, ir tik tada keisti įkainius taryboje. Čia kaip su ta višta ir kiaušiniu – kuris atsirado pirmiau?
– Tačiau juk tų atliekų vežėjų, kurie staiga pareiškia nutraukiantys sutartis, nes savivaldybė jiems per mažai moka, elgesys taip pat nelabai solidus?
– Jie pripažino, kad padarė klaidą, sutartį nutraukė ir dar metus paslaugas teikė, kol įvyko nauji konkursai. Be abejo, tai nėra labai gražu, bet ir mums tikėtis, kad kažkas privatus turės kontraktą, kuris jiems yra nuostolingas, būtų nelogiška. Kažkas gi turi sumokėti už degalus, už mašinas, už vairuotojų ir krovėjų darbą. Jeigu mes norime gauti paslaugą, tai tos paslaugos gavėjai tą ir turi padaryti.
Kokie bus kainų pokyčiai?
2018 m. Vilniuje įvesta dvinarė – pastoviosios ir kintamosios dedamųjų – rinkliava.
Šiuo metu pastovioji dalis visoms nekilnojamojo turto (NT) kategorijoms yra vienoda, sudaro 0,1802 euro už kv. metrą per metus. Nuo 2020 m. kiekvienai kategorijai gali būti nustatytas skirtingas pastoviosios dalies dydis. Be to, jis būtų skaičiuojamas už mėnesį, o ne už metus.
Kintamosios dalies dydžiai kiekvienai NT kategorijai skirtingi yra jau šiuo metu. 2020 m. turėtų išaugti kategorijų skaičius – nuo 14 iki 19.
Savivaldybės komitetuose svarstomame nuostatų projekte numatyta, kad gyventojai turės galimybę mokėti už atliekų kilogramus, o ne kv. m skaičių.
60 kv. m buto gyventojas šiemet už atliekų sutvarkymą sumokės 33,94 euro. Pagal naująją tvarką, 2020 m. ši suma išaugtų iki 57,46 euro, t. y. beveik 24 eurais. 150 kv. m individualiame name gyvenanti šeima už atliekų sutvarkymą per metus sumoka 54,87 euro. 2020 m. ši suma išaugtų iki 85,68 euro, t. y. beveik 31 euru.
Pagal dabartinį projektą, atliekų sutvarkymas labiausiai brangtų prekybos NT kategorijai – 89 proc., maitinimo – 80 proc., prekybinės paskirties patalpų, esančių degalinių teritorijose – 70 proc. 65 proc. brangiau tektų mokėti viešbučių valdytojams, 60 proc. – paslaugų tiekėjams. Gydymo ir administracinei NT kategorijoms rinkliavas numatoma padidinti 52 proc., religinei – 24 proc., garažų – 23 proc., sodų – 14 proc.
