Ūkininko braškes sunaikino ne tik sausra, bet ir tam tikra liga, dėl kurios teko jas išmesti į sąvartyną. Tai atrodo gana drastiška priemonė, tačiau tokias braškes valgant galima rimtai susirgti. Reiktų paminėti, kad ūkininkas nemažai investavo ir į laistymo sistemą, ir gelbėjo jas nuo šalnų, tačiau neįmanoma numatyti visų ligų, kurios gali apimti derlių.

– Kas nutiko, kokios bėdos?

– Dėl buvusios sausros ir po sausros kilusios audros, didžiulių liūčių, iškritusio didžiulio kritulių kiekio ir kitą dieną vėl užklupusio didžiulio karščio, o tada naktį nukritus temperatūrai iki +10 laipsnių, susidarė tinkama terpė patogenams daugintis, kurie sukėlė didžiulį puvinį, grybines ligas.

– Tai kokie nuostoliai, kiek tenka braškių išmesti? Ar kažkokie kiti sprendimo būdai yra priimami, kur dėti tą derlių?

– Vienintelis sprendimas buvo kaip išsaugoti likusį derlių ir neužkrėsti likusių braškių. Buvo taip, kad netgi žalios pradėjo pūti, vienintelė išeitis buvo jas išskinti ir tiesiog į kompostinę jas išvežti ir išmesti. Jų nei perdirbti, nei parduoti pigiau nebuvo įmanoma, nes jos buvo apsikrėtusios antraknoze ir kekeriniu puviniu, tokias braškes suvartoję žmonės gali susirgti.

– Socialiniuose tinkluose žmonės išvydę vaizdus, kaip jūs naikinate ar išmetate šimtus ar tūkstančius kilogramų braškių, susiėmė už galvų ir sakė „Kodėl taip daro? Gal galėtų pigiau kur nors atiduoti?“ Ar jos apskritai yra pažeistos tiek, kad pūna akyse?

– Labai daug turėjau patarimų daryti vyną arba naminę.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai aplinkiniai žmonės gal prašė „Duokit mums, mums tinka“, ar jos iš tikrųjų yra tiek supuvusios, kad gali žmogus apsinuodyti?

– Iš tikrųjų, aš nerizikavau ir atidaviau į kompostinę, jos grįš į javų laukus kaip trąša. Geriau turėti ramią sąžinę ir žinoti, kad niekas nuo jų neapsikrėtė.

– Ar jūsų kolegos ūkininkai, kurie taip pat turi braškių ūkius – priminkite, iš kurio esate Lietuvos regiono – taip pat susiduria su tokia problema?

– Mes esam iš Joniškių rajono, Drąsutaičių kaimo, visai prie Latvijos sienos ir bendraujam su visų Šiaulių rajono ūkininkais. Jie taip pat skundėsi netgi dar didesniais nuostoliais.

– Aš suprantu, kad tai yra jūsų pragyvenimo šaltinis – didžiuliai braškių laukai. Yra sezonas, reikia skinti, reikia parduoti. Kiek derliaus praradote – ar tai yra 20 proc., ar pusė derliaus, ar visas?

– Šalnos padarė 30 proc. nuostolių, o puvinys apie 15 proc. Kadangi tą didžiulį puvinį valdėm tris dienas, išskindami visas tas puvenas.

 Tai nuostolis šiandienai skaičiuojant būtų apie 3,5 tonos išmestų braškių. Jeigu mažmenos rinka, tai labai lengva paskaičiuoti – apie 20 tūkst. eurų. 

– Kiek žmonių turėjo darbuotis tam, kad spėtų apsaugoti likusias?

– Dabar bijau sumeluoti. Vienom dienom buvo nuo 15 iki 30 žmonių.

– Tai situacija prasta, derliaus daug netekote. Ką tai sako braškių valgytojams – kaina kils, nes derliaus kaip ir nėra, o uždirbti reikia?

– Taip, ir šiandien jau pakėliau kainas, tiek perpardavinėtojams, tiek savo prekybvietėse. Žmonės dar galvoja, kad tos kainos kris, bet sakau, kad uogų nebėra.

– Tai kiek pas jus dabar kainuoja litras arba indelis uogų?

– Indelį, kuriame yra maždaug kilogramas uogų, mieste savo prekybvietėse parduodam už 5 eurus.

– Buvo užsiminta, kad važiuojant, netgi vežant produkciją jau parduoti, jūs matėt, kaip akyse kitos braškės pradeda pūti, kurios iš pradžių buvo sveikos. Čia iš tikrųjų taip yra su ta liga?

– Taip, antraknozė yra tokia liga, kai nusėdusios sporos pradeda savo darbą ir viskas. Nuveži jau atrinktas, geras ir tada žmonės sau parinkinėja į litrinius indelius ir sako, kad tiesiog akyse tie taškiukai atsiranda. Tiesiog pirmą kartą tą gyvenime mačiau. Tai vėl perrenki. Labai sunku buvo, bet išgyvenom.

– Panašu, kad tie grybai labai mėgsta braškes. Kaip nuo to apsisaugoti?

– Dabar padariau tokias išvadas, kad reikės tiesiog braškių lysves siaurinti, kad jos geriau ventiliuotųsi ir naudoti ekologiškus fungicidus, registruotus Lietuvoj.

– Ir paskutinis klausimas – tai koks jūsų nuostolis, ar jau įvertinot? Vieni ūkininkai, kurie augina kitokią kultūrą, prašo išmokų. Ar jūs prašysit ir kiek tai gali būt?

– Čia mano bėdos, negali pakovoti prieš gamtą. Turbūt buvo keli mano sprendimai priimti prasti, kad šiais metais norėjau platesnių lysvių, didesnio derliau ir gavosi šitaip. Tai nuostolis šiandienai skaičiuojant būtų apie 3,5 tonos išmestų braškių. Jeigu mažmenos rinka, tai labai lengva paskaičiuoti – apie 20 tūkst. eurų. 

Netoli Šiaulių įsikūrusiame braškių ūkyje šeimininkauja Rimantė Norkutė su tėvais. Tėvai ūkininkauti pradėjo jai gimus, taigi dukra tęsia tėvų pradėtą verslą. Mergina apie šias uogas, jų rūšis, auginimo ypatybes žino tikrai daug.

„Braškių skoniui įtaką turi du dalykai – vanduo ir saulė. Jei trūksta vandens – uogos kartėja. Ir uogoms labai labai reikia saulės. Geriausia visada auginti kelias skirtingas veisles braškių, kad jų turėtumėt ilgesnį laiką“, – sako Rimantė.

Rimantės ūkyje braškės auginamos tik natūraliai, ryte skintos parduodamos tą pačią dieną. „Uogų nepurškiame niekuo, jas skiname tik ryte ir tik tiek, kiek galime parduoti tą dieną, jei pritrūkstame – greitai dar priskiname, kad būtų kuo šviežesnės. Mūsų uogos natūralios, taigi ilgai negalioja, reikia greitai suvalgyti“, – kalbėjo jaunoji ūkininkė.

Rimantė džiaugiasi, kad pirkėjai vertina jų užaugintas uogas ir turi nemažai nuolatinių pirkėjų: „Dauguma perka ne vienerius ir ne dvejus metus, kai kurie jau net draugais tapo. Atvažiuoja su šeimomis, su vaikais patys pasiskint uogienėms, šaldymui. Tai tokią dar ir pramogą sau pasidaro“.

Žinoma, skaniausia braškes valgyti šviežias, tik ką iš lysvės. Bet V. Blauzdavičius pademonstruos, kad su braškėmis galima pasigaminti ir gardžių patiekalų, ir ne tik įprastų saldžių, desertinių. Jis gamins braškių BBQ padažą. „Jam ypač tinka sunaudoti jau kiek pastovėjusias ir nebelabai išvaizdžias braškes“, – sako Vylius. Kitas jo patiekalas – tortilijos su salotomis, grilyje kepta vištiena ir braškėmis.

„Aptepkite mėsą aliejumi, kad geriau pritrauktų kaitrą ir neliptų taip smarkiai prie grotelių. Kepant bet kokią mėsą, visada rekomenduoju turėti termometrą, žnyples ir pirštines. Termometras reikalingas vidinei temperatūrai pamatuoti. Vištienos krūtinėlė bus iškepusi, kai jos temperatūra bus 74 laipsniai. Taigi termometras tikrai reikalingas, jei norite turėti skanią, sultingą mėsą“, – patarė grilio ekspertas.

Dar daugiau idėjų patiekalams su braškėmis Vylius pasisems viename populiariausių Šiaulių restoranų, kurio, pasak, Vyliaus, galėtų pavydėti net ir sostinė. Restorano šefas gamins lengvas vasariška salotas su braškėmis ir desertą.

Atraskite naujus skonius ir idėjas naujiems patiekalams su laida „Ūkio šefas“ – sekmadienį 9 val. ryto per TV3.