Amžinai besiginčijantys, bet vienas be kito negalintys Bratkos Ūsas ir Barzdonas – visai Lietuvai žinomi „Dviračio žinių“ personažai.
Juos sukūręs V. Šerėnas į jų lūpas sudėjo ignalinietišką šnektą ir sąmojį.
„Dviračio žinių“ kūrėjai sako, kad Ūsas ir Barzdonas turėjo atitikmenis realiame gyvenime. V. Šerėnas juose įkūnijo savo tėvą ir dėdę.
Prieš dvejus metus mirus V. Šerėnui jį pažinoję ėmė svarstyti, ar nevertėtų įamžinti humoristą ir jo personažus.
Ignalinos skulptorius Jonas Grunda V. Šerėną pažinojo dar nuo mokyklos. Sako, daug bendravę, kalbėję ir apie paminklus.
Skulptūra būtų žmogaus ūgio ir vietą jai Jonas jau yra numatęs – Ignalinos geležinkelio stotį. Iš čia sako, V. Šerėnas į savo Antagavės kaimą važiuodavo.
Kad aiškesnis vaizdas susidarytų, skulptorius maketą į geležinkelio stotį atneša. O čia praeiviai iš karto atspėja, kas makete pavaizduota.
Bratkų statula stovėtų perone ir pasitiktų atvažiuojančius, palydėtų išvykstančius.
Savivaldybė pritaria Bratkų skulptūros atsiradimui Ignalinoje, tačiau svarstytų ir kitas vietas, kur ji galėtų stovėti, pavyzdžiui, prie kultūros centro. Savivaldybė norėtų ne vieną skulptūros variantą matyti. Sako, lauktų ir daugiau kūrybinių pasiūlymų, o tada išsirinktų geriausią, būtų Ignalinos pažiba. Ir gyventojai pritaria, kad V. Šerėno Bratkos tokios pagarbos nusipelnė.
