J. Bolsonaro, kurio namuose anksčiau šį mėnesį buvo atlikta krata vykdant tą patį tyrimą, į federalinės policijos būstinę Brazilijoje atvyko apie 13 val. 40 min. vietos (19 val. 40 min. Lietuvos) laiku automobiliu tamsintais langais, o po keturių valandų išvyko. Jis nesikalbėjo su žiniasklaidos atstovais, sakė naujienų agentūros AFP fotografas.

Per maždaug tris valandas trukusius parodymus policijai kraštutinių dešiniųjų pažiūrų buvęs prezidentas, skeptiškai nusiteikęs prieš skiepus, neigė dalyvavęs įtariamame sąmoksle, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė J. Bolsonaro patarėjas Fabio Wajngartenas (Fabiju Vaingartenas).

J. Bolsonaro, anot patarėjo, atsakė į visus klausimus ir „pakartojo, kad niekada nebuvo skiepytas, kad nežino apie jokias iniciatyvas dėl galimo jo ir jo dukters skiepų kortelių klastojimo“.

Federalinė policija teigia, kad atskleidė schemą, pagal kurią vienas svarbiausių J. Bolsonaro padėjėjų, kariuomenės pulkininkas Mauro Cidis (Mauru Sidžis), įtariamas naudojęsis sveikatos apsaugos sistemos ir vyriausybės ryšių tinklu, kad gautų suklastotus skiepų pažymėjimus J. Bolsonaro, prezidento dukrai, jam pačiam, jo žmonai ir dukterims bei dar dviem prezidento padėjėjams.

Policija teigė turinti įrodymų, kad J. Bolsonaro puikiai žinojo apie apgaulingus įrašus Sveikatos apsaugos ministerijos elektroninėje skiepų registravimo sistemoje, kuriais, anot policijos, buvo siekiama sudaryti sąlygas jo prieš skiepus nusistačiusiai artimiausiai aplinkai išvengti tarptautinių kelionių reikalavimų ir kitų pandemijos apribojimų.

Teritorija aplink parlamento pastatą Brazilijoje buvo aptverta pareigūnų, tačiau J. Bolsonaro šalininkai, nesutinkantys pripažinti kairiojo L. I. L. da Silvos pergalės rinkimuose, prasiveržė pro juos, žygiavo rampomis ir susirinko ant modernistinio pastato stogo.

Espirito Santo valstijos Arakruzo miesto pareigūnai nurodė, kad šaulys savo buvusioje valstybinėje pradinėje ir vidurinėje mokykloje ėmė šaudyti į grupę mokytojų, nušovęs du žmones ir pašovęs dar devynis.

Išbėgęs iš tos mokyklos, jis įsiveržė į šalia esančią privačią mokyklą, kurioje nušovė paauglę ir sužeidė dar du žmones.

Pareigūnai suėmė šaulį, pareiškė valstijos gubernatorius Renato Casagrande (Renatas Kazagrandė), valstijoje paskelbęs trijų dienų gedulą.

„Iki birželio jis mokėsi [pirmojoje] mokykloje, tai 16 metų nepilnametis. Po to jo šeima jį perkėlė į kitą mokyklą. Turime duomenų, kad jam buvo taikomas psichiatrinis gydymas“, – sakė jis per spaudos konferenciją.

Pasak valstijos gubernatoriaus, kai kurių sužeistųjų gyvybei tebegresia pavojus.

„Meldžiamės, kad jie pasveiktų“, – pareiškė jis.

Pasak tyrėjų, ant kariško stiliaus drabužių, kuriuos dėvėjo šaulys, buvo svastikos ženklas, todėl bandoma išsiaiškinti, ar jis gali būti susijęs su kokia nors ekstremistine organizacija.

Pareigūnų duomenimis, šaulys, kuris yra policininko sūnus, šaudė iš dviejų šaunamųjų ginklų, kurie abu registruoti jo tėvo vardu. Vienas yra jo tarnybinis pistoletas, o kitas – privačiai registruotas ginklas.

Pasak R. Casagrande, paauglys, regis, buvo kruopščiai suplanavęs savo veiksmus ir norėjęs nušauti žmonių.

Civilinės policijos komisaras Joao Francisco Filho (Žuaunas Fransiskas Filjas) reporteriams sakė, kad įtariamasis savo puolimą planavo, regis, „dvejus metus“, ir panašu, kad jis neturėjo „konkrečių taikinių“.

Šaudynės mokykloje Brazilijoje įvyksta gana retai, nors šioje Lotynų Amerikos šalyje stebimas aukštas nusikalstamumo panaudojant šaunamuosius ginklus lygis.

Kruviniausios šaudynės mokykloje Brazilijoje įvyko 2011 metais, kai ginkluotas vyras ėmė šaudyti savo buvusioje pradinėje mokykloje Rio de Žaneiro Realengo rajone. Per tą išpuolį žuvo 12 vaikų.

„Absurdiška tragedija“

Išrinktasis Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inasiju Lula da Silva) šiuos šaudymo mokyklose incidentus pavadino „absurdiška tragedija“.

„Nuliūdau sužinojęs apie šiuos išpuolius“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

„Užjaučiu aukų šeimas... ir palaikau gubernatoriaus Casagrande pastangas atlikti tyrimą ir padėti dviejų mokyklų bendruomenėms.“

Dabartinį kraštutinių dešiniųjų pažiūrų prezidentą Jairą Bolsonaro (Žairą Bolsonaru) per praėjusį mėnesį įvykusius rinkimus įveikęs L. I. Lula da Silva į Brazilijos prezidento postą, kuriame dirbo 2003–2010 metais, sugrįš sausio 1 dieną.

Jis itin griežtai kritikavo J. Bolsonaro sprendimą gerokai sušvelninti ginklų kontrolės įstatymus.

Nuo tada, kai buvęs armijos kapitonas J. Bolsonaro 2019 metais tapo prezidentu ir pasirašė ne vieną dekretą, kuriuo sušvelnino šaunamiesiems ginklams bei šaudmenims taikomas taisykles, registruotų ginklų savininkų skaičius Brazilijoje padidėjo daugiau kaip penkis kartus – nuo 117 tūkst. iki 673 tūkstančių.

Radinys aptiktas naktį, kai pietrytinės Minas Žeraiso valstijos greitkelių policija apieškojo sunkvežimį, vykusį į Salvadoro uostą.

„Su narkotikų ieškančių šunų pagalba agentai aptiko apie 1,140 kilogramo kokaino maišeliuose, paslėptuose kačių kraiko krovinyje“, – teigiama greitkelių policijos pranešime.

Kokaino vertė siekia apie 40 mln. eurų.

Brazilija yra tarptautinės narkotikų kontrabandos kryžkelė: čia keliais ir upėmis atkeliauja siuntos iš kokainą gaminančių šalių, tokių kaip Kambodža, Peru ir Bolivija. Tuomet iš čia narkotikai laivais per tokius uostus kaip Salvadoras ar Santosas siunčiami į Europą ir Afriką.

Birželį Vengrijoje buvo sulaikytas vyras, vadinamas Brazilijos Pablo Escobaro (Pablu Eskobaru).

Sergio Roberto de Carvalho (Seržu Roberto de Karvalo) yra įtariamas vadovavęs plačiam narkotikų tiekimo į Europą tinklui. Jis nuo 2020 metų slapstėsi.

Remiantis policijos pranešimu, vakarėlį suorganizavęs žmogus policijai atvykus pabėgo.

Prieš tai iki sekmadienio vakaro policija nutraukė keletą panašių, mažesnio masto vakarėlių San Žozė dos Pinjaise, Kuritibos regione.

Iki šiol didžiausioje Lotynų Amerikos šalyje nustatyta apie 8,8 mln. COVID-19 atvejų. Pagal šį rodiklį Braziliją pasaulyje lenkia tik Jungtinės Valstijos ir Indija.

Mirčių nuo COVID-19 skaičius Brazilijoje yra antras didžiausias pasaulyje – apie 217 tūkst.

Paranos valstijoje, kurios sostinė yra Kuritiba, užregistruota apie 520 tūkst. ligos atvejų ir daugiau nei 9 300 mirčių.

Tai pranešė televizijos kanalas „Globo“.

Rengiant operaciją „Thanatos“ iš viso buvo išduoti keturi arešto orderiai ir 20 kratų orderių. Du nusikaltėliai tebesislapsto.

Pasak tyrėjų, gauja veikė daugiau kaip 10 metų. Jos nariai kruopščiai rengdavosi nusikaltimams ir buvo itin žiaurūs. Žudikai dažniausiai naudodavo stambaus kalibro ginklus, informuoja „Globo“.

Be to, gaujos nariai papirkdavo vietos policininkus, kad šie netirtų daromų nusikaltimų.

Trečiadienį socialiniuose tinkluose pasirodžiusiame vaizdo įraše matyti trys kaukėti vyrai, tvirtinantys, kad surengė ataką keršydami už „išpuolį prieš Brazilijos žmonių tikėjimą“.    

Dviejų minučių trukmės vaizdo įraše taip pat matyti, kaip keli asmenys uždega Molotovo kokteilius ir sviedžia juos į pastatą. 

Ataka, per kurią žmonės nenukentėjo, buvo surengta antradienį vakare humoro trupės „Porta dos Fundos“ studijoje. Šios trupės 46 minučių filmą „Pirmasis Jėzaus gundymas“ („A Primeira Tentação de Cristo“) gruodžio 3 dieną parodė internetinės televizijos platforma „Netflix“.

Šioje satyrinėje komedijoje vaizduojama, kaip Jėzus po 40 dienų dykumoje sugrįžta į namus su savo vaikinu Orlando (Orlandu), kai Marija ir Juozapas planuoja jo 30-ojo gimtadienio šventę.  

Šis filmas papiktino daugelį tikinčiųjų. Šimtai tūkstančių žmonių pasirašė peticiją, reikalaujančią jį pašalinti. 

Brazilijos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų prezidento Jairo Bolsonaro (Žairo Bolsonaru) sūnus parlamentaras Eduardo (Eduardu) socialiniame tinkle „Twitter“ sukritikavo šią juostą. 

„Tikime žodžio laisve, tačiau ar iš tikrųjų verta pulti 86 proc. šalies gyventojų tikėjimą?“ – rašė jis. 

Vaizdo įraše matomi kaukėti vyrai laiko iškėlę XIX amžiaus Brazilijos imperijos vėliavą, taip pat vėliavą su vienos praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio ultradešiniųjų politinės partijos simbolika.  

„Tiriamos visos versijos“, – žurnalistams sakė policijos atstovas.

Policija identifikavo užpuolikų mašinos bei motociklo registracijos numerius ir sakė, kad kaukėtos grupės vaizdo įrašas „atitinka“ įvykdytą nusikaltimą. 

„Porta dos Fundos“ narys Joao Vicente de Castro (Žuaunas Visentė de Kastras) žurnalistams sakė, kad šis incidentas yra „ataka prieš žodžio laisvę“. 

2012 metais įkurta „Porta dos Fundos“ šįmet pelnė „Oskaro“ atitikmeniu televizijos pasaulyje laikomą tarptautinį „Emmy“ apdovanojimą už savo 2018-ųjų Kalėdų komediją „Paskutinės pagirios“ („Especial de Natal: Se Beber, Não Ceie“).

„Patvirtiname, kad buvo nukauti aštuoni įtariamieji per operaciją Marės komplekse“, – naujienų agentūrą AFP informavo policijos atstovas.

Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose matyti vaikai, esą bėgantys tolyn nuo vietos, kur buvo šaudoma.

Kol kas jokių kitų detalių nebuvo paskelbta apie operaciją Marėje – tankiai apgyventame neturtingame rajone, apimančiame keletą favelų, dominuojamų gerai ginkluotų prekeivių narkotikais gaujų.

Vietos žiniasklaida nurodė, kad policija siekė suimti vieną stambų narkotikų prekeivį.

Juodaodžių teisių aktyvistė Marielle Franco (Marielė Franku), kurios nužudymas praeitais metais sukrėtė Braziliją ir išprovokavo dideles demonstracijas, buvo kilusi iš Marės.

Ši miesto tarybos narė buvo nušauta Rio de Žaneiro centre, veikiausiai samdomo žudiko.

Keliomis dienomis anksčiau paskelbti duomenys atskleidė, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį teisėsaugos pareigūnai nukovė rekordiškai daug asmenų.

Penktadienį paskelbtoje Visuomenės saugumo instituto ataskaitoje nurodoma, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius per „policijos intervencijas“ žuvo 434 žmonės. Palyginus su padėtimi 2018-ųjų pirmąjį ketvirtį, šis skaičius buvo 17,9 proc. didesnis.

Be to, tai yra didžiausias žuvusiųjų per ketvirtį skaičius nuo tokios statistikos rinkimo pradžios 1998 metais.

Favelomis vadinamuose lūšnynuose neretai kyla susišaudymų tarp besivaržančių gaujų. Policija taip pat neretai panaudoja ginklus per reidus prieš narkotikų prekeivius.

Kovo pabaigoje Rio de Žaneiro valstijos gubernatorius Wilsonas Witzelis (Vilsonas Vicelis) sakė laikraščiui „O Globo“, kad policija dabar pasitelkia snaiperius, kad jie nukautų įtariamuosius iš toli.

„Įsakymas aiškus: jeigu kas nors nešiojasi automatą, juos reikia nedelsiant neutralizuoti letaliniu būdu“, – sakė W. Witzelis.

Rio de Žaneiro lūšnynuose gyvena apie ketvirtadalis iš 6 mln. miesto gyventojų.

Teisingumo ir visuomenės saugumo ministras Sergio Moro (Seržu Moru) neseniai pateikė svarstyti įstatymo projektą, be kita ko, numatantį išplėsti aplinkybių, kai policininkai gindamasi gali panaudoti ginklą, sąrašą.

Jeigu įstatymas būtų priimtas, policijos pareigūnams nebūtų taikoma teisinė atsakomybė, jeigu jie pradėtų šaudyti „iš baimės, nuostabos arba apimti audringų emocijų“.

Žmogaus teisių grupės praneša, kad Brazilijoje pastaraisiais metais dažnėjo nužudymų be teismo sprendimo ir kad policijos pareigūnai tokiais atvejais retai sulaukia kaltinimų.

„Amnesty International“ sako, kad Brazilijos sukarinta policija atsakinga dėl daugiau nei pusantro tūkstančio žūčių Rio de Žaneire per pastaruosius penkerius metus.

Organizacijos teigimu, pareigūnai dažnai viršija įgaliojimus ir panaudoja jėgą prieš sulaikytuosius.

Policija kaltinimų nekomentuoja, tačiau pabrėžia, kad žuvusių policininkų skaičius taip pat didelis.

Praėjusiais metai Rio de Žaneire žuvo per šimtą pareigūnų.