Šeduvoje gimusi Bronislava prie Šaulių sąjungos prisijungė būdama dar jauna. Moteris prisimena šaulių rengtas iškilmingas rikiuotes Vasario 16-osios proga.

„Atsimenu, važiavome į ekskursiją po Kauną. Tik nepamenu, kuriais metais tai buvo. Aš ir brolis buvome šauliai“, – sakė šimtametė.

Lietuvos šaulių sąjunga įsteigta 1919 m. birželio 27 d. Ją kūrę lietuvių inteligentai siekė prisidėti prie Lietuvos nepriklausomybės gynimo ir išsaugojimo. 1919–1920 m. šauliai dalyvavo kovose su sovietų Rusijos ir Lenkijos kariuomenėmis bei 1923 m. Klaipėdos krašto sukilime.

Tuomet žuvo 81 šaulys, 146 buvo sužeisti. Į Lietuvos šaulių sąjungą galėjo stoti 16 m. sulaukę asmenys. Veikė atskiri šaulių moterų, moksleivių, rėmėjų padaliniai. Jie sudarė 22 rinktines.

Lietuvoje šaulių sąjunga atkurta 1989 m. Atkūrimo iniciatyvinės grupės nariai pirmą priesaiką davė Kelmėje, prie Lietuvos šaulių sąjungos vieno įkūrėjų ir ideologo V.Putvinskio-Pūtvio kapo.

Pirmasis sąjungos būrys sudarytas Kaune, vėliau – Kelmėje, Šeduvoje, Skriaudžiuose, Panevėžyje ir kitur. 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, užmegzti ryšiai su Estijos, Latvijos, Ukrainos panašiomis organizacijomis.

Paklausta, ar dėl tarnavimo Šaulių sąjungoje teko patirti sovietų represijų, B.Dausynienė džiaugėsi, kad jai pavyko to išvengti.

„Gal ir būtų ištrėmę. Bet aš tuomet tarnavau Šeduvoje, o kai persikrausčiau į Klaipėdą, tikėtina, mažai kas galėjo sužinoti. Nors visi mano giminaičiai, likę Šeduvoje, žinojo. Bet niekas neišdavė. Į Klaipėdą persikraustėme, kai tik karas buvo baigęsis. Vyras gavo paskyrimą ir teko važiuoti“, – pasakojo šimtametė.

B.Dausynienė, sulaukusi III Jūros šaulių rinktinės šaulių vizito gimtadienio proga, tikino, kad pirmą kartą per visą savo gyvenimą buvo taip pagerbta.

Šimtametė nestokoja tvirtybės, humoro jausmo ir į pasaulį žvelgia šviesiomis akimis. Paklausta, koks jos ilgaamžiškumo receptas, moteris patikino, kad ji visą gyvenimą daug dirbo.

„Buvau darbo žmogus, tarnavau Šaulių sąjungai, o laisvalaikiu labai mėgdavau šokius, persikrausčius į Klaipėdą, dirbau vaikų darželyje auklyte“, – kalbėjo moteris.

B.Dausynienė patikino, kad, dirbdama Šaulių sąjungoje, ji sutiko daugybę įvairių žmonių.

„Atvažiuodavo įdomių žmonių. Aš pamačiau šviesesnį gyvenimą“, – sakė moteris.

Senolė pripažino, kad iš tiesų laisvu žmogumi ji pasijuto tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę.