Ne gyvybės draudimo bendrovė BTA šiemet bankrutavusio kelionių organizatoriaus „Go planet“ klientams išmokėjo daugiau kaip penktadalį milijono litų. Bendrovė reagavo labai operatyviai ir išmokas padengė daugiau nei trims šimtams gavėjų.

Likusiems kompensacijos taip pat yra paruoštos, šiuo metu laukiama, kol likęs keletas dešimčių nukentėjusiųjų patikslins reikiamus duomenis.

„Stengiamės kiek įmanoma operatyviau reaguoti į nutikusią nelaimę ir nukentėjusiesiems kuo greičiau kompensuoti bent jau dalį turtinės žalos. Specialiai suburta darbuotojų komanda telefonu tikslino nukentėjusiųjų duomenis bei užtikrino, kad kompensuojama suma nedelsiant pasiektų išmokos gavėjus. Džiaugiamės, kad nors taip galime sumažinti bankrutavusios bendrovės klientų patirtus nemalonumus. Tikimės, kad ateityje tokių atvejų bus kuo mažiau ir žmonės keliaudami tokių nesklandumų nepatirs“, - teigia ne gyvybės draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.

Po „Go Planet Travel“ žlugimo vasarą kelionių bendrovės klientams įstrigus svečioje šalyje, BTA skubiai išmokėjo lėšas (123.927 Lt) žmonių nakvynės bei bilietų kaštams padengti.

Vežėjai ir juos vienijanti asociacija "Linava" nėra patenkinti dabartinėmis privalomojo transporto priemonių draudimo kainomis, todėl pateikė teisės aktų pakeitimus, kurie, draudėjų nuomone, didins konkurencijos varžymą, kainų reguliavimą bei sąnaudas, o šios tik didins kainas, rašo "Verslo žinios".

"Privalomasis draudimas - valstybės sukurta prievolė, o kainodaroje išliko visiškas liberalizmas, todėl vežėjai yra nepatenkinti. Manau, kad būdami nepatenkinti jie yra teisūs, nes (draudikams) leido piktnaudžiauti, skaičiais galima manipuliuoti", - dienraščiui "Verslo žinios" sakė "Linavos" prezidentas Algimantas Kondrusevičius.

Anot jo, pataisos parengtos atsižvelgiant į kitų ES šalių, ypač Italijos, kurioje numatyti reguliavimo akcentai, praktiką, tačiau draudimo kompanijos "BTA Insurance Company" filialo Lietuvoje generalinis direktorius Tadeušas Podvorskis tikina, kad pateiktos pataisos pažeistų kelis jau galiojančius įstatymus, nes vienas iš pagrindinių siūlymų - draudikams pasidalinti esamą rinką

Draudikai pastebi, kad norinčiųjų drausti gyvūnus ypač padaugėja kilus kokiai nors epidemijai. Draudikų asociacijos duomenimis, už gyvūnų draudimą šiemet surinkta daugiau nei 4 mln. Lt., bet žalų išmokėta apie 10 mln. Lt. Didžioji dalis sumos teko vienai nuo afrikinio kiaulių maro nukentėjusiai bendrovei.

Kaip ir daugelis ūkininkų, vieno ekologinio ūkio šeimininkai draudžia pastatus, įrangą, kuriai įsigyti gauta parama, o gyvulių – nedraudžia.

„Tiesiog neapsimoka, nes draudimo įmokos nemažos. Jei draustume visus gyvulius, paskaičiavome, kad netenkame  pusantros karvės kasmet, o kritimų pas mus nebūna“, – tvirtina Ukmergės rajono ūkininkė Janina Kulėšienė.

Daugiausiai draudžiami paukščiai, galvijai, kiaulės. Draudikai pastebi, kad, pvz., savo galvijus nuo ligų ir kitų nelaimių draudžia tik kas dvidešimtas ūkininkas.

„Karvių banda gali kainuoti nuo 100 iki 500 tūkst. Lt. Nuostoliai galimi ne tik dėl ligų, gali sudegti ferma ar kita nelaimė atsitikti. Įmokos nėra didelės. Apytiksliai skaičiuojant, vienos karvutės draudimas kainuoja apie 100 Lt. per metus“, – teigia „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje direktoriaus pavaduotojas Gintaras Markevičius.

Daugiausiai gyvūnų apdraudžia „Lietuvos draudimo“, „Ergo“, PZU ir BTA bendrovės. Šiemet surinkta daugiau nei 4 mln.Lt. įmokų, o išmokėta 10 mln. Didžioji dalis išmokų teko nuo afrikinio kiaulių  maro nukentėjusiam ūkiui.

Paprastai po tokių įvykių poreikis draustis išauga, tačiau esant epidemijai, tai padaryti, ypač pirmą kartą – labai sudėtinga.

„Turime klientų, kurie yra apdrausti nuo tokių įvykių, įskaitant ir afrikinį kiaulių marą. Sutartys galioja, nes sudarytos iki epidemijos. Tad turi praeiti rizikos situacija, kad atsirastų  naujos galimybės draustis. Visus kitus gyvūnus, kuriems nėra epidemijos rizikos, siūlome drausti“, – tikina „Lietuvos draudimo“ verslo rizikos vadovas Arūnas Raziūnas.

„Daugiau draudžiasi tie, kurie investuoja į ūkius – bendrovės, paukštynai, kiaulių kompleksai, o smulkesnieji – dar ne. Tačiau  jei įvyksta nelaimė, jie labiau nukenčia. Apskritai žmonių noras pirkti draudimo paslaugas didėja, rinka kasmet nors ir ne staigiai, bet auga“, –tvirtina Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.

Pagal surinktas įmokas gyvūnų draudimas Lietuvoje užima pustrečio procento turto draudimo sektoriaus. Palyginti su ES šalimis senbuvėmis, tai labai mažai.

Veiklą nutraukė nemoki kelionių organizatorė bendrovė „Neoturas“, kuri anksčiau buvo susijusi su žlugusios turizmo agentūros „Go Planet Travel“ akcininkais ir vadovais.

Penki įmonės klientai šiuo metu yra Turkijoje, tačiau poilsinę kelionę organizavęs ir per „Neoturą“ pardavęs „Tez Tour“ tikina, kad dėl jų parskraidinimo į Lietuvą problemų nekils. Tai BNS patvirtino Turizmo departamento atstovė spaudai Edita Gaigalienė.

„Viso, mūsų šiandienos duomenimis, „Neoturas“ turi įsipareigojimų 50 klientų, jų suma neviršija 9 tūkst. litų“, - BNS sakė E.Gaigalienė.

Departamentas pranešė, kad rugsėjo 5 dieną panaikino „Neoturo“ pažymėjimo galiojimą.

„Neoturas“ negrąžina turistams pinigų už nesuteiktas paslaugas, todėl dalį jų patirtos žalos departamentas sieks padengti draudimo lėšomis. „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje „Neorturą“ yra apdraudęs 150 tūkst. litų.

Anksčiau pusė „Neoturo“ akcijų priklausė su „Go Planet Travel“ susijusios, taip pat veiklą nutraukusios „Go Baltic Travel“ įmonės vadovo Martyno Laivio žmonai, tačiau vėliau ji iš „Neoturo“ akcininkų pasitraukė.

Apie tūkstantį klientų apgavusiai „Go Planet Travel“ siekiama iškelti bankroto bylą. Lietuvos kriminalinės policijos biuras tiria galimą sukčiavimą, „Go Planet Travel“ nusikalstamą bankrotą bei dokumentų suklastojimą.

Verslininko Sauliaus Vaitkevičiaus valdoma „WPI investments“ už neskelbiamą kainą šiemet gegužę įsigijo Kipre registruotą holdingą „Grand Go Group“, kuriam Lietuvoje priklauso atvykstamojo iš išvykstamojo turizmo bendrovės „Go Baltic Travel“ bei „Go Planet Travel“. Iki tol netiesioginis grupės akcininkas buvo Kipro gyventojas Chambi Charalambous (Chambis Charalambosas).