„Šį kartą esu irzlesnė, tokia, lyg kažko trūktų. Greičiau pavargstu, o kadangi pas mus labai greitas tempas, vyksta visko daug, daug vaikų, daug darbų, daug kelionių, pradedu pavargti, o esu neįpratus prie pavargimų“, – pasakojo Sandra . 

Sužinojusi apie nėštumą Sandra džiaugtis ir apie tai pranešti šeimai, draugams ir sekėjams neskubėjo. Netrukus keturių vaikų mama tapsianti moteris prisipažino, jog ne visi jos nėštumai buvo sėkmingi. Pirmąjį vaikelį Sandra prarado prieš vienuolika metų, o antrąjį – visai neseniai.

„Tikrai tai nutinka dažnai ir aš manau, kad moterys neturi turėti to kaltės jausmo, kad jos kaltos, dėl to, kas nutiko. Turiu tobulą sūnų, jeigu mano pirmas nėštumas būtų sėkmingas, neturėčiau savo sūnaus, neturėčiau šito tobulo vaiko. Džiaugiuosi tuo, ką aš dabar turiu“, –  pasakojo Sandra. 

Džiaugtis kiekviena akimirka Sandra ragina savo artimuosius ir draugus. Žinoma moteris kone kasmet jiems padovanoja po nepamirštamą vakarėlį. Vienas jų jau šią vasarą sudrebins šalies sostinę. Vilniaus širdyje esančioje Rotušėje vyks Sandros ir Dario vaikų krikštynų bei Pirmosios Komunijos šventė. Jau prieš kurį laiką tam ruoštis pradėjusi moteris sako, kad tokios šventės Lietuva dar nebus mačiusi.

„Dabar pasirinkom pasaulinius floristus, kurie atvažiuos į Lietuvą trys mėnesiai prieš šventę  apsižiūrėti. Jau dabar su jais dirbam ir darom, statom viską. Tai bus tai bus milžiniška pasaka“, – būsimos šventės detales atskleidė Sandra.

LNK nuotr.

Po prabangios krikštynų ir Pirmosios Komunijos šventės Vilniaus Rotušėje Sandra svečius pakvies į lietuvišką vakarėlį, kuris vyks Trakuose. Visiems susirinkusiems bičiuliams ne tik iš  Lietuvos, bet ir iš užsienio moteris žada parodyti, kaip mūsų tautiečiai iš tiesų linksminasi ir tuo pačiu žada atšvęsti trečiąsias jųdviejų su vyru Dario vestuvių metines. Lietuvės ir kroato meilės istorija netikėtai įsiplieskė beveik prieš 13 metų. Tuomet viename Vokietijos klube bičiulio supažindinta pora nė neįtarė, kuo pažintis baigsis. 

Apie tai, kaip Sandrai reikėjo apsišlifuoti santykius su Dario, dovaną, kuri atėmė žadą ir naują poros statomą 700 kv. m. baroko stiliaus vilą Dubajuje – antradienio vakarą laidoje „Bus visko“ 20 val. per LNK.

Laura atskleidė – kiekvienas mūsų bent šiek tiek išmanydami veidotyros teoriją, galėtume geriau pažinti save ir objektyviau vertinti kitus. Tad nenuostabu, jog įžvelgdami šias naudas, žmonės vis dažniau į L. Šukienę kreipiasi pagalbos. Įmonių vadovai nori išsiaiškinti, kuris kandidatas yra tinkamiausias į laisvą darbo poziciją, nemylimus darbus dirbantys žmonės trokšta sužinoti jiems labiausiai tinkamas profesijas, o įsimylėjėliai ieško tvirtų santykių garantijų.

Į viršų nukreipti išoriniai akių kampučiai neretai reiškia, jog žmogus yra verslus optimistas, linkęs visur įžvelgti galimybes.

„Vyrai man siunčia būsimų žmonų nuotraukas ir klausia, ar dera”, –  kalbėjo veidotyrininkė. Kokias  duotybes slepia mūsų veidai? Pasak Lauros, plačios žmogaus akys rodo atvirumą, nuoširdumą ir norą dalintis, o štai siauresnės – uždarumą ir taupumą. Į viršų nukreipti išoriniai akių kampučiai neretai reiškia, jog žmogus yra verslus optimistas, linkęs visur įžvelgti galimybes. O štai į apačią pasvirę akių kampai rodo pesimizmą. Šias tendencijas galima įžvelgti tyrinėjant žinomų žmonių, pavyzdžiui, pastarųjų JAV prezidentų veidus, kuriuos aptarinėdama Laura nustebino: „Kas sieja D. Trumpą ir J. Bideną? Jų labai siauros akys. Praktiškai, kai jie kalba, nesimato rainelės. Ką tai sako? Jie nelinkę dalintis, tai naudos sau siekiantys žmonės. Jei man reikėtų rinkti prezidentą, aš niekada nesirinkčiau tokių uždarų akių. Aš visada rinkčiausi atviresnių akių prezidentą”, – pasakojo veidotyrininkė bei elgsenos ekspertė.

Iš pradžių Laura į šį dar Aristotelio laikus siekiantį mokslą žvelgė gana įtariai, veidotyra jai asocijavosi su horoskopais ar įvairiais prietarais, tačiau pradėjus gilintis į šį mokslą, ji ne tik susikūrė stulbinančią karjerą, bet ir susitvarkė savo asmeninius santykius su vyru. Veidotyros metodiką Laura ėmė taikyti ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime. Tai leido daugiau įsigilinti tiek į save, tiek į vyro vidinį pasaulį ir suvokti pamatinius judviejų skirtumus. O tada užuot toliau santuokoje aštrinusi kontrastus, Laura nusprendė juos paversti privalumais: „Anksčiau aš buvau karalienė, viskas buvo tik aš, aš, aš, o dabar supratau, kokia žmogaus prigimtis ir kaip mes vienas kitą galim papildyti”, – atviravo moteris.

LNK nuotr. 

Laura pasidalijo ir  asmenine istorija, kai daugiau nei penkiolika metų dirbdama gerai apmokamą prestižinį darbą siekė karjeros ir atsidūrė ties bedugnės riba. „Antrą ryto atvažiuodavo greitoji, suleisdavo raminamųjų, šeštą atsikeldavau ir eidavau į darbą“, –  pasakojo moteris, prisimindama panikos atakas, nuolatinį stresą, įtampą bei nuovargį, kurio pavyko atsikratyti tik priėmus kardinalius pokyčius savo gyvenime ir pakeitus veiklos kryptį.

Baigusi veidotyros bei kūno elgsenos mokslus, L. Šukienė tapo vaikų bei suaugusių karjeros konsultante. Moteris atskleidė ne tik tai, kaip kiekvienas iš mūsų galime gyventi savo svajonių gyvenimą ir tapti nuoširdžiai laimingais, bet ir tai kaip turėtume auklėti savo atžalas, kad jiems padėtume atskleisti maksimalų savo potencialą. Ji pasidalijo  dukros Faustos istorija, kuri būdama vos ketverių televizijos projekte pademonstravo savo talentą groti būgnais, sužavėjo visą Lietuvą ir gavo pasiūlymą bendradarbiauti su JAV muzikos prodiuseriais.

LNK nuotr. 

Visas pokalbis su L. Šukiene – šį antradienio vakarą, 20 val., laidoje „Bus visko“ per LNK.

Ne vienerius metus pasaulį maišiusi ir tikrojo savo pašaukimo ieškojusi, o pastaraisiais metais gyvenimą su mylimuoju Jungtinėse Amerikos Valstijose kurianti lietuvė Aurika prisimena, kad jos, kaip mentorės, kelias prasidėjo tada, kai ji ėmė domėtis seksualumo tema. Nors daugelis vis dar seksualumą sieja su intymiais santykiais, moteris į šią sąvoką žvelgia kur kas plačiau. „Taip, seksualumas gali reikšti seksą, bet kartu tai yra ir varomoji kūrybinė energija, gyvybinga jėga. Aš, pavyzdžiui, galiu žiūrėti mylimajam į akis ir tiesiog matyti fizines akis arba galiu žvelgti taip giliai, įsileisti į savo sielą ir net apsiverkti“, – pasakojo Aurika.

LNK nuotr. 

Aurikos klientės – moterys iš viso pasaulio. Užsienietes Aurika dažniausiai konsultuoja dėl verslo kūrimo, o lietuvaitės į ją dažniau kreipiasi norėdamos tobulėti santykių srityje. Tiesa, tautietėms skirtas programas Aurika kaskart adaptuoja, kadangi lietuvės yra itin kuklios ir neretai stokoja pasitikėjimo savimi. „Lietuvoje moterys galvoja, kad viskas turi būti nublizginta ir tobulai sudėliota, tačiau tai netiesa. Mes po truputį naikiname tuos šablonus. Mes mokomės sąmoningai save liesti, būti ir geromis mergaitėmis, ir laukinėmis“, – drąsiai pasakojo Aurika.

Aurikos praktika rodo, jog, deja, didžioji dalis jos mokymuose apsilankančių moterų yra atitolusios nuo tikrųjų savo pojūčių, todėl dažnai gyvenime susiduria su intymumo problemomis. „Turėjau vieną klientę, kuri atėjo ir sako: aš noriu norėti savo vyro“, – pasakojo Aurika ir atskleidė, kad tai dažna problema tarp moterų, kurios turi vaikų ir, atrodytų, laimingas santuokas, trunkančias ne vienerius metus.

Pati Aurika per gyvenimą neišvengusi ne vienerių skaudžių išsiskyrimų tikina, kad būtent jos galiausiai atvedė pas gyvenimo meilę Keviną, su kuriuo moteris susipažino Kosta Rikoje. Prieš trejus metus su Kevinu išskridusi į JAV, Aurika ten ir pasiliko. Moteris neslepia, jog abu labai atsakingai žvelgia į tarpusavio kuriamą ryšį ir jį nuolat stiprina, reguliariai užsiima praktikomis, kurios paleidžia neigiamas emocijas, taip pat užsiima malonumų praktikomis, kurios leidžia geriau pažinti savo kūną bei poreikius. Laidoje „Bus visko“ moteris paskatins išbandyti praktiką, kuri galbūt pakeis visą jų gyvenimą.

Visa tai ir dar daugiau – antradienio vakarą, 20 val., laidoje „Bus visko“ per LNK.

Sipariai tvirtina, kad, sulaukus dukros, niekas nepasikeitė jųdviejų santykiuose. Pora sako, kad per visus septynis mėnesius dukrą Mariaus mamai su sese buvo palikę vos kartą, o laiko vienas kitam randa, kai dukra užmiega.

„Galvojau, kad pasunkės gyvenimas ir pasunkės santykiai, nes atsiranda mažiau miego, daugiau darbo, daugiau derinimo, galbūt daugiau dėl ko pasiginčyti, kažkokio irzlumo. Tikėjausi visai kitaip ir galvojau, kad reikės pasistengti, daugiau kantrybės paieškoti, o išėjo atvirkščiai“, – sakė Ugnė Siparė. 

„Daugiau šypsomės. Negalvokite, kad mes visą laiką liūdni buvom, visą laiką mūsų santykiai buvo labai linksmi ir Ugnė, kaip akivaizdu, yra labai linksmas žmogus, turi labai daug entuziazmo ir nuotaikos savyje. Dabar padauginkit iš trijų, mes dar daugiau šypsomės, dar daugiau laimės atsirado mūsų santykiuose“, – atviravo Marius Siparis.

Marius Siparis. LNK archyvo nuotr.

Likusi be darbo televizijoje, Ugnė socialiniuose tinkluose ėmė dalytis vis daugiau savo gyvenimo užkulisių. Užsitarnavusi daugiau nei septyniasdešimties tūkstančių sekėjų pasitikėjimą, žinoma moteris sako pajutusi ir tą tamsiąją žinomumo pusę – įžeidžius komentarus – kurių kartkartėmis, teigia, vis sulaukianti.

„Sakyčiau, nelabai užgauna širdies, nes iš lėto, žingsnelis po žingsnelio esu prie to pripratusi, bet man patinka, kad neigiami komentarai dažnai pasitaiko tokiose neutraliose erdvėse, portaluose, po „Facebook“ straipsniais, susijusiais su manim ir panašiai, bet mano socialinėse paskyrose beveik negaunu blogų žinučių ar blogų komentarų. Labai dažnai būna, kad žmonės seka, bet nemėgsta to žmogaus.  Man pavyko padaryti, kad mane seka žmonės, kuriems aš esu įdomi ir galbūt aš patinku kažkiek“, – šypsojosi Ugnė. 

Ugnė Siparė. LNK archyvo nuotr.

Ugnė atvira – grįžimo po beveik metų į TV eterį ji laukia su nekantrumu, tačiau pripažįsta, jog ir vėl stodama prieš kameras jaučia šiokį tokį jaudulį. Vasarį Ugnės pradės vesti garsų TV šou „Muzikinė kaukė“, kuris keliasi į LNK.

„Neriant naujai visada būna jaudulys, nes man tiesiog rūpi. Visada sakau, kad jeigu jaudulio nėra, reiškia, tau nerūpi, reiškia, reikia ieškoti kažko kito. Jaudulys yra ne dėl pertraukos, o tiesiog dėl pokyčių.  Naujas kanalas, nauja laida, naujas amplua, bet aš labai labai džiaugiuosi, labai malonus tas jaudulys“, – kalbėjo Ugnė.

Praėję metai Siparių šeimai buvo kaip niekuomet turtingi ir turiningi. Namuose krykštaujantis kūdikis, pasikeitusi rutina bei aibė naujų projektų ir potyrių – visa tai porai atnešė 2023-ieji.

„2023-iuosius  visą gyvenimą prisiminsiu kaip vienus geriausių metų gyvenime. Juos mes gyvenom  meilės burbule. Mūsų šeimai ir kitoms palinkėčiau gyventi tuose meilės burbuluose, kad būtų širdy ramu, gera, šviesu, ir kad netrūktų meilės“, – kalbėjo Ugnė Siparė.

Visas susitikimas su Ugnės ir Mariaus Siparių šeima – šį antradienio vakarą, 20 val., laidoje „Bus visko“ per LNK.

Nors laivas šiuolaikiškas, turi stabilizatorius ir naujausias technologijas, leidžiančias plaukti net į Antarktidą, didžiausi pavojai tyko atsidūrus audroje, kai laivą ima talžyti kartais net šešis metrus siekiančios bangos.

„Vieną dieną būna ramu, laive žmonės sėdi, valgo vakarienę ar dirba darbus atsipalaidavę, o kitą tenka prisirišus laikytis iš paskutinių jėgų, kad neiškristi iš to paties laivo“, – pasakos Dominykas.

Ekspedicinis laivas aprūpintas ne tik gelbėjimosi priemonėmis, įspūdinga nardymo bei alpinizmo įranga, bet ir turi aparatus iš sūraus jūros vandens per parą pagaminančius net 50 tonų gėlo vandens. Viena diena laive nuotykių ištroškusiems keleiviams atsieina apie 2000 dolerių, todėl į tokias keliones susirenka neeilinė auditorija. Dominykas darbo metu yra susipažinęs ir su standžiojo disko išradėju, kramtomosios gumos imperijos vadove ir netgi liūtus privačiu lėktuvu nuo karo baisumų gelbėjusiu verslininku.

LNK nuotr.

„Prasidėjus karui Ukrainoje žmogus norėjo išgelbėti visą zoologijos sodą. Kai kurie liūtai ir tigrai buvo per maži, todėl jisai atsiskraidino savo privatų lėktuvą ir su stiuardesėmis visus tuos liūtus ir tigrus parsiskraidino į Ameriką“, – prisiminimais apie sutiktą plačios širdies turistą laidoje dalinsis Dominykas.

LNK nuotr.

Dominykas sako, kad tokiose ekspedicijose dalyvaujantys žmonės, taip pat kaip ir jis pats, patirtis vertina kur kas labiau nei materialų turtą. Keliautojai savo akimis trokšta pamatyti Antarktidos stebuklus, išsilaipinti atokiausiose pasaulio salose, iš arti susidurti su visiškai kitokiomis, kartais net šokiruojančiomis kultūromis. Bene didžiausią įspūdį Dominykui asmeniškai iki šiol yra palikusi viena labiausiai laukinių vietų pasaulyje – Markizo salos. Pasak vyro, ten vos prieš trisdešimt metų išnyko kanibalizmas, tačiau iki šiol išliko kitokių žadą atimančių papročių ir gamtos išskirtinumų. Bene didžiausią įspūdį paliko bengalinis fikusas ir vietinių ceremonija, kurią stebėjo savo akimis.

„Buvo labai stipru, nesinorėjo nei kalbėti, nieko. Tiesiog sustingęs stovėjau ir žiūrėjau. Gal dvidešimt žmonių šoka, dainuoja ir groja būgnais. Tu jauti visa tą vibraciją basomis stovėdamas ant žemės ir jauti, kaip eina ta energija per tavo kūną į viršų. Buvo taip įspūdinga, kad net sunku suvokti“, – dalinsis Dominykas.

LNK nuotr.

Besidalindamas išskirtiniais kelionių įspūdžiais, Dominykas skuba patikslinti, jog vykdami į ekspedicijas, jie be galo gerbia vietinius papročius ir gamtą. Pasak jo, laivo komanda yra parengusi gausybę taisyklių, kuriomis vadovaudamiesi keliautojai aplinkai žalos nepadaro. Pavyzdžiui, keliaudami į salas, jie visada apie savo viešnagę įspėja vietinius gyventojus ir tik gavę jų sutikimą, išsilaipina svetimuose kraštuose. Taip pat plaukiodami žmogaus nepaliestoje Arktyje ar Antarktidoje imasi visų įmanomų saugumo priemonių. Kai kurios jų nustebina.

LNK nuotr.

„Pavyzdžiui Antarktidoje negalima sėdėti ant žemės, negalima valgyti nieko ir jokio maisto neštis. Prieš išsilaipinant Antarktidoje turi pasirašyti, kad išsisiurbei visas kišenes ir neturi net mažiausio grūdelio ant savęs, kuris gali likti. Turi laikytis penkis metrus nuo bet kokio gyvūno“, – pasakos Dominykas.

Visi nuotykiai, iššūkiai bei pavojai su kuriais Dominykas susiduria dirbdamas ekspedicinio laivo vyriausiuoju kapitono padėjėju, – jau šį antradienio vakarą, 20 val., laidoje „Bus visko“ per LNK.

Margarita pasakojo ne tik apie tai, ką iš tiesų reiškia vieną po kitos skinti pergales, tačiau ir dirbti šalia aukščiausią postą einančio žmogaus. Kalbėdama apie asmenis, kurių gyvenimas neįmanomas be juos nuolat lydinčios apsaugos, moteris sako: „Kažkam gal skamba „vau, gyveni su apsauga“, bet iš dalies būti kažkuo svarbiu yra daugiau našta, pasišventimas ir tarnystė nei garbė. Tau reikia viską derinti: kur tu eisi, kada valgysi, kada ką darysi. Viskas turi būti suplanuota.“

Kai lengva, ateiti gali visi, bet ateiti, kai tau sunku, kai tau liūdna, ant kažko supykai ar labai skauda, gali ne bet kas.

Margarita prabilo ir apie discipliną, kuri, pasak jos, svarbiausia siekiant rezultatų: „Aš vis prisimenu vieną trenerio man pasakytą frazę, kurią kartoju ir savo treniruojamiems vaikams. Kai skauda raumenis ar kažką, visada norisi praleisti treniruotę, nenueiti. Tačiau treneris visada kartodavo: kai lengva, ateiti gali visi, bet ateiti, kai tau sunku, kai tau liūdna, ant kažko supykai ar labai skauda, gali ne bet kas. Gali tik čempionas, tik stiprus žmogus. Todėl jei nori būti karatistas, būk stiprus, būk ne kaip kiekvienas“ .

Tie, kurie lanko šį sportą, žino, jog jis yra persmelktas itin gilios filosofijos – pagarba sau, pagarba priešininkui, pagarba viskam, su kuo tau tenka susidurti. Moteris prisiminė stovyklą Danijoje. „Buvau tokioje stovykloje, kurioje 74 metų močiutė laikė juodą juostelę. Buvo ir toks senukas, vos kojeles velka. Ir aš pažiūrėjau į tuos danus, jie tokie laimingi, tokie gražūs tie senukai. Šimtą kartų geriau atrodo nei mūsų pensininkai. Jie tokie gyvi, visada pozityvūs. Jie laiko tuos diržus iki 74 metų. Mano močiutė mirė, nes jai atrodė, kad vaikai užauginti, dieduko nebėra. O čia laiko juodą juostelę! Jie gerbia save iki pat vėlyvo amžiaus ir daro, ką nori daryti. Lietuvoje mes kažką darome tik tada, kai darom gerai, kai esam viršūnėje, o kai sulaukiam 50-ies, jau rišamės skarelę.“

Kodėl karatė sportu yra naudinga užsiiminėti vaikams? Ir ko galėtume pasimokyti iš japonų kovotojų? Šį antradienio vakarą, 20 val., laidoje „Bus visko“, per LNK.

Patyrusi itin skaudžią dvigubą mylimo vyro išdavystę, moteris ne tik nepalūžo, bet ir iš naujo peržvelgė savo vertybes bei atrado naujus talentus. Prabangių automobilių versle ir modelių pasaulyje kadaise aktyviai  karjeros laiptais kilusi moteris šiandien savo laimę kuria rašydama knygas ir vesdama saviugdos kursus.

Devynerius metus Anglijoje gyvenanti socialinių tinklų žvaigždė G. Melrose – itin ryški, drąsi ir smalsi asmenybė. Nors moteriai dar tik 29-eri, ji jau spėjo nuveikti tiek, kiek kiti nespėja per visą savo gyvenimą. Pradėjusi nuo paprastesnių darbų, vėliau ji savo jėgas išbandė sporto trenerės, aktorės, modelio, o galiausiai ir verslo plėtros vadovės  pozicijose.

„Mes turėjome superautomobilių narystės klubą, kuriame žmonės, susimokėję tam tikrą pinigų sumą už taškus gali vairuoti skirtingus automobilius“, – pasakojo verslą plėtojusi lietuvė.

Turėdama galimybę ne tik nusifotografuoti, bet ir pati išbandyti prabangius automobilius, Gabriela savo įžvalgomis apie juos ėmė dalintis „YouTube“ kanale. Automobilių aistruoliai noriai stebėjo ne tik savo mėgstamų modelių galimybes, bet ir gražuolę juose. Peržiūros ir lietuvės populiarumas sparčiai augo.

Buvo taip, kad vienas klientas manęs neišleido iš automobilio gerą pusvalandį.

„Tai buvo marketingo dalis, aš ne tik patraukiau dėmesį, bet ir buvau jų bendruomenės dalimi, vaikščiojau į renginius, įvairius susitikimus. Labai daug žinojau apie mašinas“, – pasakojo Gabriella, kuri prisipažino, kad ne visada jautėsi saugiai. Jauna, išskirtinės išvaizdos mergina atviravo: pasitaikydavo įvairių situacijų, tačiau ji visada mokėjo užbrėžti konkrečias ribas, todėl ir vyrai prie jos priartėdavo tik tiek, kiek ji pati leisdavo. Pavyzdžiui, kartą važiuodama į renginį, mergina susidūrė su itin įžūliu kolegos elgesiu. „Buvo taip, kad vienas klientas manęs neišleido iš automobilio gerą pusvalandį. Bandė įkalbėti kartu eiti į restoraną ir kartu gerai praleisti laiką, tačiau aš tokiose situacijose būnu kategoriškai griežta“, – dalinosi Gabriella.

Moteris gali būti ideali, ji gali ir namus prižiūrėti, ir rūpintis vyru, ir gražiai atrodyti, bet vyras ją vis tiek išduos.

Kai atrodė, jog profesiniame Gabriellos kelyje nieko netrūko, visus jos darbus sustabdė netikėtai pasaulį sukausčiusi COVID-19 pandemija. Visą gyvenimą sėkmingai kopusi karjeros laiptais, Gabriella padarė pauzę ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime. Moteris patyrė skaudžią išdavystę. Buvęs mylimasis ne tik pasisavino judviejų kurtą verslo idėją, bet ir apgavo moterį su artima jos drauge. Iš skaudžios emocinės būsenos išsivaduoti Gabrielai padėjo anksčiau įgytos saviugdos žinios. „Moteris gali būti ideali, ji gali ir namus prižiūrėti, ir rūpintis vyru, ir gražiai atrodyti, bet vyras ją vis tiek išduos“, – sakė knygų autorė bei saviugdos mokymų vadovė Gabriella.

Kaip susitaikyti su vyro išdavyste, neprarasti pasitikėjimo savimi ir suprasti, kada santykiai eina ne ta kryptimi, kuria norėtume, knygų autorė, saviugdos mokytoja bei Didžiojoje Britanijoje išgarsėjusi socialinių tinklų žvaigždė G. Melrose laidoje „Bus visko“ dalinsis šį antradienio vakarą, 20 val., per LNK.

„Bus visko“ laidoje – interviu su šios elitine laikomos žydų gimnazijos direktore, taip pat žydiškų šaknų turinčia Ruth Reches. Ji papasakos, kaip turėtume bendrauti su šiuolaikiniais vaikais, juos motyvuoti ir pasiekti geriausių rezultatų. Ruth sako: pagal žydų filosofiją tėvystė yra orientuota į vaiką, o ne į tai, kas geriausiai atrodo tėvams, todėl vaikai neturėtų pildyti neišsipildžiusių tėvų svajonių.

„Manau, kad vaikas turi turėti bendrą išsilavinimą, jis turi kažkiek sportuoti, kažkiek orientuotis į muziką. Jeigu jis turi polinkį į techniką – gali lankyti robotiką, lego. Nėra vieno recepto. Tu matai, ką vaikas mėgsta, į tai ir atkreipi dėmesį, pagal tai vaiką ir lavini, o ne pagal savo norus ar išankstinius nusistatymus”.

Moteris pabrėžia – pasikeitė laikai, gyvenimo būdas ir informacijos kiekis bei jos forma, o šiandieniai vaikai yra kitokia karta, prie kurių prieiti taip pat turėtume kitaip – jiems suprantama kalba ir forma. Paklausta, kaip pasiekti vaiko dėmesį, Ruth sako, kad dabartinei kartai yra svarbiausia suvokti, dėl ko jie turi mokytis vieną ar kitą dalyką, nes tai nebe tie žmones, kurie norėtų atmintinai kalti jiems nesuprantamus ir neaiškius dalykus. Šie vaikai nori gauti atsakymą į kiekvieną klausimą – kodėl. Todėl labiausiai tinkama argumentais paremta diskusija ir galimybė žinias pritaikyti praktiškai.

„Labai svarbu, kad vaikas suprastų, kam jis mokosi. Kai mes mokėmės ir kaldavom kažkokias algebros formules, net nesusimąstydavom – reikia išmokti ir reikia, bet net nekildavo klausimas, kur aš tą panaudosiu gyvenime. Dabar vaikams kyla klausimas, kam aš turiu šito mokytis ir kaip man tai padės. Dėl to labai yra svarbu sudaryti galimybę mokytis per patyriminį ugdymą – kuo daugiau įvairių dalykų, kurių metu jie galėtų rankomis pačiupinėti ir suprasti, kam šito reikia“, – sakė ji.

Labai svarbu, kad vaikas suprastų, kam jis mokosi.

Vaikštant po Šolomo Aleichemo gimnazijos koridorius galima pamatyti, jog čia ant sienų pakabinti itin skandalingi narkotinių medžiagų pavadinimai su galimomis pasekmėmis. Mokykloje ne tik mokoma tiksliųjų mokslų ir kalbų, čia drąsiai kalbama ir apie problemas. Būtent su priklausomybėmis šiandien vis dažniau susiduria šiuolaikinės šeimos. Ypač, jei tėvai užimti, o vaikai turi per daug laiko. Todėl jį pradeda leisti eksperimentuodami su psichotropinėmis medžiagomis. Paklausta, kaip apsaugoti savo vaikus nuo pagundų, Ruth sako: „Narkotikai, alkoholis vaikams ir paaugliams yra išbandymo dalis. Bet jeigu išugdai vaiką, kuris turi vidinę kontrolę, turi aukštą sąmoningumo lygį, jis atsispirs ir šito nevartos. Kaip išsiugdyti vidinę kontrolę? Nuo mažens, kai liepiama vaikams pasikloti lovą, nusinešti purviną lėkštę, išvesti šunį, kai vaikas turi namie tam tikras pareigas, kurias privalo vykdyti. Bet jeigu vaikas šeimoje jokių pareigų neturi, galima tikėtis, kad jam bus sunku po to save sukontroliuoti įvairiose situacijose. Ir ne tik kalbant apie priklausomybes.”

Laida „Bus visko“ – šį antradienio vakarą, 20 val. per LNK.

– Jūs visada aplink save skleidžiate pozityvumą. Ar jums pačiai būna liūdna? Ar jūs verkiate? Ar jūsų gyvenime taip pat būna visko?

– Patikėkit, mano gyvenime tikrai būna visko, tačiau ašarų verta tik brolio netektis, todėl verkiu tik kalbėdama apie Kęstutį. Dar būna, kad verkiu iš džiaugsmo. Mane sujaudinti gali pasakiškai gražus baleto pasirodymas ar romantiškas filmas. Tačiau neneigsiu, gyvenime man būna net labai liūdnų akimirkų. Tokiais atvejais aš rašau dienoraštį, kuriame dėkoju už gražius įvykius nutikusius tą dieną. Gyvenimas susideda iš smulkių detalių, todėl ten padėkoju už praeivio gražų žodį, kasininkės ar padavėjos komplimentą, puikius laidos reitingus ar malonų įvykį darbe. Paprastai tokių dalykų nesureikšminame, tačiau dienos pabaigoje išgyvendama šiltą emociją antrą kartą, primenu sau, kad gyvenimas yra nuostabus. Patikėkit, tai veikia! Šis būdas atsikratyti niūrių nuotaikų jau daug metų padeda ne tik man, bet ir mano draugams.

– Subyrėjo jūsų ilgai puoselėti santykiai, tačiau dabar vėl spinduliuojate džiaugsmu, ar jūsų širdis užimta?

– Laimė mėgsta tylą, todėl nebenoriu dalintis savo asmeninio gyvenimo detalėmis, tačiau galiu pasakyti, kad šiandien esu labai laiminga, o kad tą laimę atrasčiau, pirmiausia turėjau išmokti būti viena.

Lygiai prieš metus nutraukus sužadėtuves, labai bijojau, kad liksiu viena. Greitai šokau į naujus santykius su visiškai netinkamu žmogumi. Supratę, kad esame per daug skirtingi ir neturime bendros ateities, pasukome skirtingais keliais. Tuomet sau pasakiau, kad, norėdama būti laiminga santykiuose, pirmiausia turiu išmokti būti viena, pati su savimi. Galiu pasidžiaugti, kad man tai pavyko. Šiandien esu labai laiminga.

– Turbūt nauji atradimai bei potyriai kelionėse padeda atitrūkti nuo rūpesčių?

– Darbas ir kelionės yra geriausias vaistas nuo visų rūpesčių, ypač asmeninio gyvenimo. Man kelionės yra didžiausia gyvenimo aistra, padedanti ne tik plėsti savo pasaulėžiūrą, užmegzti naujas įkvepiančias pažintis, bet ir augti kaip asmenybei. Džiaugiuosi, kad keliaujant man visada pavyksta suderinti darbą su malonumais. Nufilmavome daugybę nuostabių istorijų laidai „Bus visko“. Vis tik prisipažinsiu, kad po skyrybų jaučiausi labai pasimetusi. Po daugiau nei ketverių metų santykiuose reikėjo iš naujo atrasti save bei susiburti aplinką. Šią vasarą leidau sau padaryti pertrauką nuo darbo socialiniuose tinkluose. Dalinausi tik nedidele dalimi to, ką patyriau kelionėse, tam, kad ateityje vienoje vietoje turėčiau ryškiausius kelionės prisiminimus. Norėjau pailsėti nuo visko ir man tai pavyko. Keliaudama ne tik atradau ramybę, bet subūriau platų draugų ratą visame pasaulyje ir galiu pasakyti, kad šiuo metu gyvenu tokį gyvenimą, apie kurį visada svajojau.

Gintarė Gurevičiūtė. / Laidos kūrėjų nuotr.

– Kuri kelionė Jums buvo įsimintiniausia?

– Visos kelionės buvo labai skirtingos, todėl būtų labai sunku išskirti vieną. Savo vasarą pradėjau dar ankstyvą pavasarį, kai su dvidešimties draugų kompanija išvykome į Turkiją švęsti draugės trisdešimtmetį. Šventėme pasakiškai gražioje viloje įsikūrusioje Kalkano miestelyje. Visai netrukus išvykau į Milaną švęsti kitos draugės gimtadienio. Mergaitišką savaitgalį pakeitė poilsis prie Komo ežero Italijoje, kur pirmą kartą atostogavau viena. Tai buvo nemažas iššūkis, geras savęs pažinimas. Pasirodo, būti svetimoje šalyje visiškai vienai nėra taip paprasta. Įspūdingai prasidėjusi vasara tęsėsi po kelių savaičių išvykus į Graikiją, kur su draugais dešimt dienų jachta plaukiojome aplink Graikijos salas. Po to dar savaitę leidome geriausiais vakarėliais garsėjančioje Mikono saloje. Iš Mikono skridome į Kroatiją, kurioje vyko draugės sūnaus krikštynos. Ten turėjau galimybę pamatyti tokią Kroatiją, kokios kaip turistė niekada nepamatyčiau. Draugė kilusi iš gilias šeimos vertybes puoselėjančios kroatų šeimos, kuriai priklauso daug salų aplink Zadarą, tad penkias dienas plaukiojom su jachta ir lankėmės skirtingose salose, kurios dėl savo grožio ir unikalios gamtos buvo paskelbtos nacionaliniais parkais ir šiandien yra saugomos valstybės. Iš Kroatijos skridome į Paryžių. Grįžusi neilgai pasimėgavau lietuviška vasara, nes išskridau į Taorminos miestelį Sicilijoje, kuriame kopėme į Etnos ugnikalnį ir su gidu lankėmės filmo „Krikštatėvis“ filmavimo vietose. Dalyvavome ekskursijoje laiveliu aplink vulkano salas, kurios metu turėjome vietinių vynų bei sūrių ir delikatesų degustaciją. Tačiau bene didžiausią įspūdį paliko gražiausias mano kada nors matytas modernaus baleto pasirodymas istoriniame amfiteatre po atviru dangumi.

– Ar kelionėse laikotės tam tikros rutinos, ar kaip tik leidžiate sau visiškai atsipalaiduoti?

– Keliaudama pasakau sau, kad niekada griežtai nesilaikysiu kelionės plano. Patikėkite, mano spontaniškumas atvedė į gražiausias kelionių akimirkas. Būtent taip po kelionės Mikone išskridau į Kroatiją, o po Sicilijos atsidūriau Stokholme. Kelionėse laikausi kuo įmanoma didesnio saugumo, niekada nebūnu viena, lankausi tik tose vietose, kurios garsėja savo griežta lankytojų atranka, o į naujas pažintis leidžiuosi tik su draugų draugais, kurie laiką leidžia toje pačioje kompanijoje.

Deja, jaustis saugiai ne visada pavyksta. Kelionė į Milaną, kuriame vyko „About You“ mados savaitė, baigėsi labai skausmingai – buvau apiplėšta, mane užpuolė ir pavogė brangų laikrodį. Tai labai stipriai sukrėtė. Tris valandas surašinėjant protokolą policijoje ir bandant atpažinti nusikaltėlius, guodė viena mintis – kad likau sveika, manęs nesužeidė.

– Esate minėjusi, jog keliaudama sutinkate ypač įdomių, su išskirtinėmis gyvenimo istorijomis žmonių.

– Vasaros pradžioje Milane vykusiuose „About You“ influencerių apdovanojimuose turėjau galimybę susipažinti su pačiais įtakingiausiais Europos ir viso pasaulio influenceriais, tokiais kaip Khaby Lame. Paryžiuje turėjau galimybę nedidelėje kompanijoje vakarieniauti su didžiausios pasaulyje kriptovaliutų biržos „Binance“ įkūrėjais, sutikau visą krūvą protu sunkiai suvokiamos sėkmės pasiekusių menininkų, kuriuos šiandien drąsiai galiu vadinti savo draugais. Įkvepiančios pažintys yra bene didžiausia priežastis, dėl kurios dievinu keliones, o jų pastaruoju metu buvo labai daug. Dalis iš šiais metais sutiktų žmonių savo istorijomis sutiko pasidalinti „Bus visko“ laidoje, kurias parodysime šiame sezone.

– Šiemet – jau aštuntasis „Bus visko“ sezonas. Kaip Jums pavyksta suderinti darbą televizijoje ir keliones?

– Visų pirma, mano darbas man yra gyvenimo būdas, didžiausias malonumas, o kartais net ir pramoga. Man be galo įdomu ieškoti naujų įkvepiančių pašnekovų, juos kalbinti ir galiausiai rašyti scenarijus, kurie leistų beveik dviejų valandų pokalbį žiūrovams perteikti per pusvalandį suteikiant tokį pat įkvėpimą, kurį pati patyriau bendraudama su savo pašnekovu. Per COVID-19 pandemiją su „Bus visko” komanda išmokome prisitaikyti ir prireikus dirbti nuotoliniu būdu, todėl šiandien galiu rašyti scenarijus ir kalbinti pašnekovus iš bet kurios pasaulio vietos.

– Visai neseniai įsigijote namą Vilniuje. Ar esate patenkinta savo pasirinkimu bei kaip Jums sekasi įsikūrimo darbai?

– Esu be galo laiminga spėjusi įsigyti namą prieš kylančių kainų bumą, tai turbūt vienas geriausių mano gyvenimo sprendimų. Taip pat džiaugiuosi, kad jį įrengti sutiko „Cle de Maison“ interjero dizaino studija, kuri antrus metus iš eilės gavo geriausio Europos interjero apdovanojimą. Įsikūrinėjimo darbai sekasi puikiai. Rudenį ketinu keliauti mažiau, tad socialiniuose tinkluose daugiau dalinsiuosi tuo, kaip man sekasi įrenginėti namą, pasidalinsiu ne tik savo baldų ar interjero pasirinkimais, bet ir problemomis bei jų sprendimo būdais, su kuriais susiduria dauguma naujakurių. Kartu su dizainerėmis aptarsime ryškiausias kryptis, apšvietimo sprendimus, naujausias technologijas bei būdus sutaupyti siekiant maksimalaus patogumo.

Laida „Bus visko“ su G. Gurevičiūte – kiekvieną antradienį 20 val. per LNK.

„Niekada nenorėčiau grįžti į savo 25-uosius metus. Nesuprantu tų, kuriems mokyklos laikai buvo gražiausi. Jeigu chemijos pamoka buvo gražiausia, kas Jums nutiko gyvenime, tai man labai gaila dėl Jūsų baisaus gyvenimo“, – sako Saugirdas.

Jaunystę Saugirdas vadina pervertintu dalyku ir yra įsitikinęs, kad gražiausias amžius prasideda po 35. Pats savęs gražuoliu nevadina ir sako: „Grožis yra tas dalykas, kuriuo manęs niekada neapkaltinsi. Puikiai suvokiu realybę, bet jau geriau būsiu baisus, nei durnas“, – laidoje „Bus visko“ atviraus Saugirdas.

Laidoje vyras prisimins neseniai puikiai atliktą regos korekciją, po kurios negalėjo į save žiūrėti veidrodyje, todėl vėl ėmė nešioti akinius skaidriais stiklais bei plastinę operaciją, padėjusią atsikratyti daug metų kamavusių kompleksų. „Ar aš dėl to laimingesnis – taip. Ar kažko gailiuosi? Tik to, kad nepasidariau operacijos anksčiau“.

Nerūkau, nežinau, kas yra pagirios, o iš vakarėlių visada išeinu pirmas.

Laidoje Saugirdas prisipažins, kad su metais jo sarkazmas niekur nedingo, tačiau vyras išmoko prikąsti liežuvį ir savo nuomonę pasilaikyti sau. Saugirdas atskleis, kad jaunystėje turėjo bjaurų bruožą galvodamas, kad išmano absoliučiai viską visomis temomis. Gyvendamas Panevėžyje vyras svajojo apie karjerą didžiuosiuose šalies kanaluose, o kai išvyko dirbti į Kauną, pažino darbo žiniose pusę, apie kurią niekas nekalba. „Savo pirmojo reportažo metu iš įvykio vietos turėjau pasakoti apie rastą moters kūną be galvos”.

Dešimt metų žiniose pradirbęs vyras laidoje atskleis, kad kasdien buvo apsuptas negatyvių naujienų ir tai ėmė kenkti jo asmeniniam gyvenimui, todėl pasuko į pramogų verslą. Ir nors Saugirdą dauguma įsivaizduoja kaip nepailstantį vakarėlių liūtą, pats vyras sako, kad yra baisiai nuobodus.

„Nerūkau, nežinau, kas yra pagirios, o iš vakarėlių visada išeinu pirmas. Turiu platų bičiulių ratą, bet tikrų draugų, su kuriais sieja daugiau nei dešimt metų trunkanti draugystė yra vos keli“, – sako Saugirdas.

Laidoje „Bus visko“ vyras atskleis, kad puikiai žino, kas yra depresija ir noras kiauras dienas sėdėti ant sofos susikus į pledą ir prisimins prieš šešerius metus nutikusį įvykį, dėl kurio ne tik kreipėsi į policiją ir gėrė raminamuosius.

„Man tikrai nebuvo juokinga. Grupelė interneto šaunuolių nusprendė paspardyti S. Vaitulionį. Ėmė atakuoti ne tik mane, bet ir mano artimuosius. Baisiausia yra tai, kad kol tavęs neužmuša, mūsų šalyje teisėsauga nesiima jokių priemonių“, – dalinsis nemaloniais praeities prisiminimais.

Visas interviu su S. Vaitulioniu – šį antradienio vakarą, 20 val. laidoje „Bus visko“ per LNK.