Papiktinęs skelbimas

Į „Kauno dieną“ kreipėsi kelių daugiabučių namų gyventojai, nurodę tą pačią situaciją – būsto administratorius iškabino gąsdinančius skelbimus ir nurodymus, kokie darbai bus atlikti.

Kelių Šiaurės prospekto ir P. Lukšio gatvės daugiabučių namų gyventojai ant laiptinės durų ir skelbimų lentoje rado panašaus pobūdžio „Civinity“ raštus.

„Informuoju, kad kylant grėsmei žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, jūsų name, esančiame adresu [...] planuojame atlikti šiuos darbus“, – tokiu sakiniu prasidėjo visi ant minėtų daugiabučių sienų iškabinti būsto administratoriaus pranešimai.

Šiaurės prospekto namuose žadėta tvarkyti šilumos punktą – flanšinę sklendę, šildymo pavarą, karšto vandens atbulinį vožtuvą. P. Lukšio gatvės namų gyventojai tokiu būdu informuoti apie stogo remontą. Kauniečiai įsitikinę, kad būsto administratorius tokiais skelbimais manipuliuoja, kad nereikėtų rengti susirinkimo.

„Mūsų name ta šilumos pavara jau gal metus neveikė, dėl to šilumą reikėjo reguliuoti rankiniu būdu. Kol viskas veikė tinkamai, šiluma buvo reguliuojama automatiškai, priklausomai nuo temperatūros lauke. Kai sugedo, atvažiuoja santechnikas ir primažina šildymą, kai lauke šilta pasidaro. Toks gedimas tikrai nekelia pavojaus žmonių gyvybei“, – kalbėjo vienas gyventojas.

Kito namo gyventojai taip pat svarstė, kad gąsdinimais būsto administratorius nori sutvarkyti tai, kas sugedę, bet nebūtinai turi tiesiogiai daryti įtaką žmonių gyvybėms. „Suprantu, jei kur leidžia dujas ar trūksta vamzdis, tada ta grėsmė reali, o čia kažkoks varžtas atsisuko ir gąsdina žmones. Matyt, taip patogiau, parašai skelbimą, kuriame – baisus pavojus gyvybei, ir tada darbuojiesi, kaip tau patinka. Niekas neklausė, ar mes sutinkame už darbus apie 1 tūkst. eurų mokėti. Tiesiog padaro, išskirsto per butus, ir viskas, nereikia su gyventojais terliotis“, – antrino kito namo gyventojas.

Nustebino terminai

Kauniečiai stebėjosi, kad skelbime ir defektiniame akte nurodyta, kad gedimas gali kelti pavojų, tačiau neskubama jo sutvarkyti.

„Jei jau ant sienų tokius gąsdinimus kabina, tai, įsivaizduoju, kad operatyviai turėtų būti tvarkomas gedimas. Dabar nurodoma, kad darbai bus atlikti per tris savaites, o ant kito namo skelbimo terminas dar ilgesnis – du mėnesiai. Jei jau taip pavojinga gyvybei tas atsisukęs varžtas, kodėl būsto administratorius delsia atlikti darbus? Nelieka logikos rėkti apie pavojų, bet nieko dėl to nedaryti ir laukti. Tokiu atveju per tą laiką tikrai galima ir su gyventojais pasitarti, kaip geriau jų pinigus namo remontui leisti“, – teigė vienas kaunietis.

Nelieka logikos rėkti apie pavojų, bet nieko dėl to nedaryti ir laukti.

Apie būsto administratoriaus skelbimus „Kauno diena“ paprašė pakomentuoti savivaldybės specialistų. Pasak jų, vienareikšmiškai visko negalima įvertinti, nes jei yra surašytas defektinis aktas, vadinasi, iš tiesų yra inžinerinių gedimų.

„Vienareikšmiškai atsakyti, ar administratorius neviršija savo įgaliojimų ir nepiktnaudžiauja padėtimi, ar atsakingai vykdo savo funkcijas, negaliu. Administravimo nuostatai būsto administratorių įpareigoja imtis būtinų priemonių, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė“, – komentavo Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus Administravimo ir valdytojų veiklos poskyrio vedėja Grita Jasevičienė.

Ji aiškino, kad Statybos techninis reglamentas nurodo, kad pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimų didelių materialinių nuostolių, valdytojas (bendrijos pirmininkas) nedelsdamas organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.

„Namo techninis prižiūrėtojas statinio apžiūros akte nurodo pastebėtus namo defektus, deformacijas, nurodo rekomendacijas ir darbus jiems pašalinti, taip pat nurodo ar išvardyti gedimai yra tokie, dėl kurių gali kilti reali grėsmė gyvybei ir turtui. Namo valdytojas (administratorius), vadovaudamasis statinio apžiūros aktu, turi organizuoti darbus. Už statinio apžiūros akte pateiktų duomenų teisingumą atsakingas statinio techninis prižiūrėtojas“, – dėstė G. Jasevičienė.

Visgi, ji nurodė, kad jei daugiabučių namų gyventojai mano, kad būsto administratorius galimai piktnaudžiauja, apie tokius atvejus visada gali pranešti savivaldybės specialistams. Jie įvertins konkrečią situaciją ir galės pateikti rekomendacijas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kada reikia susirinkimo?

Būsto rūmų teisininkas Rolandas Klimavičius didelės problemos dėl minėtų skelbimų turinio nematė, tačiau priminė atvejus, kai dėl planuojamų remonto darbų turi būti šaukiamas daugiabučio namo gyventojų susirinkimas.

„Jei yra koks nedidelis defektas, tarkime, kiauras stogas ir reikia pakeisti keletą čerpių, tada namo valdytojas turi organizuoti darbus ir pašalinti būtent tą defektą. Tačiau jei nori keisit visą stogą, turi gauti gyventojų pritarimą. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad smulkių defektų ar avarijų šalinimui pritarimo nereikia, o jei darbai didesni – reikia.

Visgi, būna atvejų, kai valdytojas gyventojų pritarimo negauna, tada turi užtikrinta, kad ta infrastruktūra būtų nesinaudojama. Pavyzdžiui, jei reikia keisti liftą, nes jis jau nesaugus, bet bendraturčiai nesutinka mokėti, tada administratorius turi liftą uždaryti ir neleisti juo naudotis“, – įvairias situacijas, kai reikia gyventojų pritarimo dėl remonto darbų, vardijo R. Klimavičius.

Žada kitaip komunikuoti

Dienraščiui apie minėtus skelbimus komentarą pateikė ir „Civinity namai“ Kaune vadovas Rokas Drąsutavičius. Jis akcentavo, kad sakinys apie pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui paimtas iš galiojančių teisės aktų. Visgi, sulaukus skundų, komunikacijos strategija bus peržiūrima.

„Skelbimuose naudojamas sakinys referuoja į daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose nustatytą administratoriaus pareigą užtikrinti tinkamą bendro naudojimo objektų techninę būklę, taip išvengiant grėsmės pačių objektų, žmonių ir aplinkos saugumui. Mūsų, kaip administratoriaus, pareiga – imtis būtinų priemonių, kad tokios grėsmės būtų išvengta: jeigu minėtų objektų techninė būklė neatitinka teisės aktuose nustatytų privalomųjų reikalavimų, tokius darbus privalome atlikti, o dėl tokių darbų gyventojų susirinkimas neorganizuojamas“, – dėstė R. Drąsutavičius.

„Kabindami skelbimus daugiabučiuose siekiame, kad gyventojai gautų visą informaciją apie tai, kokie darbai atliekami jų name. Pateikdami šią informaciją neturėjome tikslo bauginti klientų ar sukelti kitų nepatogumų, dėl to atsiprašome. Reaguodami į šiuos klientų komentarus priėmėme sprendimą ateityje šios frazės gyventojams skirtuose skelbimuose nebenaudoti“, – pažymėjo „Civinity namai“ Kauno skyriaus vadovas.

„Civinity“ įmonių grupės užsakymu atlikta Lietuvos ir Latvijos gyventojų apklausa atskleidė, kad Lietuvoje būsto administratoriumi pasitiki 52 proc. Kauno, 51 proc. Vilniaus ir 40 proc. Klaipėdos gyventojų. Kaimyninėje Latvijoje pasitikėjimas būsto administratoriumi yra vos mažesnis, tačiau išlieka ganėtinai aukštas: savo būsto administratoriumi pasitiki kas trečias Rygos gyventojas (33 proc.), Jūrmaloje pasitikėjimas siekia 46 proc.

Gyventojų apklausa taip pat atskleidė, kad gyventojai žino, ką reikėtų daryti ir kur kreiptis, įvykus nelaimei daugiabutyje. Įvykus gedimui ar avarijai daugiabutyje net 61 proc. Vilniaus gyventojų kreiptųsi į savo būsto administratorių, Kaune tai darytų - 47 proc. gyventojų, o Klaipėdoje - 41 proc. gyventojų. Kaimyninės Latvijos miestuose Rygoje ir Jūrmaloje gyventojų pasitikėjimas namą administruojančiomis bendrovėmis taip pat yra ganėtinai aukštas – įvykus gedimui ar avarijai name į būsto administratorių kreiptųsi 47 proc. Rygos ir 46 proc. Jūrmalos gyventojų.

„Pasitikėjimas savo būsto administratoriumi per pastaruosius metus yra ženkliai išaugęs. Jei seniau žmonės neskirdavo elektros, dujų ir kitų paslaugų tiekėjų nuo būsto administratorių, tai šiandien situacija yra pasikeitusi. Žmonės jau žino, kur reikia kreiptis vienu ar kitu su namu susijusiu klausimu,  kuo gali padėti būsto administratorius, o kur jau yra kito paslaugų tiekėjo kompetencija.“, – sako „Civinity“ įmonių grupės Lietuvos regiono vadovas N. Šarauskas.

Anot N. Šarausko, būsto administratorius gyventojų pasitikėjimą gali įgyti tiesiog atvirai ir operatyviai komunikuodamas bei informuodamas juos apie vykstančius procesus, numatomus atlikti darbus, atsakydamas į rūpimus klausimus. „Dirbame pakankamai sudėtingame sektoriuje, kur kasdienė veikla yra susijusi su nuolatiniu gedimų šalinimu ir problemų sprendimu, todėl tai, kad žmonės ima vis labiau pasitikėti būstą administruojančiomis bendrovėmis džiugina. Pasitikėjimas neįgyjamas per dieną ar mėnesį, jis auginamas ir yra ilgalaikio santykio su gyventojais kūrimo, tinkamos komunikacijos ir kokybiškos paslaugos suteikimo rezultatas, todėl teigiami pokyčiai šioje srityje mums yra labai svarbūs“, - sako N. Šarauskas.

Apklausos duomenimis, įvykus gedimui name vidutiniškai 30 proc. apklaustųjų taip pat kreiptųsi į už konkretų klausimą atsakingą paslaugos tiekėją, konsultuotųsi su namo pirmininku arba aktyvesniu kaimynu (6 proc.), o 14 proc. apklaustųjų išvis nežino, kam reikėtų pranešti įvykus gedimui name.

Pasak N.Šarausko, tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje pastebimas besikeičiantis vartotojas, daugiau besigilinantis į tai, kokias paslaugas gali suteikti būsto administratorius. Nors abiejų šalių gyventojams yra svarbu, kokias paslaugas gauna ir kiek už jas moka, kaimyninėje Latvijoje gyventojai yra reiklesni, dažniau domisi papildomomis paslaugomis – užsisako konsjeržo, apsaugos paslaugas. Ši tendencija po truputį pradedama justi ir Lietuvoje.

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Rygos ir Jūrmalos gyventojų apklausą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausti 773 respondentai.