Šventė kieme
K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje gruodžio 17 d. vyko šventinis renginys. Pažiūrėjus iš šalies, viskas atrodė gana pakiliai ir džiaugsmingai – muzika, stalai su karštais gėrimais ir užkandžiais, girliandomis apsijuosę žmonės, tarp kurių matėsi ir neįgaliųjų vežimėliuose sėdinčių pacientų.
Ligoninės balkonuose stoviniavo, kaip buvo galima spėti, įstaigos darbuotojai – aptarnaujantis personalas. Stalai su vaišėmis jiems buvo nepasiekiami. Medikai atrodė sužvarbę. Nors pūtė atšiaurus vėjas, lijo, jie stovėjo ir nesitraukė – atrodė kaip ištvermingi kareivėliai parade.
„Darbuotojų išsirikiavimas balkonuose turėjo demonstruoti jų lojalumą ligoninės administracijai“, – tvirtino apie mobingą šioje įstaigoje „Kauno dienos“ žurnalistams pasakojusi ligoninės darbuotoja (jos tapatybė redakcijai žinoma).
Moteris pridūrė, kad šventė vyko ligoninėje pavojingo COVID-19 proveržio metu. Darbuotojos duomenimis, gruodžio 17 d. ligoninėje virusu buvo užsikrėtę 25 asmenys – ligoniai ir darbuotojai. Po poros dienų, pašnekovių tvirtinimu, šis skaičius ūgtelėjo iki 30.
„Ar normalu COVID-19 protrūkio metu lauke organizuoti tokius renginius – su koncertais, arbatos gėrimais ir būriavimusi? Mums neleidžia patalpose atsigerti kavos, pabendrauti negalime, nes į patalpą įeiti leidžia tik po du asmenis, o šventėje galima susiėmus už rankų ratelį šokti“, – savo požiūrį į karantino metu surengtą šventę dėstė situacija ligoninėje nepatenkinti darbuotojai.
Ligoninės kieme karantino metu surengta šventė sukėlė abejonių už ligonių būklę atsakingam personalui. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Sulaukėme perspėjimų
Į renginį nuvykę „Kauno dienos“ žurnalistai turėjo paaiškinti, kodėl fotografuoja, buvo perspėti nepaviešinti šventės dalyvių veidų.
Atskubėjęs administracijos atstovas Nerijus Benevičius paaiškino, kad renginys vyksta ligoninės steigėjo Lietuvos prezidento Kazio Griniaus 155-ųjų gimimo metinių dieną.
„Renginys, kaip matote, ne patalpoje, visi dėvi asmens apsaugos priemones. Šiandien yra ligoninės įkūrėjo gimtadienis. Nuspręsta pagerbti darbuotojus, kurie visus metus sunkiai dirbo. Renginys tikrai netruks iki vakaro ir nesibaigs šokiais iki ryto. Dėl pandemijos negalėjome daryti patalpose, tad surengėme lauke, ir tai yra normali praktika. Tai socialiniai renginiai, kurie orientuoti į pacientų gerovę. Vasarą jie gali išeiti į kiemą, žiemą – nebe. Toks renginys, manome, praskaidrina kasdienybę“, – tikino N.Benevičius.
Prie žurnalistų netrukus atskubėjo administracijos atstovas N.Benevičius. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Po renginio praėjus keletui dienų, „Kauno dienai“ neoficialiai buvo pranešta, kad užsikrėtusiųjų virusu ligoninėje daugėja.
Pasiteiravus, ar situacija dėl viruso nekelia grėsmės, redakcija gavo tokį paaiškinimą: „Pažymime, kad informacija apie COVID–19 atvejus ligoninėje yra teikiama tik Nacionalinės visuomenės sveikatos centrui ir ateityje bus teikiama tik valstybės įgaliotoms institucijoms teisės aktų ar šių institucijų rašytinių nurodymų pagrindu.“
Pasijuto žeminamas
Viešai kalbėti nusprendęs vienas iš buvusių ligoninės darbuotojų neketino slėpti savo tapatybės, nes ten jau nebedirba, todėl, anot jo, neturi ko prarasti.
„Prieš tai dirbau Neįgaliųjų centre. Galvojau, išeisiu į didesnę įstaigą, gal atsiras šiek tiek kitokių perspektyvų, pinigai didesni. Bet realiai patekau į Sovietų Sąjungą. Auginu tris vaikus, turiu jais rūpintis, man reikia ramiai išsimiegoti, normaliai jaustis. Negalėjau dirbti tokioje aplinkoje, išėjau“, – „Kauno dienai“ sakė buvęs ligoninės Ūkio skyriaus vedėjas Vaidas Mėlinauskas.
„Neturiu ko prarasti“, – sakė apie galimus mobingo atvejus „Kauno dienai“ pasakojęs buvęs ligoninės Ūkio skyriaus vedėjas V.Mėlinauskas. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Pasak ligoninės vadovus mobingu įtariančio vyro, kantrybės taurę perpildė administracijos elgesys jam susirgus.
„Turėjau nedarbingumo pažymėjimą nuo praėjusių metų rugpjūčio 9 iki rugpjūčio 26 d. Visa šeima persirgome. Kai grįžau į darbą, paaiškėjo, kad du kartus buvo kreiptasi į „Sodrą“ neva dėl mano fiktyvaus nedarbingumo. Aš mačiau tuos raštus. Nuėjau pas ligoninės vadovę Editą Jankauskienę ir pasakiau: ką jūs čia darote ir kas čia vyksta, ką jūs čia rašinėjate. Jau buvo prasidėjusi šmeižto kampanija – neva kai kurie nelegaliais būdais įsigyja nedarbingumo pažymėjimą. Tai buvo paskutinė riba – pradirbęs pusę metų supratau, kad nebėra čia ko tęsti“, – pabrėžė V.Mėlinauskas.
Pasak jo, administracijos nepasitenkinimą jis užsitraukė tuomet, kai suabejojo, ar verta dažyti Vičiūnų skyriaus pastato lauko sieną.
Ar normalu COVID-19 protrūkio metu lauke organizuoti tokius renginius – su koncertais, arbatos gėrimais ir būriavimusi?
„Sakiau, kad nereikia to daryti, nes Petrašiūnų skyriuje yra dušas, kuriame pacientai prausiami nesaugiomis sąlygomis. Kam už 2,5 tūkst. eurų dažyti lauko sieną, geriau sutvarkyti nesaugų dušą. Nepatiko, pasiūlymo nepriėmė. Mano nedarbingumo metu viskas buvo sutvarkyta, kaip reikėjo, – sieną nudažė“, – sakė V.Mėlinauskas.
Pašnekovas papasakojo apie situacijas, kurios, jo manymu, kelia įtarimų dėl finansinių sprendimų pagrįstumo.
„Visi susitarimai ir sąskaitos ėjo tik per direktorę. Kaip iliustruojantis pavyzdys galėtų būti Panemunėje esančio ligoninės pastato stoginės rekonstrukcija. Užkritęs sniegas sulaužė stoginę. Iš pradžių stoginės rekonstrukcija turėjo kainuoti 6 tūkst. eurų. Paskui projektą pagerinome ir sutarėme, kad rekonstrukcija kainuos 9 tūkst. eurų. Žinau, kad galiausiai rekonstrukcija kainavo 11 700 eurų. Nors tokie darbai yra mano sritis, turiu pasirašyti, bet aš sąskaitų negavau. Kaip galėjau dirbti tokioje aplinkoje“, – pasakojo V.Mėlinauskas.
Sulaukė reakcijos
Jis atkreipė dėmesį į ligoninėje surengtą pastatų techninės priežiūros konkursą, kai, pašnekovo tvirtinimu, buvo pasirinktas brangesnės paslaugos teikėjas.
„Suradau Kauno klinikose dirbantį patyrusį specialistą, kurio darbas būtų kainavęs 1,3 tūkst. eurų. Bet sutartis buvo pasirašyta su bendrove, kurios paslauga kainavo 1,5 tūkst. eurų. Apie tai sužinojau tik tada, kai sutartis, apeinant mane, jau buvo pasirašyta“, – pasakojo buvęs ligoninės Ūkio skyriaus vedėjas.
Anot jo, iniciatyva surasti pigesnį paslaugos teikėją, bandymas išsakyti administracijai nepatogią poziciją greitai sulaukė reakcijos.
„Tapau nepageidaujamas, nors prieš kelis mėnesius, pasibaigus mano bandomajam laikotarpiui, girdėjau tik teigiamus įvertinimus. Manau, nuomonę apie mane pakeitė ir dėl to, kad atsisakiau į darbą priimti žmogų, kuris būtų tik dubliavęs puikiai savo užduotis atliekančio, bet administracijai nepatinkančio virtuvės darbuotojo pareigas“, – svarstė V.Mėlinauskas.
Jo tvirtinimu, bet kuris, paprieštaraujantis ligoninės vadovės pozicijai, nuomonei, tampa taikiniu ir greitai tai pajunta.
„Kai turėjau nedarbingumo pažymėjimą, buvo tikrinamos visos mano sąskaitos, visi pirkimai, viskas buvo iščiupinėta“, – tvirtino buvęs Ūkio skyriaus vedėjas.
Paskutinė riba – grotelės
Praėjusių metų rugpjūtį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ligoninėje atlikto patikrinimą.
„Rugpjūčio 6 d. ligoninei nusiųstame VMVT patikrinimo akte nurodyta, kad iki rugpjūčio 9 d. turi būti tinkamai išvalytos visos virtuvėje esančios ventiliacijos grotelės. Tą nurodymą įvykdžiau laiku ir rugpjūčio 9 d. apie tai pranešiau VMVT specialistei Vitalijai Miliutienei. Pridėjau išvalytų grotelių nuotrauką ir informavau, kad artimiausiu metu bus užsakytos naujos grotelės, nes jų vidinis tinklas pažeistas korozijos. Taigi viskas buvo įvykdyta, tačiau, nepaisant to, rugpjūčio 26 d. sulaukiau direktorės įspėjimo dėl darbo drausmės pažeidimo. Pažeidimo pagrindas – neva neįvykdžiau VMVT reikalavimų išvalyti groteles“, – pasakojo V.Mėlinauskas.
Jis redakcijai pateikė rugpjūčio 9 d. 13.52 val. VMVT nusiųstą vaizdinę ir rašytinę informaciją apie išvalytas groteles.
V.Mėlinauskui išsiųstame ligoninės vadovės „Įspėjime dėl darbo drausmės pažeidimo“ minimi vidaus darbo tvarkos taisyklių ir Ūkio skyriaus vedėjo pareiginių nuostatų punktai, kuriuos V.Mėlinauskas pažeidė nusiųsdamas informaciją apie išvalytas groteles ligoninės vardu tiesiogiai VMVT, ir padaroma išvada: „Šiais savo veiksmais sukėlėte grėsmę diskredituoti ligoninės vardą Ligoninės veiklą koordinuojančiose institucijose.“
V.Mėlinausko tvirtinimu, istorija apie groteles atskleidžia tarnybinį priekabiavimą, siekiant daryti spaudimą, nors akivaizdu, kad VMVT nurodymai buvo įvykdyti ir apie tai informuota.
Direktorės E.Jankauskienės paaiškinime dėl šios istorijos vis dėlto tvirtinama, kad trūkumai nebuvo laiku pašalinti, be to, pabrėžiama, kad pats individualiai informuodamas VMVT apie situaciją dėl grotelių, elgėsi nekorektiškai, nes nebuvo įpareigotas atsakyti ligoninės vardu.
Svarbūs netikslumai
Redakcijai pateiktuose V.Mėlinausko pastebėjimuose galimai pasitaikė netikslumų. Pavyzdžiui, pašnekovo tvirtinimu, jam išeinant iš darbo ligoninėje buvo pradėtas, anot jo, visiškai nereikalingas ligoninės vadovės kabineto remontas. Kitas galimai netikslus teiginys – kad pastatų techninės priežiūros konkursą laimėjo direktorės artimas giminaitis.
Komentuodama V.Mėlinausko teiginius, direktorė patikino, kad jos kabinetas nebuvo remontuojamas. Į prielaidą, kad pastatų techninės priežiūros konkursą galimai laimėjo jos giminaitis, sulaukėme tokio paaiškinimo: „Remiantis viešai prieinamais informacijos šaltiniais, Lietuvoje populiariausios pavardės yra Kazlauskai, Petrauskai ir Jankauskai. UAB vadovo ir Ligoninės direktorės nesieja jokie giminystės ryšiai, todėl vadovų pavardės sutaptis nėra viešųjų ir privačių interesų derinimo objektas bei nėra priežastis nusišalinti nuo sutarties sudarymo ar pagrindas jos nesudaryti.“
Tačiau redakcija nesulaukė informatyvaus komentaro apie V.Mėlinausko teiginius, neva minėtame konkurse buvo pasirinkta brangesnes paslaugas pasiūliusi bendrovė. Ligoninės paaiškinime tvirtinama, jog didesnė buvo V.Mėlinausko pasiūlyto paslaugos teikėjo kaina.
„Dėl V.M. finansinių duomenų informuojame, kad infrastruktūros pertvarkos ir jų finansavimai yra sprendžiami kolegialiai administracijos susirinkimų metu, kuriuose dalyvauja ir sprendimus priima Ligoninės ūkio skyriaus vedėjas ar jį vaduojantis asmuo“, – pabrėžiama E.Jankauskienės paaiškinime.
Suabejojo dėl sveikatos
Redakcijai atsiųstuose ligoninės vadovės komentaruose nedetalizuojamos aplinkybės dėl stoginės remonto, kuris, anot V.Mėlinausko, galimai vyko neskaidriai ir gerokai pabrangino darbus.
Ligoninės vadovybė tvirtina nesijaučianti sumenkinusi V.Mėlinausko reputacijos ar paskleidusi asmenį žeminančius įtarinėjimus, kai nusprendė kreiptis į „Sodrą“ dėl galimai apgaulingo V.Mėlinausko nedarbingumo.
„Ligoninės Ūkio skyriaus vedėjas V.M. šių metų rugpjūčio mėnesį buvo laikinai nedarbingas. Laikinas nedarbingumas trukdavo dvi tris dienas, o atėjus savaitgaliui, t.y. administracijos poilsio dienoms, V.M. būdavo sveikas, nuo pirmadienio vėl nedarbingas iki antradienio ir trečiadienį naujas nedarbingumas iki penktadienio. Pažymėtina, kad Ligoninės administracija turi pareigą tinkamai pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir darbuotojo ligos laikotarpiu organizuoti ūkio skyriaus veiklą, todėl, V.M. laiku neinformavus apie savo ligos trukmę, V.M. darbo dienos viduryje, bet jam nesant darbe, susisiekus su V.M., pasiteiravus apie neatvykimo į darbą priežastis ir jam nesugebėjus paaiškinti, ar jis serga pats, ar jis sveikas ir tik slaugo šeimos narį bei kiek truks laikinasis nedarbingumas, Ligoninės administracija priėmė sprendimą kreiptis į atitinkamą instituciją, prašydama išsiaiškinti aplinkybes, kurių nepaaiškino darbuotojas.
Nežiūrint į tai, kad pats V.M. užklausimą institucijai laiko menkinančiu reputaciją ir žeminančiu orumą, Ligoninės administracijos veiksmas nesietinas su V.M. asmeniu, bet atliktas dėl Ligoninės administracijos pareigos tinkamai pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraštį bei pareigos tinkamai rūpintis Ligoninės infrastruktūra ir ūkiu, net jei ūkio dalies vadovas yra laikinai nedarbingas“, – dėstoma ligoninės vadovės paaiškinime.
Galvojau, išeisiu į didesnę įstaigą, gal atsiras šiek tiek kitokių perspektyvų, pinigai didesni. Bet realiai patekau į Sovietų Sąjungą.
Apie buvusio Ūkio skyriaus vedėjo priekaištus, kad buvo nuspręsta dažyti išorinę pastato sieną, o ne suremontuoti ligoniams nepatogų dušą, atsakyme pabrėžiama, kad „ligoninės infrastruktūros ir finansų valdymas yra ne ūkio dalies, o įstaigos vadovo kompetencija“.
Ir dar priduriama: „Pažymime, kad už Ligoninėje vykstančius procesus, įskaitant infrastruktūros ir finansinių srautų valdymą, yra atsakingas ne ūkio dalies vedėjas, bet įstaigos vadovas (...) Papildomai pažymime, kad V.M. privalomai dalyvauja administracijos susirinkimuose ir visuomet turi galimybę svariais argumentais daryti įtaką kolegialaus administracijos sprendimo turiniui, todėl būtent dėl kolegialumo, diskusijų ir argumentų viršenybės nelaikome šių aplinkybių nei mobingu, nei spaudimu pasitraukti iš pareigų bei pareiškiame, kad ši situacija visiškai atitinka LR Darbo kodekso 32 straipsnio 2 dalies turinį, kai darbo procesams vadovauja ir juos kontroliuoja ne darbuotojas, o darbdavys.“
Už K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės sienų – daug nepasitenkinimo. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Bijo eiti į darbą
Apie galimą mobingą ligoninėje pasakojo ir kelios darbuotojos (jų tapatybės redakcijai žinomos), patvirtinusios, kad pastaruosius dvejus metus besijaučiančios lyg pragare.
Pašnekovių tvirtinimu, viskas į blogą pusę ėmė keistis, kai 2019 m. rudenį pradėjo dirbti nauji vadovai.
„Jaučiame nuolatinį spaudimą, atsirado baimė eiti į darbą. Tai sunkiau ištverti, nes ne taip seniai darbe vyravo puiki atmosfera.
Nuolat pakeltas tonas, nevaldomos emocijos, viskas negerai, esame vagys: sako, kad nešame viską iš ligoninės“, – sakė moterys.
Jų tvirtinimu, kaip spaudimo priemonė gydymo įstaigoje naudojami įspėjimai, tenka rašyti pasiaiškinimus, išklausyti žeminančių įtarinėjimų.
„Man parašė įspėjimą, nors tai buvo galima spręsti dialogo būdu, išsiaiškinti nesusipratimus, šnekantis, kas įvyko, bet pas mus vyrauja baudimas, baudimas, baudimas ir vertimas rašyti pasiaiškinimus… Jei manai, kad pasiaiškinimo nereikia, tai jau konfliktas, minusas, kuris gali turėti padarinių. Nors mes manome, kad daug kur užtenka pastabų ir elementaraus dialogo. Juk galima daug ką išsiaiškinti, o ne iš karto reikalauti rašytinio pasiaiškinimo, po kurio laukia įspėjimas“, – apgailestavo ligoninės darbuotoja.
Kaip vieną tokio administracijos elgesio pavyzdžių pašnekovės papasakojo apie vaizdo kameros užfiksuotą epizodą.
„Vieną darbuotoją apkaltino, kad kažkokiam prie ligoninės atėjusiam žmogui perdavė sauskelnių pakuotę, nors paskui buvo išsiaiškinta, kad perdavė sunkiai gyvenančiai šeimai maisto atliekų. Toks maisto likučių perdavimas buvo įprastas ligoninėje. Bet pasiaiškinimą reikėjo rašyti dėl sauskelnių, nes darbuotojai buvo mesti įtarimai dėl sauskelnių vagystės“, – pabrėžė moteris.
Apie, jų nuomone, mobingą ligoninėje pasakojusios pašnekovės tvirtino, kad už visus neplaninius vidaus auditus buvo mokamos premijos.
„Auditai galimai rengiami kaip susidorojimo, spaudimo būdas, kaip bandymai žūtbūt ką nors iškrapštyti ir padaryti iš to dramblį“, – dalijosi pastebėjimais ligoninės darbuotojos.
Apie galimą mobingą ligoninėje pasakojusios pašnekovės sakė, kad tyrimą ligoninėje atlieka Valstybinė darbo inspekcija.
„Dėl Jūsų minimos įstaigos VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės buvo gauta keletas skundų:
Valstybinė darbo inspekcija atliko patikrinimų aptariamoje įstaigoje, tačiau įrodymų, kad yra netinkama psichosocialinė aplinka nerado.
Šiuo metu atliekamas naujas tyrimas, kuriam nepasibaigus komentuoti negalime“, – rašoma redakcijai atsiųstame VDI paaiškinime.
Neinformavo apie premijas
Komentuodama įtarimus, kad galbūt auditai naudojami kaip susidorojimo priemonė ir kad už jų atlikimą sumokamos premijos, ligoninės vadovė pabrėžė, kad „vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu fizinio asmens darbo užmokestis priskirtinas neskelbtinų darbo teisės duomenų kategorijai, todėl ši informacija teikiama nebus“.
Vadovė tvirtino, kad visi ligoninėje atlikti auditai turėjo objektyvių priežasčių: „Neplaninius auditus nulemia objektyvios priežastys – pastebėjus neadekvatų Ligoninės materialaus turto atskirų objektų sunaudojimo padidėjimą, pvz., pastebėjus, kad viename iš Ligoninės aukštų einamojo mėnesio laikotarpiu visi aukšto pacientai per dieną pradėjo sunaudoti 20–30 vnt. sauskelnių, vietoj vidutiniškai sunaudojamų 2–3, Ligoninės administracija visuomet atkreips dėmesį ir neplaninio audito metu sieks išsiaiškinti aplinkybes, nulėmusias pokyčius, ir šis poreikis kyla iš Ligoninės administracijos pareigos tinkamai organizuoti Ligoninės turto valdymą bei niekada nebus nukreiptas prieš konkretų asmenį."
Ligoninės vadovė nesutiko ir su nepatenkintų darbuotojų tvirtinimais, kad įstaigoje nėra dialogo.
„Nežiūrint į tai, kad Ligoninės įstatai numato vienasmenį (direktorius) įstaigos valdymą, visi svarbūs Ligoninei procesai yra aptariami administracijos posėdžiuose ir tik apsvarsčius bei priėmus sprendimą in corpore (…) Darbuotojų nuomonė ar prašymai visuomet yra įvertinami“, – pabrėžiama paaiškinime.
