Bėgikė paragino teismą panaikinti Baltarusijos olimpinio komiteto sprendimą, užkirtusį jai kelią dalyvauti varžybose.

Tačiau K. Cimanouskajos prašymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad ji negalėjo pagrįsti jo įrodymais, nurodė teismas.

Bėgikė gavo humanitarinę vizą iš Lenkijos ambasados Tokijuje po įvykio, kurį ji apibūdino kaip bandymą ją pagrobti ir priverstinai repatrijuoti dėl kritikos, adresuotos Baltarusijos sporto pareigūnams.

Tarptautinis sporto arbitražo teismas (CAS) praėjusį mėnesį nusprendė, kad dviejose būsimose olimpiadose neskambės Rusijos pavadinimas bei himnas ir neplevėsuos jos vėliava.

CAS šį sprendimą priėmė pritardamas Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) išvadoms, kad Rusija manipuliavo dopingo kontrolės duomenimis.    

Tačiau CAS sutrumpino sankcijų laiką nuo ketverių iki dvejų metų, panaikino rusų atletų tikrinimo reikalavimus ir leido jiems toliau dėvėti nacionalinių spalvų aprangą. 

RUSADA turėjo galimybę dėl procedūrinių priežasčių pateikti apeliacinį skundą Šveicarijos aukščiausiajam teismui. Pirmadienį ji nurodė, kad sprendimą pripažinti Rusiją kalta dėl manipuliavimo dopingo kontrolės duomenimis tebelaiko „klaidingu ir vienpusišku“, tačiau yra patenkinta, kad CAS atmetė WADA siūlytas griežtesnes sankcijas.  

“RUSADA mano, kad šis etapas baigtas, ir yra pasirengusi dirbti su WADA siekiant, kad RUSADA būtų grąžintas narės statusas“, – nurodė agentūra išplatintame pareiškime.    

Pareiškime priduriama, kad RUSADA „lieka visapusiškai įsipareigojusi kovoti su dopingu, tačiau toliau gins „švarių“ rusų atletų teises ir kovos su bet kokia Rusijos sporto diskriminacija“. 

Labai laukiamas Sporto arbitražo teismo (CAS) sprendimas turi būti priimtas po praėjusį mėnesį keturias dienas slaptoje vietoje trukusių posėdžių, kuriuose dalyvavo Pasaulio antidopingo agentūra (WADA) ir Rusijos antidopingo agentūra (RUSADA).

Tie arbitražo posėdžiai buvo surengti WADA pernai nusprendus priskirti RUSADA reikalavimų neatitinkančios institucijos statusą, šiai rusų agentūrai sulaukus kaltinimų falsifikavus Rusijos atletų dopingo tyrimų rezultatus.

Nuo to laiko galiojantis ketverių metų draudimas reiškia, kad Rusijai tektų praleisti iki kitų metų atidėtą Tokijo olimpiadą, taip pat 2022-ųjų Pasaulio futbolo čempionatą Katare ir 2022-ųjų žiemos olimpiadą Kinijoje.

Anot CAS, sprendimas bus paskelbtas teismo svetainėje ketvirtadienį 17 val. Lietuvos laiku.

Lozanoje įsikūrusi institucija žada „ketvirtadienį paskelbti sprendimą, priimtą Pasaulio antidopingo agentūros (WADA) ir Rusijos antidopingo agentūros (RUSADA) arbitražo procese“.

Rusija mano, kad jai taikomas draudimas yra juridiškai nepateisinamas. Rusų ekspremjeras Dmitrijus Medvedevas šią priemonę yra pavadinęs „lėtine antirusiška isterija“.

Istorija prasidėjo 2016 metais, kai buvęs Maskvos antidopingo laboratorijos vadovas Grigorijus Rodčenkovas atskleidė, kad per 2014-ųjų Žiemos olimpiadą Rusijos Sočio kurorte šalies sportininkai įsitraukė į valstybės finansuotą dopingo programą.

Tų metų liepą, kai buvo likusios vos dvi savaitės iki 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpiados, WADA paragino uždrausti Rusijai dalyvauti tose žaidynėse.

Vis tik Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) nusprendė neįvesti visiško draudimo ir pareiškė, kad atskiros federacijos pačios spręs, ar leisti varžytis rusų atletams.

2017 metais TOK uždraudė Rusijos olimpiniam komitetui dalyvauti 2018-ųjų Pjongčango žiemos žaidynėse, tačiau leido „švariems“ rusų sportininkams varžytis su neutralia vėliava. Priėmus tokį sprendimą, toje olimpiadoje iš viso sudalyvavo 168 rusai.

Vėliau, 2018 metų rugsėjį, WADA, nepaisydama daugelio šalių protesto, atšaukė Rusijai taikomą draudimą, nors taip ir nesulaukė leidimo susipažinti su į dopingo skandalą įsivėlusios Maskvos laboratorijos duomenimis.

Rusija galiausiai pateikė WADA tos laboratorijos duomenis 2019 metų sausį.

Tačiau rugsėjį įvykus dar vienam netikėtam posūkiui šioje istorijoje, WADA liepė Maskvai per tris savaites paaiškinti duomenų „neatitikimus“.

Pasaulinio sporto kontrolierė pernai gruodį nusprendė ketveriems metams uždrausti rusų sportininkams rungtyniauti dėl pateiktų suklastotų duomenų.

Likus kelioms dienoms iki Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių CAS paskelbė, jog „nepakanka“ įrodymų, kad 2014 metų Sočio olimpiadoje šie atletai turėjo pranašumą dėl valstybės remtos dopingo sistemos. 

Dėl dopingo skandalo TOK uždraudė Rusijai dalyvauti vasarį Pietų Korėjoje vykusioje žiemos olimpiadoje. 

Maskva neslėpė džiaugsmo dėl CAS sprendimo atšaukti rusų atletams iki gyvenimo galo paskelbtą draudimą dalyvauti olimpiadose ir sakė, kad jis pastatė TOK į itin nepatogią padėtį.  

Tačiau TOK prezidentas Thomas Bachas (Tomas Bachas) ketvirtadienį pareiškė, kad organizacija sieks, jog šis sprendimas būtų atšauktas ir „būtų apginti švarūs atletai“. 

„Įsivaizduojame save atletų, kuriuos tie Rusijos sportininkai aplenkė, vietoje. Turime CAS sprendimą, sakantį, kad „tai nereiškia, jog jie nekalti“, – sakė Th. Bachas. 

„Tai buvo galutinė priežastis, paskatinusi mus priimti šį sprendimą (skųsti nutartį). Nutartis nereiškia, kad jie yra nekati. Todėl pasakėme, kad nepriklausomai nuo to, kokie bus mūsų šansai, norime, kad kitų atletų labui tai peržiūrėtų Šveicarijos federalinis aukščiausiasis teismas“, – sakė TOK prezidentas. 

Apskųsti CAS sprendimą buvo nuspręsta po ketvirtadienį Lozanoje įvykusio TOK vykdomosios valdybos susitikimo. 

„Šansai laimėti neturėjo jokios reikšmės. Vienintelis veiksnys, paskatinęs mus priimti tokį sprendimą, yra noras apginti švarius atletus, pralaimėjusius rusų sportininkams, kurie nebuvo paskelbti nekaltais“, – pažymėjo Th. Bachas.

80 metų S.Blatteris, buvęs ilgametis FIFA vadovas, posto neteko dėl 2 mln. dolerių (1,86 mln. eurų) išmokos buvusiam Europos futbolo federacijos (UEFA) vadovui Micheliui Platini (Mišeliui Platini) 2011 metais, kurią CAS įvardino kaip „nederamą dovaną“, kurios negalima pateisinti.

Teismo sprendimą S.Blatteris pavadino „nesuvokiamu“, tačiau taip pat pripažino, jog baigė savo kovą už gero vardo susigrąžinimą.

„Aš neteiksiu apeliacijos jokiam Šveicarijos teismui“, – pareiškė S.Blatteris naujienų agentūrai AFP, atsisakydamas galimybės kreiptis į paskutinę teisminę instituciją, nors anksčiau tvirtino, kad jo kaltė nebuvo įrodyta.

„Sunku tai suvokti, nes nebuvo pritaikytas jurisdikcijos principas, remiantis kuriuo, kaltė turi būti įrodyta baudžiamojo persekiojimo veiksmais“, – sakoma šveicaro pareiškime.

„Tačiau su dėkingumu prisimenu visus tuos metus, per kuriuos turėjau galimybę realizuoti savo futbolo idėjas ir tarnauti FIFA“, – pridūrė S.Blatteris, per 18 vadovavimo tarptautinei futbolo organizacijai metų sulaukęs daug kritikos dėl savo sprendimų.

Dėl 2011 metais M.Platini skirtos išmokos už prieš dešimtmetį be jokios sutarties atliktą darbą žlugo abiejų vyrų karjera. M.Platini, anksčiau laikytas realiausiu S.Blatterio įpėdiniu, taip pat daugybę kartų skundė jam skirtą draudimą dalyvauti bet kokioje futbolo veikloje, tačiau nesėkmingai.

Tačiau S.Blatteriui gali grėsti rimtesnės problemos, kadangi Šveicarijos prokurorai yra pradėję tyrimą dėl teisių rengti 2018 ir 2022 metų Pasaulio futbolo čempionatus suteikimo Rusijai ir Katarui.

S.Blatteris ir M.Platini tvirtino, kad dėl atlyginimo buvo sudarę „žodinę sutartį“, tačiau CAS tai griežtai atmetė ir dar skyrė buvusiam FIFA prezidentui 50 tūkst. Šveicarijos frankų baudą.

Teismas nustatė, kad rašytinė darbo sutartis, kurią M.Platini ir FIFA pasirašė 1999 metais, panaikino bet kokį ankstesnį žodinį 1998 metų S.Blattero ir M.Platini susitarimą, kuriame buvo numatytas vieno milijono Šveicarijos frankų metinis atlyginimas.

„Pritardamas 2 mln. Šveicarijos frankų išmokai ponui Platini 2011 metais už darbą, atliktą pagal tariamą žodinį susitarimą, ponas Blatteris pažeidė FIFA etikos kodeksą“, – išaiškino teismas.

Tarptautinis sporto arbitražo teismas (CAS) antradienį paskelbė, kad diskvalifikuojama trečią vietą Londone iškovojusi rusė Tatjana Černova ir anuliuojami jos rezultatai, kuriuos sportininkė pasiekė nuo 2011-ųjų rugpjūčio 15 dienos iki 2013-ųjų liepos 22 dienos. Rusė praras 2011-aisiais iškovotą pasaulio čempionės titulą bei olimpinę bronzą.

Londone T.Černova užėmė trečią vietą, ukrainietė Liudmila Josipenka – ketvirtą, o A.Skuytė – penktą. L.Josipenka už draudžiamų preparatų vartojimą buvo diskvalifikuota dar 2013-aisiais, anuliuojant olimpiniais metais pasiektus jos rezultatus. Tad praėjus ketveriems metams po žaidynių Lietuvos septynkovininkė palypėjo dvejomis pozicijomis aukščiau...

„Sužinojus žinią apie T.Černovos diskvalifikaciją, sukilo džiaugsmo emocijos. Ar nuoskaudų, kad tada nelipau ant prizininkių pakylos nėra? Nebežiūriu atgal, tai jau praeitis – kaip buvo, taip. Smagu, kad tiesa lenda į paviršių“, – pasakojo vėlų antradienio vakarą naujieną sužinojusi A.Skujytė.

Sportininkė nedrįso prognozuoti, ar medalis pasieks ją: būna, kad diskvalifikuojami sportininkai tyčia negrąžina apdovanojimų atsakingoms organizacijoms.

Tarptautinė lengvosios atletikos federacijų asociacija (IAAF) dar praėjusiais metais suabejojo T.Černovos dopingo bylų sprendimu. Rusė dėl draudžiamų preparatų vartojimo diskvalifikuota nuo 2009-ųjų rugpjūčio 15 dienos iki 2011-ųjų rugpjūčio 14-osios bei dar dvejiems metams nuo 2013-ųjų liepos 22 dienos. Daugiakovininkė galėjo dalyvauti 2011-ųjų pasaulio čempionate bei po metų vykusiose Londono olimpinėse žaidynėse.

IAAF kreipėsi į CAS dėl keisto T.Černovos diskvalifikacijos periodo dar praėjusiais metais. Po kone metų tylos verdiktas išplatintas tik šiandien.

„Visai neseniai išsiaiškinau, kad jei T.Černovą išteisintų, niekas neprivalėtų viešai to paskelbti, nebent pati sportininkė išplatintų tokią informaciją. Pamaniau, nejaugi taip ir nutiko... Bet maža viltelė vis ruseno...“, – sakė A.Skujytė.

37-erių Lietuvos sportininkė yra prisipažinusi, kad jei Londone jai būtų pavykę pasidabinti medaliu, greičiausiai po motinystės atostogų ji nebūtų grįžusi į profesionalųjį sportą. A.Skujytė siekė prasibrauti į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, tačiau Europos čempionate patyrė traumą, o kitąmet planuoja startuoti Europos uždarų patalpų pirmenybėse bei pasaulio čempionate tame pačiame Londone.

Diskvalifikavus T.Černovą 2011-ųjų pasaulio čempionės titulas atiteko tik ką karjerą baigusiai britei Jessicai Ennis-Hill. Ji tapo ir 2012-ųjų olimpine čempione, o sidabrą tąkart iškovojo vokietė Lilli Schwarzkopf. Robertas Trakys, Lietuvos lengvosios atletikos federacija

Vadinasi, plaukikė J. Jefimova ir imtynininkas Viktoras Lebedevas penktadienį turėtų laimėti savo bylas ir gauti leidimus startuoti Rio, pranešė rusų advokatas Michailas Prokopiecas.

Peržvelgtos ir kitaip įvertintos turėtų būti ir kitų rusų, anksčiau įkliuvusių dėl dopingo, bet jau atlikusių diskvalifikacijas, istorijos. „TOK sprendimas uždrausti 2016 metų olimpiadoje dalyvauti sportininkams, kada nors diskvalifikuotiems dėl dopingo, neturi teisinės galios“, – skelbiama išplatintame oficialiame CAS pranešime.

Tiesa, šis CAS sprendimas negalioja lengvosios ir sunkiosios atletikos atstovams.