Žaidimų kūrimo studija  „JetCat Games“, įsteigta trijų partnerių  iš Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos, atvertė naują puslapį Lietuvos žaidimų kūrimo istorijoje. Iš Minsko į Vilnių beveik prieš metus persikėlusi studija pritraukė 100 tūkst. eurų investiciją iš rizikos kapitalo fondo „Practica Capital“.

„JetCat Games“ šiuo metu tobulina naujausią savo projektą „Heliborne“. Šis žaidimas praeitą savaitgalį pristatytas ir Vokietijoje vykusiame didžiausiame Europoje žaidimų kūrėjų renginyje „Gamescomm“, kuriame „JetCat Games“, kartu su dar dviem Lietuvoje veikiančiomis žaidimų kūrimo studijomis ir „Investuok Lietuvoje“ atstovais pristatė verslo sąlygas žaidimų kūrėjams Lietuvoje . Beta versiją planuojama išleisti iki 2015 m. pabaigos.

Tai – pirmoji rizikos kapitalo investiciją į žaidimų kūrimą Lietuvoje. Pasak „Practica Capital“ partnerio Donato Kero, ši investicija rodo, kad tokių studijų potencialas labai sparčiai auga.

„Kompiuterinių ir video žaidimų industrija, vien Jungtinėse Amerikos Valstijose turinti daugiau nei 150 mln. vartotojų, dar niekada nebuvo tokia populiari kaip šiandien. Be to, dėl naujų programėlių išmaniesiems telefonams, vis modernesnių įrenginių ir kintančių žaidėjų įpročių, vis didesnį potencialą įgauna mažų studijų kuriami žaidimai. Tokių žaidimų kūrėjai finansiškai tampa vis sėkmingesni, taigi „Practica Capital“ mato didžiulį „JetCat Games“ ir naujojo „Heliborn“ potencialą“, – teigia D. Keras.

„JetCat Games“ įkūrėjo Ramano Ulsau teigimu, jei studija nebūtų persikėlusi į Vilnių, šios sėkmės istorijos galėjo ir nebūti. „Lietuvą iš esmės pasirinkome dėl palankių verslo sąlygų ir patogios vietos, kuri leidžia dirbti Europoje, tačiau nenutolti nuo mums svarbių Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos rinkų. Tačiau  realybė gerokai pranoko mūsų lūkesčius – pradedant galimybe dirbti su neįtikėtinai kūrybingais žmonėmis, baigiant vietinių institucijų ir net rizikos kapitalo fondų pagalba.“

Pasak užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Manto Katino, Lietuva tampa vienu  iš svarbiausių kompiuterinių ir video žaidimų centrų Vidurio ir Rytų Europoje. Nuo 2014 m. vien tik iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos į Lietuvą persikėlė 10 žaidimų kūrėjų kompanijų. Vis daugiau stambių žaidimų kompanijų domisi Lietuva, todėl tikėtina, kad ateityje ši tendencija tik stiprės.

„Šis dėmesys nėra atsitiktinis – Lietuva sugebėjo laiku pamatyti savo potencialą sparčiai augančiame žaidimų kūrimo sektoriuje. Šiandien mūsų tikslas – ir toliau gerinti verslo aplinką, kad žaidimų kūrimo ir IT srityje Lietuva taptų užtikrinta regiono lydere, pritraukiančia dar daugiau užsienio investuotojų. Tam reikalingas ir visų institucijų bendras darbas ugdant ir iš užsienio pritraukiant IT srities talentus“, – pažymi M. Katinas.

„JetCat Games“ Patarėjų tarybos nariu tapęs Sergejus Klimovas, kuris ir pats prieš daugiau nei metus į Vilnių perkėlė savo žaidimų studiją „Charlie Oscar“, įsitikinęs, kad Lietuva eina teisingu keliu: „Tai – puikus pavyzdys, rodantis, kad Vilnius yra puiki vieta ne tik žaidimų kūrimui, bet ir rizikos kapitalo pritraukimui. Aukšta gyvenimo kokybė, patrauklus kainos ir kokybės santykis bei verslo ir teisinio reguliavimo skaidrumas daro Vilnių labai patrauklia vieta žaidimų kūrėjams ir Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos.“

Buvusią „Investuok Lietuvoje“ vadovę Mildą Dargužaitę pakeitęs Arvydas Arnašius sako, kad pats su jokiu politiniu spaudimu nesusiduria. „Reikia susitarti su žmonėmis. Pasakyti savo poziciją, apginti ją yra labai svarbu“, – apie savo darbo stilių kalba jis.

Užsienio investicijas skatinančios agentūros vadovui darbo šiuo metu netrūksta. Dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto pasikeitusi geopolitinė padėtis paspartino kai kurių įmonių atsikraustymą į Lietuvą. Tačiau prie to prisidėjo ir gerėjusios mūsų pozicijos įvairiuose valstybių patrauklumą vertinančiuose reitinguose.

– Kiek žinau, neseniai lankėtės JAV ir Rusijoje. Galbūt galėtumėte trumpai papasakoti, kokie buvo šių vizitų tikslai?

– Visų pirma, pradėsiu nuo to, kokie yra „Investuok Lietuvoje“ tikslai. Mūsų įstaiga yra atsakinga už tiesioginių užsienio investicijų projektų pritraukimą į Lietuvą. Dirbame su savo tikslinėmis rinkomis: Skandinavijos šalys, JAV, Didžioji Britanija, Vokietija. Dirbame ir su kitomis šalimis, pavyzdžiui, Rusija, Kinija. Šiose šalyse yra nišos, kurios mus domina, ir jos leidžia mums pritraukti verslą į Lietuvą, kuria darbo vietas, generuoja tiesiogines užsienio investicijas.

JAV dalyvavau daugybėje susitikimų, kurie yra susiję su įmonėmis, vykdančiomis savo veiklos perkėlimą į kitas, žemesnių kaštų, geresnio efektyvumo, šalis. Taip pat ir į Centrinę bei Rytų Europą. Kaip į galimybę jie žiūri ir į Lietuvą.

Tas įmones skirstome dviem pjūviais. Vienos susijusios su paslaugų centrais, kitos – su gamyba. Aplankėme daug tokių įmonių, kurios svarsto savo veiklą perkelti į mūsų regioną. Esmė labai paprasta – mes turime būti tų įmonių ilgajame sąraše. Jei ten nesame, kaip valstybė, kaip vieta, mes nesame žaidime. Tam, kad būtume ilgajame sąraše, jie turi mus pažinoti, žinoti mūsų pranašumus, kuo Lietuva yra išskirtinė. Ką mes galime jiems daugiau pasiūlyti, nei kitos regiono šalys. Tik tada jie gali pagal savo kriterijus svarstyti, ką daryti.

Rusijoje gana sėkmingai dirbame su kompiuterinių žaidimų sektoriumi. Visame pasaulyje jis vertas maždaug 100 mlrd. JAV dolerių per metus, o Rusijos bendrovės sudaro pakankamai didelę jo dalį. Pasikeitus geopolitinei situacijai tarp Ukrainos ir Rusijos, mes matome tendenciją, kai įmonės mažina savo riziką ir juda į Centrinę bei Rytų Europą. Jos žiūri ir į Lietuvą, o mes sugebėjome efektyviai save pozicionuoti su savo žmogiškaisiais resursais (kvalifikacija), vieta, interneto infrastruktūra.

Tai didelė pridėtinė vertė Lietuvai, nes šios įmonės ateis su savo žiniomis, produktais, kurie bus vystomi Lietuvoje ir čia pat aptarnaujami. Visa rinkodara, palaikymas darbo turės čia. Su „Game Insight“, „Charlie Oscar“ ir keliomis kitomis įmonėmis jau pasirašėme sutartis.

– Rugpjūtį paskelbėte, kad žaidimų kūrėjai „Flazm“ iš Rusijos perkelia savo studiją į Lietuvą. Tai buvo jau 7-oji informacinių technologijų sektoriaus įmonė, į Lietuva atėjusi šiais metais. Galima įžvelgti tendenciją. Kiek ji susijusi su geopolitine padėtimi, o kiek su pačios Lietuvos patrauklumu?

– Geopolitinė situacija labiau paskatino tam tikrus veiksmus. Šitos įmonės nuolat ieško būdų, kaip mažinti savo veiklos kaštus – kur galima sukurti žaidimą, produktą greičiau, pigiau ir ji aptarnauti. Didžiausias jų vartotojų ratas yra Vakarų Europa arba JAV. Vartotojų yra ir Rusijoje, bet didžiausia dalis yra Vakaruose, todėl natūralu, jog jos nori būti arčiau savo tikslinių rinkų.

Juos prisitraukti leido mūsų specialistų pasiūla, kompetencija, mažesni kaštai, ir, žinoma, aptarnavimas – kalbos. Lietuvoje kalbame pakankamai daug kalbų: ne tik rusų, bet ir lenkų, vokiečių, skandinavų kalbomis.

– Trečiadienį buvo paskelbtas Pasaulio Ekonomikos Forumo (PEF) tyrimas, kuriame Lietuva pagal bendrą konkurencingumo reitingą pakilo iš 48 į 41 vietą. Kaip manote, kokios priežastys arba sprendimai leido to pasiekti?

– Padidėjęs Lietuvos žinomumas, kai didžiosios įmonės, kaip „Barclays“, „Western Union“, „CSC“, „Thermo Fisher“, jau pasirinkusios Lietuvą, plečiasi. Papildomai darbina specialistus, perkelia naujas sritis ir veiklas čia. Tai rodo, kad yra didžiulis pasitikėjimas, kad Lietuvoje gali būti atliekamos sudėtingos ir aukšto lygio pridėtinės vertės operacijos.

Taip pat visas mūsų valstybės darbas, gerinant investicijų klimatą. Atidaryti verslą, perkelti operacijas į Lietuvą tampa vis lengviau. Tiesa, šiek tiek nuo kaimynių atsiliekame prisijungdami prie elektros tinklų.

Reikia paminėti ir „Doing Business“ reitingą, kuriame esame 17-oje vietoje. Tai rodo, kad visoje šioje plotmėje Lietuva ne tik kalba, bet ir užtikrina investicijų atėjimą į Lietuvą.

– Aukštą vietą PEF reitinge Lietuva užima pagal darbo užmokesčio ir našumo santykį. Ar tai reiškia, kad investuotojams Lietuva patraukli, nes čia galima mokėti mažą atlyginimą?

– Nebūtinai. Produktyvumas reiškia, kad vienas žmogus gali atlikti daugiau funkcijų. Tai nereiškia, kad jis turi gauti mažesnį atlyginimą. Jeigu žmogus dirba produktyviai, jis gali per tam tikrą laiko tarpą atlikti dvi ar tris funkcijas. Atlikti našiau, greičiau ir efektyviau. Atlyginimo prasme jis gali uždirbti netgi daugiau, tačiau jis atsvers kokį nors specialistą kitoje šalyje, kuriam tą pačią užduotį atlikti reikia daugiau laiko ir pastangų.

– Kalbėjome apie PEF tyrimą, „Doing Business“ reitingą, yra dar keli kiti. Ar potencialiems investuotojams jie tikrai svarbūs? Ką Jūs pats apie juos manote?

– Reitingas nėra tas kriterijus, pagal kurį pasirenkama šalis. Yra visa eilė kitų. Pirmiausia, tai – kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla. Po to žiūrima į šalies vietą – jos artumą tikslinėms rinkoms. Trečioje vietoje infrastruktūra – keliai, internetas ir t.t.

Reitingai yra pagalbinis faktorius, kada galimas investuotojas gali palyginti skirtingas šalis. Tikrai neteigiu, jog reitingai yra pats svarbiausias dalykas, bet jokiu būdu negalima jų ignoruoti. Juk „Financial Times“ ar Pasaulio bankas turi ilgas procedūras, pagal kurias reitinguoja šalis, apklausia investuotojus. Natūralu, kad juos turime viešinti, ką „Investuok Lietuvoje“ rinkodara ir daro.

– Rusija PEF reitinge taip pat pakilo (iš 64 į 53 vietą), tačiau prognozuojama, kad dėl konflikto Ukrainoje kitąmet ji kris. Šalyje akcijų vertė ir rublio kursas krenta, bus įvesta dar daugiau sankcijų, todėl kapitalas iš Rusijos bėga. Galbūt jis atbėgs į Lietuvą?

– Kapitalas tarsi vanduo. Pinigai eina ten, kur yra užtikrinama grąža, yra saugu tiek politiškai, tiek ekonomiškai – tai yra natūralūs rinkos dėsniai. Natūralu, kad bet kuris konfliktas, nesvarbu, kokioje šalyje jis bebūtų, turi įtakos kapitalo ištekėjimui. Tada tie pinigai ieško kitos vietos, kur jie gautų didžiausią grąžą su mažiausia rizika. Juk šioje srityje viskas labai paprasta – jei nori didelės grąžos, tada reikia daug rizikuoti. Viskas priklauso nuo konkretaus investuotojo rizikos apetito.

Iš Rusijos išėjo didžiuliai pinigų srautai. Vieni šaltiniai sako, kad vien šiais metais šalis neteko apie 200 mlrd. JAV dolerių, kiti teigia, kad dar daugiau. Tie pinigai nueina į artimiausias rinkas – Centrinę ir Rytų Europą, arba Pietryčių Aziją, kitas stipriai augančias šalis. Čia mūsų reitingai, BVP augimas, priklausymas NATO ir Europos Sąjungai, kurie užtikrina papildomą stabilumą, Lietuvai tikrai padeda pritraukiant iš Rusijos išeinančias investicijas.

– Galbūt investuotojas įvertinęs riziką savo pinigus nukreips kur nors į saugią Vakarų Europą, o ne į Lietuvą, kuri savo teritoriją, kai kurių specialistų vertinimu, nuo Rusijos pajėgų galėtų apginti tik kelias valandas?

– Galiu pasakyti, kad, kaip NATO nariai, turime tam tikrus įsipareigojimus iš savo partnerių, kurie yra pažadėję, kad gins mūsų sienas.

Pasikartosiu, kad verslas labai pragmatiškai daro savo sprendimus. Jei investuotojas nori mažos rizikos, jis gali pirkti valstybės skolinimosi lakštus. Kiekviena įmonė pasirenka savo riziką, ji žino savo kompetencijas, bet gale dienos juk pinigai turi uždirbti pinigus. Investuotojų tikrai netenkina pinigų laikymas banko sąskaitoje ir minimalių palūkanų gavimas.

Galiu drąsiai pasakyti, kad mes matome susidomėjimą iš Rusijos, Ukrainos ir kitų Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių įmonių, kurios jau įtraukė Lietuvą į savo ilgąjį sąrašą.

– O tai, kad trečiadienį JAV prezidentas Barackas Obama aplankė Estiją, turėjo įtakos Lietuvos patrauklumui investuotojams?

– Tiesiogiai tai mažai turėtų ką nors pakeisti, nes verslas vadovaujasi savo principais. Nemanau, kad mes turėtume konkuruoti dėl to, kiek kartų JAV prezidentai, ar tai būtų Billas Clintonas, ar George`as Bushas, apsilankys vienoje ar kitoje šalyje. Tai pakankamai antrinis reikalas.

Turime fokusuotis į darbą, investicijų pritraukimą, bet kokiu atveju B. Obamos buvimas Baltijos šalyje prideda labai daug naudos mums visiems.

– Ar „Investuok Lietuvoje“ bendrauja su įstatymų leidėjais, siūlo, kokias reformas galima būtų priimti?

– Be abejo, vidiniuose politiniuose procesuose mes dalyvaujame, nes turime pakovoti už savo investuotojų interesus. Stengiamės daryti įtaką priimant konkrečius įstatymus, pavyzdžiui, Investicijų įstatymą. Taip pat dirbame su savo socialiniais partneriais dėl Darbo kodekso pakeitimų, dėl Mėlynosios kortelės (JAV žaliosios kortos analogija ES – LRT.lt).

– Kokių iniciatyvų planuojate artimiausiu metu?

– Visos iniciatyvos ateina iš mūsų investuotojų. Nesame ta institucija, kuri savo nuožiūra turėtų teikti vienus ar kitus pasiūlymus keisti dabartinius teisės aktus Lietuvoje. Mes darome apklausas, surenkame informaciją iš esamų investuotojų, socialinių partnerių, pavyzdžiui, „Investuotojų forumo“.

Įvertiname situaciją ir, kai matome, kad yra bendras interesas, tik tada pradedame kokio nors įstatymo pakeitimo iniciavimą. Dirbame per Seimo komitetus, politikus, jiems aiškiname, kaip mūsų pasiūlymai padidintų Lietuvos reitingus, konkurencingumą.

– Jūsų pirmtakė Milda Dargužaitė, kuri palikdama agentūrą sukėlė nemenką šurmulį, sakė, kad jautė politinį spaudimą. Ar pats susiduriate su panašiomis problemomis?

– Nenoriu komentuoti, ką sakė M. Dargužaitė, nes ją vertinu kaip gerą specialistę, ir tikrai negaliu komentuoti jos darbinių santykių su viena ar kita ministerija. Galiu šnekėti tik iš savo pozicijos, kad aljansai, teisingų darbinių santykių sukūrimas tiek su ministerijomis, tiek su valdančiąja koalicija, tiek su opozicija yra labai svarbi funkcija tiek šios, tiek kitų įstaigų vadovams. Reikia susitarti su žmonėmis. Pasakyti savo poziciją, apginti ją yra labai svarbu.

– Tai pats dėl to problemų neturite?

– Kaip supratote, ne.