Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės skyriaus specialistai primena, kad miškų lankymą reglamentuoja Lankymosi miške taisyklės.

Lankymosi miške taisyklėse nustatyta, kad įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis, kinkomuoju transportu galima tik keliais. Ruošiant slidinėjimo ar orientavimosi sporto slidėmis trasas motorine transporto priemone – sniegomobiliu (sniego motociklu) – galima važiuoti keliais, takais, proskynomis, miško kvartalinėmis ir priešgaisrinėmis linijomis, suderinus trasos maršrutą su miško valdytoju ir/ar savininku, o saugomų teritorijų direkcijų administruojamose ar joms Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu priskirtose nacionalinėse saugomose teritorijose ir „Natura 2000“ tinklo teritorijose, – ir su atitinkamos saugomos teritorijos direkcija. Jodinėti galima keliais ir tam skirtais takais. Važiuoti dviračiais galima keliais ir rekreaciniais, pažintiniais ar kitais miško takais netrukdant pėstiesiems miško lankytojams ir negadinant takų dangos. Kelio savininkas (valdytojas), vadovaudamasis Kelių priežiūros tvarka, gali laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl avarijų, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin karštiems orams, jeigu dėl to gali būti sugadintas kelias, kelio tiesimo ar taisymo (remonto), priežiūros darbų metu, kilus grėsmei saugiam eismui. Apribojus ar nutraukus eismą, keliuose pastatomi atitinkami kelio ženklai.

Taip pat Lankymosi miške taisyklėse nurodyta, kad statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, vengti užvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.

Be to, specialistai atkreipia dėmesį, kad asmenims, besilankantiems miške, be kitų reikalavimų taip pat draudžiama: triukšmauti ar kitaip trikdyti laukinius gyvūnus, trukdyti asmenų, besilankančių miške, poilsį.

„Ciongo“ feisbuko paskyroje paskelbta reklama.

Lankymosi miške taisyklių reikalavimų pažeidimas yra neteisėta veika – administracinis nusižengimas, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekso 278 str. 1 d., – tokia neteisėta veika užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 20 iki 50 Eur ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 50 iki 110 Eur, o transporto priemonių statymas miške arba važiavimas transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama,  užtraukia baudą nuo 20 iki 50 Eur.

Administracinė atsakomybė taip pat numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 282 str. už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis, – tokia neteisėta veika užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 110 Eur, o kai dėl tokios neteisėtos veikos buvo sužalota ar sunaikinta žolinė danga ar miško paklotė, – tokia neteisėta veika užtraukia baudą nuo 140 iki 300 Eur.

Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklės draudžia važinėti miškuose transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais ne keliais arba ten, kur įvažiuoti uždrausta; nurodo, kad statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo  aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms

Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimų pažeidimas yra neteisėta veika – administracinis nusižengimas, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekso 279 str. 1 d., – tokia neteisėta veika užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 50 Eur ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 90 iki 170 Eur.

Be to, Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 3 d. nustatyta, kad padariusieji žalos aplinkai asmenys privalo šio įstatymo nustatyta tvarka atlyginti žalą aplinkai ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 str. 2 d. Todėl specialistai informuoja, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalą aplinkai, privalo ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto būklę.

Primename, kad įmonės „Ciongo“ direktorius Mantas Juknelis „Kauno dienai“ teigė, kad reklama, kuri įžiebė diskusijas, buvo filmuota ne Lietuvoje. 

Reklamų aprašuose teigiama, kad klientams siūlomos kruopščiai sudėliotos trasos – miškai, kalniukai, grioviai, nuokalnės, apsuptos gražiausių gamtos vaizdų.

Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės (MKS) skyriaus vyr. specialistas Audrius Zykevičius tuomet  teigė, kad dėl įmonės „Ciongo“ iki birželio 1 d. skundų negauta.

„Deja, šiame vaizdo įraše nepakanka informacijos, kad būtų galima konstatuoti, jog buvo padarytas aplinkosauginis pažeidimas. Neaišku, kur (ar tai miško, ar kitos paskirties žemė) ir kada buvo važinėjama keturračiais, kas važinėjo, ar dėl važinėjimo yra suderinta, gautas leidimas, ar važinėjama numatytu keliuku ir kt.“, – sakė specialistas.

Užkliuvo reklamos

Moteris „Kauno dienai“ atsiuntė vaizdo įrašą, kuris „Ciongo“ feisbuko paskyroje paviešintas kovo 15 d. Ji teigė, kad šios įmonės reklamos itin erzina, nes jas socialiniuose tinkluose kaunietei išmeta dažnai. Be to, kyla daug įtarimų, ar nekenkiama gamtai.

Toks klausimas kilo ne tik skaitytojai, bet ir kitiems žmonėms. Po feisbuke paviešintu įrašu internautai klausė, ką veikia aplinkosaugininkai.

„Ciongo“ feisbuko paskyroje paskelbta reklama.

„Iš tokių reikėtų atimti keturračius. Gyvenu netoli miško – baisu, kas darosi. Viskas išarta, suniokota. Savaitgaliais krūvomis važinėja – po 20 ir daugiau. Aš nesuprantu, kur girininkai, eiguliai žiūri“, – piktinosi Edvinas.

„Kiekvienas renkasi, kaip ir kur važiuoti, negalime atsakyti už visus. Mes važiuojame tik ten, kur yra leidžiama pagal Kelių eismo taisykles (KET) ir kitus galiojančius Lietuvos įstatymus“, – Edvinui atrašė „Ciongo“ atstovai ir pasiūlė atvažiuoti išbandyti ir įsitikinti.

Vis dėlto atsakymas ir kvietimas Edvino netenkino ir jis toliau dalijosi savo pastebėjimais. „Nereikia man smegenų kompostuoti. Jeigu nematyčiau ir nežinočiau, tai tikrai nerašyčiau. Pats užsiimu gamtos fotografija ir žinau, kaip yra iš tikrųjų – kiek žinau, jokios taisyklės neleidžia niokoti gamtos“, – aiškino vyras.

Kur filmuota?

Įmonės direktorius Mantas Juknelis, paklaustas apie žmonėms ne tik teigiamų emocijų keliantį vaizdo įrašą, vykdomoje veikloje nieko blogo nemato.

„Mūsų visi vaizdo įrašai kelia emocijų, todėl ir užsisako paslaugas. Vadinasi, reklama gerai veikia, – „Kauno dienai“ sakė pašnekovas. – Filmuota buvo ten, kur galima filmuoti. Tai filmuota ne Lietuvoje.“

Vaizdo įrašo stop kadras. 

Kauno rajone paslaugas teikiančios įmonės atstovas, pasiteiravus, kur su keturračiais dažniausiai važinėjama, pasiūlė atvažiuoti į svečius ir jie parodys.

Aplinkos apsaugos departamento atstovai teigė, kad važinėjimas keturračiais turi būti suderintas, gautas leidimas, važinėjama numatytu keliuku.

Į klausimą, ar turi leidimus vykdyti šią veiklą ir važinėti miškingose vietovėse, M.Juknelis perklausė, kokie leidimai yra reikalingi.

„Turi būti suderinta su privačių miškų savininkais, bet mes po privačius miškus nevažinėjame, tik viešaisiais keliais, tad mums, kaip ir mašinoms, leidimai nereikalingi“, – pareiškė įmonės direktorius.

Paklaustas, ar važinėjama numatytais keliukais, jis pridūrė, kad yra vedlys, kuris parodo visą maršrutą, patys žmonės nesirenka, kur važiuoti.

Reklamų aprašuose teigiama, kad klientams siūlomos kruopščiai sudėliotos trasos – miškai, kalniukai, grioviai, nuokalnės, apsuptos gražiausių gamtos vaizdų. Dažnam internautui, pamačiusiam šią įmonės reklamą, gali susidaryti įspūdis, kad važinėjama po Kauno rajono miškus, tačiau taip nėra.

„Aš jums galiu papasakoti apie verslo logiką ir kas yra reklama, o ne kažkieno nufilmuotas vaizdo įrašas. Reklama yra filmuota ne Lietuvoje, kažkada žiemos reklamą filmavome Švedijoje. Mes net galime įkelti ne savo filmuotus vaizdo įrašus, iš viešų šaltinių – reikia suprasti, kaip veikia rinkodara ir reklama“, – dėstė pašnekovas.

Ar žmonės gauna tą paslaugą, kuri rodoma vaizdo įraše, ar realybę atitinka svarbios detalės, tarkim, vaizdo įraše matomi keturračiai ar trasos? „Reikia žiūrėti konkretų vaizdo įrašą – jų yra visokių. Nuotraukų taip pat yra visokių. Jūs gausite keturračių paslaugą – atvažiuosite, pravažiuosite“, – pokalbį baigė M.Juknelis.

Negali įvertinti

Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės (MKS) skyriaus vyr. specialistas Audrius Zykevičius teigė, kad dėl įmonės „Ciongo“ iki birželio 1 d. skundų negauta.

„Deja, šiame vaizdo įraše nepakanka informacijos, kad būtų galima konstatuoti, jog buvo padarytas aplinkosauginis pažeidimas. Neaišku, kur (ar tai miško, ar kitos paskirties žemė) ir kada buvo važinėjama keturračiais, kas važinėjo, ar dėl važinėjimo yra suderinta, gautas leidimas, ar važinėjama numatytu keliuku ir kt.“, – sakė specialistas.

Jis pasakojo, kad po „Kauno dienos“ užklausos susisiekė su įmonės vadovu, šis jiems atsakė į klausimus. Įtarimų atsakymai nesukėlė.

Nereikia man smegenų kompostuoti. Jeigu nematyčiau ir nežinočiau, tai tikrai nerašyčiau.

Aplinkos apsaugos departamento atstovai primena, kad lankymosi miške taisyklėse nustatyta, kad įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis galima tik keliais. Lankymosi miške taisyklėse nurodyta, kad statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, vengti užvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.

Lankymosi miške taisyklių reikalavimų pažeidimas yra neteisėta veika – administracinis nusižengimas, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekso 278 str. Administracinė atsakomybė taip pat numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 282 str. už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis, – tokia neteisėta veika užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o kai dėl tokios neteisėtos veikos buvo sužalota ar sunaikinta žolinė danga ar miško paklotė, – tokia neteisėta veika užtraukia baudą nuo 140 iki 300 eurų.

Įtarus aplinkosauginį pažeidimą, visada prašoma nedelsti ir skambinti 112.