Bijo nelaimės

Į susirinkimą antradienį atvyko gyventojai, namą administruojančios įmonės „Civinity“ atstovas. Tačiau gyventojus supykdė, kad esą nei pastoges išsipirkusi bendrovė „Friedricho pasažas“, nei valdininkai sutartu laiku taip ir nepasirodė.

„Laikas – 16 valanda – buvo paskirtas ne mūsų iniciatyva. Beje, labai nepatogus, turėjome anksčiau išeiti iš darbo“, – piktinosi Herkaus Manto g. 5 gyventoja.

Pagrindinė šio susitikimo tema, kaip parašyta ant daugiabučio durų kabančiame skelbime, „Dėl negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės atidalinimo, įrengimo“.

Grasino teismu?

„Friedricho pasažo“ atstovas vaikščiojo po butus ir klausinėjo apie tas pastoges, bet nebuvo aišku, ko konkrečiai jis norėjo. Man paliko projekto plano kopiją, prašė, kad pažymėčiau, kur norėčiau, kad būtų mano pastogės dalis, kadangi gyvenu paskutiniame aukšte, o čia gyvenantieji turi pirmumo teisę. Po dviejų mėnesių jis vėl atėjo, prisistatė tik vardu. Parodžiau jam vietą ir jis paklausė, kodėl aš noriu ne prie lango, o kitoje vietoje“, – viešai vykusiame susirinkime kalbėjo gyventoja.

Moters teigimu, bendrovės atstovas pagrasino neva kreipsis į teismą, nes kai kurie kaimynai ne tik nesikalbėjo, bet ir apskritai neatvėrė durų.

Garbaus amžiaus gyventojai esą išsigando, tad laiptinėse buvo kabinami skelbimai, kad nieko nebijotų ir ant bet kokių dokumentų parašų nedėtų.

Mes norime garantijų.

Šis konfliktas tęsiasi, anot moters, jau maždaug metus. Vienas susitikimas vyko ir šių metų birželį.

„Čia galbūt bus gyvenamosios patalpos. Nors sakėme, kad nėra perdengimų, juk tarp aukštų jie turi būti, o dabar matome tik sudėtas medines lentas, kurios yra būtent virš buto, o buto lubos apsaugotos gipskartoniu ar kažkuo kitu. Šalia esančiame name jau kelis kartus buvo įgriuvę“, – sakė moteris ir klausė, kas įvykus nelaimei turėtų atlyginti žalą ir ar ši našta netektų gyventojams?

„Mes norime garantijų“ – pažymėjo ji.

Parašų lapo neatidavė

„Civinity“ atstovas susirinkimo metu akcentavo, kad pastogių atidalinimas gali vykti ir teisiniu keliu. Jeigu gyventojai nesutiktų su projektu, galėtų bylinėtis, bet turėtų nurodyti aiškią priežastį, kodėl nesutinka.

„Tai būtų įvardinta rekonstrukcija ar kapitalinis remontas. Tam reikalingas statybos leidimas ir daugumos butų savininkų pritarimas projektui. Dabar vyksta individualūs sutikimai. Tolesnė eiga – projekto parengimas ir pritarimas“, – pažymėjo „Civinity“ atstovas.

Jeigu yra 51 proc. pritariančiųjų projektui, esą savivaldybė statybos leidimą išduos.

„Gyventojams iš to nėra jokios naudos“, – pastebėjo viena gyventoja.

Įvyko nedidelis ginčas ir dėl to, ar pasirašyti dėl tądien vykusiame dalyvavimo susirinkime.

„Pirma perskaitysime protokolą, ką jame surašėte, ir jeigu sutiksime su jūsų teiginiais, mes pasirašysime. O ant tuščio lapo mes nesirašysime“, – priešinosi moteris.

„Civinity“ atstovas paaiškino, kad iš pradžių turi būti surenkami gyventojų parašai ir tik po to surašomas protokolas, kurį pasirašys pirmininkas ir sekretorius.

Vis dėlto žmonės pasirašė. Tačiau lapas su 14 gyventojų parašais ir liko pas vieną iš gyventojų. Esą taip bus ramiau.

Pasak teismo atstovės, bylos nagrinėjimas atidėtas, nes verslininkas dėl ligos negalėjo atvykti į teismo posėdį.

„Taip, teismas ketvirtadienį turėjo pradėti nagrinėti šią bylą, tačiau D. Jacka šiame posėdyje nedalyvavo dėl sveikatos problemų, todėl teisėjas atidėjo nagrinėjimą kelioms savaitėms“, – BNS ketvirtadienį sakė Latvijos teismų administracijos specialistė Inara Makarova.

D. Jacka, paklaustas, kodėl nedalyvavo teismo posėdyje ir kaip vertina jam pateiktus kaltinimus, BNS teigė kol kas proceso nekomentuojantis.

„Teismo posėdžių organizavimo tvarkos nekomentuoju. Apie mano poziciją dėl šios bylos jau buvo pasisakyta viešojoje erdvėje anksčiau ir ši pozicija nesikeičia. Daugiau galėsiu pasisakyti šiuo klausimu, kai tik leis aplinkybės“, – komentare BNS teigė D. Jacka. 

Apie tai, kad ilgą laiką šioje byloje liudininko statusą turėjęs Lietuvos verslininkas birželį tapo įtariamuoju, portalui vz.lt yra patvirtinęs pats D. Jacka.

Verslininkas tuomet portalui sakė neturintis jokių sąsajų su kitais bylos kaltinamaisiais, išskyrus tai, kad po jo kreipimosi į teisėsaugą šiems asmenims ir bendrovėms buvo pateikti kaltinimai.

Rygos apygardos prokuratūra yra informavusi BNS, jog Ekonominiam teismui gegužę perdavė bylą, kurioje įtarimai pareikšti septyniems fiziniams asmenims ir dviem Latvijos įmonėms.

Prokuratūros teigimu, kaltinimai susiję su Rygos savivaldybės kompanijos „Rigas namu parvaldnieks“ 2013–2018 metais skelbtais liftų priežiūros konkursais. Vienas kaltinamųjų jiems teikė pasiūlymus žinodamas, kad jo atstovaujamoje įmonėje nepakanka darbuotojų užtikrinti sutarties vykdymui.

Anot Rygos prokuratūros, už darbus buvo sumokėta per 2 mln. eurų, iš jų daugiau nei 1,9 mln. eurų buvo „išplauti“, pervedant lėšas į kitų susijusių įmonių sąskaitas.

Už pinigų plovimą Latvijoje numatoma 3–12 metų laisvės atėmimo bausmė.

„Civinity“ birželį teigė, kad pranešimai apie akcininkui ir vadovui D. Jackai Latvijoje pareikštus kaltinimus dėl galimo pinigų plovimo Rygoje grupės įmonių veiklai įtakos neturės, nes nė viena grupės bendrovė nėra proceso dalyvė.

Kitas Rygos teismo posėdis numatytas spalio 17-ąją. 

„Civinity“ pernai uždirbo 1,73 mln. eurų konsoliduoto pelno prieš apmokestinimą – 2,6 proc. daugiau nei 2020 metais, jos pajamos siekė 48,6 mln. eurų ir buvo 3,2 mln. eurų mažesnės.

„Civinity“ grupė vienija per 30 įmonių, kurios prižiūri 10 mln. kv. metrų gyvenamųjų namų ir komercinių pastatų, joje dirba 1,5 tūkst. darbuotojų Lietuvoje, Latvijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

D. Jacka portalui sakė, jog ilgą laiką šioje byloje turėjo liudininko statusą, nes pati „Civinity“ grupė kreipėsi į teisėsaugą dėl tyrimo inicijavimo.

Verslininkas sakė, kad neturi jokių sąsajų su kitais bylos kaltinamaisiais, išskyrus tai, kad po jo kreipimosi į teisėsaugą šiems asmenims ir bendrovėms buvo pateikti kaltinimai baudžiamojoje byloje.

Rygos apygardos prokuratūra yra informavusi BNS, jog Ekonominiam teismui gegužę yra perdavusi bylą, kurioje įtarimai pareikšti septyniems fiziniams asmenims ir dviem Latvijos įmonėms.

Prokuratūros teigimu, kaltinimai yra susiję su Latvijos sostinės savivaldybei priklausančios kompanijos „Rigas namu parvaldnieks“ 2013-2018 metų laikotarpiu skelbtais liftų priežiūros konkursais. Vienas iš kaltinamųjų juose teikė pasiūlymus, žinodamas, kad jo atstovaujamoje įmonėje nepakanka darbuotojų užtikrinti sutarties vykdymui.

Anot Rygos prokuratūros, už darbus buvo sumokėta per 2 mln. eurų, iš jų daugiau nei 1,9 mln. eurų buvo išplauti, pervedant lėšas į kitų susijusių įmonių sąskaitas.

Už pinigų plovimą Latvijoje numatoma 3–12 metų  laisvės atėmimo bausmė.

„Civinity“ pernai uždirbo 2,6 proc. didesnį konsoliduotą pelną prieš apmokestinimą – 1,73 mln. eurų. Grupės pajamos pernai siekė 48,6 mln. eurų ir buvo 3,2 mln. eurų mažesnės nei 2020 metais.

„Civinity“ grupė vienija per 30 įmonių, kurios prižiūri 10 mln. kv. metrų gyvenamųjų namų ir komercinių pastatų. „Civinity“ dirba 1,5 tūkst. darbuotojų Lietuvoje, Latvijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Močiutė išsigando

"Esu sunerimęs. Mano močiutė gyvena tame name, apmoku jos sąskaitas, kol kas nesu buto savininkas, bet jaučiu atsakomybę už močiutės gyvenimą ir jos priimamus sprendimus, todėl rūpinuosi močiutės butu", – tikino iš Klaipėdos kilęs, dabar Kaune studijuojantis Deivydas.

Vaikinas sunerimo, kai vieną savaitgalį grįžęs iš studijų aplankė močiutę. Ji parodė anūkui pašto dėžutėje rastą lapą su užrašu: "Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenis".

Rašte teigiama, kad toks Ignas Daunys organizuoja balsavimą, o iš toliau dėstomo teksto aiškėja, jog taip siekiama skatinti gyventojus balsuoti, kad namo administravimą perimtų bendrovė "Civinity namai Klaipėda".

"Civinity" apsireiškė kaip iš dangaus. Anksčiau gyventojai jokios informacijos apie šios įmonės veiklą nebuvo gavę. Pirmas dalykas, kuris man krito į akis ir nustebino skaitant biuletenį, – grafoje, kur gyventojai turi pareikšti savo nuomonę apie siūlomus sprendimus, prie visų trijų klausimų jau yra įrašytas žodis: "Pritariu". Nesu matęs, kad būtų iškart primetama tam tikra valia", – stebėjosi vaikinas.

Močiutė vaikinui parodė dar vieną pašto dėžutėje rastą lapelį. Jame buvo parašyta, kad rūpimais klausimais patarta pasikalbėti su pirmame namo aukšte įsikūrusios rūbų parduotuvės savininke.

"Pokalbis su šia moterimi buvo įdomus. Ji aiškino, kad turi komercines patalpas ir Vilniuje, kurias taip pat administruoja "Civinity", kad esanti patenkinta šios įmonės darbu, esą jų darbas – pigesnis, o aptarnavimas – geresnis, – pasakojo Deivydas. – Tada sužinojau, kad močiutės name kažkoks I.Daunys turi butą, jis turėtų tapti namo įgaliotiniu. Bet jis yra vieno "Civinity" padalinių vadovas. Parduotuvės savininkė tikino, kad savas žmogus namą administruojančioje įmonėje padės gyventojams visais klausimais. Pasiklausiau tokios kalbos, bet mane apėmė dvejonės, ar neužšoksime nuo vilko ant meškos. Abejonių pirmiausia sukėlė neslepiamas verslininkės asmeninis interesas. Pasakiau, kad turiu pasitarti su močiute."

Tas psichologinis spaudimas telefonu, iš anksto įrašytas pritarimas balsavimo biuletenyje man nesuprantama.

Paskambino nepažįstamasis

Vos po kelių dienų Deivydui paskambino nepažįstamas vyras, prisistatęs Žilvinu. Jis pasisakė dirbantis įmonėje "Civinity".

"Tai, kaip jis kalbėjo, vertinu kaip psichologinį spaudimą, kad greičiau užpildytume ir pasirašytume balsavimo raštu biuletenį. Ragino pritarti visiems balsavimo punktams, žadėjo, kad namo administravimo paslaugos bus pigesnės, dabar namą administruojančią įmonę vadino vagimi. Buvo išplatintas kainų palyginimas. Esu iš išmanančių žmonių girdėjęs, kad sumažinę administravimo mokesčius administratoriai gali pinigus atsiimti per papildomus namo remonto darbus. Tiesiai šviesiai paprašiau manęs nespausti, esu išsilavinęs žmogus, galiu pats palyginti, turiu savo nuomonę. Juk kaina ne visada lemia pasirinkimą. Pažadėjau, kad pagalvosime, nes nenorėjau atviro konflikto, – atviravo vaikinas. – Pasidomėjęs internete apie Žilvino atstovaujamą įmonę, radau straipsnių apie tai, kad ji šalia esančiuose namuose dariusi nelabai teisiškai leistinų dalykų. Man tai nepatiko. Tas psichologinis spaudimas telefonu, iš anksto įrašytas pritarimas balsavimo biuletenyje man nesuprantama. Gal už tokį veikimą nubyrėtų kažkoks procentas darbuotojui, o galbūt kažkokią naudą turėtų ir suinteresuoti patalpų savininkai mūsų name?"

Vaikinas nusprendė balsavimo raštu biuletenio nepasirašyti.

Kalbėdamas apie močiutės nuomonę, anūkas minėjo, kad ji išsigando viso to, kas dabar vyksta.

Alternatyva: grafoje, kur gyventojai turėtų pateikti savo nuomonę, jau įrašyta "Pritariu".

Pokyčių neplanavo

Deivydas pasakojo bendravęs su kaimynais ir žino, kad kai kurie gyventojai ne visada buvo patenkinti namą administruojančia įmone.

Vienas esminių name gyvenančių žmonių priekaištų – prasidėjus pandemijai gyventojams pritrūko asmeninio kontakto su vadybininku, kuris rūpinasi namo reikalais.

"Bendravimas per skambučių centrą pagyvenusiems žmonėms buvo sudėtingas, nes buvo sunku prisiskambinti. Per daug metų jie pripratę prie asmeninio kontakto. Bet visus tuos dalykus administratoriai išsprendė, net darbų kainą sumažino, nes rado, kur buvo padarytos techninės skaičiavimo klaidos", – dėstė aktualijas vaikinas.

Jis tikino, kad pretenzijų dėl nesąžiningo administratorių darbo nebuvo.

"Pats moku močiutės buto sąskaitas, turiu butą ir Kaune, todėl galiu palyginti daugiabučių namų administratorių darbą. Žinau, kad gyventojai močiutės name neketino keisti administruojančios įmonės. Dabar vykstantys įvykiai man primena spaudimą", – įsitikinęs Deivydas.

Deivydas neslėpė nuostabos, kad kaimynai raginami rinkti kažkokį asmenį, kuris realiai gyvena Vilniuje, o jų name yra tik įsigijęs butą.

Žmonės bijo veltis

Pakalbinęs kelis greta gyvenančius kaimynus, vaikinas klausė jų nuomonės dėl balsavimo raštu ir ketinimo keisti namą administruojančią įmonę.

Vaikinas išgirdo, kad žmonės nenori veltis ir yra išsigandę. Kažkokie darbuotojai jau buvo atėję ir bandė pasikalbėti gyvai, bandė palenkti juos rinktis biuletenyje minimą įmonę.

"Kelios močiutės sakė, kad atėjo jaunas, gražus vaikinas. Kitos sakė girdėjusios, esą ši kompanija susijusi su kontroversiškai vertinamu verslininku, kurio šeimos vardas suteptas nusikaltimais. Aš šitų dalykų nežinau, nesidomėjau. Bijau, kad tokius pagyvenusius, nelabai išmanančius žmones gali paprasčiausiai paprašyti pasirašyti biuletenyje, o žodžiai, kad gyventojas pritaria pateiktiems teiginiams, jau įrašyti. Man tai primena iš kalėjimo senukams skambinančių asmenų veikimą. Aš tą biuletenį suplėšiau ir išmečiau, kad močiutės niekas negalėtų priversti po juo pasirašyti", – atviravo studentas.

Vaikinas stebėjosi, kad pats biuletenyje minimas I.Daunys nebendrauja su gyventojais, juk jis įvardijamas kaip vienas namo gyventojų ir siekiantis tapti įgaliotu atstovu. Būtų normalu, jei prisistatytų kaip būsimų pokyčių įgyvendintojas, aiškintų, kodėl to siekia ir kas dėl to pasikeistų gyventojams.

Deivydas neslėpė nuostabos, kad kaimynai raginami rinkti kažkokį asmenį, kuris realiai gyvena Vilniuje, o jų name yra tik įsigijęs butą.

Vaikinas tikino nesąs prieš pokyčius, bet, jo manymu, būtų normalu išsiųsti gyventojams kvietimus visiems administruojantiesiems namus.

Keisti namo administratorių – normalu, bet Klaipėdoje yra tam tikra tvarka.

Dalis namo gyventojų turėtų pasirašyti po kreipimusi į savivaldybės Statinių administravimo skyrių.

Tai turėtų būti prašymas, kad savivaldybė surengtų viešą balsavimą dėl administratoriaus keitimo. Valdininkai turėtų pateikti visą sąrašą Klaipėdoje veikiančių namų administratorių, o gyventojai gali rinktis iš šio sąrašo.

"Įmanomas ir įmonės "Civinity" siūlomas jungtinės veiklos modelis, bet susidaro įspūdis, kad jau pačioje pradžioje norima veikti neskaidriai", – neslėpė Deivydas.

Dirba pats toje įmonėje

Kuriame bute gyvena balsavimo biuleteniuose įvardijamas I.Daunys, nepavyko sužinoti.

Įvedus šį vardą ir pavardę į interneto paieškos laukelį, pirma nuoroda teigia, kad šis asmuo yra Vilniuje registruotos bendrovės "Civinity renovacija" vadovas.

Surinkus nurodytą telefono numerį atsiliepia įrašytas balsas ir praneša, kad skambinantysis susisiekė su "Civinity" grupe, tas pats balsas siūlo rinktis pokalbio temą iš meniu.

Klaipėdiečiams, gyvenantiems Taikos prospekto pradžioje esančiame name, siūloma užpildytus balsavimo biuletenius grąžinti iki paskutinės šių metų sausio dienos ir išsiųsti juos elektroniniu paštu zilvinas.mackevicius@civinity.com.

Įtarę, kad tai yra to paties Žilvino, kuris telefonu įkalbinėjo Deivydą rinktis namą administruoti "Civinity namai Klaipėda", elektroninio pašto adresas, dienraščio "Klaipėda" korespondentai surinko tą patį telefono numerį.

Patvirtinęs, kad atsiliepė tikrai Ž.Mackevičius, pašnekovas tikino neturintis įgaliojimų bendrauti su spauda ir iškart paskubėjo baigti pokalbį. Antrojo skambučio metu jis patarė visus rūpimus klausimus užduoti ne jam, o elektroniniu paštu namai@civinity.lt.

Netrukus gautas atsakymas: "Ačiū kad kreipiatės. Paklausimas perduotas atsakingiems asmenims. Atsakymą pateiksime kelių dienų laikotarpyje. Ateityje klausimus prašome užduoti el. paštu media@civinity.lt".

Atsakymas – du sakiniai

Laiškas su 10 klausimų buvo nusiųstas ir šiuo adresu.

Klausta, ar balsavimo biuletenis byloja apie tai, kad bendrovė "Civinity" ketina perimti šio namo administravimą; kodėl bendrovė to norėtų; ar įmonės darbuotojai yra išdėstę, kuo gyventojams dėl to pagerėtų gyvenimas; ar teko girdėti, kad namo gyventojai būtų nepatenkinti dabartiniu administratoriumi, kokių būta skundų; ar užpildytą biuletenį galima grąžinti kokiu kitu būdu nei elektroniniu paštu; kodėl į tris pateiktus gyventojams klausimus iš anksto įrašytas žodis: "Pritariu" ir kokiu būdu jie galėtų išreikšti ir priešingą nuomonę; kiek balsų reikia, kad "Civinity" perimtų minimo namo administravimą; kodėl norima perimti namo administravimą per jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, o ne, kaip numatyta įstatyme, per savivaldybės rengiamą gyventojų apklausą; kas yra biuletenyje nurodomas kaip balsavimo organizatorius I.Daunys ir koks jo interesas tapti namo įgaliotiniu?

Į visus šiuos klausimus atsakyta dviem sakiniais: "Balsavimą daugiabutyje name vykdo patys daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. Jeigu turite papildomų klausimų dėl balsavimo organizavimo, kreipkitės į namo atstovus."

Dar kartą paprašyti atsakyti į klausimus įmonės atstovai vėl atsakė: "Jūsų užduoti klausimai turėtų būti adresuoti balsavimą organizuojantiems daugiabučio namo gyventojams. Mes negalime atsakyti į klausimus dėl balsavimo, kurio neorganizavome."

Teko priminti, kad balsavimo organizatoriumi įvardijamas I.Daunys yra "Civinity" grupės darbuotojas, o balsavimo biuletenius nurodoma grąžinti dar vienam šios įmonės darbuotojui Ž.Mackevičiui, kuris nepaneigė, kad tai yra minimos įmonės reikalas, o patarė apie tai klausti įmonės atstovų, kurių adresu laiškai ir siunčiami.

Įmonės darbuotojai, bendraujantys su žiniasklaida, atsakė: "Jūsų minimas asmuo – Ignas Daunys yra minimo daugiabučio namo buto savininkas. Jūsų pateikti klausimai yra apie balsavimo organizavimą, todėl klausimus turėtumėte užduoti namo gyventojams."

Susirašinėjimas tapo panašus į užstrigusią plokštelę. Atsakymų į rūpimus klausimus gauti nepavyko, o įmonės atstovai neišnaudojo galimybės perduoti namo gyventojams žinutę apie savo ketinimų skaidrumą.

Kalbos – ne gandai

Taikos pr. 49 daugiabučio butų savininkai praėjusių metų pabaigoje išgirdo kalbas, neva buvo renkami namo gyventojų parašai ir įvyko būtų savininkų susirinkimas, kuriame dauguma balsavo, kad būtų pakeistas daugiabučio administratorius. Naujuoju administratoriumi neva tapo "Civinity Namai Klaipėda".

Norėdami išsklaidyti abejones, gyventojai pasidomėjo valstybės įmonėje Registrų centras esančia informacija.

"Negalėjome tuo patikėti, kol nepamatėme savo akimis. Paaiškėjo, jog kalbos – ne gandai. Registrų centre buvo užregistruotas naujas daugiabučio administratorius – "Civinity Namai Klaipėda", – pasakojo namo gyventojas Aurimas (redakcijai šio asmens tapatybė žinoma).

Pasak jo, paaiškėjus netikėtam faktui, netrukus atsiskleidė daugiau akibrokštų.

"Pasidarė įdomu, kaip tas susirinkimas vyko, kiek žmonių pasirašė, kad būtų pakeistas administratorius, nes aš apie tai visiškai nieko negirdėjau. Apie jokį namo gyventojų susirinkimą nebuvau informuotas, nemačiau jokių apie susirinkimą pranešančių skelbimų. Ir ne tik aš, manau, daugelis. Juk susirinkimų rengimo procedūros yra reglamentuotos ir jų, kaip visi supranta, būtina laikytis", – kalbėjo pašnekovas.

Protokolas nustebino

Nerimą keliančių klausimų apnikti gyventojai Registrų centre užsisakė susirinkimo protokolą.

Jį gavę patyrė dar vieną akibrokštą: anot protokolo, lapkričio 29 dieną vykusiame susirinkime dalyvavo ir balsavo visų name esančių šimto butų savininkai: kad namo administratoriumi taptų "Civinity Namai Klaipėda" balsavo 56, susilaikė 44 susirinkimo dalyviai.

"Aš, kaip name esančio buto savininkas, tame susirinkime nedalyvavau. Visiškai nesuprantama, kokiu būdu, kokiu pagrindu buvau įskaičiuotas kaip susirinkimo dalyvis. Išeitų, kad buvau įtrauktas kaip susilaikęs asmuo. Tai panašu į dokumento klastojimą", – dalijosi nuogąstavimais Aurimas.

Anot jo, netrukus paaiškėjo, jog kaip susilaikę galbūt buvo įvardinti visi susirinkime nedalyvavę būtų savininkai.

"Ėjau nuo buto prie buto, šnekėjausi su kaimynais ir bandžiau išsiaiškinti, kokiu būdu buvo surinkti tie protokole esantys 56 parašai", – pasakojo pašnekovas.

Jo tvirtinimu, iš Registrų centro gautame protokole akis bado abejotino patikimumo lapai su parašais – lapuose nėra preambulės, nurodančios, už ką būtent yra pasirašyta.

Taip galima pasirašyti ir už kačiukų prieglaudos steigimą, ir už ką tik nori.

"Taip galima pasirašyti ir už kačiukų prieglaudos steigimą, ir už ką tik nori. Surinkęs parašus, paskui ant to lapo gali užrašyti bet ką. Be to, visiškai nesuprantama, kaip tokio protokolo pagrindu Registrų centras užregistravo to keisto susirinkimo nutarimą, kad daugiabučio administratoriumi taptų "Civinity Namai Klaipėda", – stebėjosi buto savininkas.

Jis tvirtino įsitikinęs, kad iš tiesų buvo ne susirinkimas, bet tiesiog parašų rinkimas vaikštant į butus.

"Tai yra du skirtingi dalykai – ar eini per butus ir renki parašus, ar darai viešą susirinkimą, kur gyventojai gali diskutuoti, išsakyti savo požiūrį, užduoti klausimus pretenduojantiems administratoriams, palyginti kainas ir panašiai. Netikėjome, kad galima taip manipuliuoti ir pasiekti rezultatą?" – stebėjosi buto savininkas.

Sulaukė pažadų?

Taikos pr. 49 namo gyventojai informavo, kad gruodžio 21 dieną "Civinity Namai Klaipėda" surengė iš tiesų įvykusį, anot žmonių, realų daugiabučio gyventojų susirinkimą.

"Susirinkimo tikslas buvo "Civinity" prisistatymas – jie pristatė vadybininką, norėjo išsirinkti įgaliotąjį asmenį. Čia vėl labai keista – kaip galėjo būti užregistruota ta sutartis, jei jie tik dabar renka įgaliotąjį atstovą? Susirinkime be manęs dar dalyvavo vienuolika butų savininkų. Bandė rinkti parašus. Pasirašė keturi. Kiti norėjo, kad liktų senas administratorius", – pasakojo pašnekovas.

Anot Aurimo, pakalbėjęs su gyventojais, suprato, kad lapkričio 29 dienos susirinkimo protokole esantys parašai galėjo būti surinkti savitais būdais.

"Parašus dėl nežinia ko padėję gyventojai pasakojo, neva buvo žadama padidinti balkonus, padaryti taip, kad nereikėtų jokios renovacijos ir panašiai. Žodžiu, manau, ką norėjo girdėti, tas žmonėms ir buvo žadama", – įtikinėjo Aurimas.

Panaikinti nepavyko

Siekdami panaikinti lapkričio 29 dieną abejotinomis aplinkybėmis surengto susirinkimo nutarimą dėl "Civinity Namai Klaipėda" paskyrimo administratoriumi, daugiabučio gyventojai surinko 55 parašus, kuriais prašoma nutraukti jungtinės veiklos sutartį su "Civinity Namai Klaipėda".

"Net neabejoju, kad parašų būtų dar daugiau, bet ne visus gyventojus namuose pavyko rasti. Visi pasirašė žinodami aiškų tikslą, kuris buvo suformuluotas parašų lapo viršuje", – atkreipė dėmesį Aurimas.

Lapai su parašais ir prašymu nutraukti jungtinės veiklos sutartį su "Civinity namai Klaipėda" buvo pateikti Registrų centrui, tačiau norimo tikslo gyventojams pasiekti nepavyko.

"Mūsų prašymas buvo atmestas, nes penki gyventojai suklydo rašydami savo gimimo metus. Šioje situacijoje labai įdomus darosi Registrų centro darbo pobūdis – akivaizdžiai abejotini "Civinity namai Klaipėda" pateikti protokolai tampa pagrindu užregistruoti privačiai bendrovei "Civinity" palankią sutartį, nekalbant jau apie jokių standartų neatitinkančius parašų lapus, kuriuose ne tik nenurodytas pasirašymo tikslas, bet nėra nei pasirašiusiųjų gimimo datų, nei butų numerių. O mūsų raštas užkliuvo ir buvo atmestas dėl kelių klaidingų skaičių. Tai visiškai nesuprantama. Kyla klausimas – kodėl jie priima beveik tuščią lapą, o mūsų nagrinėja iki smulkmenų", – dalijosi abejonėmis Aurimas.

Nerado nieko įtartina

Pasak redakcijai komentarus atsiuntusio Registrų centro atstovo Mindaugo Samkaus, įregistruojant juridinį faktą dėl sudarytos veiklos sutarties ir administravimo buvo įvertinti kartu su prašymu pateikti dokumentai (jungtinės veiklos sutartis, daugiabučio namo butų savininkų susirinkimo protokolas ir sutartis).

Nagrinėjant prašymą, Registrų centro atstovo teigimu, nebuvo rasta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima atsisakyti įregistruoti prašomus juridinius faktus.

"Vėliau išregistruoti juridinį faktą atsisakyta nustačius, kad pateikto susitarimo nepasirašė daugiabučio namo butų savininkų dauguma – pateiktame dokumente buvo įrašytos klaidingos kelių butų savininkų gimimo datos, susitarimą pasirašė asmenys, kurie nėra nurodytų butų savininkai ir neturi teisės pasirašyti. Atkreiptinas dėmesys, kad abiem atvejais pateikti prašymai buvo priimti. Sudarydami jungtinės veiklos sutartys gyventojai patys nusprendžia, kokiu būdu ją sudaryti ir kokius duomenis joje nurodyti: ar patalpų savininkams pasirašyti po tekstu, ar sudaryti atskirą savininkų sąrašą. Bet kuriuo atveju pateikiamuose dokumentuose asmens gimimo datos neprivalo būti nurodytos. Taigi, pirmojo prašymo atveju dokumentuose asmenų gimimo datos nebuvo nurodytos ir nesant aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima atsisakyti prašymą priimti, jis buvo priimtas. Antrojo prašymo atveju pateiktuose dokumentuose buvo rastos klaidos (klaidingi gimimo metai, pavardės, butų savininkai, nepateikta sutarties nutraukimo sutartis), buvo priimtas sprendimas atsisakyti išregistruoti prašomus juridinius faktus", – dėstė Registrų centro atstovas.

Kaltina šališkumu

Tačiau apgauti besijaučiantys gyventojai dar nepraranda vilties panaikinti, jų įsitikinimu, įtartinomis aplinkybėmis sudarytą sutartį.

Gruodžio 24 dieną jie raštu kreipėsi į Registrų centro generalinį direktorių Saulių Urbanavičių, priekaištaudami Registrų centrui dėl biurokratizmo ir šališkumo.

"Įvertinus Registrų centro man pateiktus atsakymus, pastebiu, kad užsiimate biurokratizmu ir be reikalo stojate į į vieno juridinio asmens, t.y. "Civinity Namai Klaipėda" pusę dėl mums nesuprantamų priežasčių. Atlikdami registraciją dėl namo administratoriaus "Civinity namai Klaipėda" įregistravimo "nepastebėjote", kad 2021 m. lapkričio 29 d. tariamai vykęs gyvenamųjų patalpų savininkų susirinkimas yra niekinis, nes nėra pateiktas susirinkime dalyvavusių savininkų sąrašas", – pabrėžiama laiške.

Generaliniam direktoriui skirtame rašte pakartotinai reikalaujama išregistruoti lapkričio 29 dieną įregistruotą Jungtinės veiklos sutartį su "Civinity Namai Klaipėda" ir pateikti gyventojams šios sutarties kopiją.

Kopija buvo pateikta, tačiau apgautų besijaučiančių gyventojų nepasitenkinimą kelianti Jungtinės veiklos sutartis liko galioti.

Gali pakeisti

Situaciją Taikos pr. 49 daugiabutyje pakomentavusi Klaipėdos miesto savivaldybės Statinių administravimo skyriaus vedėja Diana Gerasimovienė plačiau nekomentavo butų savininkų nuogąstavimų, kad jie galbūt susidūrė su sukčiavimo schema.

Anot šios specialistės, gyventojai dar turi galimybę pakeisti jiems įtarimų keliančia sutartį.

Skyriaus vedėjos komentare rašoma: "Kylant abejonių dėl paminėto protokolo klastojimo, minima iniciatyvinė grupė turėtų kreiptis į teisėsaugos organus ar protokolą skųsti Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. Sudarant susirinkimo protokolą jį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius , kurie ir yra atsakingi už protokole nurodytų duomenų teisingumą".

D.Gerasimovienė pabrėžė: jeigu žurnalisto pašnekovai turi kokių nors įrodymų apie neteisėtus veiksmus ar priemones, turėtų apie tai pranešti teisėsaugos pareigūnams.

"Iš turimo Nekilnojamojo turto 2021-12-01 išrašo matyti, kad pastate Taikos pr. 49 yra nustatytas bendrojo naudojimo objektų valdymas - sudaryta Jungtinės veiklos sutartis su UAB "Civinity namai Klaipėda" (įrašas galioja nuo 2021-11-30). Šiuo atveju savivaldybė laikosi nuostatos, kol duomenys "Registrų centras" yra teisėti, nes jie nėra užginčyti. Akcentuotina, kad pavyzdinėje Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formoje, kuri patvirtinta 2012-12-04 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1047, skiltyje "Sutarties galiojimas ir ypatumai" yra numatytos sąlygos sutarties pakeitimui, papildymui ar nutraukimui, todėl jeigu gyventojų daugumos netenkina esama sutartis, yra galimybė ją keisti", – paaiškino savivaldybės specialistė.

Įtaria suokalbiu

Įtarimų keliančia sutartimi nepatenkinti butų Taikos pr. 49 name savininkai pakartotinai kreipėsi į žurnalistus, nurodydami daugiabučio gyventoją, kuris, jų įsitikinimu, galėjo būti suinteresuotas, kad namo administravimą perimtų "Civinity namai Klaipėda".

Butų savininkai informavo, kad šis asmuo paaiškėjo tuomet, kai iš Registrų centro pagaliau pavyko išsireikalauti lapkričio 29 dieną įvykusio susirinkimo visų dokumentų kopijas.

Tačiau gyventojų pateiktais kontaktais susisiekti su minėtu asmeniu nepavyko.

"Dabar tas asmuo niekam neatsiliepia ir vengia kaimynų, nes jie jam turi labai daug klausimų", – tvirtino viena daugiabučio gyventoja (jos tapatybė redakcijai yra žinoma).

Įtarimų neišsklaidė

Redakcijai atsiųstame "Civinity Namai Klaipėda" komentare šios bendrovės direktorius Artūras Kavaliauskas nepaaiškino gyventojams įtarimų sukėlusių susirinkimo aplinkybių (kad susirinkime nedalyvavę butų savininkai protokole nurodomi kaip balsavimo metu susilaikę ir kt.) ir nepakomentavo gyventojų įtarimų, jog galbūt sudarant sutartį buvo sukčiaujama.

"Daugiabučio namo patalpų savininkai turi teises ir pareigas rūpintis ir priimti sprendimus dėl savo bendro turto. Savininkai gali rinktis bet kurią įstatymuose numatytą daugiabučio namo valdymo formą: steigti bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių, kurį skiria savivaldybė. Iniciatyvą pasirašyti jungtinės veiklos sutartį ir pakeisti administratorių išreiškė patys daugiabučio namo savininkai, o tie, kurie pritarė – pasirašė protokole, t. y. 56 butų savininkai iš 100, kas yra dauguma namo gyventojų. Dar kartą norime akcentuoti, kad gyventojai gali ir turi priimti sprendimus dėl savo turto ir gyventojų nuomonės išreiškimas šioje situacijoje yra svarbiausias. "Civinity Namai Klaipėda" su Taikos pr. 49 jungtinės veiklos sutarties pagrindu išrinktu jungtinės veiklos sutarties įgaliotu asmeniu sudarė sutartį dėl administravimo paslaugų teikimo. Mes gerbiame gyventojų priimtą sprendimą ir vertiname jų pasitikėjimą. Stengsimės tą pasitikėjimą pateisinti, tačiau pabrėžiame, kad gyventojai bet kada gali pakeisti tokį sprendimą ir pasirašyti administravimo sutartį, su bet kuria daugiabučius namus administruojančia įmone. Tokiu atveju, esama jungtinės veiklos sutartis lieka galioti", – sakoma "Civinity Namai Klaipėda" paaiškinime.

Didmiesčiuose – įvairovė

Kauno savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjas Raimundas Endrikis sakė, kad maždaug pusė Kauno daugiabučių yra valdomi administratorių, 29 proc. bendrijų ir 20 proc. pagal jungtinės veiklos sutartį. „Dominuojančios valdymo formos kaip ir nėra. Apie pusę namų prižiūri daugiabučių administratoriai, o kitą pusę valdo patys gyventojai“, – sakė R.Endrikis.

Klaipėdos savivaldybės Statinių administravimo skyriaus duomenimis, didžiąją dalį daugiabučių uostamiestyje administruoja savivaldybės paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai – 75 proc. Bendrijos valdymo būdą pasirinkę 20 proc. daugiabučių, jungtinės veiklos sutartį – 6 proc. „Pastebima, kad patalpų savininkai dažnai mano, jog perleidžiant namo valdymą savivaldybės paskirtam administratoriui nieko daugiau daryti nereikia, nors atsakomybė už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą jiems išlieka“, – pabrėžė savivaldybės atstovai.

75 proc. – maždaug tiek Klaipėdos daugiabučių valdo administratoriai.

Ši gyventojų atsakomybė dėl bendrojo turto akcentuojama ir Civiliniame kodekse. Jame numatoma, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise butų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Nesvarbu, kokią jų priežiūros ir valdymo formą savininkai yra pasirinkę, jie privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Bendrijos pranašumai

Kaip teigia Klaipėdos savivaldybės specialistai, manytina, kad geriausias būdas valdyti bendrąją nuosavybę – steigti bendriją ir patiems tvarkant savo nuosavybę matyti rezultatus. Tam reikia įsteigti juridinį asmenį – bendriją, išsirinkti valdymo, kontrolės organus.

Daugiabučių bendrijos nariai nusprendžia, kokį rangovą rinktis, kai pastatui reikia remonto, planuoja išlaidas, nusistato bendrijos mokesčius.

Namo bendrijai įkurti reikalingas namo savininkų susirinkimas, per jį tvirtinami bendrijos įstatai, išrenkamas pirmininkas. Bendrija gali vienyti ir daugiau nei vieną daugiabutį.

Bendrijoje pirmininkas neretai renkamas iš bendrijos narių arba kviečiami eiti šias pareigas asmenys iš šalies. Paminėtina, kad bendrijos gali patikėti įvairias funkcijas profesionaliems būsto administratoriams.

Įga­lio­ti as­me­nys ar įmo­nės yra pa­gal­bi­nin­kai iš­sau­go­ti ir puo­se­lė­ti tur­tą, ta­čiau jie atsa­kin­gi už su­tar­ti­mi apibrėž­tą tam tik­rą veik­lą, o strateginiai, il­ga­lai­kiai sprendi­mai vi­sa­da lie­ka gyven­to­jų rankose.

Jungtinės veiklos nauda

Kauno Dainavos mikrorajone esančio daugiabučio gyventoja Janina džiaugiasi esančia galimybe pasirašyti jungtinės veiklos sutartį. Ji atstovauja 100 butų savininkams bendradarbiaujant su administruojančia įmone. Janinos teigimu, įsteigti bendrijai pritrūko gyventojų ryžto, nes reikia sutvarkyti daug dokumentacijos, įvykdyti įvairias procedūras. „Dauguma gyventojų sako tam neturintys laiko, aš taip pat neturiu galimybių atsidėti pirmininkavimui, – pasakojo ji. – Anksčiau visas namo valdymas buvo atiduotas administratoriui, bet kildavo daug klausimų, kodėl pasirenkami vieni ar kiti darbai, o kai kurios sritys, mūsų nuomone, nesulaukdavo reikiamo dėmesio. Tarkim, mums atrodė, kad svarbiau pakeisti laiptinės langus, duris, bet nuspręsta pirmiau remontuoti stogą, nors jo būklė dar nebuvo labai bloga. Sužinoję apie jungtinės veiklos sutarties variantą supratome, kad ji mūsų atveju pati geriausia“, – teigė gyventoja.

Janinai užtenka gyvai pabendrauti su kaimynais arba sulaukti jų klausimų elektroniniu paštu, o susirinkimus, darbų planus rengia administruojanti bendrovė. „Žmonių pageidavimus, lūkesčius perduodu partneriams, kurie paskui derina darbų eigą su manimi“, – kalbėjo ji.

Šeimininkas – svarbiausias

Gyventojų susirinkimuose paprastai aptariamas daugiabučio bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, remonto, rekonstrukcijos metinis ir ilgalaikis planas.

Savivaldybių atstovai akcentuoja, kad nesvarbu, kokią daugiabučio valdymo formą pasirenka gyventojai, visų pirma, jie patys yra turto šeimininkai. Įgalioti asmenys ar įmonės padeda išsaugoti ir puoselėti turtą, tačiau jie atsakingi už sutartimi apibrėžtą tam tikrą veiklą, o strateginiai, ilgalaikiai sprendimai visada lieka gyventojų rankose. Kuo jie aktyvesni, tuo lengviau ir sklandžiau organizuojami priežiūros darbai tiek jungtinės veiklos sutarties, tiek bendrijos atveju.

Kreipėsi pagalbos

Į „Kauno dieną“ kreipėsi Liepojos g. 5-ojo namo gyventojas Valentinas. Vyras guodėsi, kad reikėjo išvalyti užsikimšusias krosnies ventiliacijai skirtas angas. Kadangi jis sunkiai vaikšto, angų pats pasiekti negali, todėl kreipėsi į namą administruojančios „Civinity“ vadybininkus.

Vyro pensija nedidelė, todėl jis administratoriaus prašė krosnies angas sutvarkyti už namo sukauptas lėšas, kurių buvo šiek tiek daugiau nei 200 eurų. Valentinas teigė sulaukęs patikinimo, kad tokios sumos tikrai pakaks. Sutarus laiką, į namus atvyko „Civinity“ pasamdyti meistrai.

Buvo išvalytas kaminas ir užlopyti jame atsivėrę plyšiai. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

„Atvažiavę meistrai griebė kažkokį šepetį, įkišo į kaminą, tas šepetys kažkur užstrigo, lūžo. Pas mane visur pasklido suodžiai. Aš jiems pasakiau, kad man reikia ne kaminą, o dūmtakius išvalyti, nes aš jų nepasiekiu, dėl jų ir skambinau. Man jie pareiškė, kad tokių darbų nedaro, nors juk įprastai jie turi specialius siurblius, kuriais viską ištraukia ir būna gerai. Kam jie tada važiavo, jei tokių darbų neatlieka. Jie man visą kaminą išterliojo, uždėjo skardas, kaimynų kamine uždėjo kelias plytas, kurios buvo iškritusios“, – pasakojo Šančių gyventojas.

Valentinas skundėsi, kad iš anksto nebuvo pateikta darbų sąmata. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Vyras tikino, kad po ne itin sėkmingo kamino valymo, jo krosnyje faktiškai visai dingo trauka. Gyventojas spėjo, kad meistrai dar labiau užkimšo krosnies ventiliacijos angas ir taip tik pablogino situaciją.

Nemaloni staigmena

Negana to, kad krosnies ortakiai taip ir nebuvo išvalyti, gyventojų laukė dar viena nemaloni staigmena – už kamino tvarkymo darbus priskaičiuota suma gerokai viršijo planuotas išlaidas.

Pasak Valentino, vienas kaminas eina pro jo butą, kitas – pro kitų dviejų kaimynų butus. Darbininkai paremontavo abu kaminus, nors kiti gyventojai iš viso nebuvo apie tokius darbus įspėti.

Tad didelės sąskaitos pasiekė ne tik Valentiną, bet ir jo kaimynus. Jiems teks sumokėti dar apie tūkstantį eurų. Žinoma, ir šie nebuvo patenkinti, kad be jų žinios buvo atliekami brangūs darbai. Dabar vyras gailisi, kad iš viso kreipėsi į „Civinity“, nes nei jis, nei jo kaimynai nepajėgūs apmokėti sąskaitų.

„Kai skambinau, prašiau, kad dūmtakius sutvarkytų iš kaupiamųjų lėšų, nes kiekvieną mėnesį mokame po 3,5 euro. Aš jau buvau sukaupęs 205 eurus. Dar pasakiau, kad kai kūrena kaimynas krosnį, vienoje kamino vietoje matosi dūmai, tai gal galėtų ir tą skylutę užtaisyti. Aišku, mane patikino, kad užteks kaupiamųjų lėšų, nes mes – pensininkai, neturime pinigų. Kaimynas, kurio kaminą irgi tvarkė, guli ligoninėje. Aš dar perklausiau, ar tikrai jam nereikės primokėti, jie dar kartą pasakė, kad pinigų daug nebus“, – pasakojo Valentinas.

Tačiau vyras nustėro pamatęs sąskaitą. Kamino remonto darbams buvo panaudoti ir 200 anksčiau sukauptų eurų, ir dar nurodyta primokėti apie 150 eurų.

„Už tiek darbų tokius pinigus mokėti. Kaimynui dar didesnė suma atėjo, tad jis ant manęs pyksta, kam aš tuos meistrus kviečiau. Jokios darbų sąmatos mes negavome, neaišku, kiek kas kainuoja. Brangiausi meistrai atvyko į vieną seniausių Šančių namų. Už tokias sumas ir naujus kaminus galima pastatyti. Mes dabar nežinome, ką daryti, iš ko mokėti“, – apie žymiai išaugusią sąskaitą toliau kalbėjo Liepojos g. 5-ojo namo gyventojas.

Gyventojai tikėjosi, kad kaminui išvalyti užteks kaupiamųjų lėšų, todėl nustėro sužinoję, kad dar turi nemažai primokėti. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Valentinas nurodė, kad dėl kamino remonto darbų kainos ne kartą skambino ir „Civinity“ vadybininkui, tačiau gyventojai negavo konkrečios informacijos, kodėl nebuvo perspėti, jog kaupiamųjų lėšų nepakanka. Taip pat jiems liko neaišku, kodėl nebuvo sušauktas susirinkimas, kuriame būtų nutarta, ar tikrai gyventojams reikia tokių paslaugų ir ar jie bus pajėgūs už jas sumokėti.

„Du ar tris kartus vadybininkui skambinau, sakiau, kad atvažiuotų ir pažiūrėtų. Bet niekas taip nieko ir nepaaiškino. Jie tiesiog mulkina žmones. Negalima taip elgtis su žmonėmis, kurie jau pensijoje ir nevaikšto, kiekvieną eurą skaičiuoja“, – pasipiktinimo neslėpė Valentinas.

Administratoriaus pozicija

Liepojos g. 5-ąjį namą administruojančios bendrovės „Civinity Namai“ direktorius Martynas Naujokas „Kauno dienai“ nurodė, kad  buvo sutvarkytas skilęs kaminas ir atlikti jo valymo darbai. Pasak jo, tai buvo būtinieji saugumą užtikrinantys darbai, todėl gyventojai apie juos iš anksto ir nebuvo įspėti.

„Šiame name yra trys butai, pagal įstatymus tai yra daugiabutis namas. Gavus pranešimą, kad reikia atlikti saugumą užtikrinančius darbus, administratorius turi juos atlikti neatsižvelgdamas į kaupiamųjų lėšų likutį. Klientas buvo informuotas telefonu, kad kaupiamųjų lėšų gali neužtekti. Kaminas yra bendra inžinerinė namo konstrukcija, kuri priklauso visiems butų ir kitų patalpų savininkams, už atliktus darbus mokestis bus paskirstytas visiems butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai pagal turimą plotą“, – aiškino M.Naujokas.

Atvažiavę meistrai griebė kažkokį šepetį, įkišo į kaminą, tas šepetys kažkur užstrigo, lūžo.

Jis nurodė, kad į bendrovę „Civinity Namai“ kreipėsi namo gyventojas  prašydamas išvalyti kaminą ir jį suremontuoti, nes jame buvo galima įžvelgti skilimo žymių.

„Neretai nuo užsidegusio kamino gali užsiliepsnoti stogas ar netgi supleškėti visas namas. Todėl kaminų priežiūra šildymo sezono metu yra svarbi. Kaminų valymo paslaugą teikiame klientams ją papildomai užsakius, todėl nereikia organizuoti bendro gyventojų susirinkimo“, – toliau, kodėl apie darbus nebuvo įspėti visi namo gyventojai, dėstė būsto administratorius.

Pasak minėtos bendrovės direktoriaus, preliminari darbų sąmata esą buvo pristatyta telefonu. „Kauno diena“ pasiteiravo, ar susiklosčius tokiai situacijai žmonės gali gauti kokių nors kompensacijų, jei iš anksto visi daugiabučio namo gyventojai nebuvo supažindinti su darbų kaina. Tačiau būsto administratorius laikėsi pozicijos, kad tai buvo būtinieji darbai, kuriems esą nereikia atskiro gyventojų susirinkimo ir pritarimo.

„Administratorius atliko darbus, kurie negalėjo būti atidėlioti. Atlikti darbai užkirto kelią kylančiai gyventojų sveikatos ir turto saugumo grėsmei. Primename, kad pastato saugumo užtikrinimas taip pat yra ir pastato bendraturčių atsakomybė. Daugiabučio gyventojai gali tarpusavyje susitarti dėl remonto darbų atlikimo savo jėgomis arba kreiptis pagalbos į administratorių. Kompensacija gyventojams nėra teikiama“, – jokių gerų žinių Liepojos g. 5-ojo namo gyventojams nesuteikė M.Naujokas.

Vadinasi, būsto administratorius iš pensininkų vis tiek reikalaus apmokėti sąskaitas už kamino tvarkymo darbus, o sunkiai vaikštantiems gyventojams teks dar labiau susispausti ir ieškoti kiekvieno atliekamo cento.

Pasitaiko situacijų, kai patys butų savininkai ne visada susitaria kaip turėtų atrodyti bendras jų turtas. Suvokimas, kas yra gerai administruojamas namas ir kas turi juo rūpintis, gali būti labai skirtingas. Vieniems užtenka minimalios priežiūros, o kitiems norisi jos daugiau. Tačiau norint išlaikyti tvarką daugiabučiame name, svarbu suprasti, kokį administratorių verta rinktis.

Daugumai daugiabučių gyventojų būsto administravimo paslaugų žema kaina vis dar yra pagrindinis prioritetas, todėl išgirdę apie galimybę mokėti už daugiabučio administravimo ir techninės priežiūros paslaugas mažiau, gyventojai sutinka pakeisti namo administratorių nesidomėdami, kas yra naujasis administratorius ir kokias paslaugas ir kokia apimti jas gaus.

Iš pradžių namo gyventojai lengviau atsikvėpia, kad sumažės teikiamų paslaugų kaina ir jiems nereikės mokėti mokesčių bendroms namo reikmėms ar planuojamam remontui, tačiau rimtos avarijos metu paaiškėja, kad pasirinktas namo administratorius lėšas paskirstė pagal kitus prioritetus, o remontui nėra pinigų. Tuomet išaiškėja, kad naujasis namo administratorius yra maža arba vieno asmens įmonė, neturinti nei išteklių (nuosavo kapitalo, darbuotojų ar reikiamos technikos), nei žinių padedančių išvengti nelaimingų atsitikimų.

Jeigu pastatus administruojanti įmonė nori valdyti didelius daugiabučius namus, ji turi būti finansiškai patikima. Todėl gyventojai turi pasidomėti bent jau įmonės įstatinio kapitalo dydžiu, viešai prieinamose duomenų bazėse. Tai garantuotų, kad administratorius turi pakankamai lėšų atlikti visas pareigas – apmokėjimą už kasdienius techninius darbus, avarinį ir įprastą remontą ir kt. Priešingu atveju namai ir toliau liks neprižiūrėti ir sumažės jų vertė.

Kitas svarbus akcentas, naujojo administratoriaus gebėjimas saugoti gyventojų sukauptas lėšas. Juk daugiabutį administruojančiai įmonei yra patikimas ne tik gyventojų nekilnojamas turtas – pastatas ir jo priežiūra, bet ir gyventojų už jo priežiūrą kas mėnesį kaupiamos lėšos. Pinigai turi būti naudojami numatytiems namo remonto darbams ar įvykusioms avarijos.

Nemažiau svarbus akcentas, informacija apie įmonės istoriją. Patartina rinktis administratorių, kuris turi sukaupęs patirtį pastatų administravimo ir priežiūros srityje. Gyventojai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į įmonės darbuotojų skaičių. Turbūt sunku įsivaizduoti, kad įmonė, kurioje dirba keletas darbuotojų pajėgs aptarnauti didelius daugiabučius namus ir turės pakankamai kompetencijos juos prižiūrėti. Kokybiškai paslaugas teikianti įmonė privalo užtikrinti paslaugų teikimą 24 valandas per parą. Todėl svarbu, kad administratorius turėtų avarinę tarnybą, kuri suteiks pagalbą tada kada jos prireiks gyventojams.

Gyventojai, kurie renkasi namo administratorių turi įsitinkinti, ar jų namui bus priskirtas vadybininkas, kuris žinos visą namo istoriją ir rūpinsis daugiabučio namo priežiūra. Be to ar įmonė turi klientų aptarnavimo centrą, kuris atsakytų į klientų keliamus klausimus jiems patogiu būdu.

Taip pat rekomenduojama išsiaiškinti ar administratorius yra apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu skirtu verslui. Juk įmonė vykdydama veiklą, eksploatuodama patalpas, pastatus ar savo teritoriją, pagal LR įstatymus yra atsakinga už padarytą žalą turtui, gyvybei ar sveikatai tretiesiems asmenims.

Daugiabučių namų gyventojai, sudarydami sutartį su bet kuriuo namo administratoriumi, turėtų būti tikri, kad gaus kokybiškas paslaugas, kurias suteiks skirtingų sričių specialistai. Taip pat, kad naujasis administratorius turės kompetencijos renovacijos ar bet kokio kito kapitalinio remonto klausimais.

Savo ruožtu butų savininkai, kurie svarsto galimybę pakeisti ar išsirinkti naują administratorių, turėtų nesigėdyti ir užduoti potencialiam naujam administratoriui klausimus apie jo numatomus veiksmus konkrečiose situacijose. Pavyzdžiui, kas atsitiks, jei namo stogas susidėvės ir jame atsiras skylės? Ar santechnikai ir elektrikai bus prieinami avarinėse situacijose ir kaip greitai? Ar yra numatytų remonto, tobulinimo darbų, kaip už juos bus sumokėta? Jei administravimo mokestis yra labai mažas, turėtumėte sužinoti, kokie priežiūros darbai į jį įeina ir už kuriuos turėsite mokėti papildomai. Pavyzdžiui, kaip dažnai planuojamas laiptinių valymas? Kartą per mėnesį, kartą per savaitę ar kitaip?

Tokios informacijos išsiaiškinimas ypač svarbus asmenims gyvenantiems senuose namuose, nes labai dažnai seniems pastatams reikalingas ypač rimtas remontas ar renovacija, kuris būna atidedamas. Juk svarbu, kad namo administratorius sugebėtų profesionaliai išspręsti kilusias problemas. Todėl gyventojai, kurie planuoja keisti administratorių, turėtų atsakingai apsvarstyti administratorių kandidatūras ir išsirinkti patikimą partnerį, kuris tinkamai prižiūrės daugiabutį namą ir aplinką.

Įdarbinta saulės energija

Jūros g. 2 daugiabutis po renovacijos – sunkiai atpažįstamas ir praeinančių klaipėdiečių dėmesį traukia net iš tolo. Malonus estetinis pokytis – tik maža dalis renovacijos privalumų, kuriuos šio ir kitų atnaujintų namų gyventojai jau spėjo pajusti palygindami gyvenimo kokybę ir gautas sąskaitas už šildymą bei kitas paslaugas.

„Galime kartu pasidžiaugti per dešimt metų įgyvendintų šimtų renovacijos projektų sėkme. Daugybė daugiabučių tapo jaukesni, komfortiškesni, o atnaujindami jų sistemas prisidėjome ir prie energijos taupymo sprendimų, mažesnio gamtos teršimo“, – sakė UAB „Civinity LT“, direktorius Giedrius Eidimtas, raginantis gyventojus, dar nepasinaudojusius daugiabučių renovacijos teikiamomis naudomis, jomis būtinai pasidomėti.

Prieš renovaciją namo Jūros g. 2 energinio naudingumo klasė buvo nurodyta E, o po atliktų atnaujinimo darbų ji pakilo iki B klasės. Energetiniam naudingumui didžiausią įtaką turi sienų, langų, stogo, durų ir kitų atitvarų šilumos pralaidumas. Didžiausi energijos nuostoliai atsiranda tada, kai šiluma išeina per atitvaras.

Jūros g. 2 daugiabutis po renovacijos traukia praeivių akis. („Civinity“ nuotr.)

B klasės pastatai suvartoja gana mažai energijos, o ant stogų įrengti saulės kolektoriai karšto vandens ruošimui gyventojų sąskaitas už komunalines paslaugas dar labiau sumažins.

Name numatoma įrengti įrangą, leisiančią vasaros mėnesiais paruošti iki 4,2 kūb.m karšto vandens per parą. Šis kiekis sudaro apie 87 proc. vidutinio vasaros mėnesiais suvartojimo karšto vandens.

Saulės kolektorių pagalba pašildomas termofikacinis vanduo kaupiamas akumuliacinėse talpose, kurios sumontuotos rūsyje šilumos mazgo patalpoje. Saulės kolektorių darbo valdymui

naudojamas elektroninis valdiklis kuriame įdiegtos apsaugos nuo užšalimo ir saulės kolektorių perkaitinimo funkcijos.

Didesniuose kaip 1,5 tūkst. ploto daugiabučiuose bus įrengtos saulės jėgainės, gaminančios elektrą namo bendrojo naudojimo patalpoms apšviesti.

Būdas išvengti avarijų

Klaipėda iš bendro šalies konteksto, kalbant apie pastatų būklę, gyventojų požiūrį į renovaciją, išsiskiria neįprastais spalviniais sprendimais, dideliu dėmesiu balkonų stiklinimui. Klaipėdiečiams apsispręsti dėl renovacijos, kaip ir kitų miestų atstovams, labiausiai padeda kaimynystėje matomi pavyzdžiai. Atnaujintų namų vaizdas, renovacijos darbų kokybę, gyventojų pasidalinta patirtis dažnai lemia, kad ir aplinkinių namų savininkai apsisprendžia dalyvauti daugiabučių atnaujinimo programoje.

Vien pernai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje „Civinity“ įmonių grupė renovavo 68 daugiabučius namus (106 tūkst. kv.m). Klaipėdoje įmonių grupė pernai įgyvendino aštuonis daugiabučių namų renovacijos projektus. Šiemet – jau du ir dar planuojama užbaigti tris.

2020 m. pagal daugiabučių namų modernizavimo programą Klaipėdoje dalyvavo 18 daugiabučių namų, kuriems baigiami rengti techniniai darbo projektai ir prasidės statybos rangos darbai. Šiemet pagal programą taip pat jau pradėta ar bus pradėta atnaujinti tiek pat daugiabučių namų.

Daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimas ir modernizavimas, prailginantis jų eksploatavimo laiką ir užkertantis kelią galimoms avarinėms situacijoms, – viena iš pagrindinių „Civinity“ veiklos sričių.

Daugybė sėkmingai įgyvendintų renovacijos projektų leidžia pelnytai vadintis šios srities profesionalais. Sukaupta patirtis, investicijos į technologijas, suburta profesionali komanda leidžia pasiekti, kad renovacijos procesas būtų greitas ir gyventojams suteiktų maksimalią naudą. Kai darbų imasi savo srities profesionalai, darbai yra atliekami greitai ir kokybiškai.

Informacija iš specialistų

„Didžiuosiuose Lietuvos miestuose aktyviai atliekame renovacijos darbus ir nuolat konsultuojame gyventojus renovacijos tema. Dedame pastangas, kad gyventojai apie renovacijos naudą gautų išsamią informaciją iš kompetentingų specialistų ir priimtų sprendimus vadovaudamiesi tikslia informacija, o ne iš visuomenėje susiformavusių stereotipų. Gyventojams trūksta žinių apie daugiabučių modernizavimą, todėl nuolat juos konsultuojame, organizuojame susirinkimus, kurie karantino metu vyksta nuotoliniu būdu“ – kalbėjo G.Eidimtas, pridūręs, kad renovacijos procesas yra sudėtingas ir ne visoms pastatus administruojančioms įmonėms pavyksta jį suvaldyti.

Modernizacija ne tik suteikia naują gyvenimo kokybę, bet ir apčiuopiamai kilsteli turimo turto vertę – net iki 20-30 proc.

Tačiau labai svarbus ir pačių gyventojų pasirengimas renovacijai ir žinojimas, ko gali tikėtis, kaip viskas vyks. Dažniausiai gyventojai baiminamasi ar renovacija bus atlikta kokybiškai ar patenkins jų lūkesčius. Kai kurie mano, kad atlikus namo renovacijos darbus privalės atlikti kapitalinį buto remontą, tačiau tai yra nepagrįsta baimė.

Vienas iš svarbiausių žingsnių – kokybiškai ir tinkamai parengtas investicinis planas, kuris rengiamas pagal energinio naudingumo sertifikatą bei daugiabučio namo techninių apžiūrų išvadas. Nuo šio plano priklauso tolimesnė techninio darbo projektavimo užduotis.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad didžioji dalis senų namų yra tipiniai, tačiau kiekvienas namas yra skirtingas, todėl prieš atliekant renovacijos darbus būtina atlikti išsamią pastato analizę. Vertėtų paminėti, kad renovuoto daugiabučio namo matomų darbų garantija – penkeri metai, paslėptų statinio elementų (pvz., vamzdynai) – dešimt metų.

Valstybės parama

Atnaujinimo, jeigu tuo dar nepasirūpinta, reikia didelei daliai šalies daugiabučių, statytų iki 1993 m. Jų inžinerinės sistemos yra susidėvėjusios, dažnai per sienas švilpia vėjas, stogas praleidžia ne tik orą, bet ir vandenį, o pasenusi šildymo sistema netoliai paskirsto šilumą į pastato butus.

Pastatų modernizacijos privalumai – didžiuliai, tačiau ir darbų kaina nemenka. Trečdalį renovacijos darbų išlaidų kompensuoja valstybė, jei yra pasirenkamos energinį efektyvumą didinančios priemonės, tokios kaip rekuperacijos, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas, fasadų šiltinimas, balkonų įstiklinimas, laiptinės lauko durų ir tambūro durų keitimas, butų ir kitų patalpų langų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo langus ir kt.,

Jei butų savininkai nusprendžia modernizuoti seną ar naujai įrengti automatizuotą šilumos punktą, pertvarkyti ar pakeisti šildymo sistemą, butuose ir kitose patalpose įrengus individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių, valstybė papildomai kompensuoja 10 proc. investicijų.

Vykdantiems projektams 100 proc. kompensuojamas projekto parengimo, projekto ekspertizės, projekto įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidos. Nepasiturintiems gyventojams (socialiai remtiniems – kuriems yra kompensuojamos šildymo išlaidos) kompensuojamos visos išlaidos.

Atnaujino visą kvartalą

Kai reikalų imasi savo srities profesionalai, darbai atliekami greitai ir kokybiškai. Tuo jau įsitikino ir nemažai kauniečių.

Kaune „Civinity“ yra atlikusi pirmąją kvartalinę renovaciją. Tąkart iš karto buvo modernizuojami net vienuolika daugiabučių namų, tvarkoma jų aplinka nuo parkavimo vietų iki žaliųjų erdvių zonų.

Į projektą įsijungė ir iš pradžių skeptiškai buvę nusiteikę gyventojai. Vienoje M.Romerio g. atkarpoje iš vienuolikos numatytų namų kelių jų gyventojai iš pradžių kategoriškai nesutiko su kvartalo renovacijos idėja. Tačiau praėjus metams patys įsitikino čia pat atnaujintų kitų daugiabučių renovacijos kokybe ir sutiko su pokyčiais ir jų namuose.

Kokie tie pokyčiai? Senos statybos daugiabučių namų atnaujinimas dėl jų techninės būklės yra neišvengiamas. Didžioji dalis jų inžinerinės sistemos yra susidėvėjusi, dažnai per sienas švilpia vėjas, stogas praleidžia ne tik orą, bet ir vandenį, o pasenusi šildymo sistema netolygiai paskirsto šilumą į pastato butus, kaip buvo ir minėtuose M.Romero g. namuose.

Visiems renovuotiems daugiabučiams keliamas reikalavimas pasiekti kuo aukštesnę pastato energetinio naudingumo klasę. Atnaujinti namai dažniausiai pasiekia aukštą energetinio naudingumo B klasę, o tai leidžia sutaupyti bent 40 proc. energijos sąnaudų bute palaikant komfortišką temperatūrą.

Labiausiai pastebimas pokytis – daugiabučio estetinis vaizdas, turintis poveikio ne tik namo, bet ir visiems aplinkiniams gyventojams. Modernizacija sumažina renovuoto namo poveikį gamtai, pagerina pastato, jo inžinerinių sistemų fizines ir energetines savybes, dėl ko gyventojams, kaip jau minėjome, sumažėja būsto šildymo išlaidos, o temperatūrą galima reguliuoti pagal individualius gyventojų poreikius ir galimybes. Butuose įsirengus rekuperacinę sistemą – patalpose oras bus šviežias net nevarstant langų.

Modernizacija ne tik suteikia naują gyvenimo kokybę, bet ir apčiuopiamai kilsteli turimo turto vertę – net iki 20-30 proc.

Didžiausią vizualinį pokytį sukelia atnaujinti fasadai, bet namo apšiltinimas ir sistemų renovacija neretai yra kur kas svarbesni kalbant apie gyventojų saugumo ir komforto užtikrinimą. („Civinity“ nuotr.)

Dešimtmečio patirtis

Daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimas ir modernizavimas – tai viena iš pagrindinių „Civinity“ veiklos sričių. Į šią veiklą sutelktos žinios, dešimties metų renovacijos patirtis, dėmesys, patikimi savo srities profesionalai, pasirūpinta ir techninėmis priemonėmis, reikiama įranga negailint investicijų. Tai leidžia pasiekti, kad renovacijos procesas būtų greitas ir gyventojams suteiktų maksimalią naudą. Vien pernai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje „Civinity“ renovavo 68 daugiabučius namus (106 tūkst. kv.m).

Dažniausiai gyventojai baiminamasi, ar renovacija bus atlikta kokybiškai ar patenkins jų lūkesčius. Gyventojai mano, kad atlikus namo renovacijos darbus privalės atlikti kapitalinį buto remontą, tačiau tai yra nepagrįsta baimė.

Svarbiausia – tinkamai pasirengti sklandžiai renovacijos pradžiai. Itin reikšmingas – kokybiškai ir tinkamai parengtas investicinis planas, kuris rengiamas pagal energinio naudingumo sertifikatą bei daugiabučio namo techninių apžiūrų išvadas. Nuo šio plano priklauso tolimesnė techninio darbo projektavimo užduotis.

Kalbant apie renovacijos darbų kokybę ir rezultatus verta paminėti, kad renovacijos procesams keliami aukščiausi reikalavimai. Taip pat didesniuose kaip 1,5 tūkst. kv.m daugiabučiuose bus įrengtos saulės jėgaines, gaminančios elektrą namo bendrojo naudojimo patalpoms apšviesti.

Trečdalio kompensacija

Pastatų modernizacijos privalumai – didžiuliai, tačiau ir darbų kaina nemenka. Trečdalį renovacijos darbų išlaidų kompensuoja valstybė, jei yra pasirenkamos energinį efektyvumą didinančios priemonės, tokios kaip rekuperacijos, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas, fasadų šiltinimas, balkonų įstiklinimas, laiptinės lauko durų ir tambūro durų keitimas, butų ir kitų patalpų langų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo langus ir kt.,

Jei butų savininkai nusprendžia modernizuoti seną ar naujai įrengti automatizuotą šilumos punktą, pertvarkyti ar pakeisti šildymo sistemą, butuose ir kitose patalpose įrengus individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą, valstybė papildomai kompensuoja 10 proc. investicijų.

Vykdantiems projektams 100 proc. kompensuojamas projekto parengimo, projekto ekspertizės, projekto įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidos. Nepasiturintiems gyventojams (socialiai remtiniems – kuriems yra kompensuojamos šildymo išlaidos) kompensuojamos visos išlaidos.

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose aktyviai atliekame renovacijos darbus ir nuolat konsultuojame gyventojus renovacijos tema.

Kaip vyksta renovacija?

„Didžiuosiuose Lietuvos miestuose aktyviai atliekame renovacijos darbus ir nuolat konsultuojame gyventojus renovacijos tema. Dedame pastangas, kad gyventojai apie renovacijos naudą gautų išsamią informaciją iš kompetentingų specialistų ir priimtų sprendimus vadovaudamiesi tikslia informacija, o ne iš visuomenėje susiformavusių stereotipų“, – sakė UAB „Civinity LT“ direktorius Giedrius Eidimtas.

Renovacijos procesas yra sudėtingas ir, neslėpė G. Eidimtas, tikrai ne visos pastatus administruojančios įmonės yra pajėgios suvaldyti šį procesą. „Galime kartu pasidžiaugti per dešimt metų įgyvendintų šimtų renovacijos projektų sėkme. Daugybė daugiabučių tapo jaukesni, komfortiškesni, o atnaujindami jų sistemas prisidėjome ir prie energijos taupymo sprendimų, mažesnio gamtos teršimo“, – kalbėjo bendrovės vadovas, raginantis gyventojus, dar nepasinaudojusius daugiabučių renovacijos teikiamomis naudomis, jomis būtinai pasidomėti.

„Civinity“ nuotr.

Renovacijos procesas iš viso trunka apie dvejus metus, iki statybos darbų pradžios užtrunkama nuo metų iki pusantrų. Kiekvienas namas yra skirtingas, ir prieš atliekant renovacijos darbus būtina atlikti pastato analizę, parengti jau minėtą investicinį planą atsižvelgiant į namo būklę ir gyventojų pageidavimus, poreikius, galimybes.

Renovuoto daugiabučio namo matomų darbų garantija – penkeri metai, paslėptų statinio elementų (pvz., vamzdynai) – dešimt metų.