„Situacija audinių ūkiuose Lietuvoje yra gera, šią dieną neturime nė vieno protrūkio. Praeitais metais ir šių metų pradžioje turėjome penkis protrūkius, tačiau liga suvaldyta. Atrenkant mėginius, daugiau nei pusmetį neturime teigiamų rezultatų ir židiniai yra panaikinti. Aišku, toliau vykdysime stebėseną, yra ištirta virš 500 audinių iš audinių ūkių“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas Paulius Bušauskas.
„Dėl vakcinacijos, iš tikrųjų Suomija pradėjo vykdyti vakcinaciją, tačiau jie vykdo ją su eksperimentine vakcina, kuri dar nėra patvirtinta Europos Sąjungoje. Kiek teko domėtis, jie dar tik žiūri, kokia bus reakcija, ir tikrai Lietuvoje dar negalime pradėti tos vakcinacijos. Aišku, jeigu ta vakcina bus patvirtinta, tai galimybė tikrai bus pasiūlyta Lietuvos kailinių augintojams, kurie augina kailinius žvėrelius, ir spręsime. Kiek buvo iš asociacijos šnekėta, tai jie nebūtų nieko prieš, bet tai būtų kiekvieno ūkio pasirinkimas ir reikia žiūrėti, kiek tai finansiškai kainuoja. Bet dar turbūt tai – tolimesnė perspektyva, o šią dieną tai yra diskusijų klausimas. Labai sunku pasakyti už pačius savininkus, ar jie norėtų, ar nenorėtų. Dar diskutuosime“, – teigė P. Bušauskas.
K. Vanago / Fotobanko nuotr.
Taip pat turime informacijos, kad zoologijos sodo gyvūnai, kaip liūtai ar tigrai, buvo susirgę. Yra fiksuojama keletas atvejų, kad šunys ir katės buvo užsikrėtę.
Anot jo, audinių nebūtų galima skiepyti vakcinomis, skirtomis žmonėms: „Jeigu tai būtų galima, tai taip turbūt būtų ir padaryta, bet kas tinka žmogui, ne visada tinka ir gyvūnui. Lietuvoje tikrai nevakcinuojama ir tokios galimybės nėra, kad žmonių vakcina vakcinuotume gyvūnėlius. Kiek žinome, yra specifinė vakcina, organizmas yra kitoks ir tas gali nesudaryti imuninio atsako“.
Pasak P. Bušausko, iš visų gyvūnų COVID-19 greičiausiai užsikrečia audinės: „Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse, Graikijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Danijoje, didžioji dalis buvo nustatyta audinėms, kailiniams žvėreliams, kadangi jie tą virusą greičiausiai ir išplatina, jie yra laikomi koncentruotai, dideliais kiekiais. Kai buvo didelė epidemija tarp žmonių, tai buvo perduodama ir audinėms. Taip pat turime informacijos, kad zoologijos sodo gyvūnai, kaip liūtai ar tigrai, buvo susirgę. Yra fiksuojama keletas atvejų, kad šunys ir katės buvo užsikrėtę, bet didelės publikacijos apie tai nėra. Vis tiek imliausi gyvūnai yra audinės, nes jų kvėpavimo aparatas yra panašus kaip žmogaus.“
Kaip sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas, Lietuvoje savo augintinių nuo COVID-19 skiepyti greičiausiai nereikės: „Ką mini Veterinarijos tarnyba, svarbiausia gyvūnijai yra vakcinacija nuo pasiutligės bei nuo kitų užkrečiamų ligų. Nemanau, kad ateityje galime sulaukti šuniukų, kačiukų ar kitų gyvūnų skiepijimo nuo COVID-19“.
