Šį draudimą Vyriausybė atnaujino iki balandžio 6 dienos imtinai, siekdama stabdyti COVID-19 plitimą.

Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, šiuo pakeitimu gyventojams siunčiama žinia, kad per Velykas visi pabūtų namuose.

Kaip ir ankstesnių ribojimų metu, galima judėti tarp žiedinių savivaldybių ir didmiesčių, vykti darbo reikalais, keliauti į oro ir jūrų uostus bei autobusų stotis ar iš jų ir dėl kitų svarbių priežasčių.

Policijos vadovas Renatas Požėla minėjo, kad policija naujų būdų užkardyti judėjimą nesiims – kaip ir anksčiau, šalyje veiks mobilūs ir stacionarūs kontrolės postai. Didesnį dėmesį pareigūnai planuoja skirti kurortams.

Lietuvoje judėjimo ribojimai įvesti gruodžio viduryje, nuo kovo 16 dienos didžiojoje šalies dalyje jie buvo panaikinti, palikti tik savivaldybėse, kur blogiausia epidemiologinė situacija.

Per pastarąjį mėnesį VMVT inspektoriai visoje Lietuvoje patikrino beveik 500 įvairių prekybos maistu įmonių. Daugiausia pažeidimų nustatyta Alytaus, Marijampolės ir Tauragės regionuose veikiančiose prekybos vietose. Patikrinimų medžiaga atskleidžia, kad vienu didžiausių iššūkių prekybininkams išlieka pirkėjų srautų suvaldymas.

Specialistai pastebi, kad nors atsižvelgus į prekybos centrų plotą juose esančių pirkėjų skaičius ir neviršija leistino, tačiau neretai pirkėjai būriuojasi atskiruose prekybos centrų skyriuose ir prie kasų. Kasose dirbantys darbuotojai skubėdami aptarnauti kuo daugiau pirkėjų neretai nelaukia, kol vienas pirkėjas atsiims grąžą, susidės produktus ir nueis nuo kasos, ir ima skenuoti kito eilėje laukiančio pirkėjo prekes, arba kitas skubantis pirkėjas nesulaukia, kol jau apsipirkęs susidės produktus ir taip pat visai šalia bestovėdamas ima pakuotis daiktus. Tokiais atvejais nesilaikoma reikalavimo laikytis saugaus atstumo tarp pirkėjų.

Atsižvelgiant į blogėjančią koronavirusinės infekcijos (COVID-19) epidemiologinę situaciją, didieji prekybos centrai turi skirti dar daugiau dėmesio pirkėjų srautų reguliavimui ir taikyti dar efektyvesnes kontrolės priemones. Viena tokių – užtikrinti, kad nėra viršijamas galimas didžiausias vienu metu pirkėjų skaičius prekybos vietoje.

Prekybininkai gali pasirinkti įvairius pirkėjų srautų reguliavimo būdus, pavyzdžiui: prie parduotuvių įėjimo ir išėjimo zonų įmontuoti pirkėjų skaičiavimo įrangą, apsiperkančių žmonių srautus reguliuoti įleidžiant pirkėjus tik su prekybiniais vežimėliais arba krepšeliais ir pan.

Susidarius didesniam pirkėjų srautui, prekybos centras privalo sustabdyti naujai atvykstančių pirkėjų patekimą į prekybos vietą ir naujus pirkėjus į prekybos vietą įleisti tik išėjus jau apsipirkusiems pirkėjams. VMVT turimais duomenimis, šiuo metu viena dažniausiai pasirenkamų pirkėjų srautų reguliavimo priemonių – apsiperkančių žmonių srautus reguliuoti įleidžiant pirkėjus tik su prekybiniais vežimėliais arba krepšeliais.

Nors karantino laikotarpiu prekybos įmonėms yra rekomenduota laikinai atsisakyti aktyvios įvairių trumpalaikių akcijų ir nuolaidų reklamos, tačiau tokių reklaminių skelbimų vis dar gausu viešojoje erdvėje. Tai taip pat skatina didesnius pirkėjų susibūrimus prekybos vietose, todėl prekiautojai maisto produktais turi atsisakyti trumpalaikių reklaminių akcijų ir pan.

Jau beveik metus galioja privalomi reikalavimai prekybos vietose užtikrinti, kad tiek pirkėjai, tiek darbuotojai turėtų pakankamai priemonių rankų dezinfekcijai ar, kad būtų laiku ir tinkamai vykdoma dažnai liečiamų paviršių (durų rankenų, prekybos krepšių ir vežimėlių ir kt.) dezinfekcija.

Tačiau VMVT inspektoriai patikrinimų metu vis dar nustato atvejų, kai šių reikalavimų nepaisoma. Be to, apie trečdalyje tikrintų prekybos įmonių prie įėjimų nebuvo informacijos dėl lankytojų asmens higienos reikalavimų laikymosi, kaukių dėvėjimo, daugiau kaip pusė jų nepakankamai dėmesio skyrė darbuotojų sveikatos būklės įvertinimui prieš darbo pradžią, nematavo darbuotojų kūno temperatūros.

Atsižvelgiant į tai, VMVT prašo prekybos centrų, kitų prekybos vietų, įskaitant turgaviečių prekeivius, imtis maksimalių priemonių užtikrinant pirkėjų srautų valdymą, tinkamą dažnai liečiamų paviršių valymą ir dezinfekciją bei tinkamą darbuotojų sveikatos būklės stebėseną ir primena, kad tiksliniai įvairių prekybos vietos patikrinimai visoje Lietuvoje bus tęsiami toliau. Jų metu VMVT inspektoriai ir toliau griežtai vertins, ar prekybos subjektai laikosi karantino valdymo priemonių ir ar užtikrinamas kitų maisto tvarkymui keliamų reikalavimų įgyvendinimas. Nustačius šiurkščius ar pasikartojančius pažeidimus, turinčius įtakos koronavirusinės infekcijos (COVID-19) plitimui, bus taikomos atitinkamos poveikio priemonės.

Taip pat VMVT pažymi, kad labai palaiko Vyriausybės ir visuomenės sveikatos ekspertų bei medikų raginimus pirkėjams maksimaliai sumažinti apsilankymų skaičių prekybos vietose, trumpinti savo apsipirkimų laiką, prieš tai pasirengus pirkinių sąrašą, be reikalo neliesti prekių ir kitų dažnai liečiamų paviršių rankomis. Pirkėjai taip pat raginami laikytis visų numatytų saugumo reikalavimų: tinkamai dėvėti apsauginę veido kaukę, vos įėjus į parduotuvę dezinfektuoti rankas ir užsimauti vienkartines pirštines, laikytis saugaus atstumo nuo kitų apsiperkančių žmonių, nesibūriuoti.

Jų metu vertinami ne tik maisto saugos aspektai, bet ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų reikalavimų įgyvendinimas.

Praėjusį savaitgalį, bendradarbiaujant su Policijos departamento pareigūnais, iš viso patikrinti 143 restoranai, kavinės, barai ar kitos viešojo maitinimo įmonės. Patikrinimų metu nustatytos 23 (16 proc.) nurodytų reikalavimų nevykdžiusios viešojo maitinimo įmonės.

Dažniausias užfiksuotas pažeidimas, kad prieš patenkant į viešojo maitinimo įmonę nėra vertinama darbuotojų sveikata. Nustatyta ir ne viena įstaiga, kurioje nebuvo pateikta informacija, atkreipianti lankytojų dėmesį į asmens higienos laikymosi būtinybę; nebuvo sudaryta galimybė tinkamai lankytojų rankų higienai ir (ar) dezinfekcijai; nebuvo nenumatytų priemonių dėl lankytojų srautų ribojimo; buvo naudojamos daugkartinės staltiesės ar padėkliukai, kurių negalima nuvalyti (skalbti) ir dezinfekuoti po kiekvieno apsilankymo; nebuvo laikomasi reikalavimo netiekti cukraus, druskos, padažų ir kitų maisto produktų bendro naudojimo induose ar pakuotėse, kai juos įsideda patys lankytojai; nebuvo sudarytos sąlygos lankytojams pasinaudoti tualetu ir užtikrinti, kad jame būtų skysto muilo, prireikus – rankų dezinfekcijos priemonių.

Pavieniai atvejai buvo fiksuojami, kai nebuvo užtikrintas tinkamas lankytojų aptarnavimui skirto inventoriaus (stalų, kėdžių ir pan.), pertvarų ir viešojo maitinimo įmonės aplinkos valymas ir dezinfekcija, indai ir įrankiai buvo plaunami indaplovėse žemesnėje kaip 60 °C temperatūroje arba nenaudojamos kitos tinkamos priemonės, užtikrinančios jų švarą (saugą), lankytojus aptarnaujantis personalas nesilaikė reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.

Nustatyti pažeidimai buvo pašalinti nedelsiant, patikrinimų metu. Atsakingiems asmenims priminta, kad privalo griežtai laikytis nustatytų reikalavimų dėl koronaviruso infekcijos valdymo priemonių, ir jie įspėti, kad už privalomų nurodymų nesilaikymą gresia administracinė atsakomybė.

Pasaulyje užregistruotas mažiausiai 7 003 851 COVID-19 atvejis ir 402 867 mirtys nuo šios ligos.

Europa yra labiausiai koronaviruso paveiktas žemynas – jame užfiksuoti 2 275 305 atvejai ir 183 542 mirtys. Jungtinėse Valstijose užfiksuota 1 942 363 atvejai ir 110 514 mirčių.

Per pastarąjį mėnesį COVID-19 atvejų skaičius pasaulyje išaugo dvigubai, o vien per pastarąsias 9 dienas atvejų skaičius padidėjo milijonu.

Tikėtina, kad oficialūs nacionalinių institucijų ir Pasaulio sveikatos organizacijos skelbiami duomenys atspindi tik dalį visų susirgimų.

Nors tyrimų apimtys šalyse nuo pandemijos pradžios padidėjo, nemažai valstybių vis dar tiria tik gyventojus, kuriems pasireiškė COVID-19 simptomai.