Ketvirtadienį duodama parodymus jos baudžiamąją bylą nagrinėjančiam Vilniaus miesto apylinkės teismui kaltinamoji taip pat tvirtino, kad byloje minimos įmonės „Profarma“ kontaktus jai davė tuometis premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas, dabartinis parlamentaras Lukas Savickas.

„Suprantu, kad kaltinama įgaliojimų viršijimu, tą aš suprantu, detalės man nėra suprantamos. Nepadariau jokių neteisėtų veiksmų, manau, kad tą pavyks man įrodyti,“ – per teismo posėdį sakė L. Jaruševičienė.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komandoje dirbusi viceministrė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.

Tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų COVID-19 serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.

Apeliacinis teismas šiemet patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų.

Valstybė ir SAM patyrė didelę žalą

Generalinės prokuratūros prokuroro Gintauto Plioplio paskelbtame kaltinamajame akte rašoma, kad 2020 metais, L. Jaruševičienė, būdama politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, įtariama, piktnaudžiavo tarnyba, dėl to didelę žalą patyrė valstybė.

Kaltinamajame akte akcentuojama, kad žala ir galbūt neteisėti veiksmai buvo padaryti valstybėje esant ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso pandemijos, žmonių akyse nukentėjo Sveikatos apsaugos ministerijos autoritetas ir prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Nepadariau jokių neteisėtų veiksmų, manau, kad tą pavyks man įrodyti.

„Veikdama priešingai tarnybai interesams, teikė nepagrįstus reikalavimus Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovui ir darbuotojams, organizavo skubų pinigų pervedimą, neteisėtai suteikė privilegijų įmonei „Profarmą“, – paskelbė prokuroras.

Bylos duomenimis, manoma, kad L. Jaruševičienė veikė „Profarma“ interesais.

Pasak kaltinamojo akto, įtariama, kad medicinos įrangos įmonei „Pro Aris“ jau pateikus ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą, – 3,74 eurai be PVM už testo vienetą – L. Jaruševičienė nepagrįstai nurodė suderinti su „Profarmos“ vadove greitųjų testų užsakymą. „Profarmos“ testų kaina svyravo atsižvelgiant į perkamą kiekį – 13 eurų be PVM perkant 100 tūkst. greitųjų testų, 8 eurai be PVM perkant 400 tūkst. testų.

Kaltinimuose taip pat rašoma, kad L. Jaruševičienė neteisėtai nurodė per valandą paruošti sutartį dėl testų įsigijimo iš „Profarmos“, ir avansu apmokėti 100 procentų kainos.

Pasak prokuratūros, būdami suklaidinti, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojai nesiaiškino kainos pagrįstumo, paruošė ir suderino dokumentus dėl milijoninės vertės testų įsigijimo. Reikiamus raštus pasirašė ir tuometinis sveikatos apsaugos ministras, operacijų vadovas Aurelijus Veryga.

„Profarmos“ telefoną teigia gavusi iš tuometinio premjero patarėjo

„Niekada nesitikėjau atsidurti šioje vietoje, bet laukiau tos dienos, nes negalėjau kalbėti tuos metus. Teismas ta vieta, kur galiu viską išsakyti“, – teismui duodama parodymus sakė L. Jaruševičienė.

Ji pasakojo, kad 2020 metų kovą, kilus pandemijai, gavo užklausą iš gydytojo dėl greitųjų testų, ją persiuntė tuometinei vyriausiajai epidemiologei Loretai Ašoklienei, kitiems asmenims.

Nėra taip, kad viceministrė trepteli koja ir 6 miliojojai eurų plumpt, įkrenta.

Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonė dėl tokių testų buvo skeptiška, jų tuomet nerekomendavo ir tarptautinės sveikatos organizacijos.

Netrukus atsirado naujos rekomendacijos.

„Tuo metu mes žmonėms sakydavom, kad galioja paskutinės rekomendacijos, gali būti, kad ryto rekomendacija prieštaraus vakaro“, – įtemptą pandemijos situaciją prisiminė L. Jaruševičienė.

Ji teigė, kad „vyko daug procesų“ tarp „Profarmos“ ir Vyriausybės.

„Nėra taip, kad viceministrė trepteli koja ir 6 miliojojai eurų plumpt, įkrenta“ – teismui sakė kaltinamoji.

Pasak jos, tuometinis premjero patarėjas L. Savickas jai pranešė, kad Seime pakeistas Viešųjų pirkimų įstatymas ir pirkimas iš vieno pirkėjo galimas. Be to, pasak L. Jaruševičienės, L. Savickas jai padiktavo „Profarmos“ telefoną.

Pasak L. Jaruševičienės, aiškinantis dėl „Profarmos“ testų, gauta informacijos, kad jie efektyvūs, paprastai ir nesudėtingai naudojami, o pati įmonė yra solidi medicininiu požiūriu. Įmonė, anot jos, tikino, kad atrinko tik gerus ir patikimus testus, jų patikimumas siekė daugiau nei 90 proc., nors tuo metu rinkoje jų buvo daug ir įvairių.

Kaltinamoji toliau parodymus duos kitame posėdyje, jis vyks kitų metų sausio 12 dieną.

Prašyta grąžinti bylą prokurorui

Šią bylą teismas iš esmės nagrinėti teismas ketino nagrinėti lapkritį, tačiau iki posėdžio buvo gautas kaltinamosios prašymas grąžinti bylą prokurorui arba ją nutraukti.

Teismas šį prašymą vėliau atmetė. Teismo manymu, kaltinamajame akte suformuluotas konkretus laikas, vieta, išdėstytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, o bylos grąžinimas į prokuratūrą užtęstų procesą ir teisingumas nebūtų įgyvendintas per trumpiausią laiką.

L. Jaruševičienė tada teigė, kad iš kaltinamojo akto jai neaišku, kokiais veiksmais yra kaltinama, o to nežinant, galimybės gintis yra ribotos.

Šią baudžiamąją greitųjų COVID-19 testų įsigijimo bylą sudaro 47 tomai, o liudytoju sąraše nurodyti 55 asmenys.

Viceministrei traukiantis iš pareigų, ministras A. Veryga tvirtino, kad siaučiant koronaviruso pandemijai sveikatos apsaugos sistema susidūrė su labai daug iššūkių, reikėjo imtis greitų ir netradicinių sprendimų.

„Mes skundą teiksim, skundą aukštesnei instancijai rašysiu“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Sigita Vasiliauskienė.

Vilniaus apygardos teismas vasario 2 dieną skyrė 20 tūkst. eurų baudą Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL), o 4 mln. eurų ieškinį testus pardavusioms bendrovėms – atmetė.

Šis teismo sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.

NVSPL atstovė Simona Kalvelytė BNS teigė, kad laboratorija sprendimo dėl apeliacinio skundo dar nėra priėmusi.

„Jo priėmimui skirta 30 dienų, tad dar turime kiek daugiau nei pora savaičių“, – sakė S. Kalvelytė.

Generalinė prokuratūra šioje byloje siekė niekiniais ir negaliojančiais pripažinti laboratorijos sudarytus sandorius dėl pusės milijono greitųjų COVID-19 testų įsigijimo ir valstybei iš juos pardavusių bendrovių „Profarma“, „Bona Diagnosis“ ir „Rouen Grains LV“ iš viso priteisti daugiau kaip 4 mln. eurų.

Teismas, priimdamas sprendimą, atkreipė dėmesį, kad laboratorija pripažino ieškinį.

Teisėjų kolegija konstatavo, jog NVSPL iš esmės neatliko viešojo pirkimo procedūros, bet besąlygiškai įvykdė Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymą ir sudarė sutartį su konkrečiu Sveikatos apsaugos ministerijos atrinktu tiekėju.

Medicinos ir ortopedinių prekių mažmenine prekyba specializuotose parduotuvėse užsiimanti bendrovė „Bona Diagnosis“ įsigijo testus, juos pardavė biofarmacijos įmonei „Profarma“. Pastaroji testus papildomai sukomplektavo – pridėjo diagnostinį rinkinį, taip pat patvirtino testų kokybės atitikmenį.

„Profarma“ ir „Bona Diagnosis“ yra Lietuvoje registruotos įmonės, „Rouen Grains LV“ veikia Latvijoje. Bylos dalis, kurioje ieškinys pareikštas „Rouen Grains LV“, nutraukta.

Teismas paskelbė nustatęs bendrovės „Profarma“ nesąžiningus veiksmus – ji įsipareigojo parduoti savo pagamintus testus, nors iš tikrųjų tokių testų negamino.

Vis dėlto teismas konstatavo nenustatęs, kad šie veiksmai nulėmė sandorio neteisėtumą.