„Mes spaudžiame Kiniją suteikti visapusišką prieigą ir prašome šalių iškelti šį klausimą per dvišalius susitikimus – (paraginti Pekiną) bendradarbiauti“, – FT sakė jis.

Jis teigė, kad PSO jau parašė Kinijai laišką, kuriame prašė suteikti informacijos, o organizacija atsiųs komandą, jei Pekinas duos atitinkamą leidimą.

Tarptautinei bendruomenei dar nepavyko tiksliai nustatyti COVID-19 pandemijos kilmės.

Pirmieji atvejai nustatyti 2019 metų pabaigoje Uhane Kinijoje. Esama dviejų priešingų teorijų: nutekėjimas iš mieste esančios laboratorijos, kurioje buvo tiriami tokie virusai, arba gyvūnas, užkrėtęs žmones vietiniame turguje.

PSO vadovaujama specialistų grupė, kurią lydėjo kinų kolegos, 2021 metų pradžioje vykdė tyrimą Kinijoje.

Bendroje ataskaitoje jie palaikė hipotezę, kad virusas buvo perduotas per tarpinį gyvūną iš šikšnosparnio žmogui, galbūt turguje.

Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas po to sakė, kad jokia galimybė neatmetama.

Į Kiniją po to negalėjo grįžti nė viena ekspertų komanda, o PSO pareigūnai ne kartą prašė kinų pateikti papildomų duomenų.

Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas ne kartą sakė, kad PSO neapleis savo tyrimo, ir ragino Pekiną skaidriai dalytis duomenimis, atlikti tyrimus ir dalytis jų rezultatais.

PSO anksčiau šiemet atšaukė aukščiausią pavojaus lygį dėl pandemijos.

Dėl vakcinų, imuniteto po užsikrėtimo ir geresnio gydymo virusas dabar geriau kontroliuojamas, nors atėjus rudeniui Šiaurės pusrutulyje atsiranda naujų jo variantų.

Pasak ministerijos, ši suma skiriama iš 2021-2027 metų Europos Sąjungos finansavimo lėšų, iš viso pinigai bus skirti 12 projektų, kurie laimėjo Lietuvos mokslo tarybos skelbtą konkursą – penkioms sveikatos ir septyniems švietimo bei ugdymo srities iniciatyvoms.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) vykdys COVID-19 liga persirgusių asmenų psichologinės sveikatos ir neuropsichologinių rodiklių stebėseną. Nacionalinis vėžio institutas parengs sveikatos priežiūros paslaugų pandemijų atveju teikimo modelį onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai analizuos virusų sklaidos kontrolės ir ekstremalių situacijų valdymo epidemijos sąlygomis sistemą vaistinėse.

VU Santaros klinikų mokslininkai vykdys du projektus: kurs greitos COVID-19 viruso diagnostikos priemones panaudojant genų redagavimo technologijas ir COVID-19 valdymo pažangios terapijos metodais modelį.

Iš švietimo ir ugdymo srities projektų, VU tirs mokymosi pasiekimus sąlygojančius ir psichosocialines rizikas mažinančius mokyklos bendruomenės ir lyderystės veiksnius.

VDU tyrėjai aiškinsis, kaip pandemija paveikė mokinių pasiekimus ir emocinę būseną bei tai, kaip jiems sekėsi mokytis nuotoliniu būdu.

Kauno technologijos universiteto mokslininkai ieškos naudingų dirbtinio intelekto ir skaitmeninių technologijų panaudojimo sprendimų švietimo kokybei gerinti reaguojant į COVID-19. Klaipėdos universiteto tyrėjai atliks dirbtinio intelekto naudojimo mokyklose ir mokymosi analitikos plėtojimo scenarijų modernizuojant bendrąjį ugdymą analizę.

VU mokslininkų vykdomas tyrimas sieks identifikuoti matematinio samprotavimo ugdymo mokykloje prielaidas ir jį tobulinti. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrėjai gilinsis į įtraukiojo ugdymo ankstyvojoje vaikystėje problematiką ir vaikų elgesio valdymo modeliavimą.

Tai leis koronavirusą nustatyti ankstyvoje stadijoje ir suvaldyti tolimesnį jo plitimą. Sėkmingai įgyvendinus pilotinį projektą, bus užkirstas kelias židinių susidarymui įmonėse, o šalies mokiniai galės greičiau sugrįžti į klases.

Organizuoti ir koordinuoti profilaktinį pilotinį tyrimą pavesta Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms. Įstaigos dvi pasirinktas savaites vasario – kovo mėnesiais organizuos ir vykdys savanorišką asmenų profilaktinį tyrimą kas 4-7 dienas. Atliekant profilaktinį tyrimą bus taikomas pilotinis nosies landų ėminių kaupinio tyrimas PGR metodu, kai ėminiai ėminių paėmimo vietoje grupuojami iki septynių ėminių toje pačioje virusologinėje terpėje.

Profilaktiniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus miesto savivaldybės pasirinktoje ugdymo įstaigoje, kurioje yra mokoma pagal pradinio ugdymo programą. Savanoriškai bus tiriami mokiniai ir jų namų ūkio nariai bei mokykloje dirbantys darbuotojai, kurie atlikdami darbo funkcijas gali turėti tiesioginį kontaktą su mokiniais ar kitais mokykloje dirbančiais asmenimis. Mokiniai, kurių namų ūkio tyrimo rezultatai bus neigiami, galės saugiai sugrįžti į klases, vėliau tęsiant periodinį profilaktinį tyrimą užtikrinant saugumą ilgesnį laiką.

Taip pat savanoriški profilaktiniai tyrimai bus atliekami pasirinktose Vilniaus miesto savivaldybės valdomose įmonėse kontaktiniu būdu dirbantiems asmenims, kai atlikti darbo funkcijas jie būtinai turi vykti į darbo vietą.

Šis pilotinis projektas leis aiškiau matyti epidemiologinę situaciją ugdymo įstaigose ir darbo vietose, nustatyti besimptome koronaviruso forma sergančius asmenis ir užtikrinti saugesnę darbo aplinką, išvengiant koronaviruso židinių.

Rekomendacijas atlikti šiuos profilaktinius pilotinius tyrimus pateikė Nepriklausomų ekspertų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Tačiau oficialioji statistika jau kelias pastarąsias dienas neskelbia, kiek žmonių Lietuvoje (ar atskirose jos savivaldybėse) iki šiol iš tikrųjų tapo koronaviruso infekcijos aukomis ar užsikrėtę mirė dėl kitų ligų. Neabejotina, kad mirusiųjų bus priskaičiuota gerokai daugiau nei baigiantis 2020-iesiems, nes Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai, primena ELTA, vis praneša aptikę tai tiek, tai dar daugiau „neapskaitytų mirčių“, tiksliau, duomenų, pasimetusių tarp daugybės juos tvarkančių žinybų.

Kauno miesto savivaldybė antradienį paskelbė, kad jau 9081 gyventojas yra pasveikęs nuo COVID-19 ligos, o 6534 ja tebeserga. Vakar mieste nustatyti 135 nauji užsikrėtimo atvejai. Per 14 pastarųjų dienų – 1091,4 atv., tenkančio 100 tūkst. gyventojų. Pagal pastarąjį sergamumo rodiklį Kauno miestas savivaldybių sąraše šiuo metu yra 27-as. Kauno rajonas – 31-as (1020,5 atv.).

Didesnis santykinis sergamumo santykis Vilniaus rajoną kilstelėjo į 10-ąją savivaldybių sąrašo vietą (1440,9 atv.), Vilniaus miestą – į 11-ą (1405,2 atv.). Klaipėda šiame sąraše yra 18-a (1215,2 atv.), Panevėžys – 6-as (1569,5 atv.), Šiaulių miestas – 23-ias (1120,1 atv.).

Alytus vis dar tebelieka Lietuvos antirekordininku, nes šiame mieste per pastarąsias dvi savaites 100 tūkst. gyventojų nustatyta 2086,4 naujo COVID-19 atvejo. Neringa pagal sergamumą sudarytame, pradedant didžiausiu, 60-ies šalies savivaldybių sąraše įrašyta pačioje pabaigoje (424,9 atv.). Tokių savivaldybių, kuriose santykinis sergamumo rodiklis nesiekia 1000 atvejų Lietuvoje jau turime 25.

Statistikos departamento skelbiamose antradienį lentelėse laikinai nenurodomi ir nuo koronaviruso infekcijos pasveikusių atskirose savivaldybėse gyventojų skaičiai. Tačiau teigiama, kad vakar atlikti 10138 tyrimai (iš viso – daugiau nei 1,66 mln.), neištirti liko 1844 ėminiai. Teigiamų tyrimų dalis vis dar nemaža ir pagal 7 dienų duomenis sudaro 22,4 proc.

Per 50 proc. tyrimų teigiami atsakymai gauti Birštone, per 40 proc. – Panevėžio bei Alytaus rajonuose. Gerokai mažesnė teigiamų tyrimų dalis (po keliolika procentų) per 7 dienas patvirtinta Šiauliuose, Neringoje, Šilalėje, Skuode, Kaune ir kitose Lietuvos savivaldybėse.

COVID-19 ligoninių užimtumas ir personalas

Santaros klinikose šį rytą buvo užimta 93 proc. vietų aktyvaus gydymo skyriuose ir 91 proc. lovų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose (RITS) – tai reiškia, kad laisvos čia bebuvo penkios vietos. Ir jos „atsirado“ po sudėtingų strategavimų kuriant dviejų lygių RITS skyrius – patiems sunkiausiems ir labai sunkiems ligoniams, nuolat perkėlinėjant į kitas ligonines tuos pacientus, kuriems nebebūtinas deguonies tiekimas ir aktyvus gydymas. Savaitgaliai pastaruoju metu irgi nebėra laikas, kai pacientai neišleidžiami namo – kitaip naujų ligonių tiesiog nebebūtų kur guldyti. 

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (VMKL) pirmadienio rytą buvo likę 15 laisvų lovų koronavirusu sergantiems pacientams. VMKL pavyko surinkti personalą dar dvidešimčiai naujų lovų, ir dabar VMKL turi 302 lovas, aprūpintas deguonies tiekimu, bei dar 12 lovų RITS skyriuose (šios šįryt buvo visos užimtos).

Bet VMKL komanda nėra sukomplektuota iki galoi, stygių bus bandoma užpildyti įgyvendinus šios dienos susitarimą su Santaros klinikomis. Santaros klinikos įsipareigojo perimti VMKL Vaikų ligų klinikos pacientų gydymą, kad Vaikų ligų klinikos personalas – ir gydytojai, ir slaugytojai – galėtų būti perkelti dirbti COVID-19 skyriuose. VMKL mažieji pacientai laukiami Santaros klinikų Vaikų ligoninėje.

Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus specialistai atkreipia dėmesį, kad šio sprendimo bent laikinai būtų galima išvengti, jei būtų sulaukta privačių medicinos įstaigų pagalbos. Privatus sektorius, kur šiuo metu pirminės sveikatos priežiūros paslaugas gauna apie 100 tūkst. vilniečių, savo darbuotojus kol kas siunčia tik į mobiliuosius punktus. Vilniaus miesto administracija tikisi artimiausiu metu sulaukti Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymo, numatančio konkrečias personalo kvotas, kurias bendriesiems miesto poreikiams turi užtikrinti šios įstaigos.

Koronaviruso tyrimai

Tyrimų apimtys Vilniaus mobiliuosiuose punktuose auga kas kelias dienas. Praėjusią savaitę srautus padidinus iki 1560 per dieną, nuo antradienio čia bus ištiriama penktadaliu daugiau – po 1900. Mobiliųjų punktų miestelis dėl to ir vėl perstatomas, renkamos papildomos slaugytojų komandos, trumpinamas ir vieno tyrimo paėmimo laikui skiriamas laikas – vienas žmogus čia turės būti aptarnautas per 2 min. 13 sek. Kartu ir toliau bus atliekami greitieji testai.

Vakcinacijos procesų valdymas

Sveikatos apsaugos ministerija Vilniaus regione koordinuoti vakcinavimo procesą įpareigojo Santaros klinikas. Dėl tikslaus taikytino algoritmo ministerija laukia Europos Tarybos išaiškinimo. Tikimasi, kad iškart po Kalėdų atkeliausianti pirmoji skiepų siunta – apie 10 000 vienetų – bus skirta Santaros klinikų, VMKL ir kitų atraminių ligoninių medikams, dirbantiems COVID-19, reanimacijos ir priėmimo skyriuose.

Šventės pagal COVID-19

Sprendimą dėl poliklinikų darbo laiko šventinėmis Kalėdų ir Naujųjų metų dienomis priims Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras. Preliminariai planuojama, kad mobilieji punktai, poliklinikos ir visi šeimos gydytojų kabinetai bei pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų centrai turės užtikrinti įprastą pacientų priėmimą.

„Džiaugiamės didele tiekėjų konkurencija ir puikiais konkurso rezultatais. Įsigydami COVID-19 testavimui reikiamas priemones sutaupėme solidžias sumas lyginant tiek su paskutiniais pirkimais atviruose konkursuose, tiek su vidutine šių priemonių kaina visos pandemijos metu“, – pirmadienio vakarą išplatintame pranešime teigė D. Bakša.

Laboratorijos duomenimis, konkurso metu į skirtingas pozicijas sulaukta 18 pasiūlymų, kuriuos pateikė 11 skirtingų tiekėjų.

Įsigydami COVID-19 testavimui reikiamas priemones sutaupėme solidžias sumas lyginant tiek su paskutiniais pirkimais atviruose konkursuose, tiek su vidutine šių priemonių kaina visos pandemijos metu.

420 tūkst. vienetų tamponėlių viruso ėminių paėmimui iš nosiaryklės pirkime dalyvavo penkios įmonės, laimėjo „Mediq Lietuva“.

Ši įmonė taip pat pristatys ir 420 tūkst. tamponėlių viruso ėminių paėmimui iš gerklės, šiame pirkime dalyvavo keturios įmonės.

Abiejų tamponėlių kaina vienoda – 0,13 euro.

Sutartis dėl 420 tūkst. mėgintuvėlių bus pasirašyta su bendrove „North Speed“, vieno kaina – 0,13 euro, o pirkime dalyvavo penki tiekėjai.

120 tūkst. reagentų ir priemonių koronaviruso nukleino rūgščių skyrimui ir detekcijai atlikti pirkime iš dviejų tiekėjų nugalėjo „Thermo Fisher Scientific Baltics“, vieneto kaina – 18,14 euro.

39 tūkst. koronaviruso nustatymui skirto reagentų rinkinio pirkime nugalėjo 15,73 euro už vienetą kainą pasiūliusi „Roche Lietuva“, tačiau ji vienintelė pateikė pasiūlymą.

1680 terpių pirkime laimėjo bendrovė „North Speed“, ji vienintelė pateikė pasiūlymą, vieneto kaina – 5,93 euro.

Sutaupyta, anot NVSPL, lyginant su paskutiniais atvirais pirkimais, 349,2 tūkst. eurų. Lyginant su vidutine kaina, sutaupyta 365,8 tūkst. eurų.

D. Bakša po pirkimo dėkojo Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).

„Labai dėkoju STT už nuoširdų atsiliepimą į kvietimą padėti ir analitinės antikorupcinės žvalgybos metu surinktus duomenis. Tai gražus šalies institucijų bendradarbiavimo pavyzdys“, – teigė laboratorijos vadovas.

NVSPL teigė, kad pirkimas vyko patobulintu neskelbiamų derybų būdu norint greičiau įsigyti koronaviruso tyrimams reikiamų medžiagų, kurių, anot laboratorijos, nebūtų užtekę nė iki Kalėdų.

„Siekdama užtikrinti tyrimų tęstinumą NVSPL priėmė sprendimą taikyti patobulintą neskelbiamų derybų būdą, kai apie pirkimą papildomai per žiniasklaidos priemones buvo informuoti laboratorijai žinomi rinkos dalyviai, taip pat savo pasiūlymus galėjo teikti visos norinčios įmonės iki nustatyto laiko pranešusios apie savo ketinimus dalyvauti šiame konkurse“, – rašoma pranešime.

„Toks sprendimas priimtas įvertinus tai, kad šiuo metu daugumos turimų priemonių, reikalingų koronaviruso tyrimams atlikti atsargų nepakaks iki šv. Kalėdų, o taikant įprastas, laikui imlias viešųjų pirkimų procedūras, jos laboratoriją pasiektų tik kitų metų pradžioje“, – teigiama jame.

Viešųjų pirkimų tarnyba teigė, kad patobulintų neskelbiamų derybų būdo nenumato Viešųjų pirkimų įstatymas, nes tai „vis tiek lieka neskelbiamos derybos“.

„Nauji viešieji pirkimai suplanuoti taip, kad koronavirusui diagnozuoti reikalingų priemonių įsigijimas būtų bent pusės metų laikotarpiui, kad turėtume didesnį rezervą“, – pirmadienį išplatintame komentare teigia NVSPL vadovas Danas Bakša.

Vis dėlto jis pabrėžia, kad šie pirkimai pradėti neseniai, todėl sunku prognozuoti, kada galima laukti jų rezultatų.

Laboratorijos vadovo teigimu, akivaizdu, kad kelių mėnesių laikotarpiui pirkti priemones yra rizikinga, tačiau atkreipė dėmesį, jog dalis pirkimų buvo pradėta dar prieš jam pradedant eiti pareigas spalio 1-ąją.

Reaguodamas į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) kritiką, jog tinkamai planuojant pirkimus priemonių netruktų ir su esamu teisiniu reguliavimu, D. Bakšta atkreipia dėmesį, jog neįmanoma iš anksto numatyti, kaip klostysis pandemijos situacija šalyje ir užsienyje, kaip elgsis tiekėjai.

„Jei pirmosios pandemijos bangos metu buvo suplanuota, kad priemonių užteks ilgesniam laikotarpiui, net ir su pasilikta atsarga, realybė smogė taip, kad tyrimų poreikis kardinaliai išaugo, atitinkamai priemonės sunaudojamos žymiai greičiau, o viešųjų pirkimų procedūros nuo to nė per plauką netapo greitesnės“, – teigia jis.

Laboratorijos vadovas taip pat pastebi, jog įsigijus pernelyg didelį priemonių kiekį kontroliuojančios institucijos lygiai taip pat galėtų teikti priekaištus dėl neracionalaus valstybės lėšų panaudojimo, juo labiau, kad dauguma jų pavasarį buvo parduodamos gerokai brangiau nei dabar.

„Gali atsirasti naujesnės, tobulesnės perkamų prekių versijos, galinčios užtikrinti, pavyzdžiui, tikslesnį ar greitesnį tyrimų atlikimą, o galbūt pigesnės. Be to vietos priemonėms sandėliuoti taip pat nėra begalinės“, – teigė laboratorijos vadovas.

D. Bakša taip pat akcentavo, jog dalis priemonių turi galiojimo laiką, todėl įsigijus jų per daug, lėšos gali būti tiesiog iššvaistytos.

Laikinoji VPT vadovė Jovita Petkuvienė praėjusią savaitę pareiškė, jog priemonių įstaigoms laiku įsigyti nepavyksta ne dėl Viešųjų pirkimų įstatymo trūkumo, o dėl netinkamo planavimo.

„Situacija, kuomet rugsėjo mėnesio paskutinėmis dienomis pradėjus rūpintis pirkimo procedūromis iki lapkričio mėnesio nepavyksta įsigyti reikalingų prekių, yra ne viešųjų pirkimų įstatymo trūkumas, o nepakankamai atsakingo ir rūpestingo planavimo pasekmė“, – penktadienį išplatintame pranešime teigė ji.

Diskusijos dėl įstatymų ir pirkimų planavimo COVID-19 kontekste prasidėjo po to, kai užsitęsus pirkimų procedūroms NVSPL buvo likę nedaug mėgintuvėlių, reikalingų COVID-19 testams atlikti. Vėliau pranešta, kad ši problema buvo išspręsta, tyrimai nesutriko.

D. Bakšos teigimu, VPT turėtų padėti perkančiosioms organizacijoms vykdyti viešuosius pirkimus, „bet nesmerkti, neironizuoti ir nebadyti pirštais“.

Statistika rodo, kad Lietuvoje testavimas nuo koronaviruso vykdomas aktyviau nei daugumoje kitų ES šalių. Pagal testus 100 tūkst. gyventojų Lietuva užima penktą vietą visoje Europos Sąjungoje.

Gargžduose esantis mobilus patikros punktas dirbs darbo dienomis po keturias valandas, t. y. viena pamaina. Per dieną planuojama, kad čia bus galima patikrinti apie penkias dešimtis asmenų.

„Maždaug tiek mūsų rajono gyventojų kasdien atvyksta tirtis į Klaipėdos mieste esantį mobilų punktą, tad ir savo darbo apimtis apskaičiavome panašiam kiekiui žmonių. Tačiau tai nereiškia, kad čia jau visos galimybės. Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, mobilaus punkto darbo laikas galės būti ilginamas, o ėminių paimama daugiau“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Mobilus punktas įsikurs Gamyklos gatvėje 29, Gargždai, aikštelėje prie buvusio Klaipėdos rajono policijos komisariato pastato. Jame dirbs specialistai iš kelių rajono įstaigų, Gargždų, Priekulės, Paupių pirminės sveikatos priežiūros centrų, Visuomenės sveikatos biuro darbuotojai, o darbus koordinuos Gargždų ligoninė.

„Šiandien atliekame mini pratybas prieš rytojų. Norime įsitikinti, kad visas procesas yra sklandus. Sudėtos ir tvorelės, kurios reguliuos judėjimą iki koordinatorių. Svarbiausia, kad Gargžduose turėsime šį mobilų patikros punktą ir mūsų gyventojams nebereikės vykti į Klaipėdą“, – sako Klaipėdos rajono Ekstremalių situacijų komisijos Operacijų centro vadovas Justas Ruškys.

Į mobilų koronaviruso patikros punktą galės atvykti tik tie Klaipėdos rajono gyventojai, kurie registruosis telefonu 1808 per bendrą sistemą arba užpildys specialią registracijos anketą, pateikiamą interneto tinklapyje 1808.lt. Žmogus turės pateikti vardą, pavardę, asmens kodą, mobilaus telefono numerį ir nurodyti savivaldybę, kurioje gyvena.

Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Į mobilų punktą bus galima atvykti savo, artimųjų, pavėžėjų ar taksi transportu, tik ne viešuoju transportu. Jei nėra įmanomas nei vienas iš išvardintų variantų, asmuo dėl pavėžėjimo gali kreiptis į savivaldybės administraciją. Atvykus į vietą žmogui nebus galima išlipti iš automobilio ar atidaryti lango. Būtina su savimi turėti asmens dokumentą ir ant A4 formato popieriaus lapo užrašytą mobiliojo telefono numerį. Jį reikės parodyti koordinatoriui, kad su atvykusiuoju būtų galima susisiekti ir patikrinti duomenis.

Paėmus tepinėlį, žmogus turės važiuoti namo, izoliuotis ir laukti tyrimo rezultato, kuris bus praneštas trumpąja sms žinute. Duomenys apie testo atsakymą yra įkeliami ir į e. sveikatos sistemą. Gavus teigiamą testo rezultatą, būtina tęsti izoliaciją, kreiptis į savo šeimos gydytoją ir vykdyti visus jo nurodymus.

Šiuo metu tyrimai atliekami vienuolikoje laboratorijų. NVSPL, Santaros klinikose, Kauno klinikose, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) laboratorijoje, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) laboratorijoje. Taip pat jau validuotos ir tyrimus atlieka UAB „Baltic Medics“, UAB „Diagnostikos laboratorija“, UAB „Medicina practica laboratorija“ ir UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“.

Iki šiol iš viso ėminių dėl įtariamo koronaviruso ištirta 27807, pirmadienį – 2208.