Pasak velionio mamos Taisos Uspanovos, kovo 22 d. jos sūnus ruošėsi vykti į darbą. Tačiau autobuso stotelėje buvo užpultas ir sulaikytas asmenų, savo veidus dengusių kaukėmis. Teigiama, kad tai buvo Rusijos saugumo pajėgos.

Netrukus po to, jau būdamas apklausoje, čečėnas paskambino savo žmonai ir pranešė, kas vyksta. Moteris norėjo vykti pas savo vyrą, tačiau jis prašė to nedaryti.

„Jie nieko prieš mane neturi“, – tikino A. Uspanovas. Vis dėlto vėliau jis žmonai perskambino ir paprašė atvažiuoti jo pasiimti. A. Uspanovas jai prasitarė, kad su Rusijos saugumo pajėgomis buvo nemandagus.

Žmona į policiją atvyko po dviejų valandų. Rusijos saugumo pajėgos moteriai pasakė, kad jos vyro nebėra tarp gyvųjų. „Neseniai kalbėjausi su juo telefonu“, – tądien tarstelėjo moteris. Tada policijos pareigūnas jai atsakė: „Kalbėjaisi, bet nebesikalbėsi“.

Čečėnijos opozicinio judėjimo „1ADAT“ duomenimis, Rusijos saugumo pajėgos A. Uspanovą kaltino tapus išpuolio „Crocus City Hall“ bendrininku. Per apklausą čečėnui buvo sulaužyti šonkauliai ir stuburas. Ant kūno buvo matyti ir užspringimo bei smurto žymių. Tačiau nurodyta mirties priežastis – savižudybė. Manoma, kad ji tokia „siekiant nuslėpti savo nusikaltimą“. 

Velionio motina tvirtino, kad sūnus nusižudyti negalėjo, nes jis – musulmonas. Šis tikėjimas taip pasielgti draudžia.

Po išpuolio „Crocus City Hall“, Rusijos saugumo pajėgos sulaikė ataka įtariamus žmones ir juos kankino. Vienam nupjovė dalį ausies, kitą kankino elektros šoku, o trečiąjį į teismą atvežė kritinės būklės – kone be sąmonės. Dar vienas sulaikytasis teisme sėdėjo su ant kaklo užrištu plastikiniu maišeliu. Ant vyrų kūnų ir veidų matėsi mušimo žymės.

Rusijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį pareiškė, kad kovo 22 d. teroro išpuolio prieš „Crocus City Hall“ koncertų salę „pėdsakai veda į Ukrainą“. Maskva taip pat paskelbė perdavusi Kyjivui reikalavimą nedelsiant suimti ir perduoti „visus su šiuo nusikaltimu susijusius asmenis“.

Tokius kaltinimus Ukrainos saugumo tarnyba griežtai atmeta.

„Bandydama apeliuoti į tarptautinės teisės normas, į konvenciją dėl kovos su terorizmu, Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija pamiršta, kad buvo paskelbta būtent V. Putino tarptautinė paieška. Jo laukiama Hagos tribunole už ukrainiečių vaikų pagrobimą“, – Kremliaus veiksmus pakomentavo SBU.

Ukrainos saugumo tarnyba taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija, šalis agresorė, apie terorizmą Maskvoje prakalbo per antrąsias Ukrainos miesto Bučos išlaisvinimo nuo okupantų metines. 2022 m. Bučą užėmę Rusijos kareiviai masiškai žudė ukrainiečius civilius.

SBU teigia, kad Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimai yra niekiniai.

„Kokius narkotikus ar psichotropines medžiagas jie vartojo, nustatys ekspertai“, – ketvirtadienį pranešė agentūra, remdamasi tyrėjais.

Atsakomybę už daugiau kaip 140 gyvybių nusinešusią kruviną ataką prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS).

Tyrimų komitetas taip pat pranešė, kad pas įtariamuosius rasta techninės įrangos, kurios duomenų analizė parodė, kad vyrai palaikė kontaktą su ukrainiečių nacionalistais ir gavo mokėjimų. Ukraina kategoriškai neigia sąsajas su išpuoliu.

Per penktadienio vakarą surengtą išpuolį žuvo 143 žmonės ir 360 buvo sužeisti. Šeštadienį institucijos pranešė apie pirmuosius sulaikymus.

Kyla klausimų, kaip galingas šalies saugumo aparatas nesugebėjo sutrukdyti daugiausiai aukų pareikalavusios atakos Rusijoje per du dešimtmečius – net kai Vakarų šalys prieš dvi savaites viešai ir privačiai įspėjimo apie grėsmę.

„Įspūdinga mūsų saugumo tarnybų nekompetencija“, – sakė buvęs velionio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno kovos su korupcija fondo vadovas Ivanas Ždanovas.

V.Putinui, buvusiam sovietų šnipui ir kadaise dirbusiam FSB saugumo agentūros vadovu, kaltinimai žvalgybos nesėkme gali būti itin skaudūs.

Jis atėjo į valdžią paskutinę 1999 m. dieną, žadėdamas Rusijai saugumą, kai, vykstant karui Čečėnijoje, sukilėliai rengė daugybę išpuolių.

Dešimtmečius mums buvo sakoma, kad mūsų teisių apribojimas yra būtinas dėl mūsų pačių saugumo.

Pirmaisiais V. Putino prezidentavimo metais kovotojai šturmavo vieną Maskvos teatrą, paėmę įkaitais daugiau nei 900 žmonių, ir surengė Beslano mokyklos apgultį, per kurią žuvo daugiau nei 300 žmonių, daugiausia vaikų.

Naujasis prezidentas netrukus ėmė riboti rusų pilietines laisves ir pradėjo vis griežtesnį susidorojimą su savo oponentais, kurį pateisino būtinybe panaikinti terorizmo grėsmę.

„Dešimtmečius mums buvo sakoma, kad mūsų teisių apribojimas yra būtinas dėl mūsų pačių saugumo“, – savaitgalį „Telegram“ rašė I. Ždanovas.

„Tačiau teroristiniai išpuoliai nesiliauja, o FSB užsiima viskuo, išskyrus tiesiogines savo pareigas – žudo savo politinius oponentus, šnipinėja piliečius ir patraukia baudžiamojon atsakomybėn žmones, kurie nusiteikę prieš karą.“ – priekaištavo jis.

„Už šį išpuolį atsakomybė tenka tik IS. Ukraina prie to visiškai neprisidėjo“, – nurodė Baltųjų rūmų nacionalinės saugumo tarybos atstovė Adrienne Watson (Eidrien Votson), panaudodama grupuotės „Islamo valstybės“ trumpinį.

JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris) interviu televizijos ABC laidai „This Week“ pareiškė, kad nėra jokių požymių, jog Ukraina kaip nors susijusi su šia ataka.

„IS iš tikrųjų yra atsakinga už tai, kas įvyko“, – teigė ji.

Penktadienio vakarą per Maskvos priemiestyje esančioje koncertų salėje „Crocus City Hall“ surengtą teroristinį išpuolį žuvo 137 žmonės. Dar maždaug pusantro šimto žmonių sužeista.

Dėl išpuolio atsakomybę prisiėmė IS, tačiau Rusijos valdžios institucijos apie tai neužsiminė. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įvykdytą ginkluotą išpuolį pavadino barbarišku teroro aktu ir paskelbė nacionalinio gedulo dieną.

V. Putinas taip pat pareiškė, kad dėl šio išpuolio buvo suimta 11 žmonių, įskaitant keturis įtariamuosius šaulius, kurie, pasak jo, bandė pabėgti į Ukrainą.

Kyjivas griežtai paneigė bet kokias sąsajas su šia ataka, sakydamas, kad Rusija ieško dingsties suintensyvinti karą.

Nuo penktadienio IS ne kartą teigė esanti atsakinga už išpuolį, nors Rusijos pareigūnai viešai nekomentavo šių pareiškimų.

Ekstremistinės grupuotės „Amaq“ ruporas sekmadienį paskelbė beveik 90 sekundžių vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, matyti išpuolio vietoje besidarbuojantys. Subtitruose arabų kalba teigiama, kad „Amaq“ rodo „kruvinų išpuolių prieš krikščionis“ „išskirtines scenas“.

Pradžioje matomas gerai ginkluotas vyras su automatiniu šautuvu, šaudantis į koridorių, kuriame ant grindų jau guli daugybė negyvų kūnų. Tada kamera nukreipiama į vieną iš įtariamų teroristų, kuris peiliu smeigia ant žemės gulinčiam žmogui.

„Telegram“ stop kadras. 

Tada keturi vyrai kerta apleistą „Crocus City Hall“ renginių salės zoną. Įtariamų nusikaltėlių balsai įraše iškraipyti.

Arabiškuose subtitruose vienas žmogus sako: „Žudyk juos be pasigailėjimo“ ir „Mes atėjome su Dievo reikalu“.

Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos kovos su terorizmu ir ekstremizmu įstatymai nukreipti prieš Kremliaus oponentus ir Ukrainos rėmėjus, kritikai yra ypač susirūpinę dėl šio naujausio reikalavimo.

Rusijoje nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio galioja mirties bausmės moratoriumas, tačiau penktadienį po daugiausiai gyvybių per du dešimtmečius nusinešusio išpuolio šalyje pasigirdo raginimų jį atšaukti.

„Dabar kyla daug klausimų dėl mirties bausmės“, – šeštadienį sakė Valstybinės Dūmos valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ vadovas Vladimiras Vasiljevas.

„Telegram“ stop kadras.

„Ši tema neabejotinai bus giliai, profesionaliai ir iš esmės išnagrinėta. Bus priimtas sprendimas, kuris atitiks mūsų visuomenės nuotaikas ir lūkesčius“, – pridūrė jis.

Penktadienio vakarą per Maskvos priemiestyje esančioje koncertų salėje „Crocus City Hall“ surengtą teroristinį išpuolį žuvo 133 žmonės. Dar maždaug pusantro šimto žmonių sužeista.

Šeštadienį V. Putinas pareiškė, kad dėl šio išpuolio buvo suimta 11 žmonių, įskaitant keturis įtariamuosius šaulius, kurie, pasak jo, bandė pabėgti į Ukrainą.

Kyjivas griežtai paneigė bet kokias sąsajas su šia ataka, sakydamas, kad Rusija ieško dingsties suintensyvinti karą.

Nuo penktadienio grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) ne kartą teigė esanti atsakinga už išpuolį, nors Rusijos pareigūnai viešai nekomentavo šių pareiškimų.

„Telegram“ stop kadras. 

„Už terorizmą ir žmogžudystes būtina sugrąžinti mirties bausmę“, – šeštadienį teigė Valstybės Dūmos saugumo komiteto vadovo pavaduotojas Jurijus Afoninas.

Buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas po penktadienio išpuolio taip pat paragino „sunaikinti teroristus“.

„Teroristai supranta tik atsakomąjį terorą [...] mirtis už mirtį“, – penktadienį socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė D. Medvedevas.

Šį žingsnį taip pat palaiko kitos dvi V. Putinui palankios partijos.

Anksčiau buvo pranešta apie 133 žuvusius žmones.

„Įvykio vietoje rasti 137 žmonių, iš kurių trys yra vaikai, kūnai“, – sakoma Tyrimų komiteto išplatintame pareiškime.

Be to, įvykio vietoje ir automobilyje, kuriuo įtariamieji pabėgo, rasta ginklų ir šaudmenų.

Penktadienio vakarą Maskvos priemiestyje esančioje „Crocus City Hall“ koncertų salėje įvykdytas teroro aktas.

„Telegram“ stop kadras. 

Dėl išpuolio atsakomybę prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), tačiau Rusijos valdžios institucijos apie tai neužsiminė. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įvykdytą ginkluotą išpuolį pavadino barbarišku teroro aktu ir paskelbė nacionalinio gedulo dieną.

Rusijos saugumo tarnyba FSB nurodė, kad užpuolikai palaikė ryšius su žmonėmis Ukrainoje ir bandė ten pabėgti.

Kyjivas griežtai paneigė bet kokias sąsajas su šia ataka, sakydamas, kad Rusija ieško dingsties suintensyvinti karą.

ES „yra sukrėsta ir pasibaisėjusi pranešimais apie teroristinį išpuolį „Crocus City Hall“ [koncertų salėje] Maskvoje“, pareiškė bloko atstovas.

„ES smerkia bet kokius išpuolius prieš civilius gyventojus. Mūsų mintys yra su visais nukentėjusiais Rusijos piliečiais“, – pridūrė jis.

Rusijos valdžia kiek anksčiau pranešė, kad per šaudymo išpuolį koncertų salėje viename Maskvos priemiestyje žuvo mažiausiai 40 žmonių, o 100 buvo sužeisti.