Drauge – į nuotykius virtuvėje

Svarbia tinklaraščio dalimi tapo šešiametė B.Garuckės dukra Adelė. Jai gimus, pašnekovė papildė „Cukrinio avinėlio“ konceptą. Ji ėmė dalytis ne tik receptais, bet ir mamiškos kasdienybės akimirkomis ir patarimais. Atradę sau aktualių temų, prie tinklaraščio sekėjų ėmė jungtis vis daugiau žmonių. Tai nustebino Bertą – juk iš pradžių tinklaraštis buvo skirtas tik bičiuliams.

B.Garuckė nuo mažens dukrą Adelę įtraukia į maisto gamybą, nes tai, pasak jos, puikus būdas praleisti daugiau laiko kartu ir stiprinti tarpusavio ryšį.

„Gaminimo su vaiku procesas yra labai smagus, kupinas atradimų, pirmų kartų ir improvizacijos. Šis drauge praleistas laikas yra tiesiog ypatingas. Visai nesvarbu, kad kartais namai paskęsta miltų debesyse, o aplink karaliauja nemažai netvarkos, – šypsosi pašnekovė. – Man labai patinka kartu gaminti, eksperimentuoti, panirti į jaukius kvapus ir skanius atradimus. Drauge leidžiantis į šiuos nuotykius yra kur kas lengviau perduoti vaikui pomėgį maistui ir supratimą apie jį. Tikiu, kad tai – ne tik kokybiškas mudviejų laikas, kartu ugdau ir dukros savarankiškumą, pomėgį gaminti.“

Mamos ir močiutės pėdomis

Siekdama dukrai perduoti pomėgį maistui ir sveiką požiūrį į jį, B.Garuckė tęsia savo šeimos tradicijas. Pašnekovė pasakoja, kad ir jai pačiai pomėgį gaminti įskiepijo tėvai.

„Nuo pat mažens mačiau virtuvėje besisukiojančius mamą ir tėtį. Iki šiol pamenu tuos vėlyvus savaitgalio rytus, kai tėtis kepdavo mano ir sesės mėgstamus lietinius blynus su varškės padažu. Taip pat – pietus ir vakarienes, kurių metu mama vis improvizuodavo gamindama skirtingus patiekalus. Vaikystėje labai mėgau sukiotis virtuvėje kartu su tėvais. Tačiau paaugus ši meilė gaminti buvo šiek tiek pabėgusi. Ją susigrąžinau tik tapusi studente“, – šypsosi pašnekovė.

Pasak Bertos, studijų metais ji pradėjo gaminti vis dažniau ir įvairesnius patiekalus. Dažnai receptų klausdavo ir užsukę draugai. Tad vieną dieną pašnekovė nusprendė turimus receptus kaupti vienoje vietoje – virtualiojoje užrašų knygutėje.

„Pamažu pradėjęs augti sekėjų skaičius šią virtualiąją užrašų knygelę pavertė mano labai mėgstamu tinklaraščiu. Jame galima rasti ne vieną receptą, kuris mūsų šeimoje keliauja iš kartos į kartą. Šie receptai man be galo svarbūs, nes tai yra mano šeimos istorijos dalis“, – atskleidžia Berta.

Gaminimo su vaiku procesas yra labai smagus, kupinas atradimų, pirmų kartų ir improvizacijos. Šis drauge praleistas laikas yra tiesiog ypatingas.

Meniu patiems mažiausiems

Savo tinklaraštyje B.Garuckė dalijasi ne tik receptais, bet ir rankdarbių ir žaidimų vaikams idėjomis. Pasak pašnekovės, kūrybiškumą ji taip pat paveldėjo iš savo šeimos.

„Rankdarbiai ir žaidimai yra mano mamos Jolantos nuopelnas. Nuo pat mažens matydavau, kaip jos rankose atgyja įvairūs sendaikčiai. Iš paprasčiausios medžiagos mama gebėdavo sukurti gražiausių suknelių. Kiekviename namų kampelyje galėdavai rasti jos kūrybos, – atskleidžia Berta. – Kalbant apie maisto gamybą, įkvėpimo taip pat semiuosi iš mamos ir močiutės Aldonos. Man patinka patiekalai, kurie keliauja iš kartos į kartą, tad labai daug jų mano virtuvėje atgimsta iš naujo. Idėjų pasisemiu ir sekdama kitus tinklaraštininkus, skaitydama kulinarijos knygas ir žurnalus. Jų mūsų namuose gausybė – dievinu juos vartyti – man tai tarsi savotiška meditacija.“

B.Garuckė dalijasi ir vaikams skirtais linksmais receptais. Pašnekovė džiaugiasi, kad dukra Adelė nepatyrė nevalgiukės etapo ir valgo beveik viską. Tačiau tinklaraštininkė turi praktinių patarimų tėvams, kurių atžalos išrankios maistui.

„Dar laukdamasi dukrytės, skaičiau nuostabią Karen Le Billon knygą „Prancūzų vaikai valgo viską“. Šioje šalyje maisto kultas yra išties gajus, tad nemažai principų perėmiau iš šios knygos. Vaikų, kaip ir suaugusiųjų, skonis yra lavinamas. Todėl nereikia išsigąsti pamačius, kad vakarienės lėkštėje vaikas paliko brokolius ar morkas. Svarbu pamažu atžalą pratinti prie naujų skonių ir skatinti paragauti bent truputį. Gal penktą, o galbūt ir dvidešimtą kartą paragavus brokolis taps mėgstamausia daržove, – siūlo pamėginti ji. – Jei vaikas atsisako valgyti tam tikrą produktą, svarbu nepasiduoti ir kantriai jį pasiūlyti net ir dešimt kartų. Vieną dieną tikrai pasiseks! Mano vyras taip pradėjo valgyti avokadus ir mocarelą, o Adelė – morkas. Šis būdas išties veikia, tik mamoms reikia nepritrūkti kantrybės ir lėtai, bet užtikrintai formuoti šeimos valgymo kultūrą.“

Ryšys: keturios kartos – su Bertos mama ir močiute. „Mažylio istorija“ nuotr.

Anot B.Garuckės, mažiesiems ragautojams labai svarbu, kaip patiekalai patiekiami. Tad verta paimprovizuoti sukuriant žaismingus pusryčius, pietus ar vakarienę.

„Daržoves galima supjaustyti įvairiomis formelėmis, lazdelėmis ar griežinėliais, šalia jų patiekti humuso, natūralaus jogurto, varškės užtepėlių. Iš daržovių ar vaisių galima iškepti keksiukų ar blynelių, juos papuošti smaigstomomis vėliavėlėmis ar formelėmis. Neįprastai, žaismingai patiektas maistas vaikus paskatina išbandyti naujus skonius, – pataria tinklaraštininkė. – Mano nuomone, taip pat svarbu bent kartais mažuosius įtraukti į maisto ruošimą. Vaikai tikrai noriai įsitraukia, tad pietų ar vakarienės ruošimas gali tapti ne tik kokybiškai drauge praleistu laiku, bet ir pamažu skatinti mažuosius daugiau paragauti, atrasti skirtingų skonių, pamėgti gaminti.“

Bendros veiklos suartina

Berta pasakoja, kad, gimus dukrai, ji su vyru Gediminu ėmė maitintis sveikiau. Vis dėlto, bėgant laikui, suprato, kad svarbiausia yra pusiausvyra. Todėl šiandien Garuckai stengiasi dažniau rinktis sveiką, maistingą ir subalansuotą maistą, tačiau griežtai neatsisako ir ne tokių sveikų produktų ar patiekalų.

Įsibėgėjant pavasariui, tinklaraštininkė rekomenduoja gaminti daugiau įvairiausių salotų. Tai ne tik skanus, bet ir labai maistingas patiekalas, kurį ruošti galima iš įvairių šviežių pavasarinių daržovių.

„Pavasarį man patinka salotos – su skirtingais žalumynais ir daržovėmis, liesesne mėsa, sūriu, varške, lašiša. Šiltėjant orams, labiausiai mėgstu tris patiekalus, puikiai tinkančius visai šeimai. Jie neįmantrūs, bet labai skanūs. Tai iš vakaro ruošta avižinė košė su ispaninių šalavijų sėklomis, tinkanti gardiems ir maistingiems pavasario pusryčiams. Pietums ar vakarienei tiks vištienos suktinukai su mocarela ir kumpiu. Pavasario desertui galima pasigaminti lengvą kefyro tortą“, – atskleidžia ji.

Skanios ir smagios iškylos

Tinklaraštyje Berta dalijasi ir patarimais, kaip leisti laisvalaikį su vaikais. Pašnekovė džiaugiasi, kad pagaliau atėjęs pavasaris puikiai tinka veikloms tiek lauke, tiek namuose.

Artėjant Velykoms, tinklaraštininkė siūlo drauge gaminti dekoracijas, išbandyti būsimus Velykų receptus, atlikti įvairias kūrybines ir lavinančias užduotis, kuriose karaliauja margučiai ir viščiukai.

„Šiltėjant orams labai smagu leistis su vaikais į žygį. Jų galima sugalvoti pačių įvairiausių – žygiuoti pažintiniais ar miško takais, aplink ežerus ar nedidelius miestelius, kitais maršrutais. Labai smagu surengti pažintinę ekskursiją gyvenamajame ar kitame mieste, ieškant lankytinų vietų pagal žemėlapį. O kur dar iškylos! Pavasarį jos būna vienos smagiausių, nes, orams šylant, visi būname labai išsiilgę leisti laiką gamtoje, – atkreipia dėmesį B.Garuckė. – Šių iškylų metu galima kepti dešreles, gaminti dešrainius, skanauti apkeptus zefyrus, žaisti įvairiausius žaidimus. Taip pat viena mėgstamiausių mūsų šeimos pavasario veiklų lauke – lobių paieškos. Dažniausiai atspausdinu lapą su skirtingais objektais ir keliaujame visų jų surasti, o maršruto pabaigoje randame paslėptą lobį.“

Esmė: „Nebūtina veikti ką nors labai ypatinga – svarbu, kad visas dėmesys būtų skiriamas vaikui“, – įsitikinę Berta ir Gediminas. Manto Mėdžiaus / „MM Photography“ nuotr.

Pavasaris – laikas šeimai

Bertos ir Adelės pavasario dienos neprabėga be žaidimo kamuoliu. Visa Garuckų šeima laisvalaikiu žaidžia klasikinius lauko žaidimus: „Valgoma–nevalgoma“, „Gaudyk–negaudyk“ ir „Karšta bulvė“. Adelei patinka ir mamos vaikystės žaidimai „Aukšta žemė“ ar „Akla višta“. „Pavasarį smagu surengti rungčių žaidimus kieme, į kuriuos įsitraukia visa šeima – net ir seneliai“, – atskleidžia pašnekovė.

Pašnekovė pastebi, kad kartais, įsisukus į kasdienių rūpesčių ratą, sunku atrasti laiko šeimai, su vaikais nuveikti ką nors turiningo. Tad ji skatina bent 15 minučių per dieną skirti kokybiškam laikui su šeima.

„Nebūtina veikti ką nors labai ypatinga – svarbu, kad visas dėmesys būtų skiriamas vaikui. Kokybišką laiką drauge galima puikiai įtraukti į kasdienybę. Pavyzdžiui, pakviesti vaiką drauge gaminti vakarienę, sudaryti pirkinių sąrašą, palaistyti augalus ar tiesiog išeiti kartu pavedžioti šunį. Tai smulkmenos, kurios ne tik įtraukia į rutiną, bet ir leidžia smagiai ir turiningai leisti laiką drauge“, – pastebi B.Garuckė.

Iš vakaro ruošta avižinė košė su ispaninių šalavijų sėklomis

300 ml migdolų, sojų ar avižų gėrimo be cukraus,

1 bananas,

2 nedideli puodeliai ar stiklinės avižinių dribsnių,

2–3 šaukšteliai ispaninių šalavijų sėklų,

2 šaukšteliai riešutų sviesto,

2 šaukštai natūralaus jogurto,

vaisių, uogų ar riešutų papuošti.

Dubenėlyje sutrinkite bananą, suberkite avižinius dribsnius, ispaninių šalavijų sėklas, įdėkite riešutų sviestą, natūralų jogurtą, supilkite pasirinktą augalinį gėrimą be cukraus. Viską išmaišykite. Masę sudėkite į stiklinius indelius arba mažesnius dubenėlius. Palikite pernakt šaldytuve, kad išbrinktų. Jei norisi skystesnės košės, įpilkite kiek daugiau augalinio pieno. Ryte belieka pagardinti paruoštą avižinę košę mėgstamais pagardais – puikiai tinka uogos, vaisiai, riešutai, šokolado ar kokosų drožlės, džiovinti vaisiai.

Vištienos suktinukai su mocarela ir kumpiu

500 g vištienos filė,

300 g mocarelos,

100 g Parmos kumpio,

100 g vyšninių pomidorų,

kelios spalvotos nedidelės paprikos,

šiek tiek pievagrybių,

šlakelis alyvuogių aliejaus,

žiupsnis druskos su prieskoninėmis žolelėmis.

Vištienos filė perpjaukite į kelias dalis ir lengvai pamuškite. Ant kiekvieno paruošto vištienos gabalėlio dėkite mocarelos ir susukite. Suktinuką apsukite kumpio juostele. Vištienos suktinukus dėkite į kepimo indą, suberkite vyšninius pomidorus, pjaustytas paprikas ir perpus perpjautus pievagrybius. Apšlakstykite alyvuogių aliejumi, pagardinkite prieskonine druska. Kepkite 200 °C orkaitėje apie 30–40 min.

Kefyro tortas

150 g paprastų sausainių,

80 g sviesto,

500 ml kefyro,

400 ml plakamosios grietinėlės,

3 šaukštai cukraus,

4 šaukšteliai želatinos,

1 sauja šilauogių arba mėlynių,

2 šaukšteliai mėlynių uogienės.

Išlydykite sviestą vandens vonelėje. Sausainius sutrupinkite iki smulkių trupinių ir sumaišykite su sviestu. Masę dėkite į tortinę, paspauskite pirštais, kad susiformuotų pagrindas, ir įdėkite į šaldytuvą. Į puodą supilkite 200 ml grietinėlės ir suberkite cukrų – ant nedidelės kaitros šildykite grietinėlę maišydami, kol cukrus ištirps. Palikite atvėsti. Likusią grietinėlę išplakite iki standumo. Į nedidelį kiekį šalto vandens suberkite želatiną ir palikite kelias minutes, kad išbrinktų. Vėliau indą su želatina dėkite į puodą su vandeniu ir lėtai maišydami ištirpinkite želatiną. Į indą supilkite kefyrą, atvėsusią grietinėlę su cukrumi,  ištirpintą želatiną ir išplaktą grietinėlę. Atsargiai viską išmaišykite. Padalykite paruoštą masę perpus – į vieną suberkite dalį šilauogių ir supilkite ją ant paruošto torto pagrindo. Palikite 10–15 min., kad šiek tiek pastingtų, šaldytuve. Likusią kefyro ir grietinėlės masę nudažykite mėlynių uogienės skysčiu ir supilkite ant pirmojo sluoksnio. Paruoštą tortą palikite šaldytuve kelioms valandoms arba per naktį. Sustingusį tortą papuoškite šilauogėmis, kitomis mėgstamomis uogomis, mėtų lapeliais.