Apie tai sekmadienį feisbuke pranešė Varėnos rajono meras Algis Kašėta – velionė dirbo jo patarėja.

„Netekome Varėnos rajono savivaldybės mero patarėjos, A. Ramanausko-Vanago premijos laureatės Dalios Kuodytės“, – sekmadienį feisbuke pranešė A. Kašėta.

D. Kuodytė gimė 1962 metų sausio 21 dieną Kaune, Vilniaus universitete studijavo istoriją. Vėliau dirbo Kauno IX forto muziejuje, vadovavo Tremties ir rezistencijos muziejui bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, ėjo Liustracijos komisijos pirmininkės pareigas, taip pat buvo įvairių straipsnių, leidinių, knygų, dokumentų rinkinių redaktorė, sudarytoja ir bendraautorė.

2008 ir 2012 metais su Liberalų sąjūdžiu buvo išrinkta į Seimą.

Nuo 2021 metų dirbo Varėnos rajono mero A. Kašėtos patarėja.

Pernai gegužę Varėnos rajono mero potvarkiu jai buvo skirta kasmetinė Adolfo Ramanausko-Vanago premija.

Taip įvertinta jos „visuomeniškai aktuali publicistika, ugdanti visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę, istorinę atmintį, skiepijančią meilę ir ištikimybę Lietuvai“.

Buvusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė, eksparlamentarė yra penktoji šios premijos laureatė.

Pernai A. Ramanausko-Vanago premija teko partizanui Juozui Jakavoniui-Tigrui.

A. Ramanausko-Vanago premija skiriama asmenims, labiausiai pasižymėjusiems už iniciatyvas ieškant ir atrandant partizanų žuvimo, palaidojimo vietas, partizanų atminimo įamžinimą, patriotizmo ir pilietiškumo skatinimą bei rėmimą.

Aktyvus partizaninis karas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko 1944–1953 metais. Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50 tūkst. partizanų, per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų žuvo.

„Įstatymų projektai buvo rutininiai, nieko neišsiskiriantys iš kitų“, - sakė teismo posėdyje D. Kuodytė

Pasak jos, prieš Seimo posėdį frakcija aptarinėjo visus įstatymus, vienas iš jų buvo Š. Gustainio pataisa.

„Vartojimo kredito įstatymo pataisa, žinau, kad buvo Š. Gustainio frakcijoje pristatyta pataisa (...), balsavimas nieko nebuvo išskirtinis“, - teigė ji.

Nors D. Kuodytė teigė sunkiai ką prisimenanti, bet pripažino, kad pataisa sukėlė diskusijų frakcijoje ir parlamentarų nuomonės išskyrė. Pasak jos, balsavimas Seimo posėdžių salėje išsiskyrė, nes nebuvo suderinta bendra pozicija dėl šio įstatymo.

„Neprisimenu, kaip balsavau. Lyg pasirinkau nebalsuoti. Projektas kėlė abejonių. Neįmanoma prisiminti ketverių metų senumo posėdžio ir diskusijos. Nebuvo išskirtinė pataisa ir nebuvo jokio išskirtinio balsavimo. Buvo diskusija, Kęstutis Glaveckas ir Vitalijus Gailius, kurie pasisakė kritiškai apie šitą pataisą. Konkrečiai argumentų nepamenu“, - teigė ji.

Neprisimenu, kaip balsavau. Lyg pasirinkau nebalsuoti. Projektas kėlė abejonių.

Paklausta advokato Mindaugo Bliuvo, ar buvęs frakcijos lyderis Eligijus Masiulis darė kokį spaudimą dėl priimamų įstatymų, D. Kuodytė tai paneigė.

Teisėsauga įtaria, kad 2015 metais Š. Gustainis Vartojimo kredito įstatymo pataisą gavo iš buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio.

ELTA primena, kad rezonansą sukėlusioje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.

Įtariama, kad buvęs Liberalų sąjūdžio partijos tarybos narys Šarūnas Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys - daugiau nei 27 tūkst. eurų. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių. Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis - kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 - praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.

„Aš manau, kad vadovybė visiškai susimovė, ir nepanašu, kad ruošiasi pripažinti savo klaidas. Priėmė sprendimus, dėl kurių suskaldė partiją, neteko Vilniaus, prisidirbo Klaipėdoj, dabar, panašu, kad nori pakenkti, sąmoningai ar nesąmoningai, pačiai Varėnai“, – BNS motyvus palikti partiją įvardijo D. Kuodytė.

„Manau, kad visa tai, kas dabar vyksta, veda į susinaikinimą, nepaisant komjaunuoliško šūkčiojimo apie pergales. Deja, aš taip matau situaciją ir priimu tokius sprendimus“, – teigė buvusi parlamentarė.

Aš manau, kad vadovybė visiškai susimovė, ir nepanašu, kad ruošiasi pripažinti savo klaidas.

Klausiama, ar ketina prisijungti prie Liberalų sąjūdį palikusių buvusių partiečių kuriamos naujos politinės jėgos, D. Kuodytė sakė apie tai dar negalvojusi.

Dalis liberalų partiją paliko vadovybei uždraudus savivaldos rinkimuose dalyvauti ne partiniais sąrašais, o subūrus visuomeninį komitetą. Dėl šio konflikto partiją paliko jos buvęs lyderis Vilniaus meras Remigijus Šimašius, parlamentarė Aušrinė Armonaitė.

Su visuomeniniu rinkimų komitetu, o ne partijos sąrašu, rinkimuose dalyvavo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Varėnos meras Algis Kašėta. Jie abu pirmaudami pateko į antrąjį mero rinkimų turą.

E. Gentvilas: ne laikas ir ne vieta rautis plaukus

Pastarosiomis dienomis Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis išgyvena ne pačias ramiausias dienas: po partijos lyderių pozityviai vertinamų savivaldos rinkimų mažėja partijos frakcija Seime, o apie pasitraukimą iš partijos pareiškė ir ilgametė liberalė, buvusi Seimo narė D.  Kuodytė.

Partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas, komentuodamas pastarųjų dienų įvykius, pripažįsta, kad kurį laiką frakcija bus silpnesnė, bet tikisi, kad ateinančių rinkimų metu pavyks ją atkurti.

„Dėl Vitalijaus Gailiaus ar dėl Ričardo Juškos, kuris, manau, irgi taps Jurbarko meru, gaila, bet aš tikiuosi, kad mes ten turėsime Seimo narius liberalus po pakartotinių rinkimų. Kadangi liberalai stiprūs tiek Joniškyje ir Jurbarke, kažkaip sugebėsime konsoliduotis, tik kurį laiką neturėsime frakcijos narių“, - teigė E. Gentvilas.

Partijos frakciją Seime praretinusiuose savivaldos rinkimuose E. Gentvilas įžvelgia ir teigiamų ženklų.

„Tais, kurie laimi, ypač V. Gailiumi, - jis laimėjo pirmame ture, - mes turime didžiuotis, jie padėjo partijai. Dabar rautis plaukus tikrai ne laikas ir ne vieta, nes mes turime pasidžiaugti jų pergale. O kad kuriam laikui prarandame porą frakcijos narių, ką darysi. Man lygiai taip pat gaila Arūno Gelūno išėjimo, bet aš sakau, kad ir Andrius Mazuronis mums tinka. Juk jis yra buvęs mūsų frakcijos narys praeitoje kadencijoje“, - apie pasikeitimus frakcijoje pasakojo partijos pirmininkas.

E. Gentvilas nesureikšmina fakto, kad A. Mazuronis savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo komiteto, o ne Liberalų sąjūdžio sąraše.

„Jis nepasitraukė iš partijos tiesiogiai. Kadangi jis dalyvavo rinkimuose komitete, jo narystė partijoje yra automatiškai sustabdoma. Jis tą žinojo ir išvadų kažkokių aš tikrai nenoriu daryti“, - komentavo liberalas.

Sumaišties į situaciją įnešė ir D. Kuodytės sprendimas trauktis iš partijos. E. Gentvilas teigė, kad buvusios bendražygės apsisprendimas nesignalizuoja apie naują krizę partijos viduje.

„Daliai Kuodytei atrodo, kad čia kažką Gentvilas neteisingai padarė. Man atrodo, kad tie, kurie nutarė kurti kitą partiją vietoj mūsų, turėjo savo tikslus ir Dalia Kuodytė tuos tikslus palaiko“, - paaiškino parlamentaras.

Sekmadienį vykusiose savivaldos rinkimuose liberalų frakcijos narys R. Juška pateko į antrąjį rinkimų turą kovoje dėl Jurbarko mero posto. Tuo tarpu Seimo narys V. Gailius Joniškyje jau pirmame ture laimėjo tiesioginius merų rinkimus.

Seimą palikti ketina ir A. Gelūnas. Jis laimėjo Lietuvos dailės muziejaus vadovo konkursą. Jo vietą parlamente turėtų užimti A. Mazuronis.

Seimo valdyba neišleido Liberalų sąjūdžio atstovės Dalios Kuodytės į Armėniją dalyvauti konferencijoje apie genocidą.

Seimo vadovybė sako, jog toks sprendimas priimtas taupant lėšas, tuo tarpu D.Kuodytė stebisi: į Afriką keliauti lėšų yra, bet į Armėniją – negalima.

„Tai rimtas renginys, man labai gaila, kad neišleido, ką darysi. Tai reginys, skirtas genocidų prevencijai pasaulyje, dalyvaus Izraelio, JAV mokslininkai, kvietimas buvo vardinis, atsiųstas Armėnijos parlamento spikerio ir užsienio reikalų ministro. Jei ignoruojami tokie kvietimai, ką galiu daugiau pakomentuoti“, – BNS sakė D.Kuodytė.

Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė sakė, jog vienintelis tokio Seimo valdybos šią savaitę sprendimo motyvas – lėšų taupymas.

„Ne tik D.Kuodytės neišleidom, ir kitų Seimo narių, nes prašė iš nenumatytų lėšų, o nenumatytos lėšos yra ant ribos, o dar tik trys mėnesiai praėję, todėl valdyba tokį sprendimą priėmė. Lėšos nenumatytoms komandiruotėms yra skiriamos svarbiems, specifiniams atvejams, komitetas nesutiko dengti iš savo lėšų, todėl nėra kuo dengti“, – BNS sakė L.Graužinienė.

„Komitetas atsisakė dengti, nes nusprendė, kad tai nėra jo kompetencija. Bet tai ne argumentas, kad lėšos senka, į Afriką galima, o į Armėniją – ne, čia ne argumentas“, – sakė D.Kuodytė, tačiau nesiėmė svarstyti, kokios tikrosios priežastys, užkirtusios kelią jai į Armėniją, kur balandžio pabaigoje rengiamas tarptautinis forumas tema „Prieš genocido nusikaltimą“.

Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Vydas Gedvilas BNS irgi tvirtino, jog vienintelis argumentas, kodėl parlamentarės komandiruotei nepritarta – lėšų taupymas. Tuo tarpu pernai, kai kelių parlamentarų prašymas siųsti juos į analogišką renginį buvo atmestas, V.Gedvilas pripažino, kad sprendimą lėmė ir „klausimo jautrumas“.

Pernai prašymą dėl komandiruotės į Armėniją, forumą „Prieš genocido nusikaltimą“, buvo įteikę D.Kuodytė ir dar du Tarpparlamentinės grupės su Armėnija atstovai. Seimo valdyba klausimą svarstė dukart ir abu – atmetė.

Forumas Armėnijoje rengiamas minint armėnų žudynes Osmanų imperijoje Pirmojo pasaulinio karo metu. Anot Armėnijos, 1915-1917 metais nužudyta pusantro milijono žmonių, ir dauguma istorikų teigia, kad buvo vykdytas sąmoningas genocidas.

Lietuvos Seimas 2005 metais rezoliucijoje pripažino, kad Osmanų imperijoje buvo vykdytas „armėnų tautos genocidas“, tačiau pasaulio valstybių diplomatijos vadovai vengia šio termino, kurį griežtai kritikuoja Turkija.

Turkija atmeta genocido terminą argumentuodama, kad per konfliktą žuvo iki pusės milijono armėnų ir panašiai tiek pat turkų.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui priklausantys parlamentarai nesutaria, ar trečiadienį komitete baigtas svarstyti naujasis Darbo kodeksas tikrai padės liberalizuoti darbo santykius.

Komiteto vadovė socialdemokratė Kristina Miškinienė BNS teigė, kad siūlomi pakeitimai darbo santykius padarys lankstesnius tik iš dalies. Anot jos, įvertinti komiteto patobulintą projektą bus galima šiek tiek vėliau, kai bus parengta galutinė jo versija.

„Liberalizuos, bet ne tiek, kiek norėta (...) Vertinu jį kaip labiau subalansuotą, gina daug ir darbuotojų, ir darbdavių interesų. Atsižvelgta į pasiūlymus darbuotojams išlaikyti daug tų garantijų, kurios yra ir dabar, kad jos būtų didesnės“, - BNS sakė K.Miškinienė.

Tuo tarpu konservatorius Rimantas Jonas Dagys komiteto posėdyje trečiadienį tvirtino, kad naujojo Darbo kodekso projektas yra „antiprofsąjunginis ir nukreiptas prieš darbo žmogų“.

„Naikinantis profesines sąjungas ir kolektyvines sutartis, sumažinantis socialines garantijas vaikus auginančioms motinoms. Tokiam Darbo kodekso variantui pritarti negaliu, jis iš esmės jokių lankstesnių darbo santykių nesukuria, tik chaosą, kuriame paskęsta geros nuostatos“, - teigė R.J.Dagys.

Liberalsąjūdietė Dalia Kuodytė taip pat pripažino, kad darbo santykių lankstumo naujame projekte nėra.

„Teks (Seimo - BNS) plenarinių posėdžių salėje įtikinėti, kad lankstūs darbo santykiai yra tas kelias, kuriuo turime eiti“, - komiteto posėdyje teigė D.Kuodytė.

„Tvarkiečio“ Algimanto Dumbravos teigimu, naujojo Darbo kodekso variantas, kuriam pritarė komitetas, bus palankesnis darbdaviams - jie galės su mažesnėmis išlaidomis atleisti darbuotojus.

„Jie turės prisidėti prie specialaus fondo išlaikymo (mokėti 0,3-1 proc. darbo užmokesčio fondo dydžio įmokas - BNS), bet jiems iš to bus nauda“, - BNS teigė A.Dumbrava.

Pasak jo, gerai, kad projekte numatyta daugiau naujų darbo sutarčių formos, pavyzdžiui, atsiskaitymai pagal kvitus.

„Tikiuosi, kad tai ištrauks tam tikrą žmonių dalį iš šešėlio ir mokės mokesčius“, - sakė A.Dumbrava.

Tačiau parlamentaras pabrėžė, kad jo netenkina kodekse suformuotas profesinių sąjungų ir darbo tarybų vaidmuo.

„Mane baugina profsąjungų likimas ir darbo tarybos, nes dažnai sakoma, kad jos ne darbuotojams atstovaus, o bus darbdavių parankiniai ir sumažins iki minimumo profsąjungų vaidmenį“, - tvirtino A.Dumbrava.

Pasak „darbiečio“ Mečislovo Zaščiurinsko, naujasis Darbo kodeksas leis darbdaviams lengviau atleisti žmones iš darbo, o su atleidimais susijusios išlaidos, įskaitant darbuotojų socialines garantijas, bus perkeltos ant valstybės pečių.

„Mes užtikrinome pakankamą darbo santykių lankstumą per jų saugumą“, - BNS teigė M.Zaščiurinskas.

Darbdavius atstovaujanti „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė BNS tvirtino, kad ji galutiniu projekto variantu iš esmės yra patenkinta, tačiau pabrėžė, kad dar analizuos, ar yra išlaikytas balansas tarp abiejų pusių - darbuotojų ir darbdavių teisų ir pareigų.

„Teigiamų pokyčių yra, pavyzdžiui, įspėjimų apie atleidimus ir išmokų terminai sutrumpinti. Sakyti, kad svarstymuose laikas buvo praleistas be reikalo, negalima“, - BNS sakė R.Skyrienė.

Ji nesutinka, kad į Ilgalaikio darbo išmokų fondą, iš kurio būtų mokamos kompensacijos ilgai pas vieną darbdavį dirbusiems atleistiems darbuotojams, įmokas mokėtų tik darbdaviai.

„Turėtų būti dalis „Sodros“ įmokos naudojama šioms išmokoms“, - teigė R.Skyrienė.

Už ilgalaikį darbą vienoje darbovietėje bei sunkias darbo sąlygas siūloma ir ateityje, kaip ir dabar, suteikti darbuotojams papildomų atostogų, o jų skyrimo tvarką nustatytų Vyriausybė, o ne darbdaviai ir darbuotojai kolektyvinėse sutartyse. Taip pat nustatyti nauji Trišalės tarybos formavimo bei darbuotojų padarytos žalos darbdaviui atlyginimo principai.

Komitetas nesutiko, kad darbuotojui atsisakius dirbti už sumažintą darbo užmokestį be ekonominio pagrindimo, jį darbdavys galėtų atleistas. Tačiau komitetas sutiko, kad liberalesnės darbo sutarties sąlygos ateityje būtų tiems, kas gautų didesnį nei dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio - 1470 eurų - atlyginimą.

Be darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva atleidžiamiems darbuotojams priklausančias išmokas siūloma susieti su jų nepertraukiamu stažu toje darbovietėje, o greitai - per penkias darbo dienas darbdavių atleidžiami darbuotojai turėtų gauti 6 atlyginimų dydžio kompensaciją.

Komitetas nutarė, kad nuo 5 iki 10 metų vienoje darbovietėje išdirbusiems žmonėms jų atleidimo atveju būtų išmokama 1 mėnesio darbuotojo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, turintiems 10-20 metų darbo stažą - 2 mėnesių, o išdirbusiems daugiau kaip 20 metų – 3 mėnesių išmoka. Šios išmokos būtų mokamos iš specialaus Ilgalaikio darbo išmokų fondo, kurio steigimui komitetas iš esmės yra pritaręs, tačiau jo veiklą reglamentuojančio įstatymo projekto dar nesvarstė.

Be to, darbdavys atleidžiamam darbuotojui, kuris bus pas jį išdirbęs ilgiau negu 1 metus, turėtų išmokėti 2 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, o jei darbo santykiai tęstųsi trumpiau negu 1 metus – 0,5 vidutinio atlyginimo dydžio išeitinę išmoką.

Darbdaviui nevykdant darbo ginčų komisijos arba teismo įpareigojimų, ateityje jis galėtų būti baudžiamas iki 500 eurų bauda. Dabar tokia bauda nėra numatyta.

Ateityje siūloma dirbti iki 180 valandų viršvalandžių per metus - 60 valandų daugiau nei dabar, o už juos, skirtingai nei šiuo metu, būtų mokama papildomai.

Komitetas siūlo palikti vadinamuosius „mamadienius“ ir „tėvadienius“, nors tam darbdaviai priešinasi.

Komitetas pritarė, kad kolektyvinėse derybose darbuotojams galėtų atstovauti tik profesinės sąjungos ir kad galiotų atskiras Profesinių sąjungų įstatymas. Nepriklausančių profesinei sąjungai darbuotojų interesus gintų darbo tarybos arba darbuotojų įgaliotiniai.

Ateityje siūloma švenčių dieną dirbti tik su darbuotojo sutikimu. Išimtys būtų taikomos tada, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar dėl kitokios darbo švenčių dienomis tvarkos būtų susitarta kolektyvinėje sutartyje.

Terminuotos darbo sutartys nuolatiniam darbui ateityje galės būti sudaromos, jeigu dėl to bus sutarta kolektyvinėje sutartyje - tokios sutartys galės būti sudaromos tik su penktadaliu įmonės darbuotojų. Terminuota darbo sutartis galėtų būti sudaroma ne ilgiau negu penkeriems metams - kaip ir dabar.  

Naujojo Darbo kodekso projekte numatyta įteisinti septynių rūšių darbo sutartis - neterminuoto, terminuoto, laikinojo, pameistrystės, projektinio, darbo vietos dalijimosi darbo sutartis bei darbo keliems darbdaviams sutartį.

Naujojo Darbo kodekso pataisos yra tik dalis socialinio modelio. Kita dalis - „Sodros“ pertvarką numatančių įstatymų pakeitimai, tačiau jų komitetas dar neapsvarstė.

Sausio 12 d. prie Vilniaus televizijos bokšto vilniečiai iš 1000 degančių žvakučių sudėlios Laisvės angelą. Akcijos iniciatorė Seimo narė Dalia Kuodytė sako, jog šiuo veiksmu siekiama sutelkti žmones Lietuvių tautos solidarumo pergalei atminti.

„Sausio 13-oji mums primena ne tik apie tai, kokia trapi gali būti valstybės laisvė. Bet visų pirma apie tai, kokia jėga yra išvien veikianti tauta. Laisvės angelas – simbolinis veiksmas, kuriuo siekiame sutelkti žmones švęsti Lietuvių tautos solidarumo pergalę prieš okupantą bei atminti Laisvės gynėjus“, - sako D. Kuodytė.

Kviečiame dalyvauti akcijoje, kuri vyks sausio 12 d. 17 val. prie Vilniaus televizijos bokšto, aikštelėje prie įėjimo į televizijos bokštą.

Seimo narės liberalės Dalios Kuodytės biuro pastatas vėl išpieštas aerozoliniais dažais.

Policijos departamentas informavo, kad Bendrajame pagalbos centre trečiadienį 13.31 val. gautas D.Kuodytės padėjėjo pranešimas, jog Fabijoniškių mikrorajone, L.Giros gatvėje, aerozoliniais dažais buvo išpieštas langas. Nuostolis nustatomas.

Nuo vandalų išpuolių D.Kuodytės biuras nukenčia jau trečią kartą - pastarąjį kartą biuro pastato sieną nežinomi asmenys aerozoliniais dažais subjaurojo rugpjūčio viduryje.

Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato viršininkas Gediminas Šarauskas BNS sakė, kad policija žada skirti didesnį dėmesį parlamentarės biurui, nes ji nukenčia ne pirmą kartą.

Dėl pirmojo išterliojimo, kuris vertinamas kaip įžeidžiančio pobūdžio, atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą. Įtariamieji kol kas nenustatyti.

Parlamentarė anksčiau tikino neįtarianti, kas tai galėjo padaryti, jokių grasinimų nebuvo sulaukusi.

Prieš metus taip pat buvo paliktas užrašas ant šio pastato sienos.

„Būna tų ištepliojimų - tepliojamos ir transporto priemonės - autobusai, troleibusai, blogas reiškinys grafičiai“, - BNS sakė komisariato vadovas.

Parlamentarės padėjėjas Benediktas Krasniauskas BNS sakė, kad buvo ruošiamasi uždažyti rugpjūčio viduryje aptiktą terlionę, tačiau ant pastato buvo rastas dar vienas piešinys.

„Dalia žmogus draugiškas, tolerantiškas ir priešų neturi. Mus keista, kad per nepilnas tris savaites vėl įvyksta. Galvojame apie vaizdo kameras“, - sakė B.Krasniauskas. Jis įtaria, kad pastatą bjauroja grafičius mėgstantis jaunimas. Greta esančių daugiaaukščių sienos jų išvengia.

Vilniuje nežinomi asmenys ant Seimo narės Dalios Kuodytės biuro pastato aerozoliniais dažais nupiešė gyvatę.

Fabijoniškių rajone, L. Giros gatvėje apgadintą biuro sieną ir langų žaliuzes po nakties ketvirtadienį pastebėjo parlamentarės padėjėjas. Jis apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui.

Parlamentarė nebuvo linkusi gilintis į nemalonų incidentą ir sako neįtarianti, kas tai galėjo padaryti, jokių grasinimų nebuvo sulaukusi.

„Neturiu jokių komentarų, nežinau, nieko nemačiau, reikės nuvalyti ir tiek. Nenoriu gilintis į chuliganų reikalus ir daryti istorijas“, - BNS penktadienį sakė D.Kuodytė.

Prieš metus taip pat buvo subjaurota parlamentarės biuro siena - buvo paliktas užrašas.

Įvykį tiria policija.

Seimas antradienį nusprendė, kad duomenys apie prisipažinusius buvusius sovietų specialiosios tarnybos KGB bendradarbius bus slapta saugomi 75 metus. Už tokį įstatymą balsavo 80 parlamentarų, prieš buvo 12, susilaikė 17 Seimo narių.

Projektą inicijavusi Vyriausybė siūlė prisipažinusius įslaptinti visam laikui, bet šią nuostatą pakeitė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Komitetas atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į kitų NATO valstybių praktiką, informacija negali būti įslaptinama neribotam laikui, o ilgiausias įstatyme numatytas informacijos įslaptinimo terminas - 75 metai. Komitetas taip pat pažymi, kad įslaptinimo terminas pagal galiojančius teisės aktus gali būti pratęstas.

Pataisų šalininkai pabrėžė, kad prisipažinusiems slaptumą yra garantavusi valstybė, o jų paskelbimas būtų naudingas Rusijos slaptosioms tarnyboms.

„Būkime garbingi prieš tuos žmones, kurie patikėjo valstybe, kurie pripažino savo klaidą ir nesulyginkime jų su tais, kurie paniekino mūsų valstybę, ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių valstybei netapo žinomas jų bendradarbiavimo su šia sovietų struktūra faktas. Jauskime atsakomybę už valstybės duotus įsipareigojimus“, - sakė liberalas Vitalijus Gailius.

Konservatorius Arvydas Anušauskas sakė, kad „didžiausia FSB sėkmė būtų žinoti tuos žmones, kurie savo laiku atsisakė bendradarbiauti su KGB ir užpildė Valstybės saugumo departamento parengtas anketas“.

„Aš neginu slapto bendradarbiavimo fakto, tačiau įstatymo principai, kurie buvo įdėti savo laiku prieš 15 metų į įstatymą, buvo tokie, kad šis įstatymas neliečia pretenduojančių eiti į politiką, į teisėjus, į prokurorus, į prezidentus, į ministrus, t.y. jokia apsauga jiems netaikoma. Dažnai spekuliuojama, kad yra žmonės (slapti prisipažinę bendradarbiai), kurie vaizduoja patriotus ir sėdi politikoj, šiuo atveju tai žmonės, kurių politikoje ir nėra, tai dažniausiai eiliniai mūsų piliečiai, kurie savo laiku prisiėmė tam tikrą atsakomybę ir informavo apie tuos žmones, kurie dirbo KGB, apie jų metodus, informavo, jei su jais mėgino susisiekti dabartinės Rusijos slaptosios tarnybos, ir buvo ne vienas toks atvejis“, - kalbėjo A.Anušauskas.

Socialdemokratas Algirdas Sysas su tuo nesutiko, teigdamas, jog su šalies nepriklausomybe daugelis gyventojų turėjo savo lūkesčių, bet ne visi jie išsipildė - kodėl tada esą reikėtų ginti prisipažinusių bendradarbiu lūkesčius likti nežinomais. Jis teigė norintis „žinoti tuos žmones, kad jie šiandien nevaidintų herojų“.

„Atsakydamas apie lūkesčius, aš manau, kad prieš 25 metus daugelis lietuvių patikėjo labai gražiais lūkesčiais, ne visus tuos lūkesčius valstybė įvykdė, todėl mes pirmaujame pagal emigravusių žmonių skaičių iš Lietuvos. Kažkodėl mes pamirštame tuos lūkesčius, bet pradedame galvoti apie labai mažos grupės žmonių, kurie gal suklydo pasirašydami bendradarbiavimą su KGB, bet praėjo 25 metai. Aš nelaikau jokio pykčio tiems žmonėms,bet aš noriu žinoti tuos žmones, kad jie šiandien nevaidintų herojų, nevaidintų patriotų“, - sakė A.Sysas.

„Tikrai niekada negalvojau, kad turėsiu ginti slapta bendradarbiavusius su KGB asmenis nuo socialdemokratų“, - replikavo liberalė Dalia Kuodytė, buvusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė. „Tai, kas šiandien kalbama, tikrai laikyčiau nesusipratimu. Kai buvo priimamas šitas įstatymas, nebuvo kalbama apie jokią galimybę išslaptinti šiuos asmenis, jiems buvo pasakyta vienareikšmiškai - ateikit, prisipažinkit ir valstybė saugos jus nuo informacijos viešinimo ir kitų valstybių įtakų“.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Zbignevas Jedinskis teigė, kad prisipažinimo faktas „dabar nieko nereiškia“. „Būdami įslaptintais, kai visuomenė apie juos nežino, jie gali būti šantažuojami ne tik vidaus politikų, bet ir iš išorės. Tie žmonės yra potencialūs valstybės kenkėjai, ir kas gali garantuoti, kad jie iki šiol nėra kaimyninės valstybės agentai“, - sakė Z.Jedinskis.

Iki šiol įstatymas numatė, kad prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių duomenys įslaptinami, tačiau šiemet sueina terminas, kai jų byloms baigia galioti slaptumo žyma.

Valdančiosios koalicijos politinė taryba prieš kurį laiką svarstė galimybę paviešinti asmenis, kurie prisipažino slapta bendradarbiavę su sovietų saugumu, bet idėjos atsisakyta.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys. Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940-1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.