Kokios tos reakcijos ir ar jos neturi tikimybės virsti technologiniais incidentais pasakojo buvęs „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas.

– Negaliu tiksliai pakomentuoti, kiek rusai turi galimybių kištis į valdymo sistemą. Manau, kad yra tokių galimybių, bet taip pat galvoju, kad mūsų sistemų operatoriai tam ruošiasi jau daug metų ir yra susidėlioję tam tikrus saugiklius. Visada egzistuoja tokia galimybė, bet kadangi sistema yra sujungta, tai bet koks bandymas daryti kažką blogo mūsų regione gali turėti pasekmių ir visoje sistemoje. Manau, kad tai irgi argumentas.

– Mes jau esame darę bandymą. Dirbome izoliuotu režimu, kai buvome visiškai atsijungę nuo BRELL žiedo, tai gal jokio pavojaus Lietuvai ir nėra, bet kaip dėl latvių ir estų? Jie tarsi visada vėluodavo daryti tam tikrus darbus, jiems buvo prikišama, kad jūs dar nepadarėte to, nepadarėte ano, o sinchronizuotis su Vakarų Europa visi nori kuo greičiau. Kokį pavojų tai galėtų sukelti mūsų kaimynams?

– Visada vyko diskusija apie tai, kada šalys jau bus pasiruošusios atsijungti nuo BRELL bei sinchronizuotis su Vakarų puse. Tam buvo daroma daug studijų, analizių, namų darbų. Prisiminkime, kad latviai su estais nesutiko ankstinti termino, manau, visa tai rodo, kad jie yra pasirengę vertinti reikalo techninę pusę, pasiruošę ir tam salos veikimo scenarijui, ką Lietuva išbandė. Neabejoju, kad tiek latviai, tiek estai modeliavo scenarijus ir darė tokius mini bandymus. Tiesa, tas bendras bandymas vyks tik kitais metais, bet kadangi procesas taip ilgai vyko ir tam atsakingai buvo ruoštasi, manau, kad kažkokio labai neigiamo scenarijaus rizika – nedidelė. Aišku, pats pokytis didžiulis. Mes atsijungėme nuo vienos sistemos ir dar turime prisijungti į kitą. Daug atsakomybės, daug techninių dalykų, kuriuos reikia įsivertinti, kurie turi įvykti. Suprantu ir tam tikrą įtampą, ir tą rizikos vertinimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip patys rusai pasirengę dėl Baltijos šalių atsijungimo? Kremlius dabar visą dėmesį yra nukreipęs į karą Ukrainoje ir mes matome, kad pradeda šlubuoti ne tik ekonomika, bet ir griūti inžinerija. O stabilumas elektros sistemoje tiesiog yra būtinas saugiam atominių elektrinių darbui, veikimui. Ar jums dėl to yra kažkiek neramu?

Neabejoju, kad tiek latviai, tiek estai modeliavo scenarijus ir darė tokius mini bandymus.

– Neypatingai. Atominės elektrinės turi savo saugumo sistemas, kurios, esant nenumatytai situacijai, tiesiog jas atjungs, sustabdys. Ta sistema – didelė. Ji tikrai turi resursus veikti ir atsijungus Baltijos šalims. Nuo to laiko, kai Baltijos šalys pradėjo ruoštis atsijungimui, rusai darė savo namų darbus ir vertino. Kalbu ne apie politinius dalykus, o labiau apie techninius. Dėl bendros jų būklės, taip, tikiu, kad ir energetikos sistema neblizga, ir turime įvairių problemų, bet pats atsijungimo faktas nėra kažkas netikėto ar labai naujo. Tam buvo ruoštasi ir, manau, kad jis turėtų įvykti pakankamai planuotai. 

– Turime ir Astravo atominę elektrinę, kuri Vilniui – didžiausias galvos skausmas. Jeigu rusai susitvarkys, kokia situacija Baltarusijoje? 

– Baltarusijos Astravo projektas nuo pradžių buvo prastas. Nebuvo skiriama pakankamai dėmesio nei jo skaidrumui, nei saugumui. Tai tam tikra juoda dėžė. Manau, kad Baltarusija ir toliau liks bendroje sistemoje su Rusija, kuri turi labai daug įvairių įrenginių, yra inžineriškai suplanuota ir turėtų tęsti savo veiklą. Astravo saugumas, kaip ir iki šiol, mums išlieka didžiulis nerimo ir rizikos dalykas.

„Prezentacija tikrai graži, viršelio nuotrauka taip pat, tačiau iš esmės tai tėra pjaras, realaus turinio jokio nėra. Tą braižą mes jau matėme – paskelbiama didžioji naujiena, o vėliau susiduriame su įgyvendinimu. Bet šiuo atveju ir ta naujiena nėra didžioji, nes du trečdaliai numatytų lėšų jau buvo suplanuotos anksčiau, o naujas trečdalis teks toms pačios sritims, kaip ir senos“, – BNS sakė D. Misiūnas.

„Tai dar viena strategija, kuri ir liks skambia strategija. Ją galime dėti į lentyną, kurioje tokių strategijų jau turime daug“, – pridūrė jis.

Pasak D. Misiūno, pačioje strategijoje įžvelgti kažkokių naujų dalykų yra labai sunku, nes apie panašius planus ir permainas kalbama jau ne vienerius metus.

Bet šiuo atveju ir ta naujiena nėra didžioji, nes du trečdaliai numatytų lėšų jau buvo suplanuotos anksčiau, o naujas trečdalis teks toms pačios sritims, kaip ir senos.

„Girdime tuos pačius raktinius žodžius, kaip ir anksčiau, tikrai čia nėra nieko naujo, eterio užpildymas ir tiek. Neramina tai, kad mes leisime dar daugiau pasiskolintų pinigų. Tos investicijos turi šalutinį efektą – kas bus sukurta, tą vėliau reikės išlaikyti. Bus ta pati situacija, kurią dabar turime su Europos Sąjungos lėšomis finansuojamais vandentiekio ir kanalizacijos projektais“, – pabrėžė D. Misiūnas.

Finansų ministras Vilius Šapoka antradienį pranešė, kad į Lietuvos ekonomiką po koronaviruso krizės per pusantrų metų planuojama investuoti 6,3 mlrd. eurų – 1,8 mlrd. eurų daugiau nei buvo numatyta anksčiau.

Plane išskirti penki prioritetai – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. Už investicijų įgyvendinimą bus atsakingos atskiros ministerijos.

Finansų ministerijos skaičiavimais, vienas pagal planą investuotas euras ilgalaikėje perspektyvoje atneš 1,88 eurų grąžą ir generuos 11,8 mlrd. eurų vertės BVP nominalia išraiška.

Šiuo etapu ministerija pateikė investicijų planą viešam aptarimui.

„Šiandieniniame pasaulyje labiau nei bet kada auga mokslo žinių, švietimo ir kritinio mąstymo poreikis. Ir būtent universitetai turėtų imtis lyderystės, priartinant mokslą prie visuomenės ir suteikiant kritiniam mąstymui reikalingų įrankių. Universitetams tenka lemiamas vaidmuo ugdant lyderius, atsidavusius visuomenės labui ir pasirengusius įveikti besikeičiančio pasaulio iššūkius“, – pranešime cituojama D. Misiūno kalba ceremonijos metu.

ISM vadovas taip pat pabrėžė asmeninės atsakomybės ir drąsos svarbą, nebijojimą išeiti iš komforto zonos, netradicinį mąstymą, rūpinimąsi visuomenės ir planetos interesais.

Rektorius teigimu, universitetai turi kelti ambicingus tikslus ir ugdyti būtent tokius – kritiškai mąstančius ir aktyvius lyderius.

Jis aukštosios mokyklos vadovo regalijas perėmė iš laikinai jai vadovavusios studijų prorektorės Viltės Auruškevičienės. Iki tol universiteto rektoriaus pareigas ėjo vienas iš jo įkūrėjų Alfredas Chmieliauskas.

Kauno technologijos universitete D. Misiūnas yra baigęs bakalauro studijas, vėliau žinias gilino Lundo universitete Švedijoje, kur įgijo daktaro laipsnį.

Daugiau kaip dešimt metų naujasis ISM vadovas dirbo įvairiose verslo organizacijose: SWECO, „Ernst&Young“, „Lietuvos energija“, pastaruosius metus vadovavo didžiausiai lietuviško kapitalo įmonei „Maxima Grupė“.

Taip pat D. Misiūnas buvo Lietuvos aukštojo mokslo tarybos narys, KTU Tarybos pirmininkas ir ISM Valdybos narys.

Rektoriumi D. Misiūnas ketverių metų kadencijai išrinktas gegužės pradžioje.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas yra pirmasis privatus universitetas Lietuvoje, įkurtas 1999 metais. Universitete vykdomos bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijos, taip pat magistrantūros programos aukščiausio lygio vadovams.

Jis aukštosios mokyklos vadovo regalijas perima iš laikinai jai vadovavusios studijų prorektorės Viltės Auruškevičienės. Iki tol universiteto rektoriaus pareigas ėjo vienas iš jo įkūrėjų Alfredas Chmieliauskas.

Kauno technologijos universitete D. Misiūnas yra baigęs bakalauro studijas, vėliau žinias gilino Lundo universitete Švedijoje, kur įgijo daktaro laipsnį.

Daugiau kaip dešimt metų naujasis ISM vadovas dirbo įvairiose verslo organizacijose: „SWECO“, „Ernst&Young“, „Lietuvos energija“, pastaruosius metus vadovavo didžiausiai lietuviško kapitalo įmonei „Maxima Grupė“.

Taip pat D. Misiūnas buvo Lietuvos aukštojo mokslo tarybos narys, KTU Tarybos pirmininkas ir ISM Valdybos narys.

Universiteto valdyba jį rektoriumi ketverių metų kadencijai išrinko gegužės pradžioje.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas yra pirmasis privatus universitetas Lietuvoje, įkurtas 1999 metais. Universitete vykdomos bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijos, taip pat magistrantūros programos aukščiausio lygio vadovams.

Kaip pranešė universitetas, universiteto valdyba antradienį pritarė, jog D. Misiūnas ketverių metų kadenciją pradėtų nuo rugpjūčio 26-osios.

„Esu dėkingas ISM Valdybai ir universiteto bendruomenei už parodytą pasitikėjimą bei galimybę ateinančius ketverius metus būti komandos dalimi. Sieksime, kad ISM taptų lankstumo, greičio, inovatyvumo ir atvirumo pavyzdžiu regione – išskirtiniu universitetu, kurio balsas girdimas akademinėje ir verslo bendruomenėje“, – pranešime teigia D. Misiūnas.

Aukštosios mokyklos valdybos pirmininkas Ramonas O'Callaghanas (Reimonas Okaliganas) tikisi, kad D. Misiūnas bus „įkvepiantis lyderis, kuris su komanda nubrėš strateginę universiteto kryptį“, taip pat užtikrins prioritetinių tikslų ir verslo plėtros darnumą bei stiprins mokslinę kompetenciją, studentų patirtį bei tarptautinę organizacijos reputaciją.

D. Misiūnas Kauno technologijos universitete baigė bakalauro studijas, vėliau savo žinias gilino Švedijos Lundo universitete, kur įgijo daktaro laipsnį. Jis daugiau kaip 10 metų dirbo skirtingose verslo organizacijose – „SWECO“, „Ernst&Young“, „Lietuvos energija“, pastaruosius metus vadovavo didžiausiai lietuviško kapitalo įmonei „Maxima Grupė“.

Jis anksčiau taip pat buvo KTU Tarybos pirmininkas ir ISM Valdybos narys, Lietuvos Aukštojo mokslo tarybos narys.

D. Misiūnas ISM rektoriaus pareigose pakeis 2018-aisiais kadenciją baigusį Alfredą Chmieliauską. Nuo pernai spalio universitetui laikinai vadovauja studijų prorektorė Viltė Auruškevičienė.

„Aš tikrai noriu tikėti, kad tai yra gandai. Tai yra visiškai nepriimtina, tai yra viena iš svarbiausių valstybės įmonių ir tai konkursinė pozicija. Turi būti skelbiamas skaidrus, viešas konkursas su atvirais reikalavimais pretendentams, kad galėtų dalyvauti kuo daugiau stiprių žmonių. Tai vieno kandidato įvardijimas, noriu tikėti, yra tik gandai (...) Tai nepriimtina, kuomet pavardė įvardijama iš anksto. Juolab tai buvęs vadovas iš labai stambios verslo grupės ir būtų deleguojamas į valstybės įmonę, tai nemanau (...) Konkursas bus ir kiekvienas jame gali dalyvauti ir mes į tai žiūrėsime rimtai“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė S. Skvernelis.

Kovo 25 dieną susisiekimo ministras Rokas Masiulis pranešė atleidžiantis A. Vaitkų iš pareigų. Jis tai motyvavo tuo, kad A. Vaitkus, dirbdamas Klaipėdos uosto vadovu, negalėtų būti objektyvus uoste veikiančių įmonių atžvilgiu.

Balandžio 9 d. „Maxima Grupės“ generalinio direktoriaus pareigose D. Misiūną pakeitė Justas Riauba. D. Misiūnas „Maxima Grupei“ vadovavo nuo 2018 m. vasario mėnesio.

Prie „Maxima grupės“ valdybos taip pat prisijungs ir „Vilniaus prekybos“ vadovas Mantas Kuncaitis, praneša bendrovė.

„Naujas karjeros etapas „Maxima grupėje“ – tai didelis įvertinimas ir dar didesnis profesinis iššūkis. Jo imuosi žinodamas, kad dirbsiu drauge su stipria, profesionalia vadovų komanda, su kuria kartu įgyvendinsime plėtros viziją. Tarp svarbiausių prioritetų išliks geriausių kainų ir apsipirkimo patirties užtikrinimas visose rinkose, pozicijų Lenkijoje stiprinimas, dėmesys darbuotojams“, – pranešime teigia J. Riauba, naujasis „Maxima Grupės“ vadovas.

J. Riauba nuo 2013 m. ėjo vadovaujančias pareigas skirtingose grupės įmonėse, atsakingose už investicijas. Prieš prisijungdamas prie „Maxima grupės“ jis koordinavo bendrovės „Metodika“ B.V. verslo plėtros projektus. „Metodika“ B.V. yra „Vilniaus prekybą“ ir „NDX Group“ kontroliuojanti Olandijos bendrovė, kartu atliekanti ir Nerijaus Numavičiaus šeimos biuro funkcijas.

„Svarbiausia akcininkų man kelta užduotis buvo parengti „Maxima grupę“ naujam veiklos ir plėtros etapui. Šiuo tikslu sėkmingai išplatinome didžiausią regione obligacijų emisiją, įsigijome ir sujungėme keletą prekybos tinklų Lenkijoje, suformavome stiprią vadovų komandą. Be to, šių metų pradžioje parengėme ir pasitvirtinome ilgalaikę grupės vystymo strategiją iki 2025 m. Planuodami tolesnį organizacijos veiklos etapą sutarėme, kad įmonei reikia naujo vadovo“, – pranešime cituojamas D. Misiūnas.

Dalius Misiūnas/A. Ufarto/Fotobanko nuotr.

„Visos komandos vardu sveikinu Justą Riaubą prisijungus prie „Maxima grupės“ ir tikiu, kad jo patirtis ir entuziazmas prisidės prie bendrovės tikslų įgyvendinimo. Taip pat dėkoju Daliui Misiūnui, kurio nuoširdaus darbo dėka grupė įgyvendino ne vieną ambicingą iniciatyvą“, – teigia „Vilniaus prekybos“ vadovas M. Kuncaitis.

Kaip teigiama pranešime, sprendimas dėl „Maxima grupės“ vadovo pasikeitimo priimtas abipusiu susitarimu, išsiskyrus požiūriui su „Vilniaus prekyba“ dėl tolesnio įmonės veiklos vystymo klausimų. Sutarta, kad tokiomis aplinkybėmis „Maxima grupės“ vairą turėtų perimti naujas vadovas.

D. Misiūnas „Maxima grupei“ vadovavo nuo 2018 m. vasario mėnesio.

Sandorį trims savaitėms „Maxima grupė“ atidėjo iki kovo 16 dienos, nes nebuvo gautas Lenkijos konkurencijos priežiūros institucijos leidimas įsigyti 100 proc. „Emperia Holding S.A.”, valdančios mažmeninės prekybos tinklą „Stokrotka“, akcijų. 

„Mes tikime tuo variantu, kad gausime tą leidimą. Tikrai esame pasiruošę bendradarbiauti ir atsakyti į visus klausimus, kad sandoris, mūsų vertinimu, tikrai neturi jokių aspektų, kur kiltų klausimų“, - žurnalistams trečiadienį teigė „Maxima grupės“ vadovas Dalius Misiūnas. 

Anot jo, kadangi terminas kartą jau buvo pratęstas, būtų galima tai padaryti ir dar kartą, tačiau tikina, kad nori, „jog nereikėtų termino pratęsti“. 

Jo teigimu, Lenkijos mastu „Stokrotkos“ įsigijimas nėra toks reikšmingas, kad prireiktų dalį parduotuvių parduoti, kaip buvo, vykdant „Iki“ ir „Rimi“ sandorį Lietuvoje. 

„Praktikoje įvairių būna scenarijų, bet vėl gi matome, kad toje situacijoje ir tas įsigijimas neturi tokio poveikio rinkai, kad reikėtų ieškoti tokių didelių kompromisų kaip čia, Lietuvos rinkoje, matėme, ir buvo sutarta dėl atskirų parduotuvių pardavimo. Nemanome, kad tai būtų kažkas apčiuopiamai didelio Lenkijoje“, - sakė jis. 

Pasak D. Misiūno, Lenkijos prekybos tinklo įsigijimas yra susijęs ne tik su siekiu plėstis, bet ir siekiant optimizuoti veiklą. 

„Mes matome, kad čia yra sinergija, ne tik finansinis įsigijimas. Galime žiūrėti, kokios naudos galime gauti iš logistikos grandinės“, - tikino jis. 

Be to, jis teigia, kad kartu su „Maximos grupės“ plėtra Lenkijoje Lietuvos gamintojai taip pat galėtų žengti į šią rinką. Anot jo, šalies verslas būtų pajėgus aprūpinti Lenkiją produkcija, tačiau konkrečiai su tiekėjais dar nesiderama, nes pirmiausiai siekiama užbaigti sandorį. 

D. Misiūnas pripažino, kad Lenkijos rinką stebi ir neatmeta galimybės dar „apsipirkti“, tačiau tikina, kad „Lenkija nėra vienintelė rinka, kurią stebime“. 

Jo teigimu, „Maxima grupė“ svarstys apie plėtrą Bulgarijoje, be to, Europoje vyksta įdomūs procesai, tad, jeigu atsirastų galimybių verslą plėsti kitose šalyse, apie tai galvotų. 

Vasario viduryje „Maxima grupė“ pranešė, kad Lenkijos bendrovės įsigijimo terminą pratęsia iki kovo 16 dienos. Investavimo sutartis su „Emperia Holding S.A.“ pasirašyta pernai lapkritį. 

Kaip buvo skelbta anksčiau, „Maxima grupė“ holdingas už vieną „Emperia Holding S.A.“ akciją siūlo 100 zlotų, o visų išleistų akcijų kaina sudaro 1,192 mlrd. zlotų (apie 283 mln. eurų). Teikiamame pasiūlyme taip pat numatyta, kad „Maxima grupė“ gali atsisakyti pirkti akcijas, jeigu į pasiūlymą atsilieps mažiau nei 66 proc. bendrovės akcininkų arba nebus įgyvendintos kitos sutartos sąlygos. 

Prekybos tinklui „Stokrotka“ Lenkijoje priklauso 436 parduotuvės, jis užima apie 20 proc. šalia namų įsikūrusių parduotuvių rinkos. Įmonėje dirba apie 8,2 tūkst. darbuotojų, jos apyvarta 2016 m. siekė 570 mln. eurų. 

Holdingas „Maxima grupė“ valdo prekybos tinklus „Maxima“ (Baltijos šalyse), „Aldik“ (Lenkijoje), „T-Market“ (Bulgarijoje) ir elektroninę maisto parduotuvę „Barbora“.

D. Misiūnas, be to, bus įmonės valdybos vicepirmininkas, vadovaus franšizės bei grupės agentavimo bendrovei „Franmax“.

„Esame didžiausia lietuviško kapitalo grupė Baltijos šalyse ir džiaugiamės galėdami pritraukti aukščiausio lygio vadovus. Tinkamų klausimų iškėlimas ir greiti, pamatuoti sprendimai – brandžios organizacijos požymiai. Daliaus įsitraukimas į komandą, jo sukaupta kompetencija ir profesionalumas taps reikšminga dalimi, siekiant tvaraus verslo vertės augimo“, – pranešime spaudai tvirtino „Maximos grupės“ valdybos pirmininkas Petras Jašinskas.

Dabartinis „Maximos grupės“ vadovas Robertas Čipkus tęs karjerą vienoje didžiausių verslo grupių „Vilniaus prekyba“ – čia jis bus valdybos narys ir verslo plėtros vadovas. Tuo metu „Franmax“ vadovaujantis Gintaras Jasinskas taps tos pačios įmonės komercijos direktoriumi.

D. Misiūnas SBA viceprezidentu tapo praėjusių metų spalio 11 dieną, o SBA baldų grupei pradėjo vadovauti gruodžio 11 dieną. Iš „Lietuvos energijos“ vadovo pareigų jis pasitraukė pernai rudenį po to, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo, atskleidžiant Finansų ministerijai pateiktą įslaptintą informaciją apie vieną iš kandidatų į „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybą. Vėliau STT tyrimą nutraukė.

„Vilniaus prekybos“ grupei priklausanti „Maximos grupė“ valdo prekybos tinklus „Maxima“ (Baltijos šalyse), „Aldik“ (Lenkijoje), „T-Market“ (Bulgarijoje) ir elektroninę parduotuvę „Barbora“. Konsoliduota grupės apyvarta pernai siekė 2,69 mlrd. eurų.

Pagrindinis „Vilniaus prekybos“ akcininkas yra Londone gyvenantis verslininkas Nerijus Numavičius.

Profesinis iššūkis

Didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Baltijos šalyse valdančios bendrovės „Maximos grupė“ vadovu skiriamas D. Misiūnas teigia, kad šį karjeros sprendimą lėmė profesiniai iššūkiai ir galimybė pasisemti naujų žinių.

D. Misiūnas nekomentuoja „Maximos grupę“ valdančios „Vilniaus prekybos“ pagrindinio akcininko Nerijaus Numavičiaus konflikto su smulkiuoju akcininku Mindaugu Marcinkevičiumi. Pastarasis grupės įmones kaltina mokesčių slėpimu.

„Profesine prasme aš tai matau kaip iššūkį, „Maximos grupė“ yra viena didžiausių įmonių Baltijos šalyse ir man kaip profesionalui tai yra įdomi galimybė ne tik panaudoti turimą patirtį ir žinias, bet ir išmokti kažką naujo“, – BNS trečiadienį sakė D. Misiūnas.

„Kitų aspektų šiai dienai aš negaliu komentuoti, mano rolė yra pakankamai aiški“, – pridūrė jis.

D. Misiūno teigimu, pagrindinis jam keliamas tikslas yra auginti „Maximos grupės“ verslo vertę tiek Lietuvoje, tiek užsienio rinkose.

„Pagrindinis tikslas yra tvariai auginti verslo vertę, apie detalesnius dalykus dar anksti komentuoti (...) Tai apima ir vidaus, ir užsienio rinkas. „Maximos grupė“ veikia keliose šalyse, mano užduotis yra rūpintis visu verslu, neišskiriant vienos jo dalies“, – aiškino D. Misiūnas.

Jis sakė nesibaiminantis gana dažnos įvairaus lygio vadovų kaitos tiek pačioje „Maximos grupėje“, tiek jai pavaldžiose įmonėse.

„Jeigu pradėtum visko bijoti, turbūt nereikėtų iš lovos keltis (....) Aš matau aiškius tikslus, aiškų iššūkį ir tą sprendimą priimu sąmoningai“, – pabrėžė D. Misiūnas.