Žvalgybos duomenimis, „Rosatom“ įmonės supranta, kad joms bus neleista tiesiogiai dalyvauti projektuose dėl rizikų nacionalinio saugumo interesams, todėl siekia į juos įsilieti palaikant ryšius su Lietuvos įmonėmis, kurios anksčiau bendradarbiavo su „Rosatom“.
„Matome, kad tai yra „Rosatom“ įmonės, stengiasi dalyvauti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesuose, įsitinklinti ten, gauti tam tikros informacijos ir bandyti įtakoti tam tikrus procesus. „Rosatom“ įvardiname kaip įmonę, kuri užima „Gazprom“ vietą ir tai valstybės įrankis, kuris yra pakankamai pavojingas ir galintis paveikti procesus mūsų valstybėje, dalyvaujant atominės elektrinės uždarymo procesuose“, – ataskaitos pristatyme teigė Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.
Valstybės saugumo ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentų ataskaitoje nurodoma, kad „Rosatom“ vykdo rusiškų branduolinių technologijų, taip pat technologinės įtakos sklaidą užsienio rinkose, iš šios veiklos gauna didžiąją dalį pajamų. Civilinė branduolinės energijos pramonė yra pagrindinė korporacijos veiklos sritis, tačiau „Rosatom“ tiesiogiai prisideda ir prie Rusijos karinės galios bei politinės įtakos stiprinimo.
„Koncernui „Gazprom“ praradus turėtą įtaką užsienyje, „Rosatom“ tampa svarbesniu Kremliaus režimo įrankiu“, – skelbia ataskaita.
Koncernui „Gazprom“ praradus turėtą įtaką užsienyje, „Rosatom“ tampa svarbesniu Kremliaus režimo įrankiu.
Anot jos, beveik visos Lietuvos įmonės, kurios anksčiau bendradarbiavo su „Rosatom“ įmonėmis ir jų atstovais, šių ryšių nenutraukė. Pagrindiniai motyvai – finansiniai interesai, galimybės gauti darbų „Rosatom“ projektuose ir siekis palaikyti asmeniniu lojalumu ir draugyste grįstą bendradarbiavimą.
Pasak žvalgybos, ryšių su „Rosatom“ turinčios Lietuvos įmonės, norėdamos dalyvauti IAE projektuose, naudoja įvairias priemones, dažnai veikia neskaidriai ir bando nuslėpti kontaktus, suprasdamos, kad jie, tikėtina, bus įvertinti kaip rizikingi ar keliantys grėsmę.
Populiariausi veikimo būdai: naujo vardo sukūrimas – įkuriama arba įsigyjama nauja įmonė priedangai, bandymai projektuose įdarbinti specialistus su jais sudarant individualias sutartis – šie dažnai bando nuslėpti sąsajas su kompanija, kurios dalyvavimas projekte neatitiktų nacionalinio saugumo interesų.
Teigiama, jog tokios Lietuvos įmonės nėra pajėgios pretenduoti į didelės apimties IAE projektų įgyvendinimą, veikdamos vienos, todėl ieško būdų bendradarbiauti su didžiosiomis branduolinės energetikos kompanijomis Vakarų šalyse.
„Tokios Lietuvos įmonės joms prisistato kaip patikimi vietiniai partneriai, galintys suteikti nepakeičiamas, finansiškai patrauklias paslaugas ir užtikrinti sklandų projektų įgyvendinimą“, – skelbia žvalgybos ataskaita.
Anot jos, ryšiai trečiosiose šalyse su „Rosatom“ nuslepiami.
