„Telia“, be to, 2023 metais planuoja statyti didžiausią duomenų centrą šalyje, „Bitė“, laimėjusį ginčą dėl „Mezon“ verslo įsigijimo, dėmesį kreips į 5G plėtrą priemiesčiuose, o „Tele2“ itin aukštų kainų fone sieks efektyvumo.

Operatoriai taip pat pripažįsta, kad vienas svarbiausių iššūkių kitąmet – kaip suderinti per 80 proc. tinklo sąnaudų sudarančių elektros kainų augimą su kuo spartesne 5G ryšio plėtra ir pelno siekiu.

Prognozuojama, kad jau 2025 metais 60 proc. didelių verslo įmonių naudos bent penkias belaidžio ryšio technologijas, o po 3-5 metų – papildytos realybės debesiją ir skaitmeninių dvynių technologiją.

Nuo užsitęsusio laukimo iki sparčiausio starto

Daugiau nei ketverius metus užtrukęs pasirengimas davė rezultatų – 5G ryšys šiemet Lietuvoje plėtojamas bene sparčiausiai Europos Sąjungoje, sako mobiliojo ryšio operatoriai.

„Aukcione pasiūlę 30 mln. eurų 20-čiai metų užsitikrinome dvi vertingiausias 5G radijo dažnių juostas ir nuo rugsėjo „Telia“ pirmoji šalyje įjungė per 1,2 tūkst. 5G ryšio bazinių stočių bei pasiekė daugiau nei pusę šalies teritorijos ir 80 proc. gyventojų“, – BNS sakė „Telia“ vadovas Danas Strombergas.

„Iš 5G autsaiderių Europoje per vieną dieną aplenkėme pažangiausias šią ryšio technologiją jau keletą metų diegiančias Šiaurės Europos šalis. Tokių sparčių tinklo statybų Lietuvoje dar nėra buvę“, – pridūrė jis.

Anot D. Strombergo, kitas reikšmingas pokytis telekomunikacijų rinkoje buvo atsigavęs turizmas ir su juo susijęs tarptinklinių duomenų vartojimas.

Šiemet „Telia“ klientai mobiliuoju internetu užsienyje naudojosi 98 proc. aktyviau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

„Šiemet „Telia“ klientai mobiliuoju internetu užsienyje naudojosi 98 proc. aktyviau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai – vien per tris vasaros mėnesius užsienyje buvo persiųstas beveik vienas petabaitas (960 GB) duomenų“, – teigė „Telia“ vadovas.

„Ekonomistai prognozuoja, kad ir kitais metais „keršto turizmas“ už viruso blokuotus metus tęsis ir pasaulyje augs dar bent trečdaliu. To paties tikimės ir tarptinklinių duomenų vartojime“, – pridūrė jis.

Pasak „Telia“ vadovo, dar vienam skaitmeninių technologijų proveržiui artimiausiais metais reikės daug didesnio serverių pajėgumo, todėl bendrove kitąmet planuoja duomenų centro statybas.

„Ukmergės plente prie Vilniaus metų pradžioje įsigijome 2 ha sklypą, kuriame šiuo metu projektuojame didžiausią duomenų centrą šalyje. Į jo statybas investuosime apie 10 mln. eurų“, – sakė D. Strombergas.

Tai, kad 5G atsiradimas Lietuvoje iš esmės pakeitė mobiliojo ryšio operatorių veiklą, pripažįsta ir „Bitė Lietuvos“ generalinis direktorius Gintas Butėnas.

„Teikiame ne tik mobiliojo ryšio, bet ir daugybę skaitmeninių paslaugų, todėl šiemet su 5G atsiradimu bendrovė išgyvena transformaciją iš mobiliojo ryšio operatoriaus į skaitmeninių paslaugų bendrovę – „iš telco į techco“, – BNS aiškino G. Butėnas.

„Šiemet taip pat pradėjome rekordinio dydžio projektą „Bitė | Naujos kartos tinklas 2025“. Jo metu į esamų ryšio tinklų modernizavimą ir naujos kartos tinklo statybas investuosime 100 mln. eurų“, – tikino „Bitė Lietuva“ vadovas.

Anot jo, „Bitė“ nedalyvauja „sintetinių ryšio rodiklių lenktynėse“, bet orientuojasi į realią kliento patirtį, todėl didžiausią dėmesį skirs priemiesčių gyventojams.

„Šiandien 5G labiausiai reikia priemiesčių, didmiesčių pakraščių, ištisais miestais virtusių sodų bendrijų gyventojams. Jie iki šiol neturėjo kokybiško interneto, nors čia dirba, žiūri televiziją, mokosi – visa šeima vienu metu naudojasi daugybe įrenginių. „Bitės“ 5G ryšys šiems žmonėms taps tikru išsigelbėjimu“, – tvirtino G. Butėnas.

Anot G. Butėno, tam itin pasitarnaus teismuose nuo veiklos apribojimų „išlaisvintas“ iki šiol nuostolius nešęs „Bitės“ įsigytas „Mezon“ verslas.

„Šie metai mums buvo ir teisinių pergalių metai. „Bitės“ valdomas „Mezon“ sulaukė palankaus sprendimo beprasmiškame ir varginančiame ginče, kurį prieš Ryšių reguliavimo tarnybą inicijavo dominuojančią padėtį fiksuoto interneto rinkoje užimanti „Telia Lietuva“. Visus ginčus „Telia“ pralaimėjo ir šiandien galime laisvai disponuoti dar prieš porą metų įsigytu „Mezon“ verslu“, – sakė „Bitė Lietuvos“ vadovas.

„Jau kitų metų sausį pristatysime „Bitės“ 5G išmaniuosiuose telefonuose, o ankstyvą pavasarį 5G internetu galės naudotis net 60 proc. Lietuvos žmonių“, – pridūrė jis.

Pasak „Tele2“ generalinio direktoriaus Lietuvai ir Baltijos šalims Petro Masiulio, 5G atsiradimas Lietuvoje tiek visam sektoriui, tiek bendrovei buvo didžiausias įvykis, vis dėlto „Tele2“ tai ne revoliucija, o evoliucija.

„5G ryšio diegimas yra natūrali 4G tinklo evoliucija, todėl ir toliau fokusuosimės ne į didžiausią bazinių stočių skaičių, bet į efektyviai veikiantį naujos kartos tinklą ir gerą kliento patirtį“, – BNS sakė P. Masiulis.

Pasak jo, „Tele2" šiemet net ir sudėtingomis sąlygomis išlaikė pelningą augimą: „Mums padėjo anksčiau sugeneruotas augimo tempas. Kadangi nežinome, kiek ilgai tokia situacija tęsis, ateinančiais metais prireiks nemažai susikaupimo ir pastangų, kad ir toliau dirbtume efektyviai“.

2023-ieji rinkoje: 5G plėtra ir milžiniškos elektros kainos

Mobiliojo ryšio operatoriai pripažįsta, kad vienas svarbiausių iššūkių kitąmet – kaip suderinti per 80 proc. tinklo sąnaudų sudarančių elektros kainų augimą su kuo spartesne 5G ryšio plėtra.

„Štai gruodžio pradžioje Lietuvos jungčių su užsienio operatoriais pralaidumą padidinome iki rekordinės 1 terabito per sekundę spartos. Šie patobulinimai daugeliui bendrovės klientų sudarys galimybę dar sklandžiau naršyti užsienio interneto svetainėse ir užtikrins Lietuvos interneto infrastruktūros atsparumą su augančiomis apkrovoms su 5G plėtra“, – BNS teigė „Telia Lietuvos“ vadovas D. Strombergas.

Elektros kaina, kuri yra viena pagrindinių tiesioginių sąnaudų mūsų versle, toliau lieka didžiuliu iššūkiu ne tik mums, bet ir visam telekomunikacijų verslui Europoje.

„Tačiau elektros kaina, kuri yra viena pagrindinių tiesioginių sąnaudų mūsų versle, toliau lieka didžiuliu iššūkiu ne tik mums, bet ir visam telekomunikacijų verslui Europoje“, – pridūrė jis.

Anot „Bitė Lietuvos“ generalinio direktoriaus G. Butėno, jau šiemet energetikos kainų iššūkis buvo didžiulis: sąnaudos elektrai išaugo dukart, tačiau kitąmet tai gali būti ne riba.

„Išaugusios sąnaudos „suvalgo“ didžiumą „Bitės“ augimo. Susidaro paradoksas: viena vertus, klientams sėkmingai pasiūlome reikalingų paslaugų, kita vertus, praktiškai visą augimą nubraukia išaugusios kainos. Tą daliai žmonių sunku suprasti – „puikiai dirbu, bet rezultato – nėra“, – apgailestavo G. Butėnas.

Anot jo, bendrovei diversifikuojant verslą nemenka paspirtis bus šiemet laimėtas ginčas dėl  Vilniaus šilumos tinklų išmaniųjų skaitiklių nuotolinio duomenų nuskaitymo konkurso.

„Nors teismo procesas galutinai nepasibaigęs, neabejojame sėkminga jo pabaiga. Be to, išmaniųjų skaitiklių, išmaniojo miesto srityje esame vieni lyderių – turime ir technologijas, ir žinių, ir specialistų, ir sėkmingai veikiančių sprendimų. Visi jie – lengvina mūsų klientų gyvenimą, mažina paslaugų teikimo kainas bei užtikrina didesnį šias paslaugas teikiančių žmonių saugumą“, – sakė „Bitė Lietuvos“ vadovas.

„Taip pat ketiname dar labiau įtvirtinti lyderystę daiktų interneto srityje“, – pridūrė jis.

Tele2“ generalinio direktoriaus Lietuvai ir Baltijos šalims P. Masiulio teigimu, bendrovė, kaip ir visa visuomenė bei kiti verslai, jautė ir dar jaus energijos kainų kilimą ir infliaciją.

„Elektra yra tai, be ko tiesiog negalime teikti paslaugų klientams. Jos kaštai sudaro svarią dalį galutinėje mūsų paslaugos kainoje. Kol kas šiuos iššūkius padeda suvaldyti ankstesniais mėnesiais sugeneruoti rezervai. Mūsų strategija yra paprastos ir prieinamos paslaugos. To sieksime laikytis – teikti geros kokybės paslaugas už patrauklią kainą“, – sakė P. Masiulis.

Pasak „Telia Lietuvos“ vadovo D. Strombergo, per trejus metus vienu pagrindinių verslo prioritetų taps klimato kaitos stabdymas, tvarumą ir skaitmeninį imunitetą didinančios technologijos.

„Peržvelgus analitikų prognozes matome kasmet pasikartojančias, tačiau svarbias tendencijas – geras ryšys, pasiekiamas iš visur ir visada, verslo skaitmeninimas bei vartotojų operacijas stebintis ir nuolat besimokantis dirbtinis intelektas. Apie pastarąją technologiją kasdien kalbama vis garsiau, nes būtent dirbtinis intelektas ilgainiui turi tapti padedančiu ir besimokančiu įrankiu“, – sakė „Telia“ vadovas.

Anot D.Strombergo, prognozuojama, kad jau 2027 metais 40 proc. didžiųjų organizacijų visame pasaulyje kurs monetizuotus metavisatos projektus ir naudos pažangias technologijas – „Web3“, papildytos realybės debesiją ir skaitmeninius dvynius.

„2025 metais 60 proc. stambaus verslo subjektų naudos bent penkias belaidžio ryšio technologijas, tokias kaip Wi-Fi 6, 4G, 5G, „Zigbee“, VHF ir UHF“, – teigė jis.

„Tačiau svarbu suprasti, jog prognozės laike nėra vienodai greitos ir ne visada išsipildo, todėl analogiškas tendencijas Lietuvoje stebėti pakankamai sunku. Tikėtina, kad pasiteisinusias technologijas pas mus matysime po 3-5 metų“, – BNS sakė „Telia Lietuvos“ vadovas.

Pasak bendrovės, siekiant dirbti efektyviau ir sukurti lankstesnę paslaugų struktūrą, „Telia“ planuoja veiklos rokiruotę - mažina darbuotojų skaičių „Telia Lietuvoje“ ir didina naujų darbo vietų skaičių Vilniuje veikiančiame „Telia Global Services Lithuania“ paslaugų centre. Pokyčiai, anot bendrovės, taip pat sustiprins „Telia“ jau pradėtą procesų skaitmeninimo programą ir kai kurių funkcijų perdavimą trečiosioms šalims.

„Žmonės iš mūsų nori kokybiškų paslaugų, patogaus aptarnavimo ir geros kainos. Todėl, kaip didžiausia Lietuvos telekomunikacijų bendrovė, privalome būti ne tik technologijų, bet ir verslo valdymo lyderiai - tiek rinkoje, tiek „Telia Company“ grupėje. Artimiausiu metu planuojame skirti didelį dėmesį ir investicijas gerinant klientų aptarnavimo sistemas ir skaitmeninant vidinius procesus. Dėl to, iš esmės peržiūrime darbuotojų atsakomybes ir jų vykdomas darbo užduotis. Tai yra būtina siekiant sukurti lankstesnę, paprastesnę ir sklandžiau veikiančią įmonės struktūrą, kuri visos „Telia“ grupės mastu įgis didesnę reikšmę ir svorį“, - pranešime sako „Telia Lietuva“ vadovas Danas Strombergas.

Be to, pasak D. Strombergo, gerą pagrindą paprastinti vidinę „Telia Lietuva“ struktūrą ir veikti efektyviau su mažesniu darbuotojų skaičiumi paklojo keliasdešimties milijonų eurų vertės investicijos į verslo transformaciją ir skaitmeninimą, skirtos po bendrovių „Teo“ ir „Omnitel“ apjungimo.

Įgyvendinant struktūrinius pokyčius daliai „Telia Lietuva“ darbuotojų pirmiausia bus siūlomos vidinės karjeros galimybės, pavyzdžiui, darbo pozicijos Vilniuje veikiančiame ir sparčiai besiplečiančiame paslaugų centre. Jeigu bus poreikis, bendrovė darbuotojams padės persikvalifikuoti - tam bus rengiamos vidinės karjeros dienos, pasitelkiamos jau vykdomos programos, pavyzdžiui, „Telia“ IT akademija“.

„Telekomunikacijų sektorius IT specialistams siūlo ypač plataus pobūdžio projektus ir naujausias technologijas. Dėl to sėkmingai įdarbiname ne tik talentus iš išorės, bet naudojamės esamų darbuotojų kompetencijomis. O tai yra viena iš esminių priežasčių, kuri padeda į Lietuvą pritraukti dar daugiau funkcijų iš „Telia“ grupės įmonių“, - sako „Telia Global Services Lithuania“ vadovas Marius Ivanauskas.

Tais atvejais, kai darbuotojams pagal jų turimas kompetencijas vidinių karjeros galimybių neatsiras arba siūlomos naujos pozicijos jų netenkins, jų darbo sutartys bus nutraukiamos. Planuojama, kad 2019 m. keliais etapais darbo sutartys gali būti nutrauktos su 285 darbuotojais, tai sudarytų iki 12 proc. „Telia Lietuva“ komandos.

Bendrovės teigimu, darbuotojai, su kuriais bus nutraukiamos darbo sutartys, gaus ne tik visas Lietuvos įstatymų nustatytas išmokas, bet ir, atsižvelgiant į jų veiklos įvertinimą, papildomus priedus. Siekiant palengvinti jų integraciją darbo rinkoje, pagal poreikį bus siūlomos įvairios konsultacijos.

„Aš tikiu, kad savo veikloje turime daug neišnaudotų skaitmenizavimo, paslaugų apjungimo bei technologinių inovacijų galimybių, kurios padarytų mūsų klientų gyvenimą paprastesniu ir patogesniu“, - įmonės pranešime cituojamas Danas Strömbergas.

Tuo metu ligi šiol „Telia Lietuva” vadovo pareigas ėjęs Kęstutis Šliužas sako, kad ketina imtis naujų iššūkių.

„Laikausi nuomonės, kad 4-5 metai yra optimalus laikotarpis vadovui, todėl nusprendžiau imtis naujų idėjų ir iššūkių, nes esu tikras, kad sparti „Telia Lietuvos“ plėtra ir toliau tęsis“, - pranešime sako K. Šliužas.

Tuo metu „Telia Lietuvos“ valdybos pirmininkė Henriette Wendt sako tikinti, kad ankstesnė Dano Strömbergo patirtis Estijoje bus panaudota plėtojant skaitmeninimo paslaugas ir užtikrinant įmonės inovatyvumą.

D. Strömbergas nuo 2016 metų sausio ėjo „Telia Eesti“ vadovo pareigas. Prieš tai jis vadovavo „Omnitel“ Lietuvoje, o 2009-2012 metais buvo „Telia“ plačiajuosčio ryšio verslo Danijoje vadovas.

Švedijos telekomunikacijų įmonių grupės "TeliaSonera" valdoma viena didžiausių mobiliojo ryšio paslaugų bendrovių "Omnitel" trečiąjį šių metų ketvirtį gavo 290 mln. Švedijos kronų (109 mln. litų) pajamų, beveik tiek pat kiek ir praėjusių metų liepą-rugsėjį, kai įmonės apyvarta siekė 291 mln. Švedijos kronų (109,4 mln. litų). Įmonės vadovas teigia, kad metų viduryje fiksuotas pajamų nuosmukis pasiekė dugną ir situacija jau stabilizavosi.

"Lietuvoje matomos telekomunikacijų rinkos mažėjimo tendencijos. Mes irgi smukome, bet dabar matome, kad pasiekėme dugną, ir trečiąjį ketvirtį matome akivaizdžius stabilizavimosi ženklus", - penktadienį žurnalistams sakė "Omnitel" prezidentas Danas Strombergas.

Įmonės vadovo teigimu, pajamos stabilizavosi dėl išaugusių mobiliųjų duomenų pajamų, kurios kompensavo smunkančias tradicinių telefonijos paslaugų pajamas, be to stabilizavosi situacija rinkoje.

"Pajamų iš duomenų augimas kompensavo tradicines pajamas. Antra, turime stabilesnę situaciją rinkoje nei pernai, kai vyko aršus kainų karas", - komentavo D.Strombergas.

Bet kuris buvęs „Omnitel“ klientas, nusprendęs vėl naudotis šios telekomunikacijų bendrovės paslaugomis, atgaus turėtą lojalumo statusą. Tai šiandien, pristatydamas „Omnitel“ laukiančius iššūkius ir artimiausius veiklos planus, pažadėjo naujasis bendrovės prezidentas Danas Strömbergas.

Sprendimas pasiūlyti buvusiems klientams grįžti ir atgauti ankstesnį lojalumo statusą priimtas atsižvelgus į jų atsiliepimus. Buvę bendrovės klientai nurodė, kad turėtų lojalumo privilegijų atgavimas jiems būtų reikšmingas argumentas sugrįžti į „Omnitel“. Turėto lojalumo statuso sugrąžinimas buvusiems bendrovės klientams yra tik vienas iš veiksmų, kurie padės „Omnitel“ pasiekti savo pagrindinį tikslą – atgauti lyderio poziciją Lietuvoje.

„Turėtas lojalumo privilegijas grįžę į „Omnitel“ buvę klientai atgaus jau nuo šiandien, rugsėjo 9 dienos – lygiai tokias pat, kokias turėjo iki sutarties nutraukimo. Tai nėra trumpalaikis pasiūlymas: mes kviečiame savo buvusius klientus sugrįžti bet kada, kada tik jie nuspręs tai padaryti“, – sako Danas Strömbergas.

„TeliaSonera“ grupėje jis žinomas kaip sėkmingų pokyčių vadovas. D. Strömbergas dirba su kompanijomis, kurios susiduria su iššūkiais ir kurioms reikia teigiamų pasikeitimų. Naujasis „Omnitel“ vadovas įsitikinęs, kad ši bendrovė turi tvirtą pagrindą lyderystei atgauti.

„Omnitel“ dirba kvalifikuoti ir savo darbui atsidavę žmonės. Taip pat bendrovė itin daug lojalių klientų – tiek privačių, tiek ir verslo. Pastarajame sektoriuje mes esame itin stiprūs ir pagal klientų skaičių iki šiol pirmaujame. Didžiausias iššūkis mums – prarasti klientai. Turime pripažinti, kad juos praradome dėl to, kad kur kas labiau buvome susitelkę į save, o ne į juos. Tačiau dabar šį požiūrį aktyviai keičiame“, – teigia D. Strömbergas.

„Omnitel“ paslaugomis ilgiau kaip penkerius metus naudojasi net 55 proc. visų bendrovės abonentų. Daugiausia ilgamečių klientų sutartis su „Omnitel“ pasirašė prieš gerą dešimtmetį – 2000-2002 metais. Tokie, ilgiau kaip 10 metų „Omnitel“ ištikimi auksiniai klientai sudaro net ketvirtadalį visų bendrovės privačių abonentų. Ilgiau nei 5 metus „Omnitel“ paslaugomis besinaudojantieji turi sidabrinių klientų statusą. Savo auksiniams ir sidabriniams klientams „Omnitel“ suteikia ne tik „Omni ID“ privilegijų programos pasiūlymus, bet ir didesnes nuolaidas įsigyjant naują mobilųjį telefoną bei dovanoja daugiau nemokamų pokalbių minučių.

Aktyvūs veiksmai ir iniciatyvos, susijusios su geriausia klientų patirtimi, „Omnitel“ įgyvendinamos nuo 2009 metų.

„Šie veiksmai apima ir naujų klientų aptarnavimo kanalų kūrimą bei plėtrą. Mes taip pat atnaujinome „Omnitel“ salonus, juose dirba kvalifikuoti specialistai. „Omnitel“ klientų pasitenkinimas (angl. Net Promoter Score, NPS) šiuo metu yra vienas didžiausių visoje „TeliaSonera“ grupėje. Tačiau turime pripažinti, kad „Omnitel“ progresas buvo per lėtas šiandieninei rinkos situacijai. Todėl dabar mes turime žengti kur kas greičiau. Mes labai skatiname savo darbuotojus prisiimti daugiau atsakomybės, greičiau priimti sprendimus, aktyviau bendradarbiauti įmonės viduje ir būti kūrybiškesnius bei modernesnius. Mes taip pat turime kur kas daugiau bendradarbiauti su itin daug patirties turinčiais savo akcininkais. Tai reiškia, kad turime aktyviau naudotis ir perimti „TeliaSonera“ žinias bei paramą tolimesniam vystymuisi ir naujų sprendimų kūrimui. Esu tikras, kad visa tai padės mums veikti efektyviau, o mūsų klientams suteikti geriausią klientų patirtį kiekvieną dieną“, – sako D. Strömbergas.

Jo teigimu, šiandieninis pasiūlymas buvusiems klientams – dar ne viskas. Tai tik pradžia.

„Jau artimiausiu metu bei kitų metų pradžioje savo klientams pateiksime daugiau išskirtinių pasiūlymų bei inovatyvių paslaugų“, – sako naujasis „Omnitel“ prezidentas.