„Viena buvo spalio mėnesį, kita – šiandien, trečia – gruodžio 14  d. Šis reiškinys yra gana dažnas ir kartojasi maždaug kas 14 pilnačių. Beveik kiekvienais metais galima stebėti superpilnatį“, – teigia jis.

– Koks reiškinys yra Mėnulio superpilnatis?

– Norint suprasti šį reiškinį, visų pirma reikia suprasti dangaus kūnų dinamiką. Mėnulis apie Žemę juda elipsine orbita, vadinasi, egzistuoja artimiausias ir tolimiausias atskaitos taškas Žemės atžvilgiu. Šie taškai – perigėjus ir apogėjus.

Pilnatis nutinka tada, kai į vieną eilę išsirikiuoja Saulė, Žemė ir Mėnulis. O kai Mėnulio pilnatis netoli artimiausio taško – perigėjaus, įvyksta superpilnatis. Kuo arčiau to orbitos taško įvyksta pilnatis, tuo ji ryškesnė, kaip kad bus šiandien.

– Astronomai sako, kad tokios pilnaties nebuvo pastaruosius 68 metus.

– Tokios pilnaties  tikrai nebuvo nuo 1948 m. Bet turėčiau pastebėti, kad šiemet mes matysime tris iš eilės superpilnatis. Viena buvo spalio mėnesį, kita – šiandien, trečia – gruodžio 14  d. Šis reiškinys yra gana dažnas ir kartojasi maždaug kas 14 pilnačių. Beveik kiekvienais metais galima stebėti superpilnatį.

– Ar 15 val. 52 min. mūsų laiku supermėnulis bus matomas Lietuvoje?

– Lietuvoje tuo metu jis dar nebus patekėjęs – tekės apie 17 val. Taigi paties to momento nematysime, bet kai Mėnulis patekės, bus galima superpilnatimi grožėtis.

– Jei bus debesuota, sniegas, šlapdriba, kaip sinoptikai prognozuoja, – tada ar matysime?

– Tada jau nematysime.

– Ar į tokią superpilnatį gali sureaguoti gamta ar žmonija? Yra dalykų, kurių mums reikėtų pasisaugoti?

– Žvelgiant į pastarųjų mėnesių balsavimo rezultatus visame pasaulyje, turbūt turi įtakos. Žinoma, juokauju. Bet moksliškai nėra nustatyta, kad Mėnulis ar jo pilnatis kaip nors darytų įtaką žmogui ar jo elgesiui.

– Jei iš anksto nežinome, kad šiandien vyks toks reiškinys, ar galime pastebėti, kad Mėnulis kažkoks kitoks, ar tai pastebima tik žinovui?

– Vizualiai pilnatis atrodys kaip pilnatis. Jei būtų galimybė sudėti superpilnatį ir minipilnatį (kuri būna apogėjuje), skirtumą pamatytume, pavyzdžiui, kad Mėnulis šiandien bus didesnis apie 14 proc. ir ryškesnis apie 30 proc.

– Kokios spalvos bus Mėnulis?

– Kaip ir visada – pilkas. Tekėjimo metu dėl Žemės dulkių gali būti rausvas. Standartinės spalvos.

– Kiek ilgai truks šis reiškinys?

– Šiandien dieną ir visą naktį, kol Mėnulis nusileis.

– Kaip geriausia stebėti Mėnulį šiandien?

– Gražiausia, kai Mėnulis tik teka ir kai galima palyginti su ant žemės esančiais objektais. Tada įvyksta optinė iliuzija ir jis atrodo tikrai labai didelis ir įspūdingas. Pakilęs aukščiau, nors dydis nepakinta, Mėnulis nebeatrodo taip gražiai. Tad siūlau visiems stebėti plika akimi ar fotografuoti, kai jis yra arčiau horizonto. Apie 17 val. mūsų laiku.

– O kokia bus Mėnulio forma?

– Visiškai tokia pati. Ši pilnatis yra tokia pati, kaip ir visos kitos pilnatys, tiesiog kitoks pavadinimas.

Supermėnuliu Mėnulis vadinamas tuomet, kai pilnatis sutampa su Mėnulio priartėjimu prie Žemės. Tuomet, kai pilnatis įvyksta jam esant tolimiausiame taške nuo Žemės, Mėnulis vadinamas mikromėnuliu arba minimėnuliu.

Taip nutinka dėl to, kad Mėnulis aplink Žemę skrieja ne taisyklinga apskrita orbita, bet ištęsta – elipsine. Todėl Mėnulio nuotolis nuo mūsų planetos nuolat kinta. Vidutiniškai Mėnulis nuo Žemės yra nutolęs per 382 900 km. Arčiausiai žemės esantis Mėnulio orbitos taškas astronomų yra vadinamas perigeliu, o tolimiausias – apogėjumi.

Jei lygintumėme arčiausiai Žemės ir toliausiai nuo Žemės esančias Mėnulio pilnatis, tai jų šviesiai skirtųsi 30 o dydžiai 14 nuošimčių.

Sąvoka supermėnulis nėra laikoma oficialiu astronominiu terminu. Ji buvo sugalvota astrologo Ričardo Nole (Richard Nolle) 1979 m. taip įvardinusio pilną Mėnulį, kuomet jis prie žemės priartėja ne mažiau kaip 90 proc. nuo savo artimiausio Žemei orbitos taško.

Šiandien, lapkričio 14 d., Mėnulio pilnatis bus arčiausiai Žemės nuo 1948 m., kuomet ji buvo dar 50-čia kilometrų arčiau. Šį kartą mus nuo Mėnulio skirs 356 509 kilometrai.

Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas sako, kad stebėti pilną Mėnulį verta pradėti tuomet, kuomet jis teka. Mat palei horizontą esantys vaizdai žmogui visada ir taip atrodo didesni. „Tai įgimta žmogaus savybė. Mūsų smegenys tarsi teleskopas didina daiktus esančius prie horizonto“, – teigia etnokosmologas.

Dar viena priežastis kodėl Mėnulio pilnatis atrodys didesnis ir šviesesnis nei paprastai, yra tai, kad Žemės su aplink ją skriejančiu Mėnuliu šiuo metų laiku yra arčiau Saulės nei vasarą. Dėl to Mėnulis gauna daugiau nei vidutiniškai Saulės šviesos ir būna ryškesnis“, – aiškina J. Vaiškūnas.

Vilniuje šiandien Mėnulis tekės – 16.50 val., Kaune 16.55 val., Klaipėdoje – 17.04 val.

Supermėnulio reiškinys yra gana dažnas – jį galima stebėti vidutiniškai kas 14 mėnesių. Tačiau toks priartėjimas, panašus kaip šįvakar, įvyks 2034 metais lapkričio 25 d., kai Mėnulis bus dar 65 km. arčiau Žemės nei šį kartą. O 2052 gruodžio 6 d. pasirodysiantis supermėnulis bus arčiau Žemės 86 km. nei šį kartą.

Dar vienu eiliniu supermėnuliu būsime apdovanoti ir prieš šių metų Kalėdas – gruodžio 14 d.

Paklaustas ar supermėnulis gali daryti kokią didesnę įtaką žmonėms arba gamtos reiškiniams Žemėje J. Vaiškūnas paaiškina: „Pagrindinių mūsų padangės dangaus šviesulių – Saulės ir Mėnulio įtaka Žemei ir jose vykstantiems reiškiniams yra neabejotina. Saulė yra svarbiausias gyvybei Žemėje palaikyti reikiamos šilumos ir šviesos šaltinis. Ji palaiko visus pagrindinius gamtinius ir gyvybinius vyksmus mūsų planetoje. Mėnulis taip pat čia vaidina nemažą vaidmenį. Dėl jo traukos vyksta potvyniai ir atoslūgiai. Manoma, kad jo trauka daro įtaką ir tektoniniams Žemės vyksmams, kurių nemalonia išdava tampa – žemės drebėjimai. Tačiau vienu iš svarbiausių ir nepelnytai dabar pamirštamu Mėnulio veiksnių yra jo švytėjimas. Dėl Saulės švytėjimo periodiškumo gyvojoje gamtoje įsivyravo paros periodinis ciklas, o dėl Mėnulio šviesos – mėnesinis ciklas. Daugybe tūkstančių metų, kuomet Žemėje nebuvo dirbtinio apšvietimo, gyvybinius vyksmus veikė tik pilno Mėnulio nakties šviesa. O Mėnuliui sudilus pasaulis paskęsdavo aklinoje tamsoje. Manau, kad šie ritmai ir dabar banguoja mūsų kūnuose, štai kodėl taip romantiškai, viltingai, o kartais ir neramiai žvelgiame į pilnatį“.

Jei leis oro sąlygos, šis reiškinys geriausiai turėtų būti matomas 13 val. 52 min. Grinvičo (15 val. 52 min. Lietuvos) laiku, kai Azijoje bus naktis, nurodė astronomai.

Jei nebus debesuota ir nebus pernelyg daug šviesinės taršos, žmonės turėtų pamatyti ties horizontu nepaprastai didelį Žemės palydovą iškart po saulėlydžio, kad ir kurioje pasaulio vietoje jie būtų.

Toks reiškinys gali būti stebimas, kai Mėnulis per pilnatį būna labiausiai priartėjęs prie mūsų planetos, skriedamas savo orbitos perigėjuje.

„Lapkričio 14 dieną Mėnulio pilnatis perigėjuje bus dvi valandas – todėl bus matomas ypač didelis supermėnulis“, – sakoma NASA tinklapyje.

Mėnulis skrieja aplink Žemę elipsine orbita, todėl nuo jos būna nevienodu atstumu. Šį kartą jis bus arčiausiai Žemės nuo 1948 metų: nuo mūsų planetos jį skirs 356 509 kilometrai.

Vidutinis atstumas yra apie 384,4 tūkst. kilometrų.

Pirmadienį santykinai arti Žemės atsidursiančio Mėnulio pilnaties diskas turėtų būti apie 14 proc. didesnis ir 30 proc. ryškesnis, palyginus su pilnatimi tolimiausiame jo orbitos taške, nurodė Airijos astronomijos asociacija (IAA).

„Kadangi Žemės ir Mėnulio sistema artėja prie metų laiko, kai ji bus arčiausiai Saulės (2017 metų sausio 4 dieną), Mėnulis gaus daugiau nei vidutiniškai Saulės šviesos, taigi, jis bus ryškesnis“, – teigė IAA.

Be to, Mėnulis danguje į Žemę bus atsisukęs savo pietiniu pusrutuliu, ryškesniu už šiaurės pusrutulį, nurodė IAA.

Iliuzija

Iš anksto nežinodamas apie šį reiškinį žmogus vargiai pastebėtų, kad Mėnulis yra ryškesnis nei įprastai, sako astronomai. Kadangi jis yra aukštai danguje, būtų sunku pasakyti, jog jis yra didesnis.

Tačiau horizonte Mėnulis gali atrodyti ypač įspūdingai. „Kai žiūrite į mėnuli, kai jis kyla, atsiranda optinė iliuzija, kad jis atrodo didesnis“, – naujienų agentūrai AFP sakė astronomas, Šiaurės Airijos Armos observatorijos garbės direktorius Markas Bailey (Markas Beilis).

Būdamas žemai, medžių ar pastatų fone, mūsų palydovas žmogaus akiai atrodo didesnis, nors visą naktį jis yra tokio paties dydžio.

Supermėnulio reiškinys yra gana dažnas – jį galima stebėti vidutiniškai kas 14 mėnesių. „Tačiau kai kurie supermėnuliai yra didesni nei kiti“, – sakė Pascalis Descampsas (Paskalis Dekamas) iš Paryžiaus astronomijos observatorijos. Anot jo, kuo arčiau Žemės yra Mėnulis, tuo jis atrodo didesnis.

„Jei norite jį stebėti, pasirinkite vietą, kurioje priekiniame plane būtų koks nors gražus objektas – gerai žinomas vietovės objektas, toks kaip bokštas ar bokšto smaigalys, kuris leistų palyginti, ypač jei atsitrauksite toliau ir naudosite priartinantį arba teleskopinį objektyvą, kurie padidina abu objektus“, – pridūrė IAA.

Dėl supermėnulio taip pat bus stipresni potvyniai; dėl to ypač patenkinti banglentininkai, norintys ne tik paplaukioti ant didesnių bangų, bet ir padaryti tai naktį.

Kitas panašus toks reiškinys nutiks 2034 metais, kai Mėnulis bus dar arčiau Žemės – 64 km arčiau nei šį kartą.