„Patikrinimo išvadose pažymėta, kad statybos leidimas išduotas teisėtai. Prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminai atitinka įstatymo nustatytus terminus“, – BNS informavo Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorė Lina Kuksėnaitė.

Statybos inspekcija patikrinimą atliko, kai jai informaciją persiuntė Generalinė prokuratūra.

Į prokurorus kovą kreipėsi Seimo narys Naglis Puteikis, Lietuvos architektų rūmams pareiškus, jog komercinio komplekso sprendiniai prieštarauja bendrojo plano reikalavimams, o statybos leidimas pastatui išduotas neteisėtai.

Tuomet Architektų rūmai, nors ir turi teisę, teigė negalintys kreiptis į teismą ir skųsti statybos leidimo teisėtumo, nes tam neturi lėšų.

Architektų rūmai dėl Vilniaus miesto bendrojo plano nuostatos, pagal kurią numatyta galimybė, miesto tarybai pritarus, keisti užstatymo reglamentą tam tikruose sklypuose, 2017 metais kreipėsi į teismą. 2018-aisiais antrą kartą išnagrinėjęs skundą, Vilniaus apygardos administracinis teismas jį atmetė.

2017 metais šį reglamentą Vilniaus taryba naudojo du kartus: leista statyti aukštesnius, nei detaliajame plane numatyta komercinį kompleksą „k18B“ ir Vilniaus kogeneracinę jėgainę.

Statybos leidimas investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondo plėtojamam daugiau nei 50 mln. eurų vertės komerciniam kompleksui išduotas šį kovą. Netrukus pradėtos ir 11,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto biurų bei 210 kambarių viešbučio „Radisson Red“ statybos. Jas tikimasi baigti 2021 metais.

Šiuos planus baigiamame statyti muziejaus pastate ketvirtadienį žiniasklaidai pristatė jo iniciatorius Viktoras Butkus.

V. Butkus sakė neturėjęs pastato vizijos, aiškiai žinojęs tik koks bus muziejaus turinys, tačiau pripažino, kad muziejaus architektas Danielis Libeskindas liko ištikimas savo stilistikai.

„Tai, ką sukūrė Danielis, yra kažkoks stebuklas, kurio negalėjau įsivaizduoti, net kada pamačiau pirmuosius brėžinius, – per konferenciją kalbėjo V. Butkus. – Kai viskas pradėjo vystytis, augti, manau, viršijo lūkesčius.“

Anot jo, pagrindinis tikslas buvo, kad pastatas darniai įsilietų į jautrią miestui senamiesčio erdvę, sutarta, kad tai nebus D. Libeskindui būdingas pastatas su išorėje išsikišančiomis smailėmis, tačiau šie stilistikos elementai išlaikyti pastato viduje.

Į renginį atvykęs muziejaus architektas D. Libeskindas sakė, kad pastatas yra ne tik muziejus, bet ir „meno vartai, vartai į miestą“: socialinė erdvė su kavine, restoranu pirmajame aukšte.

Nesu sovietinio laikotarpio mylėtojas, neturiu sentimentų, žinau bloguosius šios sistemos, taikiusios represijas ir atėmusias žmonių laisvę, aspektus. Kai kurie pastatai yra šios priespaudos dalis, simboliai.

„Pastatas yra ypač efektyvus, kadangi 99 proc. jo panaudojami veiklai (...), žiūrint į jo fasadą, galima matyti, kad jis jungia muziejų su istoriniu Vilniumi“, – pabrėžė architektas.

Jis sako, jog kuriant muziejaus architektūrinę idėją buvo atsižvelgiama į tai, ką patirs lankytojas, pavyzdžiui, atėjęs iš istorinio miesto centro, pro istorinius miesto vartus – Aušros vartus, o ryšį tarp istorijos bei modernumo, anot jo, padėjo atskleisti pastato medžiagos, tinkas. Anot architekto, pastas paremtas klasikinėmis geometrijos formomis ir proporcijomis, tačiau vietomis, pavyzdžiui, įžambia stiklo siena, šios proporcijos yra suardomos.

D. Libeskindas, anksčiau buvęs profesionaliu muzikantu, pabrėžė, jog architektūroje jam kaip ir muzikoje svarbūs harmonijos, kūrybiškumo principai siekiant atsisakyti monotoniškumo – jis sako, kad tai stengėsi atspindėti ir Mo muziejaus koncepcijoje.

Kartu architektas pabrėžė nesąs didelis sovietinės architektūros gerbėjas – nugriautas „Lietuvos“ kino teatras, vietoje kurio ir baigiamas statyti muziejus, buvo vienas iš tipiškų sovietinės architektūros pavyzdžių. D. Libeskindas buvusį pastatą pavadino „cementiniu bunkeriu“. Jo nuomone, naujasis pastatas yra ir išlaikantis discipliną, tačiau kartu ir „išlaisvina erdvę“, t.y. leidžia lankytojams naudotis viešosiomis erdvėmis.

„Nesu sovietinio laikotarpio mylėtojas, neturiu sentimentų, žinau bloguosius šios sistemos, taikiusios represijas ir atėmusias žmonių laisvę, aspektus. Kai kurie pastatai yra šios priespaudos dalis, simboliai. Jie kai kuriais atvejais gali būti atkurti, panaudoti, bet jie turi išlaikyti dialogą su naujomis idėjomis“, – svarstė architektas.

Be Mo muziejaus, Vilniuje jis yra suprojektavęs ir dar vieną biurų pastatą Konstitucijos prospekte, anksčiau buvo pristatęs ir laisvalaikio komplekso ant Laimio kalno Liepkalnyje idėją. D. Libeskindas sako, kad Vilnių savo darbams pasirinko neatsitiktinai.

„Taip, tai yra mano pasaulio dalis, aš esu kilęs iš Lenkijos, prieš kelias dienas buvau Lenkijoje. Žinote Adomą Mickevičių – jau pirmosiose jo poemos eilutėse apie Lietuvą rašoma „Ojczyzna moja“ (lenk. „Tėvyne mano“). Tad istorija, tradicijos yra beveik tokios pat, man šis nuostabus miestas Vilnius nėra svetima žemė“, – pabrėžė kūrėjas.

V. Butkus, paklaustas, ar ilgainiui neketina muziejaus perduoti Vilniaus miestui, teigė, kad kol kas su savivaldybe tokių derybų nėra, bet neabejojo, kad „anksčiau ar vėliau muziejus bus nacionalinis turtas“.

Muziejuje planuojama eksponuoti Lietuvos modernaus meno kolekciją nuo 1960 metų iki šių dienų, kurioje yra tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros, videomeno kūrinių.

Architekto D. Libeskindo suprojektuotame beveik 3,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto muziejaus pastato pirmame aukšte bus holas su universalia sale, knygų parduotuvė, kavinė, saugyklos, o antrame – mažoji parodų salė bei skaitykla, administracinės patalpos. Pagrindinė ekspozicijų salė bus įrengta trečiame aukšte. Muziejuje taip pat numatyta įrengti atvirą stogo terasą bei skverą prie pastato.

Muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė sakė, kad naujas privatus muziejus bus reklamuojamas Europoje. Anot jos, su Vilniaus savivaldybe šiuo metu vyksta derybos dėl įvairių edukacinių programų.

„Šis muziejus ir šis architektas yra pridėtinė vertė miestui, tiek jo įvaizdžiui, tiek kaip turistų traukos vieta. Manau, kad su savivaldybe dialogas būtinas, neišvengiamas, nes yra abipusė nauda ir interesas“, – sakė M. Ivanauskienė.

Ji pabrėžia, kad muziejuje nebus nuolatinės ekspozicijos – kas pusmetį pagrindinėje salėje bus eksponuojama nauja didžioji paroda.

„Mūsų tikslas – kad surinkta kolekcija gyventų aktyvų gyvenimą ir kad būtų eksponuojama ne tik ji, bet kuo labiau būtų įtraukiama į skirtingus kontekstus: bendradarbiaujama su užsienio muziejais, dirbant su skirtingo lauko mokslininkais. Tai bus ne vien menas, bet menas platesniuose kontekstuose, nuo ko ir prasidėjo MO muziejus. Tai vieta ne tik parodoms, bet ir vieta, kurioje bus intensyvus kultūrinis vyksmas“, – sakė ji.

V. Butkus savo ruožtu tvirtino, kad muziejaus erdvėse be tapybos, fotografijos ir kito meno muziejaus parkelyje bus eksponuojami ir keturių nacionalinės premijos laureatų skulptorių –  Mindaugo Navako, Vlado Urbanavičiaus, Kesnijos Jarošovaitės ir Vitalijaus Mazuro – darbai.

Jis atskleidė, kad planuojama įsigyti ir eksponuoti Niujorke gyvenančio lietuvių menininko Ray Bartkaus instaliaciją „sodai“ lietuviškų sodų motyvais iš šviečiančių vamzdelių. Kartu su Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos ambasada Jungtinėse Valstijose žadama šį kūrinį, prieš atgabenant jį į MO muziejų, parodyti penkiose prestižinėse JAV salėse – taip būtų reklamuojami Lietuvos šimtmečio renginiai bei muziejaus vardas.

Statybos finansuojamos privačiomis Danguolės ir Viktoro Butkų lėšomis. Anksčiau V. Butkus yra minėjęs, kad visa projekto vertė siekia 15 mln. eurų, iš jų vien modernizmo kolekcijos suformavimas kainavo apie 4 mln. eurų.

Pastato statybos prasidėjo pernai pavasarį, prieš tai nugriovus čia daugiau nei penkis dešimtmečius stovėjusį kino teatrą „Lietuva“.

Kino teatras „Lietuva“ buvo pastatytas 1965 metais, 1997 jis rekonstruotas. Teatras galutinai uždarytas 2005-aisiais, po kelerius metus trukusio privatizacijos proceso bei vykusių diskusijų tarp Vilniaus savivaldybės bei Kultūros ministerijos dėl tolesnės jo veiklos. Pastatą įsigijusi bendrovė „Rojaus apartamentai“ ketino čia statyti butus, komercines patalpas, taip pat skelbė apie planus įrengti kino sales. 2006-aisiais kilo protestų banga dėl kino teatro planuojamo griovimo, kelerius metus verslininkai bylinėjosi su protestuotojais dėl žalos atlyginimo.

Pastatyti meno centrą vietoje kino teatro sumanė modernaus meno kolekcininkas, buvęs įmonių grupės „Fermentas International“ akcininkas V. Butkus. Jo bei partnerių įmonė „MMC projektai“ (buvusi „LKT projektai“) sklypą ir pastatą iš buvusių savininkų įsigijo prieš kelerius metus.

Organizatoriai žada, kad muziejaus atidarymas truks šimtą valandų arba keturias paras: vyks įvairūs muzikiniai, kino renginiai, menininkų pasirodymai.

Paskola bus skirta daugiafunkcio komplekso sostinės Konstitucijos pr. 18B, kurį sudarys A klasės biurų pastatas bei pirmasis regione viešbutis „Radisson Red“, statybų finansavimui. Kompleksą suprojektavo vienas garsiausių pasaulio architektų Danielis Libeskindas.

„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie šio išskirtinio savo vieta bei architektūra projekto. „Lords LB Asset Management“ turi sėkmingą projektų vystymo bei objektų valdymo patirtį, tad tikime jų vizija ir darbu. Savo projektuose „Lords LB Asset Management“ skiria didelį dėmesį viešosioms erdvėms, kas yra labai svarbu, žvelgiant į bendrą miesto planą ir gyventojų komfortą. Ši miesto dalis Konstitucijos prospekte neatpažįstamai keičiasi, pritraukdama ne tik verslo atstovus, įsikuriančius naujuose verslo centruose, bet ir turistus, kurie po šio projekto įgyvendinimo galės išbandyti naujos koncepcijos viešbutį „Radisson Red“. Be to, planuojamo statyti viešbučio valdymo sutartis sudaryta su tarptautiniu tinklu „Carlson Rezidor Hotel Group“, kas patvirtina projekto tvarumą“, – sakė „Swedbank“ Lietuvoje Nekilnojamojo turto klientų skyriaus vadovas Martynas Trimonis.

D. Libeskindo vadovaujamos „Studio Libeskind“ projektas 2016 m. balandžio mėnesį laimėjo Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos architektų sąjungos bei investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ rengtą tarptautinį architektūrinį konkursą. Investicijos į projektą sieks per 50 mln. eurų, iš kurių 2 mln. eurų planuojama skirti investicijoms į viešąją erdvę.

„Nuosekliai dirbame įgyvendindami šį projektą, po atrankos dėl Konstitucijos pr. 18B komplekso statybų finansavimo sudarėme sutartį su „Swedbank“, kuris yra vienas iš didžiausią patirtį turinčių finansų rinkos dalyvių Lietuvoje. Planuojame, kad šis išskirtinis objektas sostinę papuoš iki 2020 metų“, – sako „Lords LB Asset Management“ fondų valdytojas Marius Žemaitis.

Birželio pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė siūlymui sklype Konstitucijos pr. 18B statyti aukštybinį pastatą.

Jį projektuoja vienas garsiausių pasaulio architektų Danielis Libeskindas. Jis džiaugiasi, kad Vilnius priėmė progresyvų sprendimą, padedantį augančiam Vilniui konkuruoti su kitomis Europos sostinėmis.

„Sveikinu Vilnių priėmus progresyvų sprendimą. Tikiu, kad šis projektas taps svarbia miesto panoramos ir įvaizdžio dalimi. Kurdamas šį pastatą noriu pranešti pasauliui žinią apie tai, kad Vilnius yra augantis, atviras galimybėms ir verslui miestas“, - po tarybos pritarimo kalbėjo JAV architektas.

Multifunkciniame komplekse „k18b” bus įrengti A klasės biurai ir įsikurs vienas pirmųjų pasaulyje naujo tipo viešbutis „Radisson RED“. Investicijos į projektą sieks per 50 mln. eurų, iš kurių 2 mln. bus skirti viešosios infrastruktūros įrengimui.

Kurdamas šį pastatą noriu pranešti pasauliui žinią apie tai, kad Vilnius yra augantis, atviras galimybėms ir verslui miestas.

Vystant projektą bus įrengta nepertraukiama pėsčiųjų jungtis per Upės gatvę ties Baltuoju tiltu. Taip pat - moderni aikštė tarp „Radisson BLU”, VCUP, būsimo pastato Konstitucijos pr. 18B ir Upės g., kuri bus pritaikyta pėstiesiems, dviratininkams bei žmonėms su negalia. Vystant projektą, bus užbaigta Šnipiškių trakto jungtis link „Radisson BLU” ir „Swedbank” būstinės. Būsimame pastate Konstitucijos pr. 18B bus įrengta viešoji erdvė - atriumas - su laisvu patekimu ir praėjimu 24 val. per parą.

Vieno garsiausių pasaulio architektų D. Libeskindas vadovaujamos „Studio Libeskind“ projektas pernai laimėjo Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos architektų sąjungos bei investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ rengtą tarptautinį architektūrinį konkursą. Pristatydamas projektą D. Libeskindas du sykius lankėsi Vilniuje, rengė viešą paskaitą, prieš kelias savaites buvo susitikęs su savivaldybės tarybos frakcijų atstovais.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pritarimo reikėjo, nes pagal dabar galiojantį Vilniaus bendrąjį planą, aukštesni nei 35 m pastatai šioje teritorijoje gali iškilti, jei atitinka viešąjį interesą, esant ypatingai urbanistinei situacijai ir išskirtiniam pagrindimui.

„Kadangi tai labai svarbus projektas miesto savitumo formavimo prasme ir turės didelę įtaką miesto centrinės dalies įvaizdžiui, tarybos nutarimo projektą papildėme punktu, kad detaliojo plano sprendiniai prieš teikiant savivaldybės administracijos direktoriui bus dar kartą pristatyti miesto tarybai ir jau matysime galutinį rezultatą, kuris bus pristatytas visuomenei ir kultūros paveldo institucijoms. Taryba turės dar kartą galimybę dėl šių sprendinių pasisakyti“, - posėdyje sakė vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.

Pasak jo, svarstant tarybos nutarimo projektą komitetuose, atsižvelgta į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pastabas, informuota Kultūros ministerija ir Kultūros paveldo departamentas.

„Svarstymo komitetuose metu buvo atsižvelgta į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pastabą, kad bus koreguojami detaliojo plano sprendiniai ir taip pat nustatyta, kad detaliajame plane bus numatyta jungtis tarp Baltojo tilto ir Konstitucijos prospekto, kuri bus atvira visą parą. Vadovaudamiesi rekomendacijomis papildomai informavome apie šį projektą Kultūros ministeriją, kuri atsakinga, kad būtų informuojamas Pasaulio paveldo centras, taip pat užklausėme Kultūros paveldo departamento, kurie atsakė, kad vertindami projektą vadovausis ICOMOS ekspertų ataskaitomis“, - posėdyje sakė M. Pakalnis.

Taryba sprendė, ar pritarti, kad teritorijoje Konstitucijos pr. 18B nebūtų taikomas bendrajame plane nustatytas aukščio ir užstatymo intensyvumo reglamentas bei leista jį viršyti.

Teritorijoje investicijas planuojanti fondų valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ skelbia, kad pagal galiojantį miesto bendrąjį planą, aukštesni nei 35 metrų pastatai, sklype gali iškilti tuomet, jei atitinka viešąjį interesą, esant ypatingai urbanistinei situacijai ir išskirtiniam pagrindimui. Jiems taip pat būtinas savivaldybės tarybos pritarimas.

Bendrovės teigimu, investicijos į projektą turėtų siekti daugiau nei 50 mln. eurų, iš kurių 2 mln. eurų planuojama skirti investicijoms į viešąją erdvę.

Po investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ 2016 metais skelbto architektūros konkurso, architekto Danielio Libeskindo suprojektuoto komercinio komplekso aukštis projekte buvo 18 aukštų, dabar parengus naujus priešprojektinius sprendinius, teritorijoje numatytas 6 ir 21 aukšto kompleksas. Šiuo metu šioje Konstitucijos prospekto dalyje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus galima statyti iki 9 aukštų pastatą.

Kaip nurodoma prie tarybos sprendimo pridedamuose dokumentuose, bendras komplekso plotas su trijų lygių požemine automobilių stovėjimo aikštele turėtų siekti 43,4 tūkst. kv. metrų o naudingas - 36,2 tūkst. kv. metrų.

Oficialiai skelbta, kad Konstitucijos pr. 18B iki 2020 metų planuojama pastatyti A klasės 18,6 tūkst. kv. metrų ploto biurų ir viešbučio „Radisson Red“ pastatą.

Bendrasis Vilniaus miesto planas šiuo metu numato, kad teritorijoje, kurioje iškils modernus viešbučio „Radisson RED“ bei A klasės biurų kompleksas, aukštybinius pastatus galima statyti tik gavus savivaldybės tarybos pritarimą. Garsus architektas į Vilnių atvyko miesto tarybos nariams asmeniškai pristatyti komplekso bei viešosios erdvės projektą. D. Libeskindas susitinka su visomis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos frakcijomis.

Pristatydamas projektą, architektas negailėjo gražių žodžių Vilniui. „Kaskart būnant čia, man susidaro įspūdis, jog Vilnius yra atviras jaunų žmonių miestas, kuriame kurti man yra didelė garbė“, – pasakojo D. Libeskindas.

Jis pabrėžia, kad čia iškilsiantis multifunkcinis kompleksas „k18B“ ne tik užtikrins dešiniojo Neries kranto vientisumą, tačiau taps Vilniaus vizitine kortele visoje Europos miestų architektūroje.

„Pastatas yra tarsi vartai į naująją erdvę. Labai svarbu rasti dermę tarp Senamiesčio ir verslo kvartalo, kuris plečiasi kitoje upės pusėje. Kūriau pastatą išskirtinai Vilniui, todėl jo formos ir siluetas sutampa su miesto diktuojamu kontekstu. Vis dėlto, pastatai turi išsiskirti ne tik vietiniame kontekste, tačiau ir tarptautiniame. Šiandien miestai konkuruoja tarpusavyje, todėl Vilnius turi būti išskirtinis“, – teigė D. Libeskindas.

Pasak architekto, labai svarbu, kad tarp Baltojo tilto ir Europos aikštės būtų sukurta aktyvi viešoji erdvė, kuri taptų tarsi svetaine miestiečiams.

„Net neabejoju, kad šis pastatas džiugins žmonių, kurie kasdien čia vaikšto, akis. Šioje erdvėje  aktyvus visuomenės gyvenimas verda 24 val. per parą ištisus metus. Pastate bus 30 metrų aukščio viešoji erdvė, kuri bus atvira visuomenei. Tai yra unikalu net ir pasauliniu mastu – dažniausiai mano projektuojami privatūs pastatai nėra tokie atviri visuomenei“, – džiaugiasi architektas.

D. Libeskindas vadovaujamos „Studio Libeskind“ suprojektuotas multifunkcinis biurų ir viešbučio kompleksas „k18B“ pernai laimėjo tarptautinį architektų konkursą, kurį organizavo Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos architektų sąjunga ir investicijų valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“.

Kovo 23–27 d. bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta vilniečių apklausa parodė, jog 80 proc. vilniečių palankiai vertina planus dešiniajame Neries krante statyti D. Libeskindo suprojektuotą multifunkcinį kompleksą „k18B“.

Slidinėjimo centro projekto neįgyvendins

Vilniaus miesto savivaldybė neketina Liepkalnyje įgyvendinti slidinėjimo centro projekto, kurį sukūrė žinomas architektas D. Libeskindas, antradienį pranešė meras Remigijus Šimašius.

„Šiandien tokių planų įgyvendinti jį neturime. Jeigu atsirastų koks nors investuotojas, kuris matytų grąžą ar norėtų sau kaip paminklą pasistatyti, nuspręstų tuos keliolika ar kiek ten reikia milijonų skirti, tai pirmyn. Bet aš matau kitus prioritetus ir jų yra nemažai“, – portalui 15min.lt teigė R.Šimašius.

2 mln. eurų Liepkalnio sporto ir sveikatingumo centro projektas buvo pristatytas 2014 metais. Tuometinė valdžia skelbė, kad jį tikimasi įgyvendinti per kelerius metus.

Naujajame dangoraižyje suprojektuoti 287 butai, įspūdingos mansardos, įvairios poilsio ir verslui skirtos patalpos. Statinio dizainas buvo kuriamas atsižvelgiant į saulės kelią danguje, todėl visus langus pasiekia dienos šviesa. Įspūdingas arkos formos fasadas yra smailėjantis iki pat viršaus. Čia įrengtos keliaaukštės mansardos, iš kurių galima grožėtis kvapą gniaužiančia miesto panorama. Pastato langai yra savaime besivalantys, jie sumontuoti besikeičiančiais kampais, todėl žaismingai meta šešėlius ir atspindi šviesą įvairiomis kryptimis.

„Zlota 44” suprojektuoti itin įvairių dydžių butai. Jų dydis svyruoja nuo 62 iki 300 kvadratinių metrų. Tuo tarpu mansardos ir keli per visą aukštą įrengti apartamentai siekia net iki 930 kvadratinių metrų. Visuose butuose suprojektuotos svetainės su langais iki žemės, taip sukuriamas laisvės ir šviesos įspūdis.

Net 1 800 kvadratinių metrų plote įkurta pasaulinio lygio sporto ir SPA erdvė. Joje suprojektuotas didžiausias Lenkijoje privatus 25 metrų plaukimo baseinas. Rūsyje įrengtas vyno rūsys su kontroliuojama temperatūra, kuriame galima saugoti apie 10 000 vyno butelių. Dangoraižio apačioje veikia 9 aukštų automobilių stovėjimo aikštelė, gyventojų patogumui taip pat veikia durininkų tarnyba.

D. Libeskindas yra vienas žymiausių pasaulio architektų. Tarp garsiausių jo darbų – Žydų muziejus Berlyne, Metropoliteno universiteto Doktorantūros centras Londone, M. Volio centras Barlano universitete Tel Avive. 2003 m. D. Libeskindas tapo vyriausiuoju Niujorko Pasaulio Prekybos Centro atstatymo architektu. Vilniuje vietoje buvusio „Lietuvos“ kino teatro šiemet pradėtas statyti architekto kurtas Modernaus meno centras, o Konstitucijos prospekte D. Libeskindo vadovaujamas architektų biuras suprojektavo multifunkcinis verslo centrą K18b.

Trečiadienį buvusiame kino teatre ketinama surengti parodą „Susitikimo pradžia“, per ją bus galima paskutinį kartą susipažinti su pastato istorija.

„Pavasaris yra numatomas kaip darbų pradžia, projektas pristatytas dar 2015-ųjų lapkritį, visi darbai bus vykdomi pagal jį“, – BNS sakė MMC Komunikacijos projektų vadovė Ringailė Papartytė.

Daugiau detalių apie planuojamus pokyčius MMC atstovai žada pateikti trečiadienį. Paroda bei ekskursijos buvusiame kino teatre vyks trečiadienį iki pat vakaro. Lankytojai išvys specialiai šioms erdvėms sukurtus arba adaptuotus šiuolaikinių menininkų Juozo Laivio, Vitalijaus Červiakovo, Justės Venclovaitės, Marijos Šnipaitės, Lino Jusionio, Nerijaus Ermino, Kristinos Inčiūraitės, Aurelijos Maknytės, Donato Jankausko-Duonio, grupės „Cooltūristės“ ir Adomo Žudžio darbus.

Pastatyti MMC Vilniaus senamiestyje sumanė modernaus meno kolekcininkas, buvęs įmonių grupės „Fermentas  International“ akcininkas Viktoras Butkus. Jo bei partnerių įmonė „MMC projektai“ (buvusi „LKT projektai“) sklypą ir pastatą iš buvusių savininkų įsigijo prieš kelerius metus.

Kaip skelbta anksčiau, apie 3000 kvadratinių metrų ploto patalpose du trečdaliai erdvės bus skirta ekspozicijoms, pastato pirmajame aukšte be kitų patalpų lankytojams bus skirta erdvi fojė, čia veiks kavinė. Siekiant apšviesti ekspozicijų sales natūralia šviesa, bus panaudoti modernūs technologiniai sprendimai.

Modernaus meno centras bus statomas tik privačiomis lėšomis. Anksčiau planuota, kad jo statybos bus pradėtos 2017-aisiais ir baigtos 2019-ųjų pradžioje. Planuojama, kad pastatas kainuos apie 5 mln. eurų.

Centre bus eksponuojama privati V.Butkaus modernaus meno kolekcija, apimanti laikotarpį nuo 1960-ųjų iki šių dienų. Joje sukaupta daugia nei 4000 Lietuvos menininkų tapybos, fotografijos, video ir kitų darbų.

D.Libeskindas yra suprojektavęs Žydų muziejų Berlyne, Denverio meno muziejų JAV, Didžiojo Kanalo teatrą Dubline, Danijos žydų muziejų Kopenhagoje ir daugybę kitų pasaulyje žinomų kultūros objektų. „Studio Libeskind“ Vilniuje prieš kelerius metus yra suprojektavusi sporto ir sveikatingumo centrą „Vilnius Beacon“, jį planuota įrengti ant Laimio kalno Liepkalnyje, kur šiuo metu yra slidinėjimo trasos. Ankstesniais Vilniaus savivaldybės skaičiavimais, toks centras kainuotų 2 – 2,5 mln. eurų.

„Šiuo metu esame sutarties pasirašymo stadijoje. Projektas techniškai sudėtingas, sudėtingesnis nei dauguma konkurse siūlytų. Tačiau tikimės jį įgyvendinti", - antradienį BNS sakė investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ investicijų valdytojas Marius Žemaitis.

Jis negalėjo pasakyti, kada tiksliai bus pasirašyta sutartis su D. Libeskindu ir prasidės projektavimo darbai,

„Kol kas negaliu įvardyti konkrečių datų. Plačiau apie terminus mes galėsime pakomentuoti, kai būsime detaliai suplanavę projekto etapus. Tas galėtų įvykti po vasaros“, - sakė M. Žemaitis.

Preliminarus pastato aukštis D. Libeskindo projekte yra 18 aukštų, o pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus šioje Konstitucijos prospekto dalyje galima statyti iki 9 aukštų pastatą.

Vilniaus miesto savivaldybės Plėtros departamento vadovas Mindaugas Pakalnis BNS sakė, kad savivaldybė projektą palaiko, tačiau norint statyti tokio aukščio pastatą, kaip suprojektavo D. Libeskindas, turės būti keičiamas miesto bendrasis planas.

„Pagal dabartinį reglamentą tokio aukščio pastato statyti čia negalima. Tam, kad jį realizuoti, turės būti padarytas pirmiausia bendrojo plano pakeitimas. Norint šį objektą šioje teritorijoje realizuoti, reikalinga aukštybinių pastatų zona. Tam reikės atitinkamų procedūrų. Tai viena iš tų sąlygų, kodėl buvo rengiamas konkursas ir kuriama išskirtinė architektūra, kad apskritai ji čia galėtų atsirasti. Ši vieta miestui pernelyg brangi ir reikšminga“, - BNS sakė jis.

M. Pakalnis sutiko, kad investuotojo planai įgyvendinti projektą priklausys nuo savivaldybės ir jos sprendimų.

D. Libeskindas tikisi, jog pastatas iškils 2018 metais.

„Kai nusprendžiau dalyvauti konkurse, tai nebuvo tik konkursas. Šią vietą žinau daugelį metų, ne kartą teko eiti per šią teritoriją ir Baltąjį tiltą. Kai nusprendžiau kurti projektą, pradėjau svarstyti, kaip sukurti ne tik patį pastatą, bet ir jo jungtį su kontekstu. Tai dinamiškas XXI amžiaus pastatas, ne tiesiog eilinė dėžė, paimta iš kažkur kitur ir atgabenta į Vilnių. Jo kompozicija labai kruopščiai atsižvelgia į aplinkinius pastatus: tiek senus, tiek modernius. Tai taip pat tvarus pastatas su moderniomis efektyviomis technologijomis. Tikiuosi, kad jis iškils 2018 metais. Liko nedaug laiko, bet tikiuosi, kad tai pavyks padaryti“, - spaudos konferencijoje pristatydamas projektą, teigė jis.

Tuo tarpu sostinės meras R. Šimašius sakė, jog savivaldybė dar turi pageidavimų, kaip turi būti tobulinamas projektas.

„Pastato projektas, kuris buvo išrinktas, nepalieka abejingų. Iš miesto pusės, mums dar aktualu kai kurie dalykai tobulinant projektą ir siekiant jo realizavimo, - pirmiausia, kad žmonės nuo Baltojo tilto iki Europos aikštės galėtų sklandžiai ateiti ir tai būtų kviečianti arterija. Taip pat, kad senuoju keliu nuo Žaliojo tilto per Konstitucijos prospektą būtų galima praeiti. Akivaizdu, kad tokio įvažiavimo, kaip dabar, neturėtų būti, nes dar vienos sankryžos Konstitucijos prospekte nereikia“, - spaudos konferencijoje sakė jis.

D. Libeskindas praėjusią savaitę laimėjo „Lords LB Asset Management“ rengtą tarptautinį architektūros konkursą naujam 40 mln. eurų vertės komerciniam kompleksui. Čia numatoma pastatyti A klasės 18,6 tūkst. kv. metrų ploto biurų ir viešbučio kompleksą.

D. Libeskindas Vilniuje taip pat projektuoja Modernaus meno centrą, kuris iškils buvusio kino teatro „Lietuva“ vietoje, bei sukūrė Liepkalnio aktyvaus laisvalaikio centro „Vilnius Beacon“ viziją.

D. Libeskindo vadovaujamos „Studio Libeskind“ projektas neseniai laimėjo multifunkcinio komplekso k18B sostinės Konstitucijos prospekte tarptautinį architektūrinį konkursą.

Konkurse dalyvavo 10 pasaulinio lygio architektų komandų iš Lietuvos iš užsienio.  „Studio Libeskind“ pasiūlymą išrinko dvylikos narių komisija, kurią sudarė konkurso organizatorių – Lietuvos architektų sąjungos, Vilniaus miesto savivaldybės, investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ – bei Kultūros paveldo departamento atstovai.

Žymus architektas sostinėje susitiks su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi bei tarptautinio architektūrinio konkurso komisijos nariais.

Kaip rašoma pranešime spaudai, D. Libeskindo darbų sąraše – Žydų muziejaus pastatas Berlyne, aštrių formų „Vitra“ daugiaaukštis San Paule, drąsių linijų projektas „Crystals at CityCenter“ Las Vegase.

Architektūros kūrėjo darbus įkvepia muzika, filosofija ir literatūra. Jo urbanistikos idėjos yra persmelktos drąsių formų, o kultūros, verslo ir gyvenamieji pastatai pranoksta šiuolaikiškumo sąvoką. D. Libeskindas Vilniuje projektuoja Modernaus meno centrą, kuris iškils buvusio kino teatro „Lietuva“ vietoje bei sukūrė Liepkalnio aktyvaus laisvalaikio centrą „Vilnius Beacon“ viziją.

Paskaita vyks NDG auditorijoje. Renginio trukmė – 1 val. Durys atveriamos 16.45 val. Paskaita vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą. Įėjimas į paskaitą – nemokamas.