„Situacija transporto sektoriuje Lietuvoje blogėja, tai rodo ir tarptautiniai duomenys. (...) Prieš trejus metus transporto tranzito ir logistikos sektorius kūrė 13 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o dabar – jau tik apie 11 proc. Kelių sektorius pastaruosius metus patiria drastišką nuosmukį, nes prarasta apie 3 tūkst. darbo vietų, praktiškai visos įmonės trejus metus dirba nuostolingai“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė V. Sutkus.
Pasak jo, Pasaulio banko kasmet skelbiamame „Logistic Performance Index“ reitinge Lietuva 2016 m. užėmė 29-ąją vietą, o pernai nukrito iki 54-osios.
LVK prezidentas teigė pritariąs buvusio susisiekimo ministro iniciatyvoms skaidrinti sektorius, bet dėl to nukentėjo kiti darbai.
Įmonės dėl finansinių sunkumų nebemoka pelno mokesčių.
„Žinoma, pritariame ir visą laiką palaikėme ministrą dėl procesų skaidrinimo, bet ties tuo ne tik kad buvo apsistota, bet realių rezultatų nematome, nėra nei nubaustų, nei nuteistų, yra tik kolektyviniai kaltinimai visam sektoriui. Tai tapo susiję su darbų stabdymu, konkursų nevykdymu, rezultatas – minusiniai įmonių rezultatai, neatliekami darbai“, – teigė V. Sutkus.
D. Labučio / ELTOS nuotr.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos narys Virgaudas Puodžiukas pažymėjo, kad automobilių šalyje tik gausėja, tačiau Kelių priežiūros ir plėtros programos skiriama degalų akcizo pajamų dalis nuo 2009 m. krizės liko sumažinta nuo 80 proc. iki 48 proc.
„Beveik visos kelių tiesimo ir remonto įmonės 2018 m. baigė su nuostoliais. Dirbančiųjų šiame sektoriuje sumažėjo nuo daugiau kaip 9 tūkst. iki 5,5 tūkst. žmonių. Įmonės dėl finansinių sunkumų nebemoka pelno mokesčių, dėl darbuotojų atleidimo valstybė negauna pajamų mokesčių“, – sakė V. Puodžiukas.
D. Labučio / ELTOS nuotr.
Jo teigimu, Susisiekimo ministerijos tikslas neturėtų būti iškelti negeroves – tuo turėtų užsiimti kitos tarnybos.
Viena vertus, labai liūdna, kita vertus – būtinybė apie tai kalbėti.
„Mano supratimu, Susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) tikslas turėtų būti vystyti, plėtoti, prižiūrėti valstybės turtą, o ne iškelti negeroves, ką buvęs ministras darė. Tam yra tarnybos, teismai. Visi turi būti vertinami pagal savo nuopelnus. Tikiuosi, naujas ministras atsižvelgs į situaciją transporto srityje ir sugebės organizuoti pritraukiant geriausius specialistus, kad tas problemas išspręstų“, – teigė asociacijos tarybos narys.
Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas Vaitkus sakė, kad valstybiniame sektoriuje vyksta degradacija, o Susisiekimo ministerijoje, valdant R. Masiuliui, nedirbo nė vieno transporto srities specialisto.
D. Labučio / ELTOS nuotr.
„Per mano 20 metų praktiką transporto srityje tai pirmas kartas, kada taip diskutuojame apie mūsų valdžios segmentą. Viena vertus, labai liūdna, kita vertus – būtinybė apie tai kalbėti. (...) Šioje srityje galima vadovauti tik turint ne tik geras žinias, bet ir ne mažiau kaip 10 metų praktinės patirties. (...) Valstybiniame sektoriuje vyksta labai rimta degradacija“, – sakė A. Vaitkus.
ELTA primena, kad vasaros pabaigoje R. Masiulį susisiekimo ministro poste pakeitė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Jaroslavas Narkevičius.
