Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija priėmimui organizuoti (LAMA BPO) nuo birželio 1-osios iki rugpjūčio 18-osios vidudienio laukia abiturientų pasirinkimų. Kurių sričių specialistai tikrai neliks be darbo, ar valstybės finansuojamų studijų krypčių prioritetai atitinka darbo rinkos poreikius, aiškinamės su didžiausios Lietuvoje pagal įdarbintų kandidatų skaičių personalo atrankos kompanijos "Alliance for Recruitment" partneriu Andriumi Francu.
Tendencijų nepakeitė
– Karantinas dėl koronaviruso dalies specialybių žmones paliko be darbo, kiti, atvirkščiai, vos spėjo suktis. Ar tai turėtų paskatinti abiturientus kiek pakoreguoti savo studijų pasirinkimą?
Pasak A.Franco, inžinerija ir technologijos svarbios dabar, o ateityje bus dar svarbesnės, tad darbo rinka laukia jaunuolių, turinčių šių sričių diplomus.
– Ir anksčiau apie tai kalbėjome, bet per karantiną ypač išryškėjo, kad lankstesnės darbo vietos, tokios, kur galima dirbti nuotoliniu būdu, turi didesnę perspektyvą. Akivaizdžiai matome, kad IT, finansų, apskaitos specialistai ir per karantiną išlaikė darbo vietas. Jie ir toliau bus reikalingi.
Bet negalima sakyti, kad viskas suvirtualės, kad mums nereikės kitų paslaugų ar produktų, pavyzdžiui, maisto, kuris užauginamas laukuose, gaminamas fabrikuose. Ir jų poreikis išliks didelis.
Tad, galima sakyti, ilguoju laikotarpiu koronavirusas tendencijų darbo rinkoje nepakeis. Bet naujovių jis atskleidė, taip pat ir studijų srityje. Keletas universitetų, pavyzdžiui, Bostono, paskelbė, kad studijas vykdys tik nuotoliniu būdu. Lankstumo ir virtualumo visur tik daugėja.
– Kokių specialistų darbdaviai daugiausia ieškojo karantino metu?
– IT, finansų, buhalterinės apskaitos su anglų kalba, klientų aptarnavimo specialistų, kalbančių Vakarų Europos kalbomis. Ne tik anglų – šios kalbos mokėjimas konkurencinio pranašumo jau nebeturi, nes ją visi turi mokėti. Bet reikia mokėti ir dar vieną – prancūzų, vokiečių, švedų, danų, norvegų ar suomių kalbą. Jas studijuojantys, manau, tikrai turės darbą.
Renkasi, ko nereikia
– Taigi tikrai nepralaimėjo tie, kurie pasirinko studijuoti programų sistemas? Ši studijų programa pernai buvo populiariausių universitetinių studijų pasirinkimų penketuke.
– Šių specialistų poreikis išlieka, jų trūksta dabar ir reikės ateityje. Tik klausimas, kaip į šią sritį pritraukti merginas. Jos labai protingos, tačiau kažkodėl nesirenka šios specialybės, ir toks sprendimas priimamas dar kokioje penktoje šeštoje klasėse, kai jos savo įgūdžių ugdymą nukreipia kita linkme.
– Teisė, medicina, odontologija, psichologija – pernai, kaip ir ankstesniais metais, taip pat buvo buvo vienos populiariausių universitetų studijų programų. Tačiau šios specialybės vienos populiariausių ir tarp ieškančių darbo. Prieš kelerius metus siūlėte laikinai net visai uždaryti teisės fakultetus.
– Ir nebūtų atsitikę nieko blogo. Net advokatūros vadovai sako, kad teisininkų per daug, bet jų negirdima, nes aukštosios mokyklos turi interesą išlaikyti finansavimą ir savo darbo vietas.
Nemažai jaunuolių žiūri tik į specialybės pavadinimą, kad jis skambėtų patraukliai, bet klausimas, ar baigęs šias studijas jis ras darbą pagal įgytą specialybę. Kad ir teisininkai: jų daugiau, nei yra poreikis. Taip, teisinis supratimas praverčia ir kituose darbuose, tačiau ar tai kompetencija, kuriai reikia aukštojo išsilavinimo? Jei reikia bazinių teisinių žinių, sakyčiau, užtenka tos srities kursų, o jei prireikia specifinių, vis tiek kreipiesi pas praktikuojantį teisininką.
Panašiai ir su medikais. Jų reikia, bet kiek? Gyventojų skaičius Lietuvoje iki pernai mažėjo, vyksta sveikatos įstaigų centralizacija (o jos tikrai reikia, kad paslaugos būtų kokybiškesnės). Stodamas į mediciną jaunuolis dažnai nežino, kur jis eina: daug jų meta studijas, nes sunku mokytis, o jei baigia, jiems sunku rasti darbą ten, kur nori, ir tada tenka išvažiuoti į užsienį.
Odontologija – patraukli jaunimui sritis, bet turime didelę šių specialistų perprodukciją, tad dalis jų važiuoja dirbti į Latviją.
Stojantys į psichologiją turėtų žinoti, kad dauguma darbo vietų – valstybės sektoriuje. Mokyklose psichologų trūksta, juos rengia net kelios aukštosios mokyklos, tik neatsakytas klausimas, kiek mums reikia šių specialistų ir kaip jie gali išgyventi už mokykloje gaunamą atlyginimą.
– Kolegijose populiariausios studijų programos pernai ir ne tik buvo tarptautinis verslas, kosmetologija, estetinė kosmetologija, logistika, bendrosios praktikos slauga. Ar tokie pasirinkimai atitinka darbo rinkos poreikius?
– Slaugos specialistai labai reikalingi. Tačiau didžiausias iššūkis, kad didžioji dauguma baigusių šią specialybę išvažiuoja dirbti į užsienį. Štai prieš dvejus metus Klaipėdos kolegijoje iš slaugą baigusios laidos Lietuvoje nepasiliko nė vienas.
Tarptautinis verslas ir logistika, jei, be anglų, kuri šiandien yra privaloma, mokomasi dar vienos užsienio kalbos, geras pasirinkimas. Bet be dviejų užsienio kalbų perspektyva nedidelė, nebent baigęs šias studijas specialistas nori pardavinėti labai primityvią paslaugą, kur reikia ne gilių žinių, o tik ilgo liežuvio – sugebėjimo įtikinti. Stojant į šias specialybes, kaip ir į verslo vadybą, svarbu susivokti, ar sugebėsi kurti savo verslą, ar būsi darbo prašytojas. Baigę šias studijas turėtų kurti savo verslą.
O kosmetologų – didžiulė perprodukcija. Dalis šių studijų absolventų taip ir nepradeda dirbti pagal specialybę.
Nesuskaičiuoja poreikio
– Kelrodis norint pasirinkti studijas, kurios garantuotų darbą pagal išsilavinimą, turėtų būti valstybės finansuojamų vietų prioritetai. Šiemet beveik trečdalis (32 proc.) jų universitetuose ir kolegijose skirta matematikos, informatikos, fizinių, inžinerijos ir technologijos mokslų studentams.
– Ir tai geras pasirinkimas, nes šios sritys – tai ateitis, proveržis. Deja, dažniausiai čia studentų nesurenkama tiek, kiek reikia. Tad klausimas, kaip padidinti šių studijų patrauklumą. Bet jaunus žmones sudominti šiomis sritimis reikia nuo pradinių klasių, nes vyresnėse jau sunku tai padaryti.
Negalima sakyti, kad viskas suvirtualės, kad mums nereikės kitų paslaugų ar produktų, pavyzdžiui, maisto, kuris užauginamas laukuose, gaminamas fabrikuose.
– Bet ar logiška, kad antroje valstybės prioritetų vietoje (15,8 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų) – verslo ir viešoji vadyba?
– Gaila, kad niekas neturi konkretaus atsakymo į klausimą, kiek mums reikia viešosios vadybos specialistų. Lūkestis – efektyvinti valdžios sektorių, su mažiau žmonių pasiekti geresnį rezultatą, sumažinti biurokratijos, skaitmenizuoti paslaugas. Jei kokiam estui pasakytume, kad samdysime dešimt naujų žmonių, jis pridėjęs pirštą prie smilkinio pasukiotų ir pasiūlytų geriau sukurti kokią online sistemą. Tad, mano manymu, reikėtų mažinti įstaigų, kurios rengia viešosios vadybos specialistus ir gerinti jų rengimo kokybę. Jei šiai studijų krypčiai būtų skiriamas mažesnis finansavimas, gal tai priverstų atsijoti dalį mokymo įstaigų, kurios šiuos specialistus rengia nekokybiškai.
O stojantys į verslo vadybą turi dvi alternatyvas. Arba labai specializuotis – į finansus, apskaitą (nes po verslo vadybos pavadinimu slepiasi daug sričių). Arba jie turi rengtis būti verslų steigėjais, tačiau tokiu atveju jiems reikia visai kitų dalykų, nei dabar sudėliota studijų programose.
– Socialiniai mokslai (15,5 proc. valstybės finansuojamų vietų) – treti valstybės prioritetų sąraše.
– Ir čia reikia išgryninti tokių specialistų poreikį, nes dabar baigusiems šias studijas tenka dirbti konsultantais ar pardavėjais. Į jas įstoja gabūs jaunuoliai, bet sudaužome jų gyvenimus, nes paskui jie negali dirbti pagal specialybę. Gal jie galėjo tapti nerealiais inžinieriais, dirbtinio intelekto specialistais, bet baigė studijas, po kurių neranda darbo pagal išsilavinimą.
– Kitų sričių studijų vietų valstybė finansuos mažiau, pavyzdžiui, mokės už 585 ugdymo mokslų studentų studijas (3,6 proc. visų finansuojamų vietų). Bet numatyta visus pasirinkusius pedagogines studijas valstybės finansuojamose vietose skatinti 300 eurų stipendijomis. Ar tai išeitis norint pritraukti geriausius abiturientus?
– Siūlau švietimo, mokslo ir sporto ministrui nuvažiuoti į Estiją ir pažiūrėti, kiek ten uždirba pedagogai. Jei pas mus atlygis būtų adekvatus, o švietimo sistemoje investuojama ne į sienas, o į ugdymo kokybę ir mokytojus, gal būtų didesnė ir pedagogų kompetencija. Problema, kad į pedagogikos studijas ateina silpni abiturientai, tie, kurie kitur neįstoja. Gal dabar kas jas pasirinks dėl stipendijos, bet ar jie, baigę studijas, nueis dirbti pagal įgytą specialybę į Kazlų Rūdos ar Švenčionių mokyklas? Turime galvoti, kaip tie žmonės galėtų uždirbti ir oriai gyventi, kaip rajonų centruose kurti kokybiškas mokyklos su gerai aprūpintomis laboratorijomis, įranga, transportu, vaikų maitinimu, o ne kaip kokiame kaimelyje išlaikyti mokyklą su trimis mokiniais ir penkiolika mokytojų.
Reikia tikslinio finansavimo
– Kaip pakeisti situaciją, kad jauni žmonės ne tik studijuotų mėgstamą sritį, bet ir dirbtų pagal įgytą specialybę?
– Reikėtų susiskaičiuoti vienų ar kitų specialistų poreikį ir valstybiniu lygiu atsakyti į klausimą, kiek ir kokių studijų vietų valstybei reikia finansuoti. Specialisto parengimas valstybei kainuoja daug, tačiau jei jis nedirba pagal įgytą specialybę, mokesčių mokėtojų į jų studijas investuoti pinigai nueina vėjais.
Matau išeitį, nors ji ir skamba sovietiškai: reikia tikslinio finansavimo. Jei valstybė ar konkreti įstaiga finansuoja studijas, toks absolventas bent trejus ketverius metus turėtų atidirbti Lietuvoje. Pavyzdžiui, jei Gargždų ligoninei po aštuonerių metų reikės dviejų gydytojų, pora jaunuolių, įstojusių studijuoti, turėtų žinoti, kad jie rengiami būtent Gargždų ligoninei. Daugelis tikisi, kad dirbs Vilniaus Santaros ar Kauno klinikose, bet naujų gydytojų poreikio ten nėra tokio, kaip kad regionuose.
Tačiau didžiausias liūdesys, kad aukštojo mokslo reforma taip ir neįvyko. Neįvyko universitetų ir kolegijų susijungimai, o net jei susijungė, pavyzdžiui, vienas universitetas turi du ekonomikos ir vadybos fakultetus. Suprantu, kad aukštosios mokyklos turi autonomiją, bet reikia valstybės rankos, valstybinio požiūrio.
– Palyginti su praėjusiais metais, net 25 proc. didinama valstybės finansuojamų studijų vietų aukštosiose mokyklose. Šiemet abiturientų – 22,5 tūkst., o valstybės lėšomis į aukštąsias mokyklas numatoma priimti 16,5 tūkst. pirmakursių. Vadinasi, jei dauguma stojančių būtų šiemetiniai abiturientai, beveik trys ketvirtadaliai jų siektų aukštojo mokslo. Ar tai gera proporcija?
– Dalis abiturientų išvažiuos studijuoti į užsienį, vadinasi, beveik visi gali įstoti į aukštąją mokyklą. Lyg ir gerai, kad tiek daug studijuos, nes reikia rengti kuo aukštesnio lygio specialistus. Tačiau reikia ir profesinio išsilavinimo žmonių, nes gamybinėse ir kitose įmonėse yra darbo pagal specialybes, kurias galima įgyti nebūtinai aukštosiose mokyklose.
Studijos valstybei kainuoja daug, tačiau jei jis nedirba pagal įgytą specialybę, mokesčių mokėtojų į jų studijas investuoti pinigai nueina vėjais.
– Tarp valstybės finansuojamų vietų kiek per 62 proc. teks universitetų pirmakursiams ir beveik 38 proc. kolegijų. Ar ši proporcija teisinga?
– Finansavimas, skirtas universitetams, mano nuomone, didesnis, nei yra poreikis.
– Visi patarinėja abiturientams rinktis savo ateities darbo sritį, kuriai jie jaučia pašaukimą, kurioje jie gali būti geriausi. Bet dažnai tokiam jaunam žmogui sunku apsispręsti, ko jis nori. Vis dėlto, nepaisant darbo rinkoje vykstančių pokyčių, kurios studijų kryptys garantuoja, kad šiemetiniai pirmakursiai tikrai turės darbo?
– Inžinerija ir technologijos – šiose srityse bus didžiausias proveržis. Štai per karantiną prireikė dirbti nuotoliniu būdu, ir greitai persiorientavome, pamatėme, kad taikydami technologijas galime tobulėti ir būti efektyvesni, kad jos gelbėja mus ir kaip žmones, ir kaip valstybę – galime patys pasigaminti apsauginių priemonių, dezinfekcinio skysčio, kitos įrangos. Inžinerija ir technologijos svarbios dabar, o ateityje bus dar svarbesnės. Manau, į šias sritis daugiausia orientuotis ir turėtume.
