Visuomenėje ši tema plačiai aptarinėjama po neseniai pasirodžiusio žurnalistinio tyrimo, pavadinto „Fūrų vergai”.
„Didžiulio atgarsio ir žmonių susidomėjimo sulaukė tolimųjų reisų vairuotojų iš trečiųjų šalių išnaudojimo tema, rodoma žurnalistų atliktame tyrime“, – sako projekto iniciatorius, Seimo narys Tomas Tomilinas. Jo teigimu, nors viešumas labai prisidėjo prie problemos aktualizavimo, pati tema tikrai nėra nauja ir problemos gerai žinomos. „Jau praėjusios kadencijos metu kalbėjau apie būtinybę didinti darbdavių atsakomybę už tam tikrus nusižengimus, pateikiau konkrečius pasiūlymus, džiaugiuosi, kad dabar tokių pataisų būtinumą pamatė ir kiti kolegos”, – sakė jis.
Teikiamos pataisos parengtos bendradarbiaujant su Valstybine darbo inspekcija ir atsižvelgiant į jos pateiktas pastabas. Siūloma didinti darbdavių atsakomybę už darbuotojų saugą, darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos pažeidimus, taip pat siekiama didinti baudas už nedeklaruotą savarankišką veiklą bei neblaivumą darbe.
Pasak projekto iniciatorių, darbuotojų saugos ir sveikatos būklės rodikliai Lietuvoje negerėja jau nemažai metų, o lengvų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius netgi augo 14 procentų. „Šiuo metu baudos už darbuotojų saugai ir sveikatai būtinų sąlygų nesilaikymą yra išskirtinai mažos, darbdaviams tiesiog labiau apsimoka sumokėti minimalią 40 eurų dydžio baudą, nei investuoti ir iš tiesų užtikrinti tinkamas darbo sąlygas”, – sako T. Tomilinas.
Šiuo metu baudos už darbuotojų saugai ir sveikatai būtinų sąlygų nesilaikymą yra išskirtinai mažos.
Pasak jo, noras pasitikėti darbdavių geranoriškumu yra sveikintinas, tačiau valstybė privalo pasirūpinti tais darbuotojais, kurių darbdaviams labiau rūpi pelnas nei jiems dirbančių žmonių gerovė.
Anot T. Tomilino, Valstybinė darbo inspekcija taip pat dažnai sulaukia skundų dėl neteisingo darbo laiko ar užmokesčio už darbą apskaičiavimo. Įstatymo pataisomis siekiama didinti baudas juridiniams asmenims už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus bei apgaulingą darbo laiko apskaitą.
„Už šiuos pažeidimus šiuo metu vidutiniškai skiriama 75 eurų dydžio bauda. Išties sunku įvardinti, kokia nereikšminga ji yra, žinant, kad dažnai tokius pažeidimus vykdo didžiulės įmonės, turinčios milijoninę apyvartą bei pelnus, sukūrusios ištisas sistemas, kaip didinti pelną darbuotojų atlyginimo sąskaita. Siūlome minimalias baudas didinti dvigubai”, – kalbėjo projekto iniciatorius.
Pataisomis taip pat siekiama didinti atsakomybę už nedeklaruotą savarankišką veiklą. Valstybinė darbo inspekcija tokius pažeidimus paprastai fiksuoja statybų sektoriuje, o juos padaro fiziniai asmenys. „Visgi galima daryti prielaidą, jog dažnai nedeklaruota savarankiška veikla pakeičia darbo santykius būtent darbdavio iniciatyva, nes skiriamos baudos yra nežymios ir mokėti jas apsimoka labiau nei mokesčius, susijusius su asmens įdarbinimu. Tokiu būdu ne tik darbuotojas praranda visas socialines garantijas, tačiau ir valstybė patiria žalą“, – sako kodeksų pataisų iniciatoriai.
Dar vienas siūlomas pakeitimas –- baudų už neblaivų darbą didinimas du kartus. Šiuo metu neblaiviam ar apsvaigusiam darbuotojui dažniausiai skiriama 15 eurų bauda. Pasak Seimo „valstiečių“, praktika rodo, kad alkoholio ar toksinių medžiagų vartojimas darbe yra dažniausias veiksnys, lemiantis nelaimingus atsitikimus darbo vietoje, tad tikimasi, jog didesnės baudos prisidės prie prevencijos ir didins darbuotojų atsakomybę.
Už Administracinių nusižengimų kodekso pataisas antradienį po svarstymo balsavo 111 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, 9 parlamentarai susilaikė. Tam, kad jos būtų priimtos, prireiks dar vieno balsavimo- priėmimo stadijos.
