Priima sprendimus

Jei reikėtų vienu sakiniu apibūdinti Greitosios pagalbos pamainos vyresniosios gydytojos darbą, tai lyg koordinatorė, atsakinga už tinkamai organizuotą greitosios medicinos pagalbos brigadų darbą. Tačiau šis vienas sakinys niekaip neatspindi visos jų darbo dienos.

Ant pamainos vyresniosios gydytojos darbo stalo – trys monitoriai, kuriuose – nuolat kintanti informacija apie iškvietimus, išvykusias ar vykstančias į iškvietimo vietą brigadas, trys telefonai, dvi radijo stotelės. Už nugaros – lentyna, kurioje ne tik darbui reikalingi segtuvai, bet ir  padėkos, pagyrimai.

Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje dirba trys pamainos vyresniosios gydytojos, kurios keičiasi kas parą. Vidutiniškai per parą joms tenka koordinuoti apie 300 iškvietimų.

"Laba diena. Esu greitosios pagalbos vyresnioji gydytoja. Matau, kad šiuo metu Kauno rajone nėra laisvų greitųjų, todėl noriu pasakyti, kad tikrai atvažiuosime, vos atsilaisvins pirma brigada. O kiek laiko jums skauda mentį? – pacientą suskumba raminti pamainos vyresnioji gydytoja Rima Gudėnienė. – Gal jums stuburo išvarža? Galite nusakyti skausmą? – klauso atsakymų. – Įkvėpkite giliai. Labiau skauda? Laukite – kai tik bus laisva brigada, iš karto pas jus atsiųsime."

R.Gudėnienė kuklinasi – esą nėra čia ką pasakoti apie pamainos vyresniosios darbą. Tačiau netylantys skambučiai liudija, kokia svarbi ir reikalinga ši gydytoja.

"Senelių namai? Nekovidinis pacientas? Skirkite mūsų brigadą", – trumpai ir aiškiai dėlioja akcentus R.Gudėnienė. Kviečiant į senelių namus buvo nurodyta, kad pacientas nekvėpuoja. Ir nors iškvietimas – į Kauno rajoną, tačiau siunčiama miesto brigada, nes visos rajono greitosios užimtos.

Pajusti žmogų

Kol su pamainos vyresniąja kalbamės apie darbo specifiką, sistemoje jau atsiranda paciento iš senelių namų kardiograma, gaivinimo protokolas, informacija, kiek, kokiu stiprumu masažuota krūtinės ląsta, kiek elektrošoko impulsų prireikė. Pacientas keliamas į greitosios medicinos pagalbos automobilį, o pamainos vyresnioji tuo metu susisiekia su ligonine, praneša, po kiek laiko ir kokios būklės pacientas bus atvežtas.

Vėl skambutis. "Duok 15 l deguonies ir vežk į infekcinę. O kas tau neramu? – telefonu su kita išvykusia brigada kalbasi R.Gudėnienė. – Palauk minutėlę, – susisiekia su ligonine. – Tu būsi antras eilėje. Gali vežti."

"Mes – kaip pilkieji kardinolai, – šypsosi R.Gudėnienės kolegė, vyresnioji gydytoja Alfreda Tuomenienė, ir tęsia: – Turime patikrinti iškvietimų korteles. Tarkime, vakar buvo 300 iškvietimų, važiuota į 272, apie 40 žmonių buvo konsultuojama telefonu."

Taip jau būna, kad kartais pakanka su žmonėmis pasikalbėti, patarti, ką jiems daryti, kartais ir situacija pagerėja, kol susisiekiama su kvietusiuoju greitąją. Neretai žmonės skambina tik pasikonsultuoti, netgi sako, kad greitosios jiems nereikia, – taigi ir vėl kalbėti telefonu tenka pamainos vyresniajai.

"Per tuos savo darbo metus išmokome, kalbėdami telefonu su žmogumi, suprasti jį, pajusti. Jaučiame, kad kitąkart skambina vienišas žmogus, kuriam labai trūksta artimo. Dirbant greitojoje – labai tvirtas noras padėti. Ir tai matyti žvelgiant į visus kolegas, kai kalbame, diskutuojame. Labai svarbu jausti, kad esi reikalingas", – mintimis dalijasi Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties pamainos vyresnioji gydytoja Virginija Barankevičienė.

Virginija Barankevičienė: per savo darbo metus išmokome, kalbėdami telefonu su žmogumi,  suprasti jį, pajusti. Asmeninio archyvo nuotr.

Pokalbį ir vėl nutraukia skambutis. "Kur? Mašinoje? – R.Gudėnienė kalba su brigados personalu. – Pernešėte atgal iš mašinos?" Kita ranka pamainos vyresnioji jau renka ligoninės, į kurią buvo sutarta vežti pacientą iš senelių namų, numerį: "Čia iš greitosios. Neatvešime paciento iš senelių namų. Nebereikia." Stoja tyla.

Patirties bagažas

Visos trys pamainos vyresniosios gydytojos karjerą greitojoje medicinos pagalboje pradėjo dirbdamos brigadose. Ten sukaupta patirtis leidžia iš esmės suprasti, kas laukia važiuojančių pagal vieną ar kitą iškvietimą medikų.

"Aš myliu savo brigadų žmones. Noriu kuo daugiau informacijos jiems suteikti dar važiuojant, kad būtų pasiruošę. Aš juk žinau jų visų kompetencijas, charakterius, įnorius ir norisi jiems padėti, kad nuvažiavę į vietą būtų drąsūs, kompetentingi. O kuo daugiau žinos apie situaciją, tuo tvirčiau jausis ir suteiks geresnę pagalbą", – įsitikinusi R.Gudėnienė.

Didelį patirties bagažą sukaupusios dirbdamos brigadose, pamainos vyresniosios gydytojos labai gerai žino, ko gali prireikti važiuojančiai komandai. Ir nors pagrindinę informaciją važiuojanti brigada jau turi, tačiau pamainos vyresnioji dar tikslina, kaip paciento situacija keičiasi, kol jie važiuoja.

"Taip atrodo, kad greitoji atvažiavo, atliko savo darbą ir išvažiavo, tačiau yra specifika, kurią reikia perprasti, – kolegės mintį tęsia V.Barankevičienė. – Gal kitą kartą žmonės nepagalvoja, kad gydytojai prisimena jų situacijas, bet taip yra."

V.Barankevičienė iki šiol prisimena Geležinkelio stotyje gelbėtą vyrą, kurio kojas pervažiavo traukinys. Visam gyvenimui atmintyje išliko ir pirmas atgaivintas pacientas. "Visokie tie prisiminimai, bet vis tiek mielas darbas ir todėl nė neskaičiuoji, kiek čia dirbi. Dar, žinoma, labai svarbu, kad labai geras kolektyvas. Tiek daug nuoširdžių gerų žmonių – aš visų tiesiog pasiilgstu", – kalba trumpam į sanatoriją pailsėti pabėgusi V.Barankevičienė.

Dėmesys: R.Gudėnienė (kairėje) ir A.Tuomenienė stengiasi brigadai surinkti kuo daugiau informacijos apie pacientą, kad brigada pasitikėtų savimi, o tada ir paslauga būna gera. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Atėjo trumpam

Tris Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties vyresniąsias gydytojas vienija vienas bendras bruožas – visos čia dirbti atėjo iš karto baigusios mokslus.

"Baigusi gavau paskyrimą į Panevėžį, o Kaune buvo galimybė eiti dirbti į greitąją. Nenorėjau išvažiuoti ir atėjau čia. Maniau, daugiausia metus čia padirbsiu, o likau iki šiol", – šypsosi R.Gudėnienė.

Kitos pamainos gydytojos pritariamai linkčioja, kad jų kelias buvęs labai panašus, esą ir jos atėjo į greitąją trumpam, o liko visam gyvenimui. "Dukra buvo mažutė, man labai tiko, kad galėjau dirbti pamainomis ir tik naktį. Būdavo, grįžtu ryte namo ir taip miego norisi, o dukra prašo: mama, tu miegok žiūrėdama į mane", – juokiasi A.Tuomenienė.

Panaši ir V.Barankevičienės istorija. "Gavau paskyrimą. Labai tiko, nes sūnus buvo mažas, o budėjimo grafikai – man palankūs. Negalvojau, kuriam laikui atėjau, bet, matyt, taip patiko, kad likau visam gyvenimui", – tik porai metų V.Barankevičienė buvo išėjusi į Krašto apsaugos sistemą dirbti gydytoja, tačiau supratusi, kad jos vieta greitojoje, grįžo ir skaičiuoja čia 38-uosius darbo metus.

Daug sumaišties ir įtampos pamainos vyresniųjų darbe radosi dėl COVID-19 pandemijos. Ir ne tik dėl to, kad perpildytos pacientų  ligoninės ne visada tuoj pat gali priimti ligonius, dažnai tenka spręsti, kur vežti sergantį žmogų. Gydytojos pastebi didelę žmones apėmusią įtampą ir baimę.

Viena, kai apie COVID-19 ligą skaitai ar girdi statistiką, ir visai kas kita, kai žmogus sužino, kad COVID-19 liga diagnozuota jam. Kai kuriais atvejais jau nepakanka pokalbio telefonu su dispečeriu, pamainos vyresniajai tenka dar ir raminti, o kartais – siųsti brigadą gyvai pabendrauti su ligoniu vien tam, kad jį nuramintų.

Apie darbuotojui paskirtą saviizoliaciją darbdavys gali sužinoti trimis būdais. Pirmiausia, apie susirgimą COVID-19, kontaktą su sergančiuoju ar dėl kelionės paskirtą saviizoliaciją turėtų pranešti pats darbuotojas. Nors tokią jo pareigą nustato Darbo kodeksas, tačiau ir pats darbdavys turėtų nuolat priminti apie pareigą pateikti informaciją apie saviizoliaciją bei jos priežastis.

Vis dėlto darbuotojai ne visada linkę pranešti apie susiklosčiusią situaciją ir net kartais stengiasi ją nuslėpti. Todėl apie darbuotojui paskirtą saviizoliaciją darbdavys gali sužinoti pagal nedarbingumo pažymėjimą. Tačiau šis ne visada išsamus: užsikrėtus COVID-19 liga, jame tebus nurodytas įrašas „Liga“, izoliuojantis po kelionės ar turėjus sąlytį – „Epideminė situacija“. Vis dėlto darbuotojai ne visada ima nedarbingumo pažymėjimą, nes gali dirbti iš namų ar nusprendžia pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis.

Galiausiai, su darbdaviu gali susisiekti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovai, tačiau dėl didelio sergančiųjų ir besiizoliuojančių skaičiaus, jie ne visada spėja tai padaryti. Todėl patikimiausias būdas sužinoti apie būtinybę izoliuotis išlieka abipusė darbuotojo ir darbdavio komunikacija – darbdavys turėtų aiškiai įvardinti būtinybę nedelsiant pranešti paskirtam asmeniui apie paskirtą izoliaciją.

Už pasirodymą darbe – iki penkerių metų laisvės atėmimo

Aiški darbdavio ir saviizoliacijoje esančio darbuotojo komunikacija padeda išvengti skaudžių pasekmių. Viena vertus, liga gali užsikrėsti kiti įmonės darbuotojai. Kita vertus, gresia ir teisinės pasekmės, tokios kaip bauda ar pareiga atlyginti kitų patirtą žalą.

Kad to išvengtų ar bent sumažintų tokią riziką, darbdavys turėtų patvirtinti ir supažindinti darbuotojus su taisyklėmis, reglamentuojančiomis darbuotojo elgesį nustačius ligą ar paskyrus jam privalomą izoliaciją. Taisyklėse reikėtų numatyti prievolę pateikti informaciją, darbdavio įsipareigojimus darbuotojui dirbant nuotoliniu būdu (pavyzdžiui, darbo priemonių pristatymas į namus, jei darbas iš namų įmanomas) ir kolegų elgesį, jei šie turėjo kontaktą su COVID-19 sergančiu darbuotoju. Aiškios taisyklės palengvina situacijos valdymą ir nustato aiškią kiekvienos šalies atsakomybę.

Vis dėlto, jei darbuotojas nepraneša apie paskirtą saviizoliaciją ir nepasirodo darbe, darbdavys turi teisę pradėti darbo pareigų pažeidimo procedūrą dėl darbuotojo neatvykimo į darbą. Žinoma, galutinis jos rezultatas priklausytų nuo priežasčių, dėl kurių darbuotojas nepranešė apie susidariusią situaciją. Be to, svarbu ir tai, ar darbdavys buvo iš anksto aiškiai iškomunikavęs būtinybę pranešti jam apie paskirtą saviizoliaciją.

Jei darbuotojas pažeidžia įpareigojimą izoliuotis ir atvyksta į darbo vietą, jam gresia administracinė atsakomybė nuo įspėjimo iki 1500 eurų siekiančios baudos, o jei dėl to išplistų užkratas – ir iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Darbdavys tokiu atveju turėtų nedelsdamas išsiųsti tokį darbuotoją namo, o šiam nesutinkant – nušalinti nemokant atlyginimo, nebent yra galimybė dirbti iš namų. Jeigu darbdavys nežinojo ir negalėjo žinoti apie privalomą darbuotojo izoliaciją, įprastai jokia jo atsakomybė prieš valstybę, kitus darbuotojus ir trečiuosius asmenis neturėtų kilti. Tačiau jei apie privalomą darbuotojo izoliaciją darbdavys žinojo ir leido (ar net liepė) dirbti, atsakomybė grėstų ir jam.

Sąlygas nuotoliniam darbui užtikrina darbdavys

Galimybės darbdaviui greičiau susigrąžinti darbuotoją iš izoliacijos kol kas labai ribotos. Privalomas dviejų savaičių saviizoliacijos laikas sąlytį turėjusiems asmenims gali būti sutrumpintas, jei ne anksčiau kaip dešimtą izoliavimosi dieną atliktas tyrimas ir gautas neigiamas rezultatas. Vis dėlto darbdavys niekaip negali įpareigoti darbuotojo atlikti šį testą, o asmenys, įtariami, kad serga, sutrumpinti saviizoliacijos laiko galimybių neturi – pastarieji turi sulaukti, kol bus gautas tyrimo dėl  COVID-19 atsakymas.

Jei yra galimybė, darbdavys gali organizuoti saviizoliacijoje esančių darbuotojų darbą nuotoliniu būdu. Darbdavys turi užtikrinti tiek būtinas darbo priemones, tiek saugumą, mat jei kils žala trečiosioms šalims  (klientams ar partneriams) įprastai atsakomybę pirmiausia turės prisiimti darbdavys. Todėl dirbant iš namų svarbu, kad darbuotojas turėtų būtiną programinę įrangą ir būtų užtikrintas duomenų saugumas. Darbuotojai turėtų susipažinti su darbo nuotoliniu būdu taisyklėmis, jų laikytis ir žinoti savo pareigas.

Rekomenduojama, kad siekdamas apsaugoti darbuotojus nuo galimo ligos protrūkio, darbdavys organizuotų darbą nuotoliniu būdu. Vis dėlto net tokiu atveju darbdavys neturi teisės įpareigoti darbuotojų laikytis saviizoliacijos, jei tam nėra teisinio pagrindo. Net jei būtų patvirtintos taisyklės dėl, pavyzdžiui, darbuotojų laisvalaikio praleidimo būdo nustatant darbuotojams griežtesnes, nei teisės aktais nustatytos, karantino sąlygas, jos galėtų būti tik rekomendacinio pobūdžio ir taikyti drausminių priemonių darbdavys negalėtų. Jei galimybės dirbti nuotoliniu būdu nėra, darbuotojui nepaskelbta prastova ir jis privalo laikytis izoliacijos režimo, jam paprastai išduodamas nedarbingumo pažymėjimas ir mokama nedarbingumo išmoka teisės aktų numatyta tvarka.

Nuo lapkričio 9 d. teismo lankytojų aptarnavimas vyks tik nuotoliniu būdu (telefonu, elektroniniu paštu, per elektroninių paslaugų portalą – EPP, kitomis pasirinktomis nuotolinio ryšio priemonėmis ar paprastu paštu).

Kauno apylinkės teismo kontaktai:

KAUNO APYLINKĖS TEISMO KAUNO RŪMAI

El. paštu kauno.apylinkes@teismas.lt telefonu (8-37) 46 62 42, (8-37) 24 45 20 bei tinklalapyje https://kauno.teismai.lt/ esančiais kontaktiniais telefonais, paštu: Laisvės al. 103, LT-44291 Kaunas bei Kęstučio g. 29, Kaunas.

Informuojama, kad į teismą tiesiogiai atvykti galima tik tuo atveju, kai asmuo yra šaukiamas į teismo posėdį. Į teismo posėdį griežtai draudžiama vykti asmenims turintiems ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių (pvz. karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.).

Atvykusiems į teismą yra matuojama temperatūra, į teismo pastatą nebus įleidžiami karščiuojantys ar infekcijos požymių turintys asmenys, taip pat nebus neįleidžiami asmenys, atsisakę matuotis temperatūrą.

Patekus į teismo patalpas būtina dezinfekuoti rankas, dėvėti nosį ir burną dengiančias priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), laikytis kitų higienos reikalavimų (kosėjimo, čiaudėjimo etiketo ir kt.);

Teismo patalpose esantys asmenys (procese dalyvaujantys asmenys) privalo laikytis ne mažesnio nei 2 (dviejų) metrų atstumo tarp asmenų;

Prašoma, jog į teismą atvyktų ir posėdžiuose dalyvautų tik teismo kviesti asmenys, į posėdį atvykstant prie paskirtos teismo posėdžio salės, likus ne daugiau kaip 10 min. iki posėdžio pradžios.

Primenama, jog visi procesiniai dokumentai teismui (visiems teismo rūmams) pateikiami tik per Lietuvos elektroninių paslaugų portalą (EPP) arba kitomis pasirinktomis nuotolinio ryšio priemonėmis ar paprastu paštu).

Pranešama, kad teismo posėdžiai bylose, nagrinėjamose žodinio proceso tvarka, organizuojami tik nesant galimybės užtikrinti proceso dalyvių dalyvavimą teismo posėdyje nuotoliniu būdu vaizdo konferencijų programa ZOOM ar kt., kai tai susiję su būtinų proceso veiksmų atlikimu nagrinėjamose bylose (pavyzdžiui, dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo/pratęsimo, vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos ir pan.).

Informuojama, kad teismo lankytojai, proceso dalyviai, advokatai ir prokurorai apie pakeistą teismo darbo organizavimo tvarką, atšauktus posėdžius bus informuoti įstatymo nustatyta tvarka.

Asmenims, pageidaujantiems susipažinti su nagrinėjamomis ar išnagrinėtomis bylomis, privaloma išankstinė registracija:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pastate Laisvės al. 103, Kaunas, tel. (8-37) 244 512;

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pastate Kęstučio g. 29., Kaunas, (8-37) 244 512.

„Prie diskusijos planuojama grįžti. Pirmadienį COVID-19 valdymo komitete apie tai bus kalbama“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.

„Bus kalbama apie viešus masinius renginius ir viešojo maitinimo įstaigų darbo organizavimą“, – pridūrė jis.

Ministras taip pat dar kartą paragino piliečius vengti socialinių kontaktų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 172 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai.

„Policijos įstaigų vadovams nurodyta laikytis visų saugumo reikalavimų policijos įstaigose, apriboti darbuotojų fizinį kontaktą su lankytojais, tačiau darbą organizuoti taip, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas policijos funkcijų ir uždavinių vykdymas“, – rašoma Policijos departamento pranešime.

Visi pasitarimai, susitikimai, kvalifikacijos tobulinimas ir kita veikla bus organizuojama nuotoliniu būdu, naudojant IT įrangą, policijos darbuotojams taip pat rekomenduojama susilaikyti nuo kelionių į užsienį, taip pat vengti masinio susibūrimo vietų.

Į pavojingiausius A ir B kategorijos įvykius, kuomet yra ar gali kilti reali grėsmė žmogaus sveikatai ir gyvybei policija ir toliau reaguos įprastu būdu.

Tačiau į C kategorijos pranešimus, kuomet nekyla grėsmė žmogaus sveikatai ar gyvybei ir nereikalinga skubi pagalba, pareigūnai reaguos nuotoliniu būdu iš namų ar kitos nustatytos vietos. Į pranešimus bus reaguojama ne tik telefonu, bet ir elektroniniu paštu, naudojant vaizdo konferencinį ryšį.

Pareigūnai rinks pirminę informaciją apie įvykį, spręs dėl pajėgų siuntimo į įvykio vietą pagal gaunamus pranešimus, teiks konsultacijas ir pagalbą gyventojams nuotoliniu būdu. Esant būtinumui, pareigūnai pradės ikiteisminį tyrimą, susijusį su pranešimu, atliks galimus procesinius veiksmus nuotoliniu būdu.

„Policija atkreipia dėmesį, kad žmogui paskambinę pareigūnai neprašys jo kontaktinių duomenų, asmeninių elektroninės bankininkystės slaptažodžių, kitos asmeninės informacijos“, – įspėja policija.

Nuo birželio 17 d. Seimo komitetų ir komisijų posėdžiai galės būti organizuojami įprastine tvarka. Taip pat bus galima organizuoti spaudos konferencijas ir renginius Seimo rūmuose. Planuojant renginius reikės atsižvelgti į sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo patvirtintus reikalavimus dėl maksimalaus dalyvių skaičiaus uždarose ir atvirose erdvėse.

Seimo lankytojų centras jau yra atvėręs duris ir priima pavienius lankytojus, tačiau atšaukus karantiną bus atnaujintas ekskursijų ir edukacinių užsiėmimų organizavimas.

Pasibaigus karantinui vėl bus išrašomi vienos dienos leidimai į parlamento rūmus. Atvykus į Seimą ir toliau rekomenduojama saugoti vieniems kitus, dėvėti kaukes, laikytis higienos reikalavimų ir vengti nebūtinų kontaktų.

Nelikus rekomendacijos organizuoti darbą nuotoliniu būdu Seimo kanceliarijos darbuotojai grįš prie įprastos darbo tvarkos.

Vyriausybei atšaukus karantiną šalyje liko galioti ekstremalioji situacija. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir toliau priims sprendimus, reikalingus ekstremaliajai situacijai valdyti ir likviduoti. Atsižvelgus į priimtus sprendimus gali keistis ir Seimo darbo organizavimo tvarka.