LB teigimu, pandemijos metais – 2020–2021-aisiais – gyventojai sukaupė 6,2 mlrd. eurų papildomų santaupų. Tai sudarė  17 proc. visų 2022 metais uždirbtų pajamų. Tokia jų suma išliko ir 2023-ųjų viduryje.

„Naujausi duomenys rodo, kad net paūmėjus infliacijai Lietuvos gyventojams pavyko išsaugoti per pandemiją sukauptas papildomas santaupas“, – pranešime sakė LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Darius Imbrasas.

Papildomomis santaupomis vadinamos santaupos, kurios viršija įprastą tuometės ekonomikos jų lygį.

„Papildomomis santaupomis apibūdiname pinigų sumą, kurią namų ūkiai papildomai sukaupė 2020–2021 metais dėl apribotos galimybės vartoti, pavyzdžiui, nebuvo galima eiti į restoranus ar išvykti atostogų į užsienį, dėl didesnės nei įprastai valdžios sektoriaus paramos, pavyzdžiui, subsidijų verslui ar įvairių išmokų gyventojams ir darbuotojams ir kitų panašių veiksnių“, – BNS komentavo D. Imbrasas.

Papildomomis santaupomis apibūdiname pinigų sumą, kurią namų ūkiai papildomai sukaupė 2020–2021 metais dėl apribotos galimybės vartoti, pavyzdžiui, nebuvo galima eiti į restoranus ar išvykti atostogų į užsienį (...)

 

LB duomenimis, gyventojų indėliai bankuose trečiąjį 2023 metų ketvirtį, palyginti su antruoju, išaugo 0,1 mlrd. eurų (0,5 proc.) iki 21,4 mlrd. eurų.

LB ekonomistas atkreipė dėmesį, kad papildomų santaupų sumos nederėtų prilyginti gyventojų sukauptiems indėliams.

Pasak D. Imbraso, nesumenkusi ir sparčiai atsigavusi Lietuvos ekonomika, kuri 2021 metais ūgtelėjo 6,2 proc., lėmė tolesnį spartų pajamų augimą tiek iš darbo, tiek iš verslo ir kapitalo. Toks augimas sudarė sąlygas nemenkai daliai gyventojų smarkiai nekeisti vartojimo net ir pradėjus sparčiai kilti kainoms.

2022 metais vartojimo išlaidos palyginamosiomis kainomis buvo 2 proc. didesnės nei ankstesniais metais.

„Nekeičiant vartojimo įpročių už tą patį prekių ir paslaugų krepšelį gyventojams teko mokėti pastebimai daugiau ir tai apsunkino tolesnį papildomų santaupų kaupimą. Vis dėlto atlikta analizė nerodo, kad namų ūkiai pasitelkė per pandemijos metus (2022–2021 metais) sukauptas papildomas santaupas savo vartojimo poreikiams tenkinti spartaus kainų kilimo laikotarpiu“, – sakė D. Imbrasas.

Pasak jo, esant palankioms sąlygoms ir ateityje sumažėjus gyventojų atsargumui, kurį sukėlė didelis pastarųjų metų neapibrėžtumas, Lietuvos namų ūkiai turi potencialo pastebimai padidinti išlaidas prekėms ir paslaugoms įsigyti.

– Kur didžiausios Lietuvos ekonomikos problemos šiandien?

– Per drąsu sakyti, kad tai didžiausios problemos. Matome, kad pirmas ketvirtis buvo gana stiprus, palyginti su tuo, ko laukiame, kai prasidėjo Rusijos agresija prieš Ukrainą. Tiek pirmasis, tiek antrasis ketvirčiai daugelį analitikų nustebino. Žiūrint į ateitį, jau yra daugiau sudėtingesnių veiksnių, kuriuos sunku paaiškinti. Jei žiūrėsime, kas įvyko per tuos pusmečius ir ko reikėtų laukti, matome, kad neišnyko COVID-19 grėsmė, nesibaigia Rusijos agresija, valstybės žiūri, kaip atgrasyti ją nuo tolesnių veiksnių, priima papildomų sankcijų. Rusija priima grįžtamąsias sankcijas – riboja dujas. Taip pat pinigų politika atlieka savo vaidmenį, šiuo atveju, norint pažaboti infliaciją, imamasi tam tikrų priemonių. Žinoma, ir vis labiau pasigirstanti diskusija dėl pasaulinės recesijos, kuri verslus šiek tiek atbaido investuoti į tolesnę plėtrą ir priverčia namų ūkius galvoti apie ateitį.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kuri rizika realiausia ir ties kuria turėtume susitelkti, daryti namų darbus?

– Sudėtingiausias klausimas bus dėl energetikos. Jeigu norėsime kažką pakeisti ES mastu, reikėtų gana daug investicijų ir laiko viskam įgyvendinti. Terminalą nepasistatėme per metus ar pusmetį, užtruko ilgiau. Kitoms valstybėms reikės prisitaikyti, ir tai didžiausias iššūkis. Jis turėtų ateiti žiemą šildymo sezonu, kai bus išaugęs energijos poveikis. Kiti veiksniai nesudėtingi, bet visą laiką gali nutikti netikėtų įvykių, kurie gali viską kardinaliai pakeisti.

– Kaip tokie ekonomikos svyravimai paveiks gyventojus?

– Atlyginimų augimas gana spartus, pastarųjų mėnesių duomenimis, jis netoli 15 proc.

– Bet infliacija aukštesnė.

Nereikėtų tikėtis greito infliacijos mažėjimo. Išlieka aukštos energijos kainos, maisto irgi.

– Taip. Bet galima žiūrėti iš tos pusės, kad pripratome prie gana gerų laikų. Toks laikotarpis, kai, atmetus infliaciją, atlyginimai augo taip sparčiai, buvo matyti labai seniai. Kol kas visų tarptautinių institucijų ir mūsų analitinių centrų vertinimu, realių pajamų augimo sumažėjimas turėtų būti matomas tik šiemet, kitais metais turėtų atsigauti, kai infliacijos tempai reikšmingai sulėtės.

– Ar tikrai situacija dramatiška, ar tai tik kalbos?

– Negalima sakyti, kad nėra verslų, kurie nesusiduria su finansiniai sunkumais ir problemomis. Tačiau yra verslų, kurie gana gerai gyvena ir didina savo pelnus infliacijos laikotarpiu. Žiūrint į verslo pasitikėjimo rodiklius, kurie klausia dėl finansinės padėties, sunkumų, jie paaugę, palyginti su metų pradžioje, tačiau dabar lygis artimas 2019 m. Tais metais apie didelę krizę niekas nekalbėjo.

– Gyventojai išlaidauja, neinvestuoja ir netaupo, ar dėl to rudenį nematysime labai prastos situacijos?

– Trečiasis ketvirtis neturėtų būti labai prastas. Visi veiksniai, kurie prisidėjo prie ekonomikos sulėtėjimo šiais metais: sankcijos, dėl kurių neeksportavome rusiškų ir baltarusiškų krovinių, buvo užsidariusi „ORLEN Lietuva“ planiniam remontui, „Lifosos“ sustabdymas – turėjo reikšmingos įtakos ekonomikos augimui. Trečiąjį ketvirtį to nebus. Gali būti, kad gal tada net bus ekonomikos padidėjimas. Didysis klausimas – ketvirtasis ketvirtis: kaip viskas klostysis su energetika, ar pakaks žaliavų.

– Liepa matome lėtėjančią infliaciją. Vieni ekonomistai sako, kad ji jau išsikvėpė ir tik mažės, kiti – kad nieko panašaus. Kokia tiesa?

– Nereikėtų tikėtis greito infliacijos mažėjimo. Išlieka aukštos energijos kainos, maisto irgi. Palengvėjimo ženklų matosi. Pradėjo pigti žaliavos, trąšos. Recesijos baimė prisideda prie to, kad verslininkai stengiasi užsidirbti.

– Opozicija valdantiesiems siūlo ruošti papildomą antiinfliacinį paketą. Ar tikrai jo reikia?

– Mūsų vertinimu, jo dar nereikia. Žinoma, reikia palaukti rudens rodiklių. Nereikia prieš pusę metų daryti sprendimų, kurių prireiks rudenį. COVID-19 pandemija parodė ir Finansų ministerija pripažino, kad šiek tiek per daug įliejo pinigų į ekonomiką.

Daug gero nesitikima

Naujausi duomenys rodo, kad po pavasarį patirto šoko ekonomikos aktyvumas birželį–rugsėjį nuosekliai augo. Gerėjo pramonės, eksporto rezultatai, augo mažmeninės prekybos apyvarta, nuosekliai gerėjo tiek gyventojų, tiek verslo lūkesčiai dėl ateities, infliacija buvo nedidelė, tačiau grėsmė darbo vietoms, ypač paslaugų sektoriuje, išliko padidėjusi.

"Kaip ir numatėme, trečiąjį ketvirtį ekonominė padėtis, lyginant su antruoju, pastebimai gerėjo – ekonomika augo 3,7 proc. Metinis trečiojo ketvirčio rezultatas taip pat atitinka 2020 m. ekonominės raidos scenarijų – prognozuojamą nuosaikų ekonomikos susitraukimą. Stebint šiuo metu prastėjančią epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir kitose ES valstybėse, tikėtina, kad ekonomikos aktyvumo didėjimas paskutinį šių metų ketvirtį išblės. Todėl šiuo metu labai svarbu kuo efektyviau įgyvendinti ekonomikos skatinimo priemones ir neprisiimti papildomų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų", – komentavo finansų ministras Vilius Šapoka.

Rugsėjį ekonomikai augant, spalį atsirado nerimą keliančių ženklų dėl COVID-19 protrūkių Lietuvoje ir ES. Ypač sparčiai pradėjęs augti per dieną fiksuojamų susirgimų skaičius Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse ir pradėtos taikyti griežtesnės viruso plitimo suvaldymo priemonės indikuoja, kad ekonomikos aktyvumas ketvirtąjį šių metų ketvirtį mažės.

Šiuo metu labai svarbu kuo efektyviau įgyvendinti ekonomikos skatinimo priemones ir neprisiimti papildomų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų.

Žmonės neišlaidaus

Spalio mėnesį gyventojų lūkesčiai dėl ketinamos išleisti pinigų sumos didesniems pirkiniams buvo blogesni nei rugsėjį ir tai rodo, kad gyventojų vartojimo išlaidos artimiausiu metu, tikėtina, bus mažesnės. Todėl nors mažmeninės prekybos apyvarta rugsėjį augo ketvirtą mėnesį iš eilės ir tai buvo sparčiausias augimo tempas nuo pandemijos plėtros pradžios Lietuvoje kovą, sparčiai išaugus susirgimų skaičiui šalyje ir įvedus griežtesnes pandemijos valdymo priemones prekybos apimtys 2020 m. pabaigoje gali prislopti.

Apie šiais galimas tendencijas perspėja ir asmenų judėjimo aktyvumo pokyčiai. Didėjant viruso atvejų skaičiui rugsėjo–spalio laikotarpiu gyventojų judėjimas ėmė nuosaikiai mažėti.

Auditorių nuomonė

Pasak Valstybės kontrolės, ekonominės raidos scenarijuje prognozuojama, kad 2020 m. BVP susitrauks 1,5 proc. 2021–2022 m. numatomas ekonomikos augimas, kurį skatins galutinio vartojimo išlaidos. Prognozuojama, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis ir toliau augs sparčiau nei kainos. Tačiau išlieka rizika, kad privataus vartojimo išlaidos galėtų kristi labiau, nei tikimasi, jei atsargūs vartotojų lūkesčiai pablogėtų suprastėjus ekonominei ar epidemiologinei situacijai. Lietuvai, kaip mažai ir atvirai ekonomikai, svarbi tarptautinė prekyba. Suprastėjus užsienio prekybos partnerių ekonominiams rodikliams, išlieka rizika Lietuvos eksporto augimo sulėtėjimui vidutiniu laikotarpiu.

Fiskalinės institucijos vertinimu, iki COVID-19 kilusi Lietuvos ekonomikos temperatūra 2020 m. antrąjį ketvirtį sumažėjo. Ekonominiams rodikliams gerėjant, atnaujintoje diagramoje prognozė rodo, kad ekonomikos temperatūra, tikėtina, išliks žemesnė nei 2017–2019 m.

Darius Imbrasas

Komentaras

Darius Imbrasas

Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas

Po pavasarį buvusių apribojimų Lietuvos ekonomika galėjo pasidžiaugti laisvesne vasara. Atlaisvinus apribojimus, gyventojai plačiau atvėrė pinigines, o verslas pajuto atsigaunančią paklausą tiek Lietuvoje, tiek pagrindinėse eksporto rinkose.

Daugiausia prie trečiąjį ketvirtį stebėto namų ūkių vartojimo atsigavimo prisidėjo tebedidėjančios gyventojų pajamos. Remiantis "Sodros" duomenimis, vasaros mėnesiais darbuotojų skaičius buvo tik maždaug 1 proc. mažesnis nei prieš metus, o atlyginimų augimas vėl grįžo į priešpandeminį – artimą 10 proc. per metus – lygį. Dėl tokios darbo rinkos padėties ir reikšmingai padidėjusių socialinių pervedimų (pensijų, vaiko pinigų, įvairiausių valdžios sprendimų, skirtų kovai su COVID-19 sukeltais padariniais) namų ūkių lūkesčiai stipriai nepablogėjo, kartu nepadėjo noras daugiau pinigų atsidėti juodai dienai. Dėl to gautos didesnės pajamos buvo išleistos prekėms ir paslaugoms įsigyti. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos apyvarta šių metų trečiąjį ketvirtį buvo 6,7 proc. didesnė nei prieš metus, o stipriai per pirmąją pandemijos bangą apribotų maitinimo įstaigų apyvarta buvo tik 5,8 proc. mažesnė nei prieš metus. Tai vieni geriausių rezultatų tarp visų ES valstybių.

Namų ūkių galimybės ir noras vartoti padėjo atsigauti į vidaus rinką orientuotam verslui, o atsigaunančios pagrindinių eksporto partnerių ekonomikos skatino eksportuojančių įmonių pardavimų augimą. Ekonominė vasara buvo juntama ne tik Lietuvoje, bet ir pagrindinėse eksporto rinkose. Sumenkus viruso plitimui, buvo švelninami suvaržymai, didėjo gyventojų mobilumas, augo vartojimas. Tai kartu su per karantino laikotarpį nestabdyta Lietuvos apdirbamosios gamybos veikla bei jos palankia struktūra sudarė sąlygas pasiekti prieškarantininę gamybos apimtį ir jau kelis mėnesius ją viršyti. Tokie rezultatai taip pat yra tarp geriausių ES. Tiesa, ne visoms apdirbamosios gamybos šakoms sekasi vienodai gerai. Pastaraisiais mėnesiais labiausiai savo pardavimus sugebėjo padidinti chemijos ir vaistų, baldų, maisto ir tabako produktų gamintojai, o, pavyzdžiui, nemažai inžinerinės ir tekstilės pramonės sričių dar nesugebėjo pasiekti prieškarantininės gamybos apimties. Gerėjanti Lietuvos įmonių padėtis matyti ir iš verslo nuotaikų kaitos. Dar rugsėjo mėnesį visų pagrindinių ekonomikos sektorių – pramonės, statybos, prekybos ir paslaugų – apklausų rezultatai rodė verslo įmonių nuotaikų gerėjimą.

Apžvelgiamą ketvirtį Lietuvos ekonomikos aktyvumą pastebimai turėjo paspartinti ir geresnis nei prieš metus grūdų derlius. Dėl nuimamo derliaus trečiąjį ketvirtį žemės ūkio sektorius paprastai sukuria daugiau nei 6 proc. visos Lietuvos ūkio pridėtinės vertės – tai apie 3,5 karto daugiau nei kitais ketvirčiais. Šiemet, Statistikos departamento išankstiniais vertinimais, grūdų derlius turėtų būti 15 proc. didesnis nei pernykštis. Tai atitinkamai teigiamai veikia ir ekonomikos raidą. Remiantis istoriniais duomenimis, galima tikėtis, kad tokio masto grūdų derliaus padidėjimas gali iki 0,5 proc. paspartinti trečiojo ketvirčio metinę šalies ekonomikos plėtrą.

Vasaros ekonominė raida maloniai nustebino, o žiemą galime sulaukti nemalonių siurprizų. Kuo ilgiau truks antroji pandemijos banga, tuo didesnė rizika, kad pasaulio ekonominė padėtis reikšmingai pablogės, suprastės namų ūkių ir įmonių lūkesčiai, vis daugiau problemų kels augančios valstybių ir įmonių skolos bei didėjanti bankrotų rizika. Visa tai bus juntama ir Lietuvos ekonomikos raidoje.