„Didžiausias išplitimas Vilniaus rajone, apie 15 atvejų, o kitur – Elektrėnai, Širvintos, Molėtai, Trakai. Čia dar nėra tokia problema šiuo metu, kadangi šie ūkiai laiko paukščius savo reikmėms, nepatenka į prekybą nei paukštiena, nei kiaušiniai, nei paukščiai, viskas lieka ūkyje. Pagal Europos reglamentavimą mums kol kas apribojimų netaiko“, – žurnalistams antradienį sakė D. Remeika.

Pasak jo, VMVT informavo Europos Komisiją, kad plitimas yra valdomas.

„Tačiau didžiausia problema, jei virusas persimestų į komercinį ūkį, kuris didesnis ir tiekia produktus į rinką. Kol kas to nėra, situacija kontroliuojama. Susitikome su paukštininkų asociacija ir įspėjome dėl saugos stiprinimo“, – sakė D. Remeika.

D. Remeika teigė, kad situacija dėl paukščių gripo Europoje kelia nerimą. Anot jo, Lenkijoje šiuo metu yra 260 protrūkių, sunaikinta per 8 mln. naminių paukščių, Europoje – jau daugiau kaip 16 mln.

„Lietuvoje šiandien yra 18 protrūkių, 427 paukščiai sunaikinti, dar yra 5 protrūkiai yra tiriami, bet greičiausiai taip pat bus nustatytas paukščių gripo virusas, tai iš viso 500 paukščių bus sunaikinta. Čia smulkmena, palyginti su pasekmėmis – potencialiai gresiančiais apribojimais Lietuvos ūkiams ir paukštienos perdirbimo pramonei, ypatingai eksporto atveju, jeigu mes šios situacijos nesuvaldysime“, – įspėjo D. Remeika.

VMVT vadovas prašė atsiliepti paukščių laikytojus, kurie pirko paukščius balandžio 17–18 dienomis Rudaminos, Maišiagalos, Lentvario turgavietėse.

„Dalis laikytojų pranešė apie kritusius paukščius, tarnybos pareigūnai, dirbdami kiaurą parą, paėmė mėginius, ištyrė, nustatė, įvedė apribojimus, nes nustačius protrūkį ūkyje visi paukščiai krenta labai greitai, praktiškai 100 proc. mirštamumas“, – sakė D. Remeika.  

„Sustiprinome turgaviečių, prekiautojų kontrolę, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai atsiliepė į ministro ir mūsų raginimą prisijungti prie kontrolės pasienyje, ypač su Lenkija. Pareigūnai atkreips dėmesį į tuos asmenis, kurie veža gyvus paukščius“, – sakė D. Remeika.

Pasak D. Remeikos, paukščių gripą išplatino vienas prekeivis, kuris prekiavo įvardytose turgavietėse.

Tarnyba atkreipia visų naminių paukščių augintojų dėmesį ir primena, kad šiuo laikotarpiu ypač svarbu apsaugoti laikomus paukščius nuo kontakto su laukiniais paukščiais, taip pat tinkamai laikytis biologinio saugumo ir kitų reikalavimų.

Pasak šalies ornitologų, šiuo metu paukščiai intensyviau traukia vakarinėje šalies dalyje, daugiausia pamariu ir pajūriu, kur sniego beveik nelikę. Dar po savaitės ar dviejų jie skris per visą Lietuvą.

„Naminiai paukščiai yra ypač imlūs paukščių gripo virusui, todėl paukščių laikytojų prašome įvertinti kylančias rizikas ir dar atidžiau saugoti paukščius nuo šios greitai plintančios užkrečiamosios ligos. Šiuo paukščių migracijos periodu visiems naminių paukščių laikytojams Lietuvoje privaloma laikinai laikyti savo naminius paukščius uždarytus arba galima juos išleisti tik į iš visų pusių aptvertas teritorijas, nesusisiekiančias su natūraliais ar dirbtiniais vandens telkiniais. Be to, svarbu įvertinti ir netiesioginius viruso patekimo kelius, tokius kaip užterštas pašaras, vanduo ar užteršti rūbai bei transporto priemonės, ir stiprinti biologinio saugumo priemonių įgyvendinimą paukštininkystės ūkiuose. Noriu akcentuoti, kad šie reikalavimai pirmiausia skirti pačių ūkių savisaugai nuo šio viruso grėsmės“, – sako VMVT direktorius Darius Remeika.

Nors šios Europoje plintančios atmainos paukščių gripas žmonių sveikatai pavojaus nekelia, veterinarijos specialistai atkreipia dėmesį, kad jį dažniausiai perneša virusu užsikrėtę migruojantys laukiniai vandens paukščiai, kurie užkrečia aplinką. Todėl, pasak VMVT specialistų, labai svarbu vengti tiesioginių kontaktų tarp dirbančiųjų paukštininkystės ūkių viduje ir išorėje, dezinfekuoti batus, instrumentus ir kitus įrankius, kurie naudojami atliekant paukščių priežiūros darbus, kuo dažniau skalbti darbo drabužius. Taip pat naminiai paukščiai negali būti girdomi paviršinių vandens telkinių vandeniu. Geriausia, kad jų girdyklos ir pašaras būtų laikomi po stogu arba paukščių laikymo patalpose, kad nebūtų pasiekiami laukiniams paukščiams.

Tiek ES, tiek ir Lietuvos patirtis rodo, kad užkratui patekus į naminių paukščių ūkį, Europos Komisijos nurodymu nustatomos būtinosios apsaugos zonos ir ribojimai skaudžiai atsiliepia ir kitoms netoliese esančioms paukščių laikymo vietoms: tiek smulkiems ūkiams, kuriuose paukščiai laikomi asmeninėms reikmėms, tiek ir komerciniams ūkiams. Viruso paveiktose teritorijose taikomi įvairūs paukščių ir jų produkcijos judėjimo apribojimai. Naminiai paukščiai paukščių gripo ligai yra ypač imlūs, todėl užsikrėtę gaišta, o likę yra nugaišinami, atliekama ūkio dezinfekcija, kad virusas neišplistų.

VMVT duomenimis, didelio patogeniškumo paukščių gripas naminių paukščių laikymo vietose šiemet jau nustatytas 24 Europos valstybėse, daugiausia protrūkių kilo Prancūzijoje (409), Vokietijoje (33), Lenkijoje (24), taip pat vienas ligos atvejis sausio pradžioje užregistruotas ir smulkiame naminių paukščių ūkyje Lietuvoje.

Antradienį VMVT vadovo ir Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių susitikime Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė teiravosi, kiek tarnyba investuoja į teisininkus.

„Matome, kiek daug lėšų investuoja daugintojai, siedami apsiginti teismuose, siekdami susigrąžinti gyvūnus, galimai į veterinarų ekspertinius tyrimus ir t. t. Mano klausimas apie jūsų institucijos struktūrą, kiek investuojate į stiprių teisininkų turėjimą, kad teisingai ir stipriai atstovautų teismuose“, – sakė A. Gedvilienė.

VMVT vadovas D. Remeika sakė, kad dėl nepakankamo finansavimo sunku pritraukti darbuotojų.

„Turime šiandien turbūt 177 laisvus etatus. Turime žmonių trūkumą, yra didelis krūvis, tačiau neturime reikiamo finansavimo, kad sustiprintume savo funkcijas tiek gyvūnų gerovės srityse, tiek kitose srityse“, – sakė D. Remeika.

Turime žmonių trūkumą, yra didelis krūvis, tačiau neturime reikiamo finansavimo, kad sustiprintume savo funkcijas tiek gyvūnų gerovės srityse, tiek kitose srityse.

„Šiuo metu teisininkui galime pasiūlyti kategoriją, kur jis gaus turbūt 750 eurų. Sąlygos nėra konkurencingos. Taip, turime savo teisininkus ir investuojame į juos, tačiau jie padirba 1–3 metus ir išeina, pavyzdžiui, į Žemės ūkio ministeriją arba eina į privačias kompanijas“, – sakė VMVT vadovas.

Tuo metu frakcijos narys Andrius Vyšniauskas sakė, kad VMVT biudžetas siekia apie 30 mln. eurų, o darbuotojų yra daugiau nei tūkstantis, ir teiravosi, ar problemos, kurios kyla iš įstaigos vidaus, nėra susijusios su negebėjimu reformuoti institucijos.

„Lyginti darbuotojų skaičių su jūsų biudžetu, tai tikrai pagal biudžeto kiekį vienam darbuotojui stipriai lenkiate kitą labai panašią kitą instituciją – Augalininkystės tarnybą. Nepaisant to, pas jus atlyginimai yra 12 proc. mažesni nei šitoje institucijoje, aš jau net nelyginu su kitomis. Kitas dalykas, pastaruoju metu minėjote, kad buvo vykdoma reforma, atsirado departamentai, (...) atsirado įstaigoje labai daug patarėjų ir panašių kitų etatų ir šalia to yra krūva etatų, kurie neužimti“, – sakė A. Vyšniauskas.

„Ar neatrodo, kad visos problemos, kurios kyla iš įstaigos vidaus, yra susijusios su negebėjimu reformuoti iš vidaus pačios institucijos ir nenorėjimo perskirstyti tų pačių funkcijų, kad jas atliktų mažiau žmonių, bet geriau apmokamų?“ – pridūrė frakcijos narys.

D. Remeika sutiko, kad įstaigos biudžetas atrodo nemažas, tačiau akcentavo, jog tarnyba atlieka daug funkcijų.

„Atrodo, pinigų nemažai, bet matote, kiek kokių funkcijų darome. Pagal ES reglamentus neįdarbinsi kito žmogaus tiek skerdyklose, tiek pasienio postuose, tiek kitose veiklose. ES reglamentai nustato tiek kvalifikaciją tų žmonių, tiek reikalavimus, taikomus jiems. Iš tų pinigų didelė dalis eina ligų kontrolei, kur yra privalomos kontroliuoti ligos pagal ES ir pasaulio reikalavimus. Suprantame, kaip atrodo tie pinigai, bet visos ligos privalomai turi būti kontroliuojamos, nes tiek mes norime gauti saugų maistą, tiek turime apsaugoti gyvūnus, kad galėtume sveiką maistą, sveikus gyvūnus čia Lietuvoje turėti ir eksportuoti. 8 mln. eurų eina vien ligų kontrolei“, – sakė D. Remeika.

Naujasis vadovas pakeis šiuo metu tarnybai vadovaujantį Darių Remeiką – jo ketverių metų kadencija baigsis kitų metų balandžio pabaigoje.

Paraiškų konkursui laukiama iki gruodžio 30 dienos. Kandidatai privalo turėti bent ketverių metų vadovaujamo darbo patirtį, atitikti reikalavimus, būtinus leidimui dirbti su įslaptinta informacija.

Raginimą spręsti klausimą, susijusį su nekomerciniu gyvūnų augintinių (ypač šunų ir kačių jauniklių) vežimu iš trečiųjų šalių į ES šalis, VMVT kartu su Estijos, Latvijos ir Lenkijos atsakingomis institucijomis dar prieš posėdį pateikė ir atsakingiems Europos Komisijos pareigūnams.

„Kartu su kaimyninių šalių kolegomis pasiūlėme pritaikyti griežtesnes teisines priemones ne nacionaliniu, o ES lygmeniu, kurios leistų pagerinti bendradarbiavimą su atitinkamomis muitinės tarnybomis, efektyviau keistis informacija apie keliautojus, kurie dažnai iš trečiųjų šalių į ES įveža iki 5 šunų ar kačių jauniklių deklaruodami, kad gyvūnai gabenami nekomerciniais tikslais. Tačiau turime pagrįstų abejonių, kad iš tiesų dalis šių jauniklių gali likti ES šalyse pas naujus šeimininkus. Manome, kad Europos Komisijos iniciatyva turėtų būti gerinamas bendradarbiavimas su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis, siekiant stabdyti galimai nelegalų gyvūnų judėjimą į ES šalis“, – sakė VMVT direktorius D. Remeika.

Pasak jo, iš visų tyrimų devynis atlieka policija, o likusius – Maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai.

„Tyrimai atliekami per šitas dvi savaites, ir policijos pajėgos, ir mes. Daug pranešimų buvo gauta, kartais ir apie vieną konkrečią vietą gauta ir 20, ir 30, ir 40 pranešimų, kadangi gyvūnų teisių gynėjai, tikrai didelė žmonių grupė, ir vienas, ir kitas skambina, nemažai chaoso buvo“, – trečiadienį  LRT radijui sakė D. Remeika.

Pasak jo, per dvi savaites nustatyta 13 nelegalaus gyvūnų augintinių veisimo atvejų, keturiuose registruotuose veislynuose nustatyti įvairūs pažeidimai.

Iš viso rasti 882 šunys, 84 katės ir devyni kitų rūšių gyvūnai. Laikinai globai paimta arba atiduota savininkų sutikimu – 354 šunys, 19 kačių ir trys kiti gyvūnai.

Tikisi išplėsti pajėgas

D. Remeikos teigimu, prieš dvi savaites pradėjus budėti visą parą, kad būtų operatyviai reaguojama į žiaurų elgesį su gyvūnais, tarnybai teko sustabdyti kai kuriuos kitus tikrinimus.

„Šiandien esame atsakingi už 48 funkcijas Lietuvoje. (...) Esame sustabdę dalies jų vykdymą, nes 50 proc. pajėgų teritorinėse tarnybose užsiima tik gyvūnų gerovės kontrole“, – teigė tarnybos vadovas.

„Šituo karštu metu esant tiek daug patikrinimų, esame mobilizavę pajėgas. Maisto patikrinimus atliekame, tačiau visi kiti patikrinimai dėl gyvūnų sveikatos kontrolės, užkrečiamųjų ligų kontrolės, maras, gripas... Esame sutelkę pajėgas, konsolidavę“, – kalbėjo jis.

Pasak jo, tarnyba inicijavo 13 papildomų gyvūnų gerovės pareigūnų konkursų, todėl tikimasi, kad pajėgumai padidės.

D. Remeika pabrėžė, kad siekiant efektyviau kontroliuoti gyvūnų gerovę, turėtų būti įvestas privalomas gyvūnų ženklinimas ir bendra europinė tvarka dėl gyvūnų įvežimo iš trečiųjų šalių.

Be kita ko, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos tarnybos ruošia bendrą kreipimąsi į Europos Komisiją, siekiant bendros privalomosios tvarkos, kuri būtų įvežant gyvūnus iš trečiųjų šalių ne komerciniais tikslais.

„Mes nesame operatyvinė tarnyba, tačiau eksperimento būdu, nes yra tokia būtinybė, tą įvedėme ir kartu su policijos pareigūnais 24 valandas budime ir reaguojame. Bendras projektas vyksta su viena iš nevyriausybinių organizacijų. (...) Mes iš vakaro esame informuojami, kokiame rajone yra galimas pažeidėjas, kuriuos nevyriausybininkai yra užregistravę, ir ryte važiuojame su policija ir nevyriausybine organizacija“, – Seimo Aplinkos apsaugos komitete penktadienį sakė D. Remeika.

„ (...) Jei po inspektavimo yra aišku, kad su gyvūnais yra žiauriai elgiamasi, (...) su savivaldybės pagalba gyvūnai perduodami gyvūnų globos organizacijai“, – pridūrė VMVT vadovas.

D. Remeika taip pat pripažino, kad tarnybos pajėgumai yra riboti, biudžetas, pasak jo, nedidėjo.

„Departamentų lygiu turime po 1 žmogų, kuris ne išskirtinai (užsiima – ELTA) gyvūnų gerovės kontrole, bet apie pusę krūvio tuo užsiima. Per aštuonerius metus biudžetas nedidėjo, o mažėjo, ir turime darbo užmokesčiui (lėšų. – ELTA) 11 mėnesių iki tol, kol neįvestas 24 valandų budėjimas. Kai įvedėme 24 valandas budėjimo, gal užteks tik 10 mėnesių to“, – sakė D. Remeika.

VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis sakė, kad sunkumų kyla, kai yra sprendžiama, kur palikti konfiskuotą gyvūną.

„Kiekvienu atveju sprendžiame, kur padėti konfiskuotą gyvūną. Esmė, kad patikrinimų metu neišvažiuotų inspektorius, nepalikdamas vietoje negerovėmis sąlygomis laikomo gyvūno. Bet esu dalyvavęs vietose, kai gyvūnai paimami, tada reikia kreiptis į savivaldybę, ji turi perimti gyvūnus. Bet savivaldybės neturi nei fermų, nei pastatų, įrangos, nei žmonių, kurie galėtų tą darbą padaryti”, – sakė G. Blekaitis.

Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė sakė, kad organizacija dar 2017–2018 metais pateikė pasiūlymus, kaip keisti taisykles dėl daugintojų veiklos, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta.

„2017–2018 metais buvo pateikti (...) pasiūlymai keisti taisykles dėl daugintojų veiklos, buvo prašoma, kad būtų įregistruojama ne tik veikla, bet kiekvienas veisimui registruojamas gyvūnas. Buvo nustatyta tvarka, kokios pažymos veterinarijos gydytojų, su kokiais tyrimais turėtų būt pristatomos, prieš suteikiant leidimą gyvūną naudoti veisimui tam, kad jis nebūtų luošinamas. (...) Negavome jokio atsakymo”, – sakė B. Kymantaitė.

Viešojoje erdvėje prieš kurį laiką pasirodė informacija bei nuotraukos iš nelegalių gyvūnų veislynų, kur matyti žiaurus elgesys su gyvūnais.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis sakė, kad dėl susidariusios situacijos Žemės ūkio ministerija ketina atlikti tyrimą.

Tuo metu pirmadienį Seimo konservatorių frakcijos nariai registravo Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus. Parlamentarai siūlo dvigubinti maksimalią laisvės atėmimo bausmę už žiaurų elgesį su gyvūnais ir tris kartus padidinti pinigines baudas.

„Norisi išklausyti visas puses ir tada padaryti vertinimus. Tikrai nėra atsakyti klausimai, dėl ko taip ilgai tai tęsėsi. Visuomenininkai 2013 metais, 2014 metais signalizuoja, kad elgesys su gyvūnais yra netinkamas, o vienu ar kitu atveju visuomenei neatrodo, kad mūsų institucijos atliko viską, ką turėjo atlikti“, – Eltai po susitikimo su Valstybinės maisto ir veterinarijos (VMVT) vadovu Dariumi Remeika trečiadienį sakė A. Palionis.

„Susitikus su visuomenininkais ir išklausius jų argumentų, manau, būtų tikslinga ministerijai sudaryti ir tiriamąją grupę. Tai būtų objektyviau negu kad VMVT padarytų ir patikrinti konkrečius atvejus, kaip vyko tyrimas, kodėl tie veisėjai dar iki šiol žiauriai elgiasi su gyvūnais“, – pridūrė ministras.

A. Palionio teigimu, šią situaciją galėjo lemti kompleksas problemų, viena iš priežasčių – tyrimus dėl netinkamo elgesio su gyvūnais gali pradėti ir savivaldybė, ir policija, ir VMVT, o susistemintos tvarkos nėra.

Ministras taip pat teigė, kad VMVT ir Policijos departamento susitarimas leis patikrinimus atlikti efektyviau.

„Kiekvienu atveju kiekviena institucija, kuri gauna skundą, pradeda pagal savo tvarkas vykdyti tyrimą ir priiminėti sprendimus. Manau, kad čia turėtų būti susisteminta. (...) Jeigu VMVT negali patekti į patalpas, kelis kartus bandydama, gali teismo sprendimu prašytis, tai bendras pozicijų sujungimas su Policijos departamentu VMVT išeis į naudą ir tos patikros bus atliekamos efektyviau“, – sakė A. Palionis.

Ministras su VMVT direktoriumi aptarė įvežtinių gyvūnų iš trečiųjų šalių problemas.

„Šiandien išgirdau iš VMVT, kad yra problema su įvežtiniais gyvūnais iš trečiųjų šalių. (...) Ne paslaptis, kad mes vieni negalime sukontroliuoti sienų. Gali per mus įvažiuoti, per kitą šalį išvažiuoti. ES erdvėje yra laisvas judėjimas, tai jei įvažiuoja su šuniukais per mūsų sieną, išvažiuoja per Latviją be šuniukų, (...) tos grįžtamosios informacijos nėra“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.

Ministras sakė iš VMVT vadovo išgirdęs, kad trys Baltijos šalys ir Lenkija rengia bendrą duomenų bazę, kurioje būtų fiksuojami į šalis įvežami gyvūnai.

„Jei yra įvažiavęs pilietis iš trečiųjų šalių su augintiniais ir kirtęs sieną atgal per šitas keturias valstybes, tada bus pareikalauta pasakyti, kur jo augintiniai liko. Nes dažnu atveju jie deklaruoja, kad neveža parduoti, o vežasi su savimi kaip į kelionę. Čia yra visos Europos Sąjungos problema“, – sakė A. Palionis.

„Facebook“ nuotr.

VMVT vadovas D. Remeika taip pat akcentavo, kad tarp trijų kontroliuojančių institucijų reikėtų nustatyti bendrą tvarką. Jis taip pat pabrėžė, kad savivaldybės ne visais atvejais yra pasitvirtinusios taisykles dėl gyvūnų laikymo gyvenamosiose patalpose.

„Savivaldybės pagal mūsų nustatytas taisykles dėl gyvūnų geroves turi patvirtinti specialiąsias taisykles, kaip gyvūnai turi būti laikomi gyvenamosiose patalpose ir kontroliuoti tą. Bet matome, kad ne visos savivaldybės tokias taisykles yra pasitvirtinusios. Yra žmogiškųjų išteklių trūkumas, nes vienas žmogus atsakingas ir už gyvūnų gerovę, ir už kitas ūkines veiklas“, – Eltai sakė D. Remeika.

„Manome, kad tarp trijų institucijų nustatyti bendrą tvarką būtų geriausia. (...) Su policija žadame taip išspręsti ir tikimės įtraukti Savivaldybių asociaciją, kad būtų tvarkos ir didesni resursai iš savivaldybių pusės aktyviai dalyvauti“, – sakė tarnybos vadovas.

Jis taip pat minėjo, kad reikalingos įstatymų pataisos, neleidžiančios už žiaurų elgesį su gyvūnu nubaustam žmogui vėl jų laikyti, taip pat reikia stiprinti reglamentavimą dėl gyvūnų ženklinimo.

„Turime atvejus, kai 2014 metais mūsų tarnyba nustatė žiaurų elgesį su gyvūnais, po kelerių metų vėl tas žmogus laiko. Tokiam žmogui turėtų bent jau uždrausta laikyti gyvūnus, kuris žiauriai elgiasi ir iš kurio negalima tikėtis, kad jis juos sistemiškai, gerai prižiūrės. Toliau – ženklinimo, registravimo gyvūnų stipresnis reglamentavimas, nes šiuo metu gyvūnų ženklinimas ir registravimas galioja tik tada, kai mes parduodame gyvūną, bet mes norėtume, kad tai būtų taikoma plačiau ir prisidėtų prie platesnio gyvūnų atsekamumo“, – sakė D. Remeika.

Jis taip pat pakartojo, kad būtina didinti baudas.

„Šiuo metu baudos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą yra nuo įspėjimo iki 1750 eurų pagal du straipsnius. Manome, kad siūlysime dar kartą, kad (bauda. – ELTA) būtų bent jau nuo 100 ar 200 eurų“, – sakė D. Remeika.

Viešojoje erdvėje išplito informacija bei nuotraukos iš nelegalių gyvūnų veislynų, kur matyti žiaurus elgesys su gyvūnais, primena ELTA.

Pirmadienį Seimo konservatorių frakcijos nariai registravo Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus. Parlamentarai siūlo dvigubinti maksimalią laisvės atėmimo bausmę už žiaurų elgesį su gyvūnais ir tris kartus padidinti pinigines baudas.

Įsakymas – saugoti

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Dariaus Remeikos įsakymu nuo vasario 4 d. naminių paukščių savininkai savo plunksnuotus augintinius privalo laikyti aptvaruose, kad neturėtų jokių kontaktų su laukiniais paukščiais. Augintojai biosaugos priemonėms gali gauti paramą, tačiau primenama, kad ir patys turi į tai investuoti, nes ligos protrūkio atveju patirtų milžiniškų nuostolių. Griežtas VMVT nurodymas galioja tiek savo reikmėms laikantiems paukščius, tiek komerciniams paukštininkystės ūkiams, siekiant apsaugoti nuo Europoje plintančio paukščių gripo viruso.

O grėsmė Lietuvos paukščiams kasdien vis didėja, nes, pasak ornitologų, jau pastebėta pavasarinė pilkųjų žąsų, gulbių giesmininkių ir kitų laukinių paukščių migracija. O pagrindinis paukščių gripo (H5N8) viruso nešiotojas gamtoje – laukiniai vandens paukščiai.

VMVT duomenimis, iš viso nuo praėjusių metų pabaigos iki vasario 4-osios paukščių gripo protrūkiai Europoje užregistruoti Lenkijoje (20), Slovakijoje ir Vengrijoje (po 4), Rumunijoje (2), Čekijoje ir Ukrainoje (po 1). Daugiausia viruso židinių nustatyta komerciniuose kalakutų ūkiuose, 2 atvejai – laukinių paukščių Lenkijoje ir Vokietijoje.

Griežti reikalavimai

"Situacija aštrėja – paukščių gripo protrūkis nustatytas vos už 200 km nuo Lietuvos, situaciją sunkina ir gamtinės sąlygos, ankstinančios paukščių migraciją. Toks oras, koks šiandien yra už lango, gali duoti signalą paukščiams grįžti atgal, tad norėdami apsisaugoti nuo paukščių gripo, turime būti tikri, kad dėl paukštininkystės sektoriaus padarėme viską. Pasitarę su ministerijos, VMVT specialistais nusprendėme maksimaliai sumažinti rizikos galimybę naminiams paukščiams turėti sąlytį su laukiniais paukščiais", – sprendimą nurodyti naminius paukščius laikyti uždarose patalpose arba aptvertose lauko aikštelėse paaiškino žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

"Siekiame apsisaugoti nuo viruso patekimo, kiek tik galime, vykdome intensyvesnę naminių, laukinių paukščių stebėseną. Žinome, kad virusą platina laukiniai paukščiai, ypač vandens, todėl, matydami didelę riziką kaimyninėse valstybėse, matome būtinybę reikalauti Lietuvos paukščių laikytojus laikyti paukščius uždarytus. Galima juos laikyti ir aptvare. Idėja ta, kad naminiai paukščiai negalėtų migruoti, nueiti iki vandens telkinių ir labai lengvai tą virusą parsinešti į ūkį", – teigė D.Remeika.

Visi paukščių savininkai ir laikytojai privalo laikinai apriboti naminių paukščių galimybę laisvai vaikščioti lauke ir išleisti juos tik į iš visų pusių aptvertas teritorijas, nesusisiekiančias su natūraliais ar dirbtiniais vandens telkiniais, pasirūpinti, kad paukščiams girdyti nebūtų naudojamas paviršinių vandens telkinių vanduo, paukščių girdyklos ir pašaras būtų po stogu arba paukščių laikymo patalpose.

Pastebėjus netipinę paukščių elgseną (jiems nustojus lesti, gerti, pasireiškus apatijai, atsiradus barzdelių, kitokių odos pakitimų) VMVT ragina nedelsiant informuoti veterinarijos gydytojus arba artimiausią VMVT padalinį.

Ūkyje nustačius paukščių gripo virusą, visi paukščiai, produkcija, kiaušiniai, lesalai, pakratai ir menkavertis inventorius sunaikinami. Aplink židinius nustatomos 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonos.

Griežti nurodymai galios, kol VMVT neatšauks minėtojo įsakymo.

"Stebėsime pranešimus iš kitų šalių, kol rizika minimalizuosis ir situacija bus visiškai aiški", – teigė D.Remeika.

Ligos protrūkis gali ilgam užverti duris lietuviškos paukštienos eksportui, tad tai ir mūsų augintojų, ūkininkų gerovės ir šalies įvaizdžio klausimas.

Valstybė skirs paramą

Dėl paukščių gripo grėsmės Lietuvos institucijos sunerimo jau metų pradžioje, mat pranešimai apie ligos protrūkius Vakarų Europoje pasipylė pernai gruodį. Žemės ūkio ministras A.Palionis, susitikęs su VMVT direktoriumi D.Remeika ir Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentu Vytautu Tėveliu prevencijai skirtas priemones aptarė dar sausio 10 d.

"Paukščių gripo židiniai kol kas yra ganėtinai toli nuo Lietuvos, tačiau, kita vertus, dar niekada jie nebuvo ir taip arti, – po susitikimo sakė žemės ūkio ministras A.Palionis. – Tad negalime nuvertinti grėsmės, todėl atidžiai stebime situaciją ir, siekdami apsaugoti savo paukštininkystės ūkius ir Lietuvos vartotojus nuo ligos pažeistos paukštienos, imamės visų priemonių. Net ir mažiausias paukščių gripo židinys gali atnešti didelių nuostolių ne tik atskiriems ūkiams, bet ir visam šalies paukštininkystės sektoriui. Ligos protrūkis gali ilgam užverti duris lietuviškos paukštienos eksportui, tad tai ir mūsų augintojų, ūkininkų gerovės ir šalies įvaizdžio klausimas.

Paukščių gripas yra itin pavojingas ir greitai plintantis, galinti atnešti didžiulių nuostolių visam žemės ūkio sektoriui. 2020 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje yra laikoma daugiau kaip 11 mln. naminių paukščių.

"Imamės visų įmanomų prevencinių priemonių, raginu paukštininkus pažvelgti atsakingai į šią situaciją ir apsaugoti savo ūkius, o ministerija tam duos įrankį – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę, skirtą investuoti į biosaugą", – teigė ministras.

Planuojama, kad paukštininkystės ūkiai nuo kovo 2 d. galės teikti paraiškas paramai gauti pagal KPP programos priemonę "Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius".

Tai nauja priemonė, pagal ją didžiausias prioritetas skiriamas sektoriams, kuriems taikomi papildomi reikalavimai dėl užkrečiamų ligų prevencijos. Iki situacijos Lenkijoje didžiausias dėmesys buvo skiriamas afrikinio kiaulių maro prevencijai.

Manoma, kad visas lėšų poreikis galėtų siekti apie 6 mln. eurų. Ketinama padengti 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, tačiau didžiausia galima paramos suma projektui negalės viršyti 70 tūkst. eurų.

Neramu, todėl saugosi

Paukštininkystės asociacijos prezidentas V.Tėvelis sako, kad Lietuvos įmonės baiminasi galimų paukščių gripo protrūkių, ypač turint omenyje vis dažnėjančius atvejus kaimyninėje Lenkijoje. Vis dėlto, pasak jo, įmonės jau sustiprino biosaugos priemones tam, kad būtų galima išvengti drastiškų nuostolių. VMVT taip pat tvirtina, kad įvedami minimalūs apribojimai iš paukščių laikytojų nepareikalaus papildomų investicijų, nes kiekvienas paukščių laikytojas privalo įvertinti galimą pavojų ir saugoti savo laikomus paukščius nuo šios didelius ekonominius nuostolius atnešančios ligos.

"Žinoma, kad įmonės Lietuvoje baiminasi, kadangi kaimyninėje Lenkijoje per savaitę – keli atvejai, kai atsiranda naujų židinių. Na, tik tiek, kad pastaruoju laiku lyg ir neartėja paukščių gripas Lietuvos link, bet netoli pavasaris, kai paukščiai pradės grįžti iš pietų, ir ta baimė yra, – naujienų agentūrai ELTA teigė V.Tėvelis. – Gali tiesiogiai patekti į prekybos įmonę, gali šalia patekti, o tada atsiranda apribojimai tai įmonei, didžiuliai nuostoliai."

Paukštininkystės asociacijos prezidento teigimu, galimo paukščių gripo protrūkio bijančios įmonės sustiprino biosaugos priemones.

"Atnaujinti pokalbiai su įmonėmis, kad jos suprastų, kad reikia saugotis. Ir persirengti, ir naudotis dezinfekcinėmis priemonėmis, kurios yra. Tiek transportą dezinfekuoti, tiek patiems kontaktuojant su paukščiais ir rankas plauti, ir apavą, ir drabužius persirengti. Mažinti bet kokius kontaktus su kaimynais, kurie laiko nors ir kelis paukščius kieme, – vardijo V.Tėvelis, akcentuodamas, kad kažkokių specialių ir atskirų priemonių, norint apsisaugoti nuo gripo, nėra. – Svarbiausia, kad žmonės suprastų ir laikytųsi šitų biosaugos priemonių."

Pirmadienį Vengrijos kompetentinga institucija informavo apie pirmąjį šiais metais ligos protrūkį savo šalyje.

Pranešama, kad didelio patogeniškumo (H5N8) paukščių gripo protrūkis nustatytas pasienyje su Slovakija (Tatabanijos rajonas, Komoromo-Estergomo apskritis), ūkyje, kuriame buvo laikoma 53,5 tūkst. kalakutų.

Siekdami išvengti tolesnio paukščių gripo plitimo, Vengrijos veterinarijos specialistai nustatė aplink ūkį 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonas, kuriose esantys visi ūkiai, kuriuose laikomi naminiai paukščiai, bus patikrinti. Iš šių teritorijų uždrausta įvežti ar išvežti tiek gyvus paukščius, tiek jų produktus. Ūkyje laikyti kalakutai yra gaišinami, jie bus saugiai sunaikinti, atliekami valymo ir dezinfekavimo darbai. Specialistai aiškinasi, kokiu keliu užkratas pateko į kalakutų ūkį.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, situacija dėl paukščių gripo ES išlieka įtempta. Pastarosiomis dienomis apie naujus didelio patogeniškumo (H5N8 tipo) paukščių gripo protrūkius informavo Lenkija (užregistruota jau 10 protrūkių) ir Slovakija (1 protrūkis).

„Visose trijose ES valstybėse plinta būtent didelio patogeniškumo virusas, kuriam ypač imlūs yra naminiai paukščiai. Jų augintojai paukščius privalo saugoti nuo bet kokių kontaktų su laukiniais, nes dažniausiai virusą perneša būtent migruojantys laukiniai vandens paukščiai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vykdo sustiprintą į Lietuvą įvežamų paukštienos siuntų kontrolę bei laukinių paukščių stebėseną, taip pat paukštynuose tikrina, kaip įgyvendintos biologinio saugumo priemonės“, – pranešime padėtį komentuoja VMVT direktorius Darius Remeika.

Radus nugaišusį laukinį vandens paukštį, VMVT ragina nedelsiant pranešti artimiausiam VMVT departamentui visą parą veikiančiu nemokamu telefonu 8 800 40 403 arba privačiam veterinarijos gydytojui.