„Ne paslaptis, kad kiekviena maitinimo įstaiga, kuri yra ne pelno siekianti, vis tiek taupo kaštus, o tikrai žinome, kad maisto kainos parduotuvėse eksponentiškai didėja. Ar jūs išmaitintumėte savo šeimą už 2,90 Eur per dieną vienam žmogui? Iš maisto parduotuvėje galimų nusipirkti produktų tikrai išmaitintumėte. Pagal tai, kokie porcijų dydžiai yra pradinukams ir darželinukams, turėtų užtekti tų pinigų ir kokybiškai pamaitinti. Mes turime labai daug maitintojų, kurie galėtų maitinti vaikus už tokią sumą kokybišku maistu, bet jie net nepatenka į vadinamąjį žaidimą“, – kalbėjo virėjų ir konditerių asociacijos tarybos narė Aida Čepukaitė.

Mokyklos ir darželiai naudojasi trimis maitinimo rūšimis. Pasak A. Čepukaitės, kokybiškiausias maistas tiekiamas tada, kai samdomi virėjai ugdymo įstaigos viduje.

„Yra pagrindinės trys maitinimo rūšys. Pirmoji – kai mokykla ar darželis samdo virėjus viduje ir tai yra geriausias maitinimo būdas, nes patys virėjai gamina ir jiems labiausiai rūpi. Antroji – išorinis tiekėjas, kuris turi savo virėjus, trečioji – išorinis tiekėjas, kuris atveža iš cecho. Logiškai galvojant, kas pagamina maistą toliau ir jį atveža, maisto kokybė nukenčia. Ir kuo tu esi didesnis, tuo tavo porcijos kaina yra mažesnė. Problema yra tame, kad mokyklos dažniausiai neturi tiek standartinės įrangos, kurios užtektų gaminti visiems kokybišką maistą. Jeigu ta įranga butų, į viešuosius pirkimus patektų daug daugiau žmonių, norinčių kuo kokybiškiau pamaitinti savo vaikus“, – aiškino A. Čepukaitė.

Mažoms mokykloms, ugdančioms mažesnį skaičių vaikų, investuoti į savo įrangą neapsimoka.

„Įsivaizduokime, kad įrangą nusipirkti kainuotų 50 tūkst. Eur. Jeigu laimite viešąjį pirkimą metams, tai jūs nežinote, ar turėsite jį antrus, trečius metus, tačiau turite investuoti 50 tūkst. Eur, kad galėtumėte maitinti [vaikus]. Jeigu tai yra tik viena mokykla, kurioje yra 200 vaikų, tai jums net neapsimoka“, – teigė A. Čepukaitė.

Vaikus ugdymo įstaigose maitinantis verslas turi pasižymėti altruizmu, nes negali užsikelti kainų, o ir maisto kokybė turi atitikti standartus. Dažniausiai dėl to nukenčia virėjai, uždirbdami kone minimumą.

„Kiekvienas verslo direktorius ar savininkas visada sprendžia pagal savo sugedimo laipsnį. Jeigu jis nori kuo daugiau užsidirbti, tada nukentės kokybė. Reikia sąžiningo atlygio darbuotojams. Ne paslaptis, kad procentas tų pinigų tenka ir virėjams, tai galite pasižiūrėti statistiškai, kiek vidutiniškai mokykloje arba darželyje dirbantis virėjas uždirba – minimumą. Bet dažnai mažesni tiekėjai daugiau mokėti ir negali, nes jų kaštai vienai porcijai yra per dideli“, – sakė A. Čepukaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Visi, kas turi galimybę prisidėti prie tų sprendimų, prisideda. Manau, kad situacija gerėja ir negalime prašyti, kad leistų 5 Eur [vaiko maitinimui per dieną] iškart duoti, nes tuos pinigus iš kažkur reikia gauti. Reikia apie tai kalbėti, kad daugiau pinigų yra geriau. Tiekėjas X, vietoje 2,90 Eur laimėjęs už 5 Eur, skirs didesnę dalį pinigų produktams. Mes norime, kad būtų kuo daugiau tiekėjų, būtų konkurencija ir kad būtų kokybės ir kainos santykis“, – komentavo A. Čepukaitė.

Maitinimo kaina priklauso nuo gaminamo maisto kiekio. Kuo daugiau – tuo pigiau.

Labai primygtinai rekomenduojame savivaldybėms padėti mokykloms parengti labai stiprias viešųjų pirkimų sutartis.

„Kai kur už 3 Eur darželiai sugebėdavo duoti lašišos, kurios kaina yra 15–17 Eur/kg. Aš nežinau, kaip jie gaudavo tą lašišą ir už kokią kainą. Galbūt lašišą galima pakeisti produktu, kuris tikrai ekologiškai augintas Lietuvoje. Jeigu tu už 2,90 Eur maitini 50 vaikų ir 500 ar 5 tūkst., yra skirtumas. Kaip tu gaminsi 50 ir kaip tu gaminsi 5 tūkst., kiek kainuos tavo produktai 5 tūkst. vaikų kasdieną ir kiek jie kainuos 50 vaikų. Tai yra didžiulis skirtumas. Ir tada visa kita strategija – virėjai išoriniai ar vidiniai ir pan.“ – aiškino A. Čepukaitė.

Ji ragina savivaldybes investuoti į viešųjų pirkimų sutarčių rengimą, kad mokyklos ir darželiai neliktų nuskriausti.

„Tai yra viešasis pirkimas. Labai primygtinai rekomenduojame savivaldybėms padėti mokykloms parengti labai stiprias viešųjų pirkimų sutartis. Jeigu tavo sutartis nėra stipri, tu negali nieko reikalauti. Kai kur yra samdomas specialistas, turintis juridinį išsilavinimą, kitur yra mažinami etatai ir vos ne virėjas tą sutartį perskaito, nukopijuoja ir pasirašo, sudaro produktų sąrašą. Kaip ne specialistas gali daryti tokį dalyką? Galima sumokėti šiek tiek daugiau pinigų savivaldybės atžvilgiu ir turėti vieną gerą sutartį savivaldybėje“, – kalbėjo A. Čepukaitė.

Kur mes beeitume, nebuvo nė vienos mokyklos, kad būtų viskas tobula.

Svarbiausia, kad kiekvienas dirbtų savo darbą ir darytų jį kokybiškai bei tarpusavyje bendradarbiautų.

„Labai svarbu, kad specialistai darytų savo darbą. Jeigu virėjas užsiima kažkuo, kas susiję su pirkimais, tai nėra teisinga. Virėjas turėtų žinoti, kaip gaminti maistą iš technologinės pusės. Technologas turėtų ją sudaryti, o dietistas turėtų sudėlioti meniu maistinės vertės atžvilgiu. Jie visi turi bendradarbiauti. Teko ir su Sveikatos apsaugos ministerija bendrauti, kurie sakė, kur mes beeitume, nebuvo nė vienos mokyklos, kad būtų viskas tobula“, – teigė A. Čepukaitė.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, 4 valandas ugdymo grupes lankančių mažųjų klaipėdiečių tėvai turėjo mokėti už vieną maitinimą.

Tačiau, pasak uostamiesčio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės, šiemet Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centre įsteigtoje priešmokyklinio ugdymo grupėje organizuoti vaikų maitinimo nėra galimybių.

Maitinimo nepageidauja ir joje ugdomų mažųjų klaipėdiečių tėvai, 4 val. ugdymo grupėje neorganizuoti maitinimo leidžia ir šiuo metu galiojančios higienos normos.

Todėl mokesčio už vaikų maitinimą tvarką ketinama pakeisti atleidžiant 4 val. ugdymo grupes lankančių vaikų tėvus nuo mokesčio už maitinimą, kai jo organizuoti nėra galimybių.

Taigi tėvams neteks mokėti už paslaugą, kurios jie negaus.

"Rugsėjo ir spalio mėnesį mes jiems taikėme adaptacinį periodą. Lapkritį jie turėtų mokėti, bet jeigu priimsime šį sprendimą, mokestis nebus taikomas", – paaiškino L.Prižgintienė.

Atliekant šiuos pakeitimus numatoma kiek pakoreguoti ir lengvatų už vaikų maitinimą skyrimo daugiavaikėms šeimoms tvarką.

Ketinama įtvirtinti, jog 50 proc. lengvatą už maitinimo paslaugas bus galima taikyti visoms daugiavaikėms šeimoms, o ne tik toms, kurių du arba daugiau vaikų lanko bendrojo ar ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

Trečiadienį posėdžiavę Finansų ir ekonomikos komiteto nariai pritarė tokiems siūlymams. Galutinį žodį dar turės tarti miesto taryba.

Lietuvos tėvų forumas ir Nacionalinis aktyvių mamų sambūris sako, kad daugiau kaip metus neįvykstantis maisto produktų Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms pirkimas turi būti nutrauktas, nes yra rengiamas taip, kad laimėtų ligšiolinė maistą ikimokyklinėms įstaigoms tiekianti įmonė „Pontem“.

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje organizacijų atstovai sakė, kad nors perkami produktai suskaidyti į penkias grupes, pirkimai vis tiek yra per stambūs. Pasak tėvų organizacijų, reikėtų daugiau kaip 30 grupių, kad maistas būtų maksimaliai šviežias ir įperkamas.

„Pagal tokį pirkimo išskaidymą į penkias dalis konkurse negali dalyvauti nė viena Lietuvos mėsos perdirbimo įmonė, nes tokios įmonės neturi teisės prekiauti paukštiena ir kiaušiniais. Analogiškai paukštienos perdirbėjai negali prekiauti (kita) mėsa (...). Tokia pati situacija yra duonos ir jos gaminių gamintojų atvejų - Lietuvoje veikia tikrai daug kepyklų, kurios galėtų tiekti šviežią duoną tiesiai iš krosnies, kepyklos pačios pristato duoną net į mažiausias maisto prekių parduotuves. Tuo metu pagal sugrupuotas produktų rūšis nė viena kepykla negalės dalyvauti konkurse, nes privalo tiekti kartu ir kruopas, aliejų, makaronus, saldainius, arbatą ir kitus produktus“, - spaudos konferencijoje dėstė Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Audrius Murauskas.

Anot jo, konkurso reikalavimai - pavyzdžiui, turėti konkretų vadybos sertifikatą arba pateikti ankstesnių didelės vertės sutarčių pavyzdžius - sudaro sąlygas „laimėti tai pačiai įmonei, kuri metai iš metų vis laimi konkursus ir tiekia maisto produktus į ikimokyklines ugdymo įstaigas“.

Maisto sostinės ikimokyklinio ugdymo įstaigoms pirkimą savivaldybė paskelbė dar 2013 metų gruodį ir nuo to laiko jau 13 kartų tikslintos jo sąlygos. Jos keičiamos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) nurodymus, tarp kurių - ir konkurso išskaidymas į atskiras dalis. Pasak VPT, to nepadarius mažinama konkurencija, kadangi sumažėja galimų konkurso dalyvių.

Dabar savivaldybės interneto svetainėje nurodoma, kad vokus planuojama atplėšti vasario 27 dieną.

„Akivaizdžiai matosi, kad maisto kokybė ir prieinama kaina savivaldai nėra pagrindiniai kriterijai“, - sakė Aktyvių mamų sambūrio lyderė Rasa Žemaitė, apgailestavusi, kad maisto vaikams negali tiekti patys gamintojai, ne perpardavinėtojai.

Kol tęsiasi konkursas, daugumai ikimokyklinių įstaigų maistą toliau tiekia „Pontem“, sulaukusi tėvų atstovų kritikos dėl tiekiamo esą nekokybiško maisto.

Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius Gintaras Petronis pabrėžia, kad konkurso sąlygos suderintos su VPT.

„Atsižvelgus į VPT pateiktas rekomendacijas, sausio mėnesį buvo paskelbtos patikslintos atviro konkurso „Maisto produktų Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms pirkimas“ sąlygos. Šiuo metu vyksta tarptautinis pirkimo konkursas, kuriame gali sudalyvauti visi suinteresuoti pirkimu asmenys. Kaip rekomenduota, pirkimas buvo išskaidytas į 5 dalis, o tai gerokai išplėtė galimybes konkurse sudalyvauti kuo daugiau maisto produktų tiekėjų. Tai užtikrins ne tik skaidrumą, bet ir kuo didesnę maisto produktų kokybę“, - teigia G.Petronis. Jo komentarą BNS perdavė savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius.

Praėjus beveik metams po to, kai Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) užfiksavo pažeidimus Vilniaus miesto savivaldybės paskelbtame maisto produktų ikimokyklinio ugdymo įstaigoms pirkime, pradėtas naujas konkursas. Tikimasi, kad jo sąlygose jau nebėra konkurenciją varžančių spragų.

„Ankstesnį pirkimą laimėjo įmonė „Pontem“, tačiau po VPT įvertinimo centralizuotas pirkimas buvo nutrauktas, ir Vilniaus darželiai galėjo patys rinktis savo tiekėją“, – sakė savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Giedrius Krasauskas.

Tačiau dauguma maistą ir toliau gaudavo iš „Pontem“. Kaip LRT.lt informavo įmonės atstovas Tomas Vaišvila, „Pontem“ šiuo metu maisto produktus tiekia 136 Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigoms.

Statistikos departamento duomenimis, 2013 metais Vilniuje veikė 227 darželiai. Tad „Pontem“ aptarnauja 60 proc. šių įstaigų.

Neoficialiomis LRT.lt žiniomis, per tą laikotarpį, kai nebuvo paskelbtas naujas konkursas, Vilniaus miesto savivaldybė permokėjo maždaug 10 mln. litų.

Pažeidė konkurenciją

VPT įvertinime nurodyta, kad pirkimo į atskirus pirkimo objektus neskirstyti nusprendusi savivaldybė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnį, kuris reikalauja užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.

Savivaldybė taip pat nustatė itin aukštus kvalifikacijos reikalavimus tiekėjų patirčiai patikrinti. Reikalauta, kad per pastaruosius 3 metus bendrovė būtų vykdžiusi bent vieną maisto prekių tiekimo ugdymo įstaigoms sutartį, kurios vertė ne mažesnė nei 30 mln. litų be PVM. VPT teigimu, toks reikalavimas buvo per didelis, diskriminacinis ir dirbtinai ribojo konkurenciją.

VPT nustatė ir daugiau įstatymų pažeidimų bei įpareigojo savivaldybę pakeisti pirkimo dokumentų nuostatas.

Neatitiko rekomendacijų

Ankstesniame pirkime nebuvo atsižvelgta į VPT rekomendacijas vykdant maisto produktų ir maitinimo paslaugų pirkimus, pagal kurias perkančiosios organizacijos turėtų būti visų pirma skatinamos skaidyti stambias sutartis į pirkimo dalis ir taip užtikrintų maisto kokybę, tiekėjų konkurenciją ir skatintų smulkaus ir vidutinio verslo dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose.

Programas „Pienas vaikams“ ir „Vaisiai mokykloms“ vykdanti Žemės ūkio ministerija yra nurodžiusi savo rekomendaciją. Joje savivaldybių prašoma sudarant naujas sutartis su konkurso laimėtojais neįtraukti pieno gaminių ir vaisių ar daržovių tiekimo į bendras sutartis.

VPT taip pat yra pažymėjusi, kad, siekiant užtikrinti vaikams tiekiamo maisto kokybę, reikėtų vadovautis ne pigumo, bet ekonominio naudingumo kriterijumi. T. y. konkurso nugalėtoju turėtų būti skelbiamas ne mažiausią kainą, bet geriausią kainos ir kokybės santykį pasiūlęs dalyvis.

Pasibaisėjo kokybe

Dėl prastos Vilniaus darželiuose ruošiamo maisto kokybės sujudimas buvo kilęs praeitų metų pavasarį, kai Lietuvos tėvų forumas užsakė maisto produktų, paimtų iš Vilniaus darželio „Varpelis“, kokybės tyrimus.

Kauno technologijos universiteto Maisto tyrimo centro specialistai nustatė, kad piene ir varškėje buvo gerokai mažiau baltymų nei nurodyta ant pakuotės, rasta bakterijų, kurių ten apskritai neturėtų būti. Pieniškose dešrelėse ir dešroje rasta krakmolo, kurio neturėtų būti aukščiausios kokybės produktuose, kaip nurodyta etiketėje. Vaikams neturėtų būti duodama ir produktų su skonio stiprikliais, kurių taip pat aptikta.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tyrimo metu iš 17 „Pontem“ sandėliuose paimtų mėginių 6 (karštai rūkyta dešra, virtos dešrelės, pienas, trinta varškė ir braškinis jogurtas) neatitiko kokybės reikalavimų.

T. Vaišvila pasakojo, kad po sutarties nutraukimo „Pontem“ peržiūrėjo savo asortimentą ir Vilniaus darželiams pasiūlė naujovių, dar daugiau įdomesnių žinomų prekių ženklų.

„Kaip partnerį tolesniam bendradarbiavimui mus pasirinko didžioji dauguma Vilniaus darželių“, – teigė „Pontem“ atstovas.

Paklaustas, ar „Pontem“ ketina dalyvauti šiuo metu vykstančiame viešajame pirkime, kurio paraiškų priėmimo laikas baigiasi vasario 27 dieną, T. Vaišvila sakė, kad tai dar nėra nuspręsta.

„Kita vertus, gerai pažįstame tiek Vilniaus miesto, tiek rajono darželių bei kitų Lietuvos miestų ikimokyklinio ugdymo įstaigų poreikius ir su konkurencingomis kainomis dirbame visoje Lietuvoje – tiek su valstybiniais, tiek su privačiais darželiais“, – kalbėjo jis.

Vilniaus savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius Gintaras Petronis LRT.lt sakė, kad naujasis konkursas turėtų būti baigtas artimiausiu metu, bet pažymėjo, kad jam dar nustatytas apskundimo laikotarpis.

Pašnekovo teigimu, anksčiau kokybės reikalavimų neatitikusius maisto produktus tiekusi „Pontem“ viešajame pirkime taip pat gali dalyvauti.

Priminė Vilniaus skolą

TS-LKD narys, kandidatas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą Vytautas Keršanskas pažymėjo, kad vaikų maitinimo problema yra labai svarbi.

„Visi žinome apie Vilniaus miesto savivaldybės skolą, ir kai kurios iniciatyvos bei neveiksnumas su ja nelabai dera. Istorija su šiuo viešuoju pirkimu yra konkretus skaidrumo trūkumo pavyzdys“, – sakė politikas.

V. Keršanskas taip pat neskubėjo girti naujojo konkurso – esą tai padaryti bus galima, kai jis pasibaigs: „Nes gali atsirasti naujų landų“.

Vilniaus savivaldybės Tarybos narys ir Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkas Zbignievas Maciejevskis atsisakė su LRT.lt kalbėti apie maisto produktų Vilniaus darželiams tiekimą: „Esu Tarybos narys, ir jei gausiu atitinkamą raštą, tada aiškinsiuos“.

Jo teigimu, apie su šiuo viešuoju pirkimu susijusias problemas žino valdininkai. „Ačiū, aš dabar neturiu laiko“, – prieš padėdamas telefono ragelį kelis kartus pakartojo vėl į miesto Tarybą kandidatuojantis „Valdemaro Tomaševskio bloko“ narys.