Ta moteris pavarde Wang (Vang) įtariama užnuodijusi vaikų maistą natrio nitritu, savo mikrotinklaraštyje pranešė Dziaodzuo miesto policija.

Per didelis natrio nitrito kiekis gali būti nuodingas žmogaus organizmui, kartais jis būna mirtinai pavojingas. Policija sako, kad tebesiaiškina, dėl kokių motyvų praėjusią savaitę įvyko tas incidentas.

Pastaraisiais metais Kinijoje būta ne vieno išpuolio vaikų darželyje. Pareigūnai sako, kad juos įvykdę asmenys sirgo psichikos ligomis arba jautė pagiežą savo kaimynams ir visai visuomenei.

Stipriai sugriebė

Į "Kauno dieną" kreipėsi keletas susirūpinusių tėvų, kurių vaikai lanko Šilainiuose įsikūrusį vaikų darželį "Šarkelė". Jie pasakojo, kad viena auklėtojų esą smurtauja prieš vaikus.

"Šarkelės" vaikų darželį jų vaikai pradėjo lankyti 2016 m. Pirmi metai praėjo ramiai, tačiau antraisiais, pasak tėvų, prasidėjo įvairūs nesusipratimai, atsirado baimė dėl vaikų saugumo.

"Antraisiais metais pasikeitė auklėtojos, nors mes nebuvome informuotos. Nauja auklėtoja nesugebėjo su mūsų vaikais bendrauti, net nerodė noro, kad vaikai prie jos priprastų. Bandėme kalbėtis, kodėl vaikai jos vengia. Ji mūsų klausimus priėmė kaip šlykščią kritiką ir visiškai užsisklendė", – savo pasakojimą pradėjo kaunietė Irena (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Ją pribloškė praėjusių metų rugsėjo pabaigoje išvysta scena. Atėjus pasiimti savo vaiko, į drabužinę įbėgo kita mergaitė, kuri tiesiog norėjo pabendrauti, tačiau naujosios grupės auklėtojos Vilmos S. elgesys gerokai nustebino. Ji mergaitę sugriebė ir nutempė atgal į grupę.

"Ta mergaitė man norėjo savo šepetį parodyti, bet auklėtoja tiesiog čiupo mergaitę už rankos ir pradėjo rėkti, kad neva ne kartą jai sakė prie kitų žmonių nelįsti. Nusitempė vaiką į grupę ir užtrenkė duris. Taip ir likau stovėti ištikta šoko. Paskambinau tos mergaitės mamai ir pasakiau, kad bėgtų pasiimti vaiko, nes jį auklėtoja tikrai gerai patąsė", – pasakojo darželio "Šarkelė" auklėtinio mama.

Tėvai pasakojo, kad po incidento jie iš karto nuskubėjo pas darželio direktorę Ingridą Emilijaną Jasionienę.

"Pati auklėtoja Vilma S. pareiškė, kad nesąmones kalbame, kaip mes įrodysime. Bet ką čia įrodysi, kai pati savo akimis viską mačiau. Ne mano vaiką tąsė, bet kaip aš galiu tylėti. Susirinkime direktorė pareiškė, kad mes meluojame, šmeižiame auklėtoją", – kaip konfliktas klostėsi toliau pasakojo mama Irena.

Tada tėvai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyrių. Jo specialistai apsilankė "Šarkelės" darželyje, tačiau situacija esą dar pablogėjo.

Atėjome pasiimti vaikų ir pamatėme grupėje chaosą, nebuvo nė vienos auklėtojos, o 24 penkiamečiai lakstė visur, kur tik įmanoma.

Paliko vaikus vienus

Bėgant mokslo metams, tėvams darėsi vis neramiau vesti vaikus į darželį. Kartą kūno kultūros mokytoja pasakė, kad auklėtoja Vilma S. vaikus atveda neperrengtus, su ta pačia apranga, nors speciali apranga sportuoti yra kiekvieno vaiko spintelėje.

"Vaikai sportuodami suprakaituoja. Kūno kultūros mokytoja tikino, jog ne kartą auklėtojai sakė, kad atvestų vaikus su tinkama apranga, bet ji visada kaltino tėvus, kad šie neįdėjo sportinių drabužių. Su auklėtoja susiginčijau dėl šios problemos, ji pareiškė, kad darželyje šalta, todėl neperrengia, tačiau darželis suremontuotas, jame tikrai nebūna vaikams šalta", – tikino kaunietė.

Tėvai pradėjo reikalauti, kad auklėtoja pateiktų savaitės temas, ką vaikai darys, ko mokysis. Toks poreikis atsirado tuomet, kai pastebėjo, kad vaikai į namus neatneša jokių darbelių, neaišku, kur išgaruoja ir nupirktos kanceliarijos prekės.

Irena pasakojo, kad kelis mėnesius situacija buvo pasitaisiusi, temos buvo matomos, su auklėtoja didesnių konfliktų nekilo. Tačiau kovą šokiravo auklėtojos Vilmos S. akibrokštas – grupėje vaikai buvo palikti be jokios priežiūros, o ji tuo metu tvarkėsi asmeninius reikalus.

"Atėjome pasiimti vaikų ir pamatėme grupėje chaosą, nebuvo nė vienos auklėtojos, o 24 penkiamečiai lakstė visur, kur tik įmanoma. Įsisiautėjusius vaikus teko raminti pačioms. Tada įėjo šeimininkutė, kuri buvo užsidariusi duris ir plovė indus. Ji net nežinojo, kad auklėtojos nėra. Paaiškėjo, kad auklėtoja paliko mūsų visų vaikus ir pasiėmusi savo antroką sūnų nuėjo į pirmame aukšte vykusį privatų piešimo ant vandens būrelį. Prabuvome gal 20 min., bet jos nesulaukėme", – pasipiktinimo neslėpė darželinuko mama.

Po šio įvykio tėvai susitiko su vaikų darželio vadovybe ir auklėtoja Vilma S. Jo metu auklėtoja pripažino, kad darbo metu buvo išėjusi į būrelį.

"Mes reikalavome, kad Vilmai S. būtų pateiktas raštiškas papeikimas ir imtasi priemonių, kad tai nepasikartotų. Iki šiol nieko nepadaryta, nors tėvai dar vieną kartą buvo ją pagavę, kai grupėje vaikai buvo palikti vieni. Susitikime mes pasakėme, kad nesame nusiteikę prieš auklėtoją, tik norime būti garantuoti, jog atvedę vaikus į darželį, juos paliekame saugioje aplinkoje", – teigė su "Kauno diena" susisiekusios mamos.

Prireikė psichologo

Po šio įvykio tarp kai kurių tėvų ir "Šarkelės" auklėtojos Vilmos S. perbėgo juoda katė. Darželio auklėtinių mamos pasakojo, kad kažkas kardinaliai pasikeitė ir vaikai pradėjo nenorėti eiti į darželį.

"Mano vaikas isteriškai pradėjo nenorėti eiti į darželį, nors iki to karto eidavo su didžiausiu noru. Pradėjau klausinėti, kas nutiko. Vaikas pasakė, kad eis, jei bus kita auklėtoja, o ne Vilma S. Vaikas pasakojo, kad ši auklėtoja pradėjo labai rėkti, atima žaisliukus ir antklodę, tad negali miegoti. Susitikau kitą mamą, kurios vaikas pasakojo tą pačią istoriją, kad nebenori eiti, nes negali miegoti pietų miego", – pasakojo Irena.

Ji tikino norėjusi apie tai pasikalbėti su auklėtoja, tačiau pastaroji tam laiko neatrado. Iš darželio "Šarkelė" direktorės I.E.Jasionienės tėvai teigė pagalbos nesulaukę, nors, pasak jų, vadovė pripažino, kad minėta auklėtoja vadovaujasi emocijomis.

"Jei ji pati sako, kad Vilma S. vadovaujasi emocijomis, kaip leidžiama jai būti su mūsų vaikais? Tiek aš, tiek kitos mamos nusprendėme vaikus vesti pas psichologą ir išvada kraupi – vaikai kalba apie viską, išskyrus darželį. Mano vaiko atsakymas psichologei buvo, kad Vilma S. neleidžia kalbėti. Tai kiek vaikas turi būti įbaugintas, kad net bijotų kalbėti? Buvo rekomenduota vaikams keisti darželį, nes šioje grupėje psichologiškai vaikas jaučiasi prastai", – apie vaikų būseną pasakojo tėvai.

Dėl netinkamos emocinės aplinkos darželyje, mamos kol kas vaikus prižiūri pačios. Kaip pasakojo tėvai, šiuo metu jie atsidūrę tarsi spąstuose, nes į "Šarkelę" negali leisti savo atžalų, o kitame darželyje vaikai bus priimti tik nuo rudens, tad tenka aukoti darbo laiką ir patiems namuose prižiūrėti vaikus arba samdytis auklėtojas. Tai šeimoms yra papildoma finansinė našta.

Laukia tyrimo išvadų

Vaikų darželio "Šarkelė" direktorė I.E.Jasionienė patvirtino, kad jai apie šią konfliktinę situaciją yra žinoma ir, vos tėvams užsiminus apie galimą smurtą, kreiptasi į atsakingas institucijas.

"Iš karto reagavau, kai tėveliai pasakė, kad buvo naudotas smurtas. Kreipiausi į vaiko teisių specialistus, policiją. Šiuo metu auklėtoja nedirba, atostogauja. Kai bus specialistų atliktas tyrimas ir jeigu pasitvirtins faktai dėl smurto, tada auklėtoja bus atleista. Dabar to padaryti neleidžia įstatymai", – teigė "Šarkelės" vadovė.

I.E.Jasionienė pripažino, kad auklėtoja Vilma S. buvo palikusi vienus vaikus. "Per pietų miegą auklėtoja vieną kartą buvo išėjusi į užsiėmimą, bet gavo įspėjimą ir tai nepasikartojo. Be to, grupėje buvo likusi šeimininkutė", – savo poziciją išdėstė darželio direktorė.

Paklausus, kaip ji vertina faktą, kad psichologai net keliems vaikams rekomendavo pakeisti darželį, nes grupėje jaučiasi nesaugūs, "Šarkelės" vadovė svarstė, galbūt vaikai prišnekėjo tai, kas jiems atrodė, ir taip iškreipė rezultatus.

"Tokių metų vaikai gali daug ką pasakyti ir pameluoti ar manipuliuoti tėvais bei auklėtojais. Jei paklaus, ar vaiką mušė, jis kartais pasakys, kad mušė. Vien iš 4–5 metų vaikų pasakymo negalima spręsti apie darbą ir dėl to atleisti žmogų, reikalinga daugiau faktų. Yra kažkokios gilesnės aplinkybės, į kurias mes toliau ir gilinsimės", – tvirtino I.E.Jasionienė.

Direktorė patvirtino, kad po kelių tėvų skundų buvo apklausti ir kiti, kurių vaikai lanko šią grupę.

"Kai išgirdau žodį "smurtas", iš karto surengiau vaiko gerovės komisijos ir tėvų susirinkimą. Paprašiau tėvelių parašyti, kaip jų vaikai jaučiasi šioje grupėje. Daugiau kaip 20 tėvų pareiškė esą patenkinti grupės veikla. Tie, kurie nepatenkinti, raštu nieko nepateikė", – teigė direktorė.

Vieni tėvai kaltina, kiti – gina

Šilainiuose įsikūrusio darželio "Šarkelė" steigėja yra Kauno miesto savivaldybė. Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Asta Keruckė "Kauno dienai" patvirtino, kad situacija vaikų lopšelyje-darželyje "Šarkelė" yra žinoma.

Paskambinau tos mergaitės mamai ir pasakiau, kad bėgtų pasiimti vaiko, nes jį auklėtoja tikrai gerai patąsė.

"Esame gavę tėvų skundus ir raštus dėl auklėtojos V.S. veiklos. Viename iš jų buvo paminėta, esą auklėtoja galbūt naudojo smurtą prieš vaiką, todėl visą medžiagą nedelsiant perdavėme Vaiko teisių apsaugos skyriui, o šis iš karto kreipėsi į teisėsaugininkus. Darželio administracija irgi apie tai informavo policiją. Iki šiol jokios informacijos dėl surinktų objektyvių įrodymų apie galimus nusikaltimo požymius nėra gauta. "Šarkelės" direktorė pateikė paaiškinimą ir pridėjo minėtos grupės tėvų atsiliepimus. Paaiškėjo, kad dvi dešimtys tėvų auklėtojos darbą vertina teigiamai, o du apie tai atsiliepia neigiamai", – teigė specialistė.

Anot jos, savivaldybė sulaukė ir auklėtoją Vilmą S. palaikančių tėvų vizito. "Kiti tėveliai savo iniciatyva buvo atvykę į Švietimo skyrių ir išreiškė pasitikėjimą dabartine auklėtoja teigdami, kad yra visiškai patenkinti jos gerai atliekamu darbu", – teigė A.Keruckė.

Pasak jos,  nušalinti auklėtojos nuo darbo, kol nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nėra pagrindo.

Išgirdusi, kad šioje grupėje vaikai galėjo būti palikti be priežiūros, savivaldybės atstovė pripažino, kad tai netoleruotina.

"Jeigu paaiškės, kad auklėtoja išties taip elgiasi, vertinsime griežtai ir neigiamai. Tai laikoma darbo drausmės pažeidimu, neužtikrinant vaikų saugumo. Kol kas aiškinamės šias aplinkybes, nes tai vėlgi yra dar vienas tų pačių autorių parengtas skundas. Bet kokiu atveju, aiškinamės situaciją ir darysime viską, kad tokių incidentų nebūtų", – tikino Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Ji patvirtino, kad būtent lopšelio-darželio "Šarkelė" vadovė dėl galimo smurto prieš vaikus savo iniciatyva kreipėsi į policiją

"Siekiant išsiaiškinti ir įvertinti, kokius papildomus veiksmus atliko direktorė, paprašėme jos pateikti paaiškinimą. Verta pastebėti, kad, sulaukus skundo dėl smurto, su įtarimų sulaukusia auklėtoja buvo geranoriškai sutarta, kad ji kuriam laikui išeis atostogų ir atsiribos nuo šios situacijos", – apie pradėtą tyrimą kalbėjo A.Keruckė.

Specialistė teigimu, trijų vaikų šeimos apsisprendė atsiimti savo atžalas iš Kauno lopšelio-darželio "Šarkelė"

"Likusių auklėtinių tėveliai jokių priekaištų dėl savo vaikų ugdymo neturi. Priešingai, jie nuogąstauja, kad gali būti pakeista grupės auklėtoja, todėl reikalauja tokio sprendimo atsisakyti, kad vaikai ir toliau liktų su ta pačia auklėtoja. Nepaisant to, esame pasirengę kiekvienu atveju reaguoti į tėvelių nusiskundimus ir ieškoti optimalių sprendimų, kad būtų visapusiškai užtikrinti vaikų interesai", – kalbėjo A.Keruckė.

Skundą pasirašė devyni tėvai

Kaip jau rašyta, šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui, į kurį pagalbos kreipėsi devynių „Šnekutį“ lankančių vaikų tėvai, persiuntus jų skundą Kauno policijai.

Tėvai jame skundėsi, kad grupės auklėtoja trankė jų ketverių-penkerių metų vaikams per rankas, ėmė už kaklo bei kitais veiksmais sukėlė mažamečiams fizinį skausmą. Be to, ji naudojo ir psichologinę prievartą: neleisdavo vaikų pietų miego metu į tualetą, o, kai šie prisišlapindavo, bausdavo. Viena iš bausmių už nepaklusnumą buvo mažamečių uždarymas į atskirą patalpą.

Tėvai teigia tai sužinoję, kai vaikai pradėjo nebenorėti eiti į darželį, tapo baikštūs ir irzlūs, pradėjo keistai reaguoti, pavyzdžiui, netyčia išpylę namuose iš puodelio kokį nors gėrimą. Pradėjus aiškintis tokio jų pasikeitimo priežastis, mažamečiai pradėjo pasakoti apie darželio auklėtojos elgesį su jais panašiomis aplinkybėmis.

Rasta ir galimų įkalčių

Už fizinio skausmo mažamečiams sukėlimą arba kankinimą Baudžiamasis kodeksas numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Apklausus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant psichologui, skundą pasirašiusių tėvų vaikus, jie pasakojo tą patį. O atlikus kratą trijose „Šnekučio“ patalpose, kuriose yra dirbusi skunde minima auklėtoja, rasta galimų smurto prieš mažamečius įkalčių. Vienoje patalpoje aptikta lipnios juostos – galimai naudotos, rišant nepaklusnius darželinukus, kaip teigiama skunde. Auklėtoja iš pradžių darželio administracijos nebuvo nušalinta nuo darbo su vaikais, o tik perkelta į kitą, o po to – dar į kitą grupę,

Anot Kauno miesto savivaldybės, kuri yra šio, kaip ir kitų miesto vaikų lopšelių-darželių steigėja, atstovų, "Šnekučio" direktorė bandė šiuos įvykius nuslėpti. Taip traktuojamas šios delsimas pranešti savivaldybei apie tėvų kreipimąsi iš karto po jo. "Šnekučio" direktorė pranešė apie tai Vaiko teisių apsaugos skyriui tik po trijų dienų. O auklėtoją, dėl kurios skundėsi tėvai, nušalino nuo darbo, tik pareikalavus savivaldybei.

Viena jau stojo prieš teismą

Keliomis savaitėmis anksčiau prieš Kauno apylinkės teismą stojo ir buvusi vaikų lopšelio-darželio „Bitutė“ auklėtojos padėjėja Jelena Grabnickienė, kaltinama apnuodijus dvimetį, kurio grupėje ji dirbo, psichotropinėmis medžiagomis – sugirdžiusi šiam nenustatytą kiekį ne vienoje skandalingoje byloje minimo klonazepamo.

Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, 2016-ųjų spalio 26-osios vakare policijai iš Kauno klinikų gavus pranešimą apie tai, kad į jas motinos atvežtas minėtas mažylis. Dėl intoksikacijos raminamaisiais vaistais jis praleido Vaikų reanimacijos skyriuje visą naktį.

Apnuodyto dvimečio mama įsitikinusi, kad klonazepamas, medikų skiriamas pacientams, kuriuos kamuoja nerimas ar miego sutrikimas, girdyti jos sūnui, jog šis netrukdytų kitų darželinukų miego.

J.Grabnickienė, kuriai už nepilnamečio lenkimą vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas jau gresia laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų, savo kaltės taip pat nepripažįsta.

Ne kompiuteriu, o ranka

R.Adomaitienei nepatinka, kai ją kas nors pavadina rašytoja. Nors jau išleisti jos romanai "Devintasis Dievo įsakymas", "Eilėje prie skausmo" ir dabar pats naujausias – "Velnio globotinė", žodis "rašytoja", kurį kartais išgirsta, jai skamba kaip sarkazmas.

"Kai mane vadina rašytoja, atrodo, kad nori pasišaipyti, – prisipažįsta R.Adomaitienė. – Aš išvis nežinau, ką reiškia būti rašytoja. Kartą, kai rašiau antrą savo knygą "Eilėje prie skausmo", nutariau pabūti rašytoja. Atsisėdau prie žvakės, prisipyliau taurę vyno, pasidėjau cigaretę, nors nerūkau, ir galvojau, jau dabar kad rašysiu..."

"Ir kaip manote, kuo viskas baigėsi? Užsimaniau miego! – prunkšteli moteris. – Ne, man rašosi kažkaip paprasčiau. Nereikia man kažkokio ypatingo nusiteikimo, įkvėpimo. Pagalvoju apie konkrečią situaciją, sėdu ir rašau, kol viską papasakoju. Galiu ir dešimt lapų vienu prisėdimu prirašyti. Bet galiu ir suplėšyti tuos prirašytus lapus, visaip būna."

R.Adomaitienė rašo tik ranka, kompiuterio sakosi apskritai nekenčianti. ("Ir socialinių tinklų. Man jau geriau pabendrauti gyvai", – paaiškina.) Paskui rankraštį ji įteikia tekstų rinkėjai.

Ranka primarginusi šūsnį lapų moteris pasijunta pavargusi taip, lyg būtų dirbusi sunkų fizinį darbą. "Būnu negyva", – būseną po rašymo maratono apibūdina tris knygas išleidusi kaunietė.

Sudėtingų knygų nemėgsta

R.Adomaitienė rašyti pradėjo tada, kai per atostogas parsinešė iš bibliotekos knygą ir neprisivertė jos perskaityti. "Gal ji buvo man per sunki?" – svarsto moteris. Tada ji parsinešė kitą knygą. Ir vėl suprato – ne, nelimpa. "Pagalvojau, aš juk pati galiu parašyti. O ką? Kodėl negalėčiau – juk atostogos, laiko yra, – prisimena moteris. – Sėdau ir pradėjau rašyti."

Jai nesvarbu, kokioje namų vietoje imti rašiklį ir pradėti kloti popieriaus lape mintis ir fantaziją. Magiškos erdvės, kurioje vystytųsi kuriamas romano siužetas, Rita neturi. Jai svarbiausia, kad niekas netrukdytų: negrotų muzika, nebūtų įjungtas televizorius, šalia nesimaišytų niekas, kas kalbina. Tyloje moteris susikaupia ir panyra į savo romano veiksmą.

"Aš nemėgstu sudėtingų knygų, – neslepia R.Adomaitienė. – Nei rašyti, nei skaityti. Man patinka "Erškėčių paukščiai", "Aš prieš tave", Ievos Simonaitytės "Aukštujų Šimonių likimas", Edmundo Malūko romanai. Ne, tikrai, negaliu pakęsti, kai sakinį reikia perskaityti keturis kartus, kad suprastum, kas juo norėta pasakyti. Man turi būti paprastai, kad būtų aišku, suprantama."

Savo knygas, rašomas po darbo darželyje, po parduotuvės reikalų, R.Adomaitienė apibūdina žodžiais "iš gyvenimo". Ir ne iš paprasto, blankaus, rutiniško, bet iš žadinančio jaudulį, išgyvenimus. Tik iš tokio gyvenimo gimsta jos siužetai.

"Visos mano knygos prasidėjo nuo išgirstos istorijos ar realaus fakto. Išgirstu istoriją ir galvoju – va čia būtų įdomi knyga. Per valandą mintyse sukalu knygos rėmus. Jei per valandą nepavyksta, vadinasi, knygos nebus", – sako R.Adomaitienė.

Nepanaši į savo heroję

Naujoji Ritos knyga "Velnio globotinė" irgi gimė iš konkrečios istorijos. "Aš, aišku, nepasakosiu, iš kokios, bet tą įvykį žino visa šalis", – kalba ji.

"Velnio globotinė" – knyga apie jauną moterį, kuri per anksti pradeda susaugusiosios gyvenimą, eina klystkeliais, daro klaidas... "Negaliu išduoti knygos siužeto. Pasakysiu tik tiek, kad mano herojė sutinka vyrą, kurį labai įsimyli ir dėl jo padaro tai, kas nuskambėjo per visą Lietuvą. Tikrai, visi mes žinome tą sukrečiančią istoriją, bet daugiau iš manęs – nė žodžio!" – purto galvą R.Adomaitienė.

Mokykla, aktų salė. Abiturentų išleistuvės. Direktorius sako kalbą ("... geras dešimt ar penkiolika minučių mokyklos vadovas dėstė gyvenimo tiesas ir graudino mokinių tėvus. Greičiausiai jis buvo iš tų, apie kuriuos sakoma: "Neduok pavalgyti, bet duok pašnekėti."). Pagaliau – akimirka, kai pradedami įteikti atestatai. Ir štai nuskamba: "Burytė!"

Atsisėdau prie žvakės, prisipyliau taurę vyno, pasidėjau cigaretę, nors nerūkau, ir galvojau, jau dabar kad rašysiu...

"Ištarus šios merginos pavardę, salė nuščiuvo ir visų susirinkusiųjų akys nukrypo į sunkiai iš vietos pakilusią ir lėtai laipteliais ant scenos užlipusią merginą. Jau net iš eisenos galima buvo suprasti, kad ji nėščia. O jai pasisukus šonu, neliko jokių abejonių – iki gimdymo liko visai nedaug."

Taip R.Adomaitienė pristato pagrindinę savo naujojo 1 000 egzempliorių tiražu išleisto romano, plėtojamo 240-yje puslapių, heroję Eivilę. Ji labai dramatiško likimo jauna moteris, romano vingiuose patirianti daug skaudžių išgyvenimų.

"Net neįsivaduoju, kodėl mano knygose tiek dramų, – sako R.Adomaitienė. – Daug kas klausia: "Ar knyga – iš tavo gyvenimo?" Ne, mano gyvenimas tikrai nėra toks baisus! Man patinka keliauti, sportuoti, grybauti, linksmintis, flirtuoti, eiti į kiną, susitikti su draugėmis, apkalbėti... Aš nemoku būti viena, man reikia minios, šurmulio, esu plepi, linksma. O mano knygos gerojų gyvenimai persmelkti liūdesio, skausmo. Ir nežinau, kodėl."

Rašytojos genai

"Rašau romanus ne dėl pinigų. Aišku, noriu, kad į leidybą įdėti pinigai sugrįžtų, bet kokio nors ypatingo uždarbio nesitikiu, – prisipažįsta R.Adomaitienė. – Rašymas man yra tik pomėgis."

"Kai išleidau antrą knygą, liko gal 2 000 litų, – prisimena moteris. –  Kiek uždirbs trečioji, neįsivaizduoju. Po to, kai atsiskaitysiu su platintojais, knygynais, norėčiau, kad liktų kokiai kelionei, aišku, ne pačiai prabangiausiai. Arba batams. Na, kažkiek."

Knygą R.Adomaitienė rašo pusantrų ar dvejus metus. "Paskui dar pusę metų taisau. Po to, be abejo, tekstą redaguoja profesionalai, – apie leidybos virtuvę pasakoja ji. – Dabar platintojams atidaviau 700 "Velnio globotinės" egzempliorių, pati pasilikau platinti 300. Žiūrėsim, kaip čia bus."

Reikia manyti, kad bus neblogai, nes ką jau ką, o prekiauti R.Adomaitienė moka. "Rimtai, tai dalykas, kuris man geriausiai sekasi", – juokiasi ji.

Iš kur jos pomėgis rašyti? "Gal iš mamos? – svarsto Rita. – Mano mama – paprasta kaimo moteris, bet jei pasakoja istoriją, tai niekada nepapasakos nepragražinusi, ko nors neprikūrusi. Ji turėtų būti rašytoja!"

Mama neperskaitė Ritos knygų. "Užtai mano eilėraščiai jai labai patiko, – sako R.Adomaitienė. – Taip, aš dar rašau ir eilėraščius. Apie ką? Tai aišku, kad apie meilę."

"Nubust ryte, užuosti tavo kūno kvapą ir nesijaust dėl to kalta", – išmaniojo telefono ekrane atsivertusi savo eilėraščio tekstą skaito Rita.

"Beje, mano dukra Monika Budinaitė-Žadeikienė – rašytoja, – nusišypso R.Adomaitienė. Ji jau keturias knygas išleido, aplenkė mamą. Ji rašo geriau ir greičiau už mane."

Sau – kaip gynybinė siena

– Kas yra jūsų skaitytojai?

– Turbūt ne vyrai, – nusijuokia R.Adomaitienė. – Mano romanus perskaitė gal kokie keturi vyrai. Daugiausia skaito moterys. Įvairaus amžiaus, išsilavinimo, pavyzdžiui, tarp jų yra ir darželio vedėja, ir gydytoja, ir vaistininkė, bet, nepriklausomai nuo statuso ir pareigų, tai yra gal paprastesnės moterys, tokios, kurioms patinka knygos iš gyvenimo. Na, jos tokios kaip aš (juokiasi).

– Naujausias jūsų romanas reklamuojamas panašiai kaip dvi pirmosios knygos: pabrėžiama, kad kūrinys – "su erotikos elementais".

– Tai nėra romano pagrindas, bet aišku, kad erotikos yra. Kaip ir pirmosiose knygose. Erotikos jose turėjo būti! Kur nuo jos pabėgsi? Toks yra gyvenimas. Kai kurios skaitytojos klausia tiesiai: "Ar šiame romane bus erotinių scenų kaip pirmose dviejose knygose?" Atsakau, kad taip, bus. Ir tikrai yra. Mano knygos yra apie gyvenimą, apie žmones, kurie vargsta, klysta, bet ir myli, ir mylisi.

– Ar galėtumėte atvirai papasakoti apie savo asmeninį gyvenimą?

– Na, neminint ankstesnių santuokinių ryšių... Gyvenu su draugu. Jau kokius šešerius metus. Mano buvęs vyras, dukros tėtis, yra miręs.

Net neįsivaduoju, kodėl mano knygose tiek dramų. Daug kas klausia: "Ar knyga – iš tavo gyvenimo?" Ne, mano gyvenimas tikrai nėra toks baisus!

– Ilgai našlavote?

– Nenašlavau. Aš jau buvau su juo išsiskyrusi. Dėl ko? Dėl to paties, dėl ko skiriasi turbūt daugelis šeimų. Rutina, kasdienybė. O gal vienas kitam netikome jau nuo pat pradžių. Mes buvome labai skirtingi, aš – smarki, greita, jis – lėtas, ramus.

– Kokie vyrai jums patinka?

– Stiprūs, tokie, kurie moteriai suteikia ramybės, saugumo. Tai vyrai, už kurių jautiesi kaip už sienos. Kaip mano knygoje parašyta – vyras turi eiti priekyje ir pirmas atlaikyti visus gyvenimo smūgius. Bet aš pati esu tokia stipri, kad man labai sunku rasti už save stipresnį. Aš linkusi eiti ne už stipraus vyro nugaros, o šalia.

– O norėtumėte – už nugaros?

– O kuri moteris nenorėtų? Bet aš taip išmokau gyventi, kad jei ką, ne slėpčiausi už sienos, bet pati sau ja būčiau. Vyrui mane reikia valdyti, nes jei manęs nevaldys, valdyti pradėsiu aš. Apskritai man atrodo, kad aš su vaikais ir moterimis geresnė nei su vyrais. Turiu daugybę draugių. Mes taip išsiplepame apie viską... Kartais tuos pasakojimus panaudoju rašydama savo knygą. Pavydžiui, mano draugė pasakojo, kaip parsiveda ją vedęs vyras į savo namus, į savo santuokinę lovą. Jo žmona čia pat dirba, vaikai bet kada gali pareiti iš mokyklos, jam vienodai rodo. Prie lovos ant spintelės – jo šeiminė nuotrauka. Ji turėjo užsimerkti, kad nesusidurtų žvilgsniu su jo žmona... Na, aš čia truputį pagražinau, bet pasakojimas tikras – jis yra mano knygoje.

Išvadino negrais ir čigonais

Londone daug metų gyvenanti lietuvė Rima (vardas pakeistas – I.L.) pašiurpo interneto socialiniame tinkle "Facebook" perskaičiusi jos šeimą įžeidžiančius komentarus.

"Mūsų moterys, matyt, su bet kuo į lovą gultųsi, kad tik vyras su pinigais, nesvarbu, ar jis negras, ar čigonas", "bet jau mūsų lietuvaitės įvairaus "brudo" partempia", "maišyta juodašiknė", – buvo rašoma po tamsiaodės mergaitės nuotrauka.

"Mano vyras – iš Nigerijos, auginame trejų metukų dukrytę. Gyvenu Anglijoje jau septynerius metus. Įkėliau vaiko nuotrauką į "Facebook'o" grupę, kurioje mamos rodė savo "miksiukus". Tema buvo, kaip reaguojate į tamsesnio gymio vaikus, kurių tėvai – skirtingų tautybių. Visi draugiškai aptarinėjo, nebuvo nė vieno pikto komentaro. Kai įkėliau savo vaiko nuotrauką, atsirado viena veikėja, kuri ėmė užgaulioti. Visų komentarų tiksliai neprisimenu, bet ji "varė" ant moterų, kurių vyrai – kitataučiai. Būčiau viską taip ir palikusi, neturiu laiko tuščiagalviams žmonėms, bet kibti prie vaikų nedovanotina. Juolab kad ta moteris manęs nepažįsta ir neturi teisės pilti purvo", – skundėsi mama.

Tautinę nesantaiką kurstantys komentarai pasirodė liepos 27-ąją.

Netrukus jų autorė dėl rasizmo skatinimo iš internetinės grupės buvo pašalinta.

Dirba su mažais vaikais

Rima teigė iki šiol nė karto nepatyrusi patyčių dėl savo tamsaus gymio dukrelės nei Anglijoje, nei gimtinėje Lietuvoje.

Todėl iki šiol negali atsistebėti mūsų tautietės pozicija.

Juolab kad pati komentatorė dirba su vaikais – yra Klaipėdos lopšelio-darželio "Nykštukas" auklėtojo padėjėja.

Pedagogės kalba buvo paviešinta virtualioje Klaipėdos mamų bendruomenėje. Šokiruojančiu įrašu jau pasidalijo šimtai žmonių.

Įpykę žmonės ragino kreiptis į įstaigos direktorę, kad išsiaiškintų, kaip komentatorė bendrauja su vaikais darželyje.

"Galima nujausti, kokia "puiki" darbuotoja ji yra. Akivaizdu, kad rasistė. Jei į darželį ateis "spalvotas" vaikas, nenustebčiau, jog su juo bus elgiamasi kitaip nei su visais kitais. Labai liūdna", – apmaudą liejo viena mama.

"Apsaugokite savo vaikus nuo šios moters, jai ne vieta dirbti darželyje", – rašė kita internautė.

Tokia visa sistema – auklėtojos dirba po 20 metų ir yra atbukusios nuo tų vaikų.

"Mielos mamos, būkite aktyvios, nenumeskite vaikų, žiūrėkite, stebėkite ir, svarbiausia – bendraukite su savo vaikučiais, kad atvirai viską papasakotų. Pati dirbau darželyje ir žinau, kaip yra žalojama vaiko psichika nuo pat mažens. Vyksta patyčios, užgauliojimai, stumdymaisi. O pakeisti vargu ar kažką įmanoma, nes tai yra įsisenėjusios problemos. Tokia visa sistema – auklėtojos dirba po 20 metų ir yra atbukusios nuo tų vaikų. Tokia realybė", – piktinosi klaipėdietė.

Buvo ir tokių, kurie gynė darželio "Nykštukas" darbuotoją.

"Mano dukra ėjo į tą darželį, ir ši moteris buvo jos auklytė. Niekada jokių nusiskundimų negirdėjau. Priešingai – vaikai apie ją gerai atsiliepė", – rašė Viktorija.

Neigė rašiusi komentarus

Pati darželio darbuotoja neigė užgauliojusi tamsiaodį vaiką.

"Palauk... Apie ką jūs čia šnekate?" – nesuprato pašnekovė.

Dienraščio žurnalistams pacitavus komentarus stojo ilga tyla.

Dar kartą paklausta, ar vadino mergaitę "juodašikne", moteris nedaugžodžiavo.

"Ne, ne. Nežinau. Ne, ne, ne", – trumpai tarstelėjo.

Pirmadienį kalbinta moteris teigė, kad yra išvykusi ir pastarąjį kartą "Facebook'u" naudojosi maždaug prieš porą savaičių.

Bet patvirtino, kad paskyra, iš kurios liepos pabaigoje buvo rašomi komentarai, yra tikrai jos.

Esą paauglė dukra žino slaptažodį ir galėjo be mamos žinios prirašyti visokių baisybių.

"Dukra turi anketą. Nežinau, kas ką rašė", – klaipėdietės žodžiai strigo burnoje.

Nepateisina tokio elgesio

Su vaikais dirbančios klaipėdietės elgesys šokiravo darželio vadovybę.

Susipažinusi su komentarų turiniu lopšelio-darželio "Nykštukas" direktorė Živilė Kiškionytė neslėpė didelės nuostabos.

"Man keista, kad gali vykti tokie dalykai. Kuo čia dėti vaikai? Niekaip negaliu suvokti. Tokie komentarai tikrai yra nepateisinami", – kalbėjo pašnekovė.

Vertinti darbuotojos elgesio direktorė vakar nesiryžo. Tai bus padaryta, kai darbuotoja grįš iš atostogų.

"Faktas labai nemalonus. Apie tai sužinojome iš jūsų. Buvome gavę vieną anoniminį elektroninį laiškutį, kuriame buvo klausiama, ar tokia ponia dirba mūsų įstaigoje. Bet į anoniminius laiškus apie darbuotojus neatsakinėjame. Negaliu komentuoti, nes ne taip seniai čia dirbu. Esu naujas žmogus įstaigoje ir kaip asmenybės šios darbuotojos dar nepažinau. Remiuosi tik faktais, tai yra tuo, ką matau. Kartais ji gali pirma padaryti, paskui pagalvoti. Bet ar čia buvo tas atvejis, sunku pasakyti. Tol, kol aš dirbu, ši ponia neturėjo jokių darbo drausmės pažeidimų", – komentavo Ž.Kiškionytė.

Direktorės teigimu, darželyje šiuo metu nėra tamsiaodžių vaikų.

"Gal yra vienas kitas tamsesnio gymio, bet nematau jokios problemos, jei vaikas kitoks. Juk yra laisvė – su kuo noriu, su tuo gyvenu", – samprotavo Ž.Kiškionytė.

"Nykštuko" direktoriaus pavaduotoja ūkio ir bendriesiems reikalams Vilija Lukienė pirmadienį tikino, kad auklėtojo padėjėja darželyje dirba jau dešimtmetį ir iki šiol dėl jos elgesio jokių nusiskundimų nesulaukė.

Jos žodžiais tariant, dėl užgauliojimų internetinėje erdvėje tėvams derėtų kreiptis į teisėsaugą.

Pažeistos žmogaus teisės

"Tai neabejotinai yra žmogaus teisių pažeidimas. Klasikinis kompleksinis atvejis, kai žeminama dėl rasės, odos spalvos ir tautybės", – tvirtino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėja Mintautė Jurkutė.

Skundus dėl neapykantos skleidimo internetinėje erdvėje tiria Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.

Nepaisant to, kad baudžiamoji atsakomybė už asmens įžeidimą nuo 2015-ųjų yra panaikinta, įžeisti asmenys turi galimybę savo teises ginti civiline tvarka.

"Iškart galiu pasakyti, kad tai yra nesantaikos kalba, konkrečiai – vaiko įžeidimas. Apie tokią kalbą (angl. "Hate Speech") kiekvienas žmogus gali pranešti "Facebook'o" administracijai. Neabejoju, kad toks komentaras būtų nedelsiant pašalinamas. Taip pat siūlyčiau apie auklėtojos padėjėjos elgesį informuoti darželį. Tarnyba šiuo atveju gali tik įspėti, jei žino, kas yra šių komentarų autorius. Ne paslaptis, kad internete dažnu atveju žmonės slepiasi po išgalvotais vardais", – teigė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Viešosios informacijos stebėsenos ir ekspertizės skyriaus vedėja Aliona Gaidarovič.

Vedėja taip pat pasiūlė kreiptis į policiją su prašymu nustatyti įžeidžiančių komentarų autorių pagal IP adresą.

Tada civiline tvarka vaiko garbę ir orumą galima ginti teisme.

"Klausimas, kiek mama bus linkusi tai daryti. Bet tokia teisinė galimybė tikrai yra", – aiškino A.Gaidarovič.

Jos žodžiais, tarnyba aktyviai stebi internetinę erdvę, taip pat ir socialinius tinklus.

Liepą į "Facebook'ą" dėl nesantaiką kurstančios kalbos pašalinimo buvo kreiptasi 160 kartų. 98 proc. atvejų komentarai buvo pašalinti.

Dauguma jų buvo homofobiniai. Tik labai maža dalis komentarų – 2 proc. – buvo prieš tautybę nukreipta kalba.

Namo – su smurto žymėmis

Ši istorija rusakalbių vaikų darželyje "Pakalnutė" nutiko lygiai prieš metus.

Košmaras prasidėjo, kai rudenį vaikas perėjo į kitą grupę.

Klaipėdietė Julija (vardas pakeistas – A.D.) prisiminė, kad nuo tada keturmetis jos berniukas ne kartą vis skundėsi, jog auklėtoja jį muša per užpakalį, o kai mama pabandė apie tai pasikalbėti su auklėtoja, ji esą labai supyko ir kurį laiką net nebesisveikino.

"Paskui man vaikas prasitarė, kad auklėtoja grasino jo galvą į tualetą sukišti. Pati auklėtoja viską neigė. Jų pozicija tokia – vaikas fantazuoja. Paskui pastebėjau, kad, užkalbinus sūnų, jis užsidengdavo galvą rankomis ir pradėdavo verkti prašydamas, kad nemuščiau. Aš jo niekada nesu mušusi, vadinasi, šią patirtį jis gavo tik darželyje, nes mes su sūnumi gyvename dviese. Įtariau, kad prieš jį smurtaujama ugdymo įstaigoje, bet įrodyti negalėjau", – pasakojo mama.

Ir vieną dieną iš vaikų darželio Julija savo sūnų Kolią (vardas pakeistas – A.D.) parsivedė apdraskytą. Mama ant sūnaus sprando odos pastebėjo sužalojimų.

Supratau, kad sūnų darželyje smaugė.

"Pradėjau vaiko klausinėti, iš kur visa tai? Jis man pasakė, kad auklėtojos padėjėja užgavo. Paprašiau, kad parodytų, kaip ji tai padarė. Jis sugriebė mano kaklą iš priekio ir suspaudė. Supratau, kad sūnų darželyje smaugė, todėl ant sprando ir atsirado šios nagų žymės. Paskui man auklėtojos padėjėja paaiškino, kad vaikas bėgiojo ir ji norėjo jį sustabdyti, todėl netyčia nubraižė. Nepatikėjau", – sunkiai tramdydama ašaras pasakojo Julija.

Mama kitą dieną vaiką nuvežė į ligoninę, kur jį apžiūrėjo traumatologas.

Šis buvo pareigingas medikas, todėl įspėjo mamą, kad turės apie šį atvejį pranešti policijai. Klaipėdietė pasakė, kad to ir siekia.

Mama tapo detektyve

Vis dėlto moteris suprato, kad turi kažkaip rasti papildomų įrodymų, kas vyksta toje vaikų darželio grupėje, nes vaiko žodžiais niekas nepatikės.

Klaipėdietė ryžosi tam, ką daro kai kurie tėvai, siaubingu elgesiu įtardami savo vaikų aukles.

"Supratau, kad reikia žūtbūt kažkaip įrašyti, kas vyksta toje grupėje, nes policijoje ketverių metų vaiko liudijimas nieko vertas. Nusprendžiau į sūnaus žaislą įdėti įjungtą diktofoną. Po to, kai perklausiau įrašą, man pasidarė bloga. Supratau, kad tame darželyje, kuriame prieš mano vaiką smurtaujama ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, mes likti ilgiau nebegalime", – pasakojo Julija.

Moteris iškart po to kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės Psichologinę ir pedagoginę tarnybą.

Ten, kaip įrodymo, jog vaikui būtina keisti ugdymo įstaigą, pakako ir nuotraukos su nubrozdintu berniuko sprandu.

Mamai pasiūlė kitą vaikų darželį, kurį jos sūnus sėkmingai lanko iki šiol, ir, dienraščio žiniomis, auklėtojos dėl jo elgesio nusiskundimų neturi.

Garso įrašas sukrėtė

Julijos padarytas garso įrašas – tarsi iš siaubo filmo apie pačios blogiausios reputacijos vaikų namus.

Auklėtojos padėjėja ant keturmečių nuolat rėkia sužvėrėjusio armijos seržanto balsu.

Pačių vaikų keliamo triukšmo beveik negirdėti, tik jų verksmai ir maldavimai. Tai tik kelios frazės, kurios nuolat girdimos per dviejų valandų vaikų pietų miegą.

"Aš tau tuoj tvosiu šituo batu per vieną vietą!"

"Jei nenori klausyti, susirink daiktus ir eik namo!"

"Kaip gerai, kokia aš laiminga, kad tu pagaliau nugriuvai."

"T., tave tai tai pat liečia, jei žiūrėsi į Kolios pusę."

"Aš tuoj visus tavo daiktus numesiu ant grindų, staigiai gulk, aš moku numesti daiktus ant grindų. Nesuprantu, kokia čia chu…?"

"T. tuoj eis kartu su J. gulti ant grindų. Tuoj numesiu jūsų daiktus ir gulėsite ant grindų!"

"Eik nach…, ar galvoji, kad aš su tavim žaisiu?"

"Eik tu nach..., aš tuoj tau viską į subinę sukišiu. Griūk, griūk, aš tuoj tau viską į subinę sukišiu!"

"A., aš tave tuoj išvysiu lauk, ar tau irgi reikia numesti antklodę ant grindų?"

"Tu nori miegoti? Kam čia meluoji? Mums bloga, tegul ir tau būna blogai!"

"Tik pabandyk prieiti prie manęs dar!"

"Mūsų vidurinei grupei reikia didelio storo diržo. O šitam tai aš jau policiją iškviečiau. Surišti reikia, paimti virvę ir pririšti prie lovos."

"Ir už tai tik – 300 eurų."

"Kas tau leido prasižioti? Užsimerk! Tik dar prisiliesk prie U.!"

"Sisiok į kelnes."

"O tavęs ten nekviečia, tavęs ten iš viso niekas nekviečia, ten tik geri vaikai."

"Tu mamos neturi, tik drauges Olia, Lena."

"Tavo pagalvė – namie! Supratai?"

"Namie papasakokite, kas jums trukdo miegoti, ir ką jis daro, kad šokinėja per lovas ir skriaudžia visus vaikus."

Šiurpūs auklėjimo metodai

Julija sunkiai tramdo ašaras, kalbėdama apie tai, ką "Pakalnutėje" teko išgyventi jos vaikui, nors visa tai vyko prieš metus.

Moteris teigia nesuprantanti, kaip tokie žmonės iš viso gali dirbti su vaikais.

"Tai yra tik viena diena darželyje, o ko mes dar nežinome? Per pietų miegą jos išgrūsdavo mano vaiką į koridorių pusnuogį ir basą. Paskui dar auklėtoja ir rūbus išmesdavo pro duris. Vaikas man pasakojo, kad susirinkdavo savo drabužėlius, nuvalydavo dulkes ir apsirengdavo. Negalėjau ramiai miegoti devynis mėnesius po to, kai išgirdau, kaip jos elgėsi su mano vaiku", – teigė Julija.

Moteris prisiminė, jog "Pakalnutės" darželio auklėtojos jai nuolatos skundėsi dėl jos vaiko elgesio, esą jos vaikas keikiasi, mušasi ir yra blogas.

"Kalbėjau su darželio direktore ir ne kartą. Ji manęs klausė, ar suprantu, ką reikia daryti? Taigi – lupti, kitaip nieko nebus. Ji patarė man mušti savo vaiką. Betgi dabar, paklausiusi įrašą, išgirdau, kaip jos pačios kalba su mažamečiais necenzūriniais žodžiais, suprantu, iš kur jis jų išmoko", – baisėjosi mama.

Teismui įrodymų nepakako

Julija dėl fizinio ir psichologinio smurto prieš jos vaiką kreipėsi į policiją.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisme buvo iškelta baudžiamoji byla. Bet ji buvo nutraukta dėl įrodymų trūkumo.

Dabar Julija bylinėjasi civiline tvarka ir tikisi rasti teisybę.

Moteris siekia prisiteisti 3 tūkst. eurų neturtinę žalą iš darželio.

"Čia nereikia būti teisininku, kad suvoktum, jog taip su vaiku elgtis negalima. Sieksiu teisybės iki galo", – pasiryžusi Julija.

Moteris berniuką nuvedė pas psichologą. Jo išvados buvo, kad tai normalus, aktyvus vaikas, su kuriuo reikia užsiimti.

Situacija pasikeitė, kai berniukas pradėjo lankyti kitą darželį.

Smurtautoja nebedirba?

Vaikų darželio "Pakalnutė" direktorė Natalija Griško dienraščiui patvirtino, kad skandalais pagarsėjusios grupės auklėtoja įstaigoje dirba 25 metus ir apibūdino ją kaip profesionalią ir gerą darbuotoją.

"Žinau, kad ta mama kažkokį įrašą turi. Bet nežinau, ar tai buvo mūsų darželyje. Baudžiamoji byla jau "uždaryta". O ta padėjėja pas mus jau nebedirba, ji iš darbo išėjo savo noru prieš savaitę, gruodžio 9 d. O kitai padėjėjai pareiškiau pastabą, neskyriau vienkartinės išmokos švenčių proga, vaiko mamos atsiprašiau. O kas čia matė, kad viskas taip buvo? Vaikas sakė?" – klausė direktorė.

"Darželis "Pakalnutė" tikrai nėra prasta įstaiga, mes būtinai pasidomėsime, kas padaryta per tuos metus. Direktorė ten yra principinga, nesuprantu, kaip tai iš viso galėjo įvykti. Žinojome tik, kad mama bylinėjasi. Yra buvęs dar vienas atvejis darželyje "Boružėlė", kai dėl darbuotojų veiksmų prieš vaiką tėvai kreipėsi į teismą", – neslėpė Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė.

Komentaras

Saulius Tamošaitis

Advokatas

Ugdymo įstaiga privalo užtikrinti vaikams saugią aplinką, čia taikomi padidinto rūpestingumo standartai. Jūsų minimas garso įrašas liudija, jog tėvams nežinant, darželyje vyko kraupūs dalykai, mažamečiai patyrė fizinį ir psichologinį terorą. Visa tai turi kada nors baigtis. Matėme ne vieną atvejį, kai Norvegijoje iš tėvų už nederamą jų elgesį buvo atimti vaikai, ten siekiama, kad vaikai nepatirtų jokio fizinio ir psichologinio smurto iš aplinkos, o Lietuvoje, pasirodo, ugdymo įstaigose vyrauja smurtas, už kurį jokia atsakomybė dažniausiai netaikoma, nes tėvai nepajėgia įrodyti netinkamo pedagogų elgesio, kadangi jį labai sunku užfiksuoti. Šiuo atveju užfiksuoti pavyko, todėl manome, kad kaltieji turi atsakyti už savo veiksmus.

Švietimo ir mokslo ministerija žada kontroliuoti, kaip savivaldybės naudoja lėšas, skirtas darželių auklėtojų algoms pakelti. Viceministrė Genoveita Krasauskienė pabrėžia, kad vietos valdžia šių pinigų leisti kitoms reikmėms negali.

Nuogąstavimus dėl to, kad tarnybinių atlyginimų koeficientai bus padidinti mažiau nei 10 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai penktadienį išsakė konferencijoje Mažeikiuose. Joje dalyvavo ir viceministrė.

„Ministerija, reaguodama į tai, ką išsakė profsąjungų konferencijos dalyviai, tikrai padarysime apklausą, pasidomėsime, kaip vyksta šitos dotacijos skyrimas. Kontroliuose - jei kažkas sugalvoja savivaliauti, tai nėra gerai. Bet aš manau, kad reaguos pačios savivaldybės, išgirdusios, kad apie tai yra šnekama“, - BNS sakė G.Krasauskienė.

Anot jos, tikslinė dotacija gali būti naudojama tik tam, kad yra skirta.

„Nors dar nėra ikimokyklinio ugdymo pedagogai gavę atlyginimų už sausio mėnesį, bet, matyt, jau žino tarifikacijas ir tą baimę jie šiandien viešai svarstė, diskutavo, žinodami, kokia yra situacija kai kuriose savivaldybėse“, - pažymėjo viceministrė.

Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas BNS teigė, kad savivaldybės spaudžia įstaigų vadovus algas kelti mažiau, nei numatė ministerija arba visai jų nedidinti.

„Atėjusi tikslinė dotacija į ugdytinio krepšelį, nes būtent per jį eina padidinimas, turėjo sudaryti galimybes padidinti pedagoginiams darbuotojams ir auklėtojams 10 proc., bet praktiškai tas padidėjimas yra apie 9 proc., nes visiškai pilnai lėšų neužteko. Kitose savivaldybėse iš viso kalbama, kad mes pinigų negavome, neturime, iš ko didinti, bet praktiškai aš manau, kad čia savivaldybės piktnaudžiauja. Nenoras dabartiniu metu apskaičiuoti padidintą darbo užmokestį, aš manyčiau, yra ne kas kita kaip piktnaudžiavimas savo tarnybine padėtimi ir nuteikimas darbuotojų prieš vykdomąją valdžią, gal ir prieš profsąjungas, kurios būtent stengėsi, kad būtų padidinta“, - dėstė E.Jesinas.

Jo teigimu, „negerų signalų yra iš visos Lietuvos ir būtent tai būdinga ten, kur nėra centralizuotos buhalterijos“.

„Dažniausiai yra piktnaudžiaujama dalį lėšų iš tikslinės dotacijos, kurią skiria valstybė, perkeliant padengti savivaldybių dalį. Tas pats buvo su minimaliu atlyginimu, kai buvo teigiama, kad Vyriausybė nedelegavo pakankamai lėšų ir jos negali pakelti minimalaus atlyginimo vietose“, - aiškino profsąjungos atstovas.

Ministerija skelbia, jog šiemet tam, kad būtų 10 proc. padidintos mažiausiai uždirbančių pedagogų – darželių auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų - algos, skiriama per 8 mln. eurų.