Nemaža dalis rusų vis dar užsiima sodininkyste ir daržininkyste ir daugeliui jų, o ypač pensininkams, toks žemės ūkis yra labai svarbi paspirtis. Deja, dabar tokie daržininkai susidūrė su sėklų problemomis.

„Radau seną pakuotę – paprastos, pigios sėklos 1918 metų. Sėklų kiekis – daug, tikrai daug. Dabar pirkau „Rusų sodų“ tokių pačių sėklų. Jei atidarau pakuotę, ten sėklų praktiškai...“, – kalbėjo daržininkė Olga Fedotova.

Dauguma Europos ir Amerikos sėklų augintojų iš Rusijos rinkos pasitraukė ir rusams tenka ieškoti alternatyvų Azijoje, bet rezultatai nedžiugina.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Sėklų kokybė labai suprastėjo. Jos nedygsta, labai daug sulaužytų ir atitinkamai labai maži kiekiai. Vos atsiperka sėklų kaina“, – šnekėjo O. Fedotova.

V. Putino režimas liepė skubiai sukurti sėklų pramonę pačioje Rusijoje, o iš užsienio kompanijų reikalauja, kad jos lokalizuotų savo pirminę gamybą Rusijoje įkurtoje bendroje įmonėje, turėdamos ne didesnę kaip 49 proc. jos akcijų dalį.

Bet dauguma rusų įmonių toliau pakuoja importines sėklas.

Sėklų kokybė labai suprastėjo. Jos nedygsta, labai daug sulaužytų ir atitinkamai labai maži kiekiai. Vos atsiperka sėklų kaina.

„Kaip taisyklė: įmonės, kurios pakuoja sėklas, įprastai jas atsiveža iš Olandijos. Kainos, natūralu, išaugo dėl transporto išlaidų, nes sankcijos“, – nurodė sodo prekių pardavėja Natalija.

Realybėje tai reiškia, kad sėklos, kaip ir dauguma Rusijai reikalingo importo, įvežamos per trečias šalis stengiantis apeiti Vakarų sankcijas, bet visa tai kainuoja, ir nemažai.

„Kainos viso asortimento išaugo maždaug 40 proc. per dvejus metus. Tai neatsitiko iškart, kilo palaipsniui“, – teigė sodo prekių pardavėja.

Kremliaus režimas kompensuoja tokius nuostolius skirdamas tam vis didesnę iš naftos ir dujų eksporto uždirbamų pinigų dalį – eiliniai rusų sodininkai, deja, tuos pinigus turės paimti iš savo pensijų.

Pomidorų stiebus – į rūsį

Nuėmus paskutinį daržovių derlių šiltnamyje, jį reikia kruopščiai išvalyti, nes augalų liekanose laikosi ligų sukėlėjai. Pasak G.Visockienės, būtina bent kas 3–4 metus perkelti šiltnamį į kitą vietą, taip pakeičiant jame žemę. Jei tai sunku padaryti, bent jau nukaskite 5 cm viršutinio žemės sluoksnio.

Šiltnamio konstrukcinius elementus reikia dezinfekuoti, pavyzdžiui, šviežiai gesintomis kalkėmis. Tačiau dezinfekuoti dera esant ne žemesnei nei 13–14 laipsnių temperatūrai, todėl neatidėliokite darbų šiltnamyje.

Jei šiltnamyje auginate vėlyvas pomidorų veisles, pravartu augalus nupurkšti fungicidais. Pomidorų stiebus reikia išrauti, nupurtyti žemes nuo šaknų ir sukabinti rūsyje ant ištemptų vielų – pomidorai ims nokti, kai fungicidai jau bus suskilę. Beje, vaisiai noks pamažu – gal net iki kovo pradžios turėsite šviežių gero skonio pomidorų.

Dirvą kaskite ne šakėmis, o kastuvu per visą jo plokštę. Sukastos dirvos negrėbstykite – palikite stambius grumstus per visą žiemą. Į taip sukastą dirvą žiemą lengviau prasiskverbs šaltis ir krituliai.

Kopūstų priežiūra

Neskubėkite nuimti salierų, gelteklių, griežčių, pastarnokų, porų, kopūstų derliaus – vėliau nuimtos šios daržovės bus sultingesnės ir skanesnės.

Dalį porų, gelteklių, pastarnokų, šakninių ir lapinių petražolių galite palikti žiemoti dirvoje, tik artėjant šalčiams jas reikės pridengti durpėmis, šiaudais ar keliais sluoksniais sulankstyta agroplėvele. Tuomet anksti pavasarį turėsite puikios kokybės daržovių.

Jei bobų vasara užsitęstų, o kopūstų gūžės jau būtų kietos, nereikėtų išsigąsti, kad jos sutrūkinės. Suimkite tvirtai rankomis gūžę už jos apačios ir pasukinėkite tai į vieną, tai į kitą pusę – taip dalis šaknų atitrūks nuo žemės. Gūžės netrūkinės ir tuo atveju, jei įpjausite kopūsto kotą – tuomet daržovė negaus pakankamai maisto medžiagų ir drėgmės. Neverta baimintis ir šalnų (minus 5–6 °C temperatūros) – apipylus kopūstų gūžes šaltu vandeniu iš laistytuvo, iki vakaro jos atsigaus ir tiks raugti.

Kopūstus reikėtų laikyti išrautus su šaknimis kotais į viršų. Žiemą gūžės kartais pajuoduoja ir pradeda pūti ne todėl, kad apšalo, o dėl bakterinės dėmėtligės, kurios sukėlėjai žiemoja dirvoje ant augalų liekanų. Šią ligą platina vabzdžiai ir augalų kenkėjai. Todėl nuimant kopūstus reikia išrauti juos su šaknimis ir pašalinti ant dirvos likusius lapus – dirva bus mažiau apkrėsta.

Beje, kopūstai ir šakniavaisinės daržovės žiemą laikosi geriau patalpoje, kurioje palaikoma 0–1 °C temperatūra ir 85–90 proc. santykinė oro drėgmė.

Pravers daržo planelis

Nuėmę daržovių derlių, iškart nusibraižykite daržo planelį, pasižymėdami, kokios daržovės kokioje lysvėje augo. Mat į tą pačią vietą tos pačios daržovės turėtų sugrįžti ne anksčiau kaip po 2–3 metų – tik tuomet užauginsite gausesnį ir kokybiškesnį derlių.

Kopūstai gerai augs po ankstyvųjų bulvių, ankštinių daržovių, agurkų ir pomidorų, o burokėliai – po kopūstų, morkų, svogūnų, ankštinių daržovių ir agurkų. Morkos derės po ankstyvųjų bulvių ir kopūstų, ankštinių daržovių, agurkų ir pomidorų. Svogūnai užaugins geras ropeles po ankštinių daržovių, ankstyvųjų bulvių ir agurkų. Pomidorams geriausi priešsėliai yra ankštinės daržovės, kopūstai, o agurkams – gausiai organinėmis trąšomis tręšti kopūstai, ankstyvosios bulvės, žirniai, pupelės ir pupos. Ankštinėms daržovėms netinka tik jų pačių priešsėlis.

Burokėliai, morkos ir kopūstai labai nualina dirvą, todėl prieš rudeninį jos dirbimą reikia patręšti kalio chloridu ir superfosfatu. Negalima naudoti kalio chlorido šiltnamiuose auginamoms daržovėms tręšti, nes tik tręšiant lauke chloras iki pavasario išgaruoja iš ariamojo dirvos sluoksnio ir nebekelia pavojaus daržovėms. Azoto trąšos beriamos tik prieš sėją arba daigų sodinimą.

Svarbu: jei šakniavaisines daržoves per žiemą ketinate laikyti smėlyje, sluoksniuokite jas su drėgnu, bet ne šlapiu smėliu.

Jei neturite užtektinai mėšlo, pirmiausia juo tręškite tuos plotus, kuriuose kitąmet augs agurkai, bulvės, gūžiniai ir žiediniai kopūstai. Agurkams ir bulvėms į 10 kv. m plotą reikia iškratyti po 60–90 kg gerai perpuvusio mėšlo ar komposto, o kopūstams – po 40–60 kg, pomidorams – po 20–40 kg.

Jei pomidorai bus auginami po mėšlu gausiai tręšto priešsėlio, tai juos užteks tręšti tik mineralinėmis trąšomis. Morkoms, burokėliams, pupelėms, žirniams, ridikams, ridikėliams, petražolėms, salierams netinka šviežias mėšlas, nes nuo jo šakniavaisiai šakojasi ir deformuojasi, o šviežiu mėšlu patręštoje dirvoje augančius svogūnus užpuola svogūninės musės.

Šviežiu mėšlu tręšiama rudenį

Perpuvęs mėšlas ir kompostas – geriausia trąša daržovėms, nes papildo dirvą maisto medžiagomis, pagerina jos struktūrą, oro, vandens ir temperatūros režimą. Iškratytą mėšlą reikia nedelsiant apkasti 22–24 cm gyliu.

Perpuvusiu mėšlu dirvą galima tręšti ir pavasarį, o šviežiu – tik rudenį. Toks mėšlas tinka tik agurkams, salierams, krapams, griežčiams, o kitoms daržovėms – žalingas. Pavyzdžiui, šviežiu mėšlu (ypač – kiaulių) patręštoje dirvoje augs rauplėtos bulvės.

Kompleksinės trąšos, kurių sudėtyje, be pagrindinių maisto medžiagų, yra visų augalams reikalingų mikroelementų, gali pakeisti mėšlą tik puriose, geros struktūros dirvose.

Spalio pabaigoje sodinami skiltelėmis padalyti žieminiai česnakai. Sodinami 4–5 cm gyliu. Prieš užšąlant, pravartu ant lysvės paskleisti 4–5 cm storio durpių sluoksnį.

Beje, namie laikomi žieminiai česnakai viduržiemį kartais pradeda minkštėti, apvysta, pradeda dygti. Šie česnakai laikysis geriau puode ar kitoje sandarioje taroje, susluoksniuoti su rupia druska.

Šakniavaisiai mėgsta drėgmę

Nuimdami šakniavaisines daržoves, skubiai šalinkite jų lapus, kad jie negarintų drėgmės, nes apvytusius šakniavaisius žiemą pažeidžia ligos. Sluoksniuokite šakniavaisius su drėgnu smėliu. Jei šakniavaisių nedaug, pakaks juos, sudėtus į dėžes, apipilti drėgnu, bet ne šlapiu smėliu.

Darbas: nuimdami šakniavaisines daržoves, skubiai šalinkite jų lapus, kad jie negarintų drėgmės, nes apvytusius šakniavaisius žiemą pažeidžia ligos.

Jo drėgnumą galima patikrinti suspaudus saują smėlio. Jei atgniaužus kumštį smėlis nesubyra į smulkias daleles, o tik į kelis stambius gabalus – drėgnumas tinkamas.

Nedidelį kiekį šakniavaisių galima laikyti ir be smėlio – tiks polietileno maišeliai su pradurtomis skylutėmis šakniavaisiams vėdintis. Šakniavaisinės daržovės geriau laikysis, jei šakniavaisių nesužeisime nuimdami jų derlių. Tad lapus arba nusukime, arba atsargiai nupjaukime prie galvutės, nupurtykime ar nukrapštykime žemes.

Gumbinių salierų lapus iškart nupjaukime, o šaknis patrumpinkime. Gelteklių šakniavaisiai labai ilgi, todėl kaskime giliai ir atsargiai, kad nenutrūktų šaknys. Nuo nuimtų porų nupurtykime žemę, patrumpinkime šaknis ir laikykime juos drėgname smėlyje.

Neužmirškime sodo ir dirvos

Patartina nelietingą dieną nubalinti vaismedžių kamienus, kuriuos balandį balina tik mažai teišmanantys sodininkai. Mat iš tokio vėlyvo balinimo nėra jokios naudos. Rudenį nubalinti medžiai bus atsparesni šalčiams, o jų žievė nesuskils dėl dienos ir nakties temperatūros skirtumo vasarį ir kovą.

Laikas: balinti medžius reikėtų ne pavasarį, o rudenį – jie bus atsparesni šalčiams, žievė nesuskils dėl dienos ir nakties temperatūros skirtumo.

Prieš rudeninį balinimą reikia nuvalyti vaismedžių žievę ir po ja pasislėpusius įvairius sodo kenkėjus. Patariama balinti specialiais rinkiniais, kuriuose yra kalkių, vario sulfato ir klijų.

Dirvą kaskite ne šakėmis, o kastuvu per visą jo plokštę. Sukastos dirvos negrėbstykite – palikite stambius grumstus per visą žiemą. Į taip sukastą dirvą žiemą lengviau prasiskverbs šaltis ir krituliai. Galima dirvą pagerinti organinėmis trąšomis, jas paskleidžiant ant jau perkastos dirvos ir negiliai įmaišant kastuvu. Jei dirva gerinama mėšlu, kalkių berti negalima, nes tuomet pranyks mėšle esantis azotas. Jei dirvą tręšėte šviežiu mėšlu prieš metus, galima ją kalkinti negesintomis arba karbonatinėmis (kreida, kalkių tufas) kalkėmis. Jei dirvos paskui nekasite, tai įmaišykite kalkes į ją kauptuku.

Iki smarkiau atšalant, būtina perkasti komposto krūvas, kad šaltis žiemą galėtų įsiskverbti ir trupinti kompostą. Kasant sumaišomi viršutinis ir vidinis komposto sluoksniai. Krūva neturi būti aukštesnė kaip 1 m. Beje, paruoštą kompostą reikia paskleisti ant jau sukastos ir pakankamai sušalusios dirvos, kad nesugadintume jos struktūros. Pavasarį, kai dirva pradžius, paskleistą kompostą sekliai įterpsite.

„Į mus kreipėsi Lietuvos daržovių augintojų asociacija, kuri informavo, kad pagal šias taisykles žirnius, lęšius ir kitus ankštinius javus auginantys žemdirbiai keičia specializaciją ir teikia paraiškas paramai gauti kaip daržininkyste užsiimantys augintojai, nes investicijos į daržininkystę yra didesnės. Todėl daržininkai reiškia nepasitenkinimą, nes kyla pavojus, kad tikriesiems daržininkams investicijų neužteks“, – sako K. Starkevičius.

Žemės ūkio ministerijos specialistai taisyklėse nurodė, kad „augalų priskyrimas specializuotam sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės ar augalininkystės sektoriui atliekamas pagal 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento priedą, kuriame žirniai, pupos, pupelės, avinžirniai traktuojami kaip ankštinės daržovės.

„Manome, kad ministerijos specialistai, rengdami taisykles, pasielgė formaliai, neįsigilino, kad galbūt šio reglamento priede žirniai ir pupos traktuojami kaip ankštinės daržovės statistikai bei muito tarifų nustatymui, o ne auginimui. Neaišku, kodėl rengiant taisykles nebuvo vadovaujamasi Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriumi, kuriame vikiai, žirniai, lęšiai, lubinai traktuojami kaip ankštiniai javai“, – pažymi Seimo nariai.

Žirniai gali būti auginami dviem tikslais: grūdams, kai jie kuliami subrendę ir naudojami kaip baltyminių pašarų papildas, šiuo atveju jie turėtų būti traktuojami kaip baltyminiai javai, kitas atvejis – kai žirnių derlius nuimamas nesubrendęs ir naudojamas žaliųjų žirnelių konservų gamybai ar užšaldymui, šiuo atveju juos galima būtų priskirti ankštinėms daržovėms.

„Manau, kad ministerijos specialistai, priimdami paraiškas ir projektus gauti paramai daržovių auginimui, turėtų išsiaiškinti, kokiam tikslui, pavyzdžiui, žirniai, bus auginami: grūdams ar žaliųjų žirnelių konservams gaminti ir tik tada suteikti pirmumo balus tiems pareiškėjams, kurie keičia specializaciją iš javų auginimo į daržininkystę“, – teigė R. Petrauskienė.

Nacionalinė mokėjimo agentūra šių metų gegužės 25 d. yra išplatinusi išaiškinimą, kad ūkio specializacijos keitimas turi būti pagrįstas, tačiau jis nėra informatyvus ir neįneša aiškumo.

Lietuvos daržovių augintojų asociacija nuogąstauja, kad tokia pat tvarka gali būti taikoma priimant paraiškas susietajai Europos Sąjungos paramai gauti už plotus.

„Kreipiamės į žemės ūkio ministrą Andrių Palionį prašydami išsiaiškinti, kodėl, mūsų nuomone, neatsakingai buvo parengtos taisyklės ir prašome atsižvelgti į daržovių augintojų pagrįstą susirūpinimą bei pavesti ministerijos specialistams, kad vertinant paraiškas investicijoms į žemės ūkio valdas ir teikiant pirmumo balus daržininkams būtų įsitikinta, kad, keičiant specializaciją, žirniai ar kiti ankštiniai javai nebus auginami grūdams, o bus nuimami nepribrendę kaip žaliava konservavimui ar užšaldymui“, – pažymėjo Seimo nariai.

Masinė sėklų prekyba prasidėjo anksčiau

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė pastebi, kad šilta šiųmetė žiema gerokai paankstino prekybą sėklomis. „Jau kalėdiniu laikotarpiu pernai fiksavome neįprastai išaugusią sėklų ir sėjinukų paklausą. Šiemet per sausį jau parduota net 30 proc. daugiau sėklų nei pernai tuo pačiu metu. Didžiąją dalį šių pardavimų sudaro daržovių sėklos“, – teigia V. Drulienė.

„Maximos“ duomenimis, šįmet net kelis kartus yra išaugusi svogūnų sėjinukų ir gėlių svogūnėlių paklausa. Gėlių sėklų pardavimai šį sausį buvo 12 proc. didesni, lyginant su praėjusiais metais, o prieskoninių augalų sėklų parduota net 35 proc. daugiau.

V. Drulienė pripažįsta, kad sezoniškumas daro didelę įtaką sėklų pardavimams ir atkreipia dėmesį, kad daržovių sėklų pardavimų pikas pernai buvo pasiektas balandį–gegužę, daugiausia gėlių sėklų buvo parduota kovo ir balandžio mėnesiais, o tulpių, narcizų, hiacintų, krokų ir kitų gėlių svogūnėlių intensyviausia prekyba vyksta rugsėjį–lapkritį. Tuo tarpu vasario pabaigoje ir kovą gėlių mylėtojai pradeda domėtis jurginų, kardelių, lelijų svogūnėliais.

Vis dažniau ieško ekologiškų sėklų

Pasak „Maximos“ komercijos vadovės V. Drulienės, pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad auga ekologiškų sėklų paklausa. Pernai ekologiškų sėklų pardavimai išaugo 16 proc. Šių metų sausį ekologiškų sėklų parduota 40 proc. daugiau negu pirmąjį 2019 metų mėnesį.

„Ekologiškos sėklos yra išgaunamos tik sertifikuotuose augalininkystės ūkiuose, o iš jų užaugintos daržovės pasižymi maistingumu, geru skoniu ir aromatu. Šiais metais asortimente turime 78 skirtingas rūšis ekologiškų sėklų“, – pažymi V. Drulienė, „Maximos“ komercijos vadovė.

Tarp „Maximos“ pirkėjų populiariausios yra žirnių, krapų, špinatų, cukinijų bei burokėlių ekologiškos sėklos.

Ekologiškų sėklų pakuotės yra žymimos specialiu ženklu.

Ką lietuviai dažniausiai sėja?

Prekybos tinklo „Maxima“ pardavimų statistika rodo, kad populiariausias daržovių augintojų pasirinkimas pernai buvo trumpavaisių agurkų „Rodničiok“ sėklos. Išskirtinio dėmesio taip pat sulaukė krapų „Mammoth“ ir salotų „Grand Rapids“ sėklos. Paklausiausių daržovių sėklų penketuką užbaigia špinatai ir ridikėliai.

Iš prieskoninių augalų sėklų kategorijos dažniausiai perkamos levandos, laiškiniai česnakai, raudonėlis, čiobrelis. Šie žalumynai dažnai auginami tiesiog namuose ant palangių ar kitose vietose, kur pakanka natūralios šviesos ir šilumos.

Tuo tarpu populiariausios gėlių sėklos, kurių „Maximos“ parduotuvėse nuperkama daugiausiai: nasturtės, neužmirštuolės, gvazdikai, ramunės ir našlaitės.

„Taip pat pirkėjai noriai išbando ir naujoves, pavyzdžiui, afrikietiškų agurkų sėklas, kurių šį sausį parduoda net tris kartus daugiau nei pernai. Tai – šilumą mėgstantys egzotiniai augalai, kurie veda smulkius, vos 5–10 gramų svorio vaisius, kurie puikiai tinka ir salotoms, ir rauginimui“, – priduria „Maximos“ komercijos vadovė V. Drulienė.

Šiemet „Maximos“ asortimente yra beveik 2 tūkst. įvairiausių daržovių, prieskoninių augalų ir gėlių sėklų.

Jų metu miestiečiai buvo supažindinti su pagrindiniais lysvių įrengimo etapais. Taigi, ką kiekvienas, susiruošęs įrengti lysves, turėtų žinoti?

„Geros lysvės įrengimas yra labai svarbus sėkmingo derliaus žingsnis. Žinoma, prieš tai reikia atlikti tam tikrus namų darbus. Pirmiausia, reikėtų apsispręsti, kokius augalus auginsite, išsiaiškinti tų augalų suderinamumą bei pasiruošti sėjomainos planą, kuris itin praverčia sodinant vienmetes daržoves. Antras etapas – išrinkti daržui / sodui geriausią vietą, kad ji būtų lygi, netrūktų natūralaus apšvietimo iš visų pusių. Na ir galiausiai reikėtų susidaryti sodinimo planą taip, kad kiekvienam augalui užtektų vietos, apgalvoti, kokios formos bus sodeliai. Rekomenduojama aukščiausius augalus sodinti šiaurinėje dalyje, žemesnius – viduryje, o žemiausius – pietinėje, kad visi galėtų gauti pakankamai saulės spindulių, – patarimais dalijosi dirbtuves vedusi sodo ir daržo prekių tinklo „Žalia stotelė“ prekių grupės vadovė Jolita Grigienė.

Atlikus namų darbus, galima pereiti prie svarbaus sprendimo – lysvių tipo pasirinkimo. Būtent nuo jo priklausys augalų priežiūros ypatumai ir augalų derlius. J. Grigienė išskiria kelis pagrindinius lysvių tipus ir jų įrengimo ypatumus:

* Plokščiosios. Tai pačios populiariausios ir plačiausiai naudojamos lysvės. Dirvą sukasus, lysvės formuojamos laikantis bendrųjų rekomendacijų, o tarplysviai dažnai tiesiog suminami ar suvoluojami. Šis lysvių tipas rekomenduojamas lengvose dirvose, nes dirva ne taip greitai išdžiūsta. Tokios lysvės tinka lanksčiam daržininkavimui, kai lysvių planas keičiamas kasmet.

* Pakeltos. Ypač populiarios, nes sukuria stiprų ir malonų tvarkos įspūdį, estetiškos, lengvai įsilieja į bendrą aplinką, jų priežiūra lengvesnė. Be to, tokios lysvės žemė nemindoma, todėl ji nuolat puri, gerai sugeria drėgmę, kvėpuoja. Pakeltą lysvę lengviau pasiekti, matyti visą savo daržą, todėl paprasčiau planuoti, ką, kaip ir kur sodinti. Be to, šios lysvės mėgstamos ir dėl greitesnio dirvos įšilimo pavasarį. Įrenginėjant šią lysvę, pirmiausia reikia sumeistrauti lentas ir tokiu būdu „pakelti“ lysvę, tuomet ją pripildyti juodžemiu ar kita auginimo terpe bei ją pagerinti kompostu. Šių lysvių tipas naudingos vietovėse, kur dažnos liūtys ar sunki molinga dirva, nes jos greičiau išdžiūsta, minusas tik vienas – esant sausrai, jas būtina dažnai laistyti.

* Pagilintos. Tokios lysvės Lietuvoje beveik nepraktikuojamos, bet itin tinka sausesnių sklypų šeimininkams, vietovėse, kur iškrenta mažiau kritulių, ieškantiems sprendimo dėl laistymo ir vandens taupymo. Tokių lysvių forma ir gylis pasirenkamas pagal daržininkų poreikius.

* Šiltlysvė. Šis lysvių tipas – tarpinė stotelė tarp daiginimo šiltoje patalpoje ir sodinimo lauke. Tokių lysvių įrengimas aktualiausias pavasarį, siekiant užsiauginti ankstyvesnį daržovių daržą. Priklausomai nuo jų aukščio, atrodo labai estetiškai ir prie jų gali dirbti riboto darbingumo daržininkai. Šio tipo lysvių įrengimas prasideda nuo paaukštintos konstrukcijos (rėmo) įrengimo, kurios aukštis gali būti 0,5-0,7 m. Tada į šiltlysvės dugną klojamos susmulkintos šakelės, kurios maišomos su stambiomis daržo atliekomis (pvz., burokų lapai). Kiti sluoksniai: durpės maišytos su šviežiu mėšlu, nupjauta žolė, daržo žemė. Viršutinis sluoksnis turi būti derlingas daržo žemės ir komposto mišinys. Drėgmei palaikyti rekomenduojama įmaišyti drėgmę sugeriančių granulių. Yrant šioms medžiagoms susidariusi šiluma kyla į viršų ir sudaro daržovėms palankias sąlygas augti. Pavasarį tokias lysves galima apdengti agroplėvele.

Lysvės gali būti pačių įvairiausių formų – stačiakampės, apvalios, tačiau svarbiausia, kad jos būtų tokio dydžio, kad būtų galima pasiekti augalus. Vidutinis rekomenduojamas lysvės plotis turėtų būti apie 0,8–1 m, o tarplysviams užtenka 0,4 m pločio. Patariama lysves formuoti nuo šiaurės link pietinės pusės arba nuo šiaurės rytų link pietvakarių – taip išdėstytos lysvės gaus daugiausia saulės šviesos ir šilumos.

Daugiau naudingos informacijos apie sodininkystę / daržininkystę – „Žalios stotelės“ paskyroje feisbuke.

Pradedantieji daržininkai, pasidairę į patyrusius kolegas, internete besidalinančius žydinčių agurkų vaizdais kovo mėnesį, dažnai nusprendžia, kad jau pavėlavo ir atideda planus kitiems metams. Tačiau to tikrai nereikėtų daryti, nes sėti ir sodinti galima netgi iki liepos mėnesio – žiūrint ką ir kur. Patyręs daržininkas Alvydas Januškevičius dalinasi savo ir kolegų patirtimi ir pasakoja, kad Lietuvoje daržininkai mėgėjai jau ne vienerius metus užaugina ne tik puikius mums įprastų daržovių, vaisių ir prieskonių derlius, bet ir dar mažai girdėtų egzotiškų augalų.

Anksti pasėti – dar ne viskas

Prekybininkai teigia, kad intensyviausia prekyba sėklomis ir trąšomis vyksta nuo vasario pabaigos iki balandžio vidurio.

„Šiuo metu perka pomidorų,paprikų ir agurkų sėklas, populiarios ir prieskoninių žolelių, kitų daržovių bei gėlių sėklos. Tačiau didžiausią paklausą turi įvairios trąšos. Šiemet ypač perkamas granuliuotas sausas galvijų mėšlas, rožių trąšos, granuliuotos vejos kalkės. Įrankiais žmonės jau irgi rūpinasi, nors jų labiausiai prireikia šiek tiek vėliau, balandžio–gegužės mėnesiais, kai prasideda darbai lauke“, - pasakojo Kaune prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūrusios parduotuvės „Thomas Philipps“ vadovas Linas Medėkša.

Ne vieną dešimtmetį daržininkyste užsiimantis A. Januškevičius patvirtina, kad lietuviai daugiausia augina pomidorus ir agurkus bei įvairias prieskonines žoleles. Turintys didesnį daržą ir daugiau laiko užveisia ir bulvių, burokėlių, morkų, žirnių, pupelių, svogūnų. Tuo tarpu aktyviai besidomintys daržininkyste nuolat išbando ir įvairių nematytų ar mažai žinomų rūšių.

„Kai kurie, pavyzdžiui, pomidorus pasėja jau sausio pradžioje. Tačiau anksti pasėjus reikia žinoti, kad augalas anksti ir subręs, todėl reikia turėti kur jį persodinti. Tokiu atveju jau būtų reikalingas šildomas šiltnamis, nes persodinti tektų anksti - vasario ar kovo mėnesį. Lygiai taip ir apie kiekvieną kitą augalą reikia pagalvoti atsižvelgiant į jo vegetacijos periodą ir neperskubėti, jei neturėsite kur jo auginti tinkamomis sąlygomis“, - aiškina A. Januškevičius.

Pataria, kaip daiginti

Pasak jo, bendrų patarimų norintiems pradėti daržininkauti nėra daug, nes reikia atsižvelgti į kiekvieno augalo savybes, bet keletą būtų galima išskirti.

„Prieš sėjant rekomenduojama sėklas dezinfekuoti, nes paprastai ant jų būna įvairių augalų ligų sukėlėjų. Tai galima padaryti paprasčiausiai pamirkant sėklas karštame, maždaug penkiasdešimties laipsnių temperatūros vandenyje. Galima mirkyti ir dezinfekuojančių savybių turinčiuose alijošių, česnakų ar peroksido arba kalio permanganato tirpaluose. Daiginimui reikėtų naudoti daigyklas su labai nedidele talpele kiekvienai sėklai, kad paskui persodinant būtų galima nesunkiai išimti. Dar galima pasidaryti vadinamąją sraigę - ant ilgos juostos plėvelės paberti durpių ir tinkamo dydžio tarpais išdėlioti sėklas, o paskui viską susukti į ritinį. Tokioje daigykloje sėklos sudygs greitai ir ji užims labai nedaug vietos“, - patirtimi dalijosi daržininkas.

Daiginant ir auginant bet kuriuos daigus yra labai svarbūs trys dalykai: jie turi gauti pakankamai šilumos, drėgmės ir šviesos. Jei trūks šilumos ir drėgmės, dygimas gali užsitęsti, o išdygęs augalas merdės. Jei trūks šviesos – jis ištįs, bus silpnas, perbalęs ir grius ant šono. Pravartu žinoti, kad daugelis augalų kambario temperatūroje sudygsta per kelias dienas ar savaitę, ir tik kai kurie užtrunka iki dešimt dienų ar dviejų savaičių.

Kaip nuolat turėti šviežių daržovių?

Pasak pašnekovo, nors pas kai kuriuos ant palangės jau dabar žydi agurkai, daugumai daržininkų būtent šiuo metu yra sėjos įkarštis. O jei augalai bus sėjami tiesiai į dirvą lauke, tai bus galima daryti tik balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, priklausomai nuo orų. Jei sėjama šiltnamyje ar lauke po agroplėvele – atitinkamai šiek tiek anksčiau.

„Sėti galima netgi iki liepos mėnesio – svarbu, kad augalas spėtų užaugti ir duoti derlių. Taip netgi reikėtų daryti, jei nuolat norite turėti šviežių agurkų, salotų, svogūnų laiškų ir kitų daržovių, kurių vegetacijos laikas trumpesnis. Planuokite sėją taip, kad kai vieni atiduos derlių, netrukus galėtumėte džiaugtis kitos partijos rezultatais“, - aiškino pašnekovas.

Susirasti informacijos, kaip kurį augalą auginti, dabar labai nesunku – daug informacijos internete, socialiniuose tinkluose veikia daug aktyvių daržininkų grupių, kur galima sulaukti patarimų iš bendraminčių. Netgi apie pakankamai egzotiškus augalus galima rasti nemažai informacijos ir patyrimų, kaip juos reikėtų auginti būtent lietuviškomis sąlygomis.

Arbūzai – jokia egzotika

Pasak pašnekovo, jau dešimtmečius lietuviai augina įvairius mūsų platumose neįprastus augalus, tačiau vis tiek yra nemažai tautiečių, kurie tuo vis dar labai stebisi. Pavyzdžiui, pašnekovo teigimu, graikiniai riešutai soduose, o arbūzai – šiltnamiuose ar netgi daržuose jau seniai jokia egzotika, bet nemaža dalis žmonių nenori tuo patikėti, kol patys savo akimis nepamato.

„Kiti ir namuose ant palangės sugeba užsiauginti citrinų, mandarinų. Neseniai mačiau puikiai augančius jalapenus, kitas - šparaginių žirnių į vazoną prisisėjęs. Aišku, daugiausia žmonės namuose bando prieskonių užsiauginti. Paprasčiausia auginti svogūnų laiškus, aštroko skonio pipirnę, kuri greitai sudygsta ir yra nereikli priežiūrai, o labiausiai tinka salotoms gardinti. Sunkiau namuose užauginti rozmariną, mairūną, baziliką. Krapai namuose išvis nelabai auga - būna menki ir kur kas mažiau kvepia“, - patirtimi apie prieskonių auginimą namuose dalijosi pašnekovas.

Nori pasipuošti

Mūsų daržininkai užaugina ir egzotiškų bei išties mažai Lietuvoje žinomų augalų. Pasak A. Januškevičiaus, pastaruoju metu madinga auginti afrikietiškuosius agurkus, kivanus, okras. Jei pirmieji du auginami daugiau dėl grožio, tai okros - maistingas ir plačiai virtuvėje panaudojamas vaisius, šiek tiek primenantis agurotį.

„Afrikietiškieji agurkai ir kivanai yra moliūgų giminaičiai, skonis neypatingas, rūgštokas. Labiau auginami dėl grožio - pirmieji neblogai auga ir lauke, tad būna sodinami prie sienų, gali papuošti ne tik daržą, bet ir sodą, nes jų vaisiai savo raštais primena nedidelius pailgus arbūziukus. Jie taip pat gražiai žiūrisi konservuoti. Kivanai - tokie dygliuoti moliūgai, nuskinti taip pat tinka kiemui ar namų interjerui papuošti. Dabar žmonės jau ne tik žiūri ką į puodą įsidėti, bet ir nori tos estetikos, grožio, dažnas dar ir kokių puošmenų nusiperka, kad savo sodą ar daržą prašmatnesnį pasidarytų“, - pastebi patyręs daržininkas.

Pasak „Thomas Phillips“ vadovo, išties pastaruoju metu vis daugiau žmonės ieško ne tik daržo auginimui reikalingų priemonių, bet ir puošmenų.

„Populiarūs kokybiški vokiški sodo papuošimai - įvairūs įsmeigiami, pastatomi dekoro elementai, sodo LED šviestuvai, šviečiančios figūrėlės ir kitos panašios puošmenos“, - sakė L. Medėkša.

Didžiulę praktinę daržininkės patirtį turinti dr. Genovaitė Visockienė primena daržininkams mėgėjams – visų daržovių derlius geriau laikysis nuimtas sausu oru, o agurkų – iš ryto arba po lietaus. Tad planuokime darbus pasidomėję kaprizingų šią vasarą orų prognoze. Galima atsižvelgti ir į senolių išmintį: jei vyšnios ir bruknės sužydės antrą kartą, bus gražus ruduo. Jei rytą žliūgių žiedeliai susiglaudę, dieną lis.

Anot G.Visockienės, pradėjus gelsti klevų, beržų, liepų, kaštonų lapams, pažeme driekiantis voratinkliams, išskrendant paukščiams, reikia skubėti nuimti šilumą mėgstančias daržoves: moliūgus, aguročius, cukinijas, patisonus, agurkus, pupeles, pomidorus. Beje, moliūgus, aguročius, cukinijas, patisonus reikia nuo virkščių ne plėšti, o nupjauti su 5–7 cm ilgio koteliu.

"Laiku nuskinti ir šiltoje patalpoje laikomi pomidorai sunoksta net ir nuskinti pusžaliai. Atvėsus orams, lauke augančiuose pomidoruose sumažėja cukraus, pablogėja jų skonis. Pabuvę ilgiau žemesnėje nei  +6 laipsnių temperatūroje, pomidorai pradeda pūti net nesunokę. Todėl šaltame ore pabuvusius pomidorus reikėtų pamerkti dviems minutėms į karštą (60–62 laipsnių) vandenį. Išgriebus juos kiaurasamčiu, atvėsinti, išdžiovinti ir dėti į dėžutes nokinti. Dėžučių su pomidorais viršų reikia uždengti popieriumi, kad neišsisklaidytų etileno dujos, kurios susidaro nokstant pomidorams. Šios dujos skatina nokimą", – aiškino G.Visockienė.

Pirmiausia suvartojami stambiavaisiai mėsingi pomidorai, nes ilgiau laikyti tinka smulkiavaisiai pomidorai.

Porai rugsėjį dar auga. Jei jie nėra labai vešlūs, verta kas savaitę dar palaistyti kokiu nors kompleksinių trąšų tirpalu.

Įprasta vidutinio ankstyvumo bulves kasti rugsėjo viduryje, o vėlyvąsias – mėnesio pabaigoje. Reikėtų likus iki numatyto bulviakasio 10–12 dienų nupjauti bulvienojus. Tuomet gumbų luobelė sustorės ir bulvės žiemą geriau laikysis. Jei rugsėjį bus daug drėgmės, šiltos dienos ir šaltos naktys, plis bulvių maras, kuris greitai sunaikins neatsparių veislių bulvienojus. Nuo jų ligos užkratas patenka ant gumbų ir jie po dviejų savaičių pradeda pūti. Pažymėtina, kad per bulviakasį šią ligą sunku pastebėti, tačiau gumbai pradės pūti sandėliuose ir rūsiuose vėliau. Tad ir nudžiūvusius bulvienojus reikia nupjauti, sugrėbti, padžiovinti ir sudeginti.

Nors dienos jau trumpyn, o rytai šaltyn, vasara dar nesitraukia. Daržuose reikia ne tik imti derlių ar dirvą ruošti kitiems metams, bet ir pasėti žalumynų rudeniui. Apie tai, kokius darbus būtina atlikti rugpjūtį, kalbamės su bendrovės „Litagros prekyba“ agronomu konsultantu Algimantu Staranevičiumi.

Jo teigimu, viena svarbiausių užduočių rugpjūtį – padėti augalams pasiruošti žiemoti. Mažiau azoto turinčiomis trąšomis, nuėmę derlių, stipriname vaismedžius ir vaiskrūmius.

Daržovių šiuo metu tręšti nebereikia, išskyrus pomidorus ir agurkus, kurie dabar itin gausiai dera. Atminkite, jeigu agurkų vaisiai deformuoti, tai ženklas, kad jiems gali trūkti azoto. Tokiu atveju rinkitės „Nutrivant agurkams“ trąšas.

Iš kitų daržovių papildomų „vitaminų“ prašo nebent žieminiai kopūstai. Beje, juos labai pamėgę ir amarai bei vikšrai, tad jei norite, kad liktų ką raugti, kovokite su šiais kenkėjais preparatu „Decis Mega“.

Augalų apsaugos nuo kenkėjų ir ligų priemonės iki imant derlių rugpjūtį nebenaudojamos, nes jau subrandintų ir valgyti tinkančių vaisių purkšti nebegalima. Profilaktikai tinka tik ekologiškai žemdirbystei skirtas preparatas „Champion 50 WP“. Juo purškite augalus, kurių derlius bus nuimamas vėliau.

Jeigu jūsų vyšnių medžius negailestingai niokoja ligos, nuskynę uogas juos nupurškite augalų apsaugos priemonėmis „Topas“ arba „Score“. Jei vaismedžius ar vaiskrūmius puola amarai ir erkutės, nuėmę derlių kenkėjus naikinkite priemone „NeemAzal“.

Nuskynę uogas avietyne išpjaukite derėjusius stiebus, taip pat silpnesnius šiųmečius. Taip sumažinsite žievėplaišos plitimo riziką kitąmet. Seni stiebai nupjaunami prie pat žemės. Suaugęs aviečių krūmas privalo turėti ne daugiau kaip 10–12 stiebų.

Rugpjūtis – braškių sodinimo ir persodinimo laikas. Daigus patariama sodinti į tinkamai paruoštą žemę. Ji turi būti nepiktžolėta, pakankamai supurenta. Braškių daigų geriausia įsigyti iš specializuotų ūkių. Pasodinus į sausą žemę būtina gausiai palaistyti.

Nuėmus derlių ir likus laisviems žemės plotams, daugiau dėmesio skiriama kovai su piktžolėmis ir pavieniams likusiems augalams. Jei spėsite išnaikinti dar sėklų nesubrandinusias piktžoles, kitais metais turėsite mažiau vargo. „Litagros“ agronomai nepageidaujamus augalus rekomenduoja naikinti glifosatais „Dalgis“ ir „Ouragan System“.

Artėjant rudeniui patariama pradėti ruošti rūsius daržovėms laikyti. Pats laikas juos aptvarkyti ir dezinfekuoti.

Kauno rajono ūkiuose užaugintos daržovės kasmet pasklinda po visos Lietuvos parduotuves. Mažiau paplitusių produktų, pavyzdžiui, saulėgrąžų daigų siūloma įsigyti internetu.

Motinystės atostogų verslas

Kai Kauno regiono daržininkai meldžia lietaus, ūkininkė Indrė Benevičienė iš Ringaudų rami – uždarose patalpose jos su vyru Vincu auginami saulėgrąžų daigai visada gauna reikiamą kiekį drėgmės.

Jauna moteris ėmė daiginti saulėgrąžas, išėjusi motinystės atostogų. "Daugelio šeimų pajamos, gimus vaikeliui, sumažėja. Išeidama ilgųjų atostogų ir ruošdamasi dukrytės gimimui ėmiau galvoti, kaip galėčiau laikinai papildomai užsidirbti, – prisiminė pašnekovė. – Supratau, kad mano stiprioji pusė nėra siuvinėjimas ar dekupažo gaminiai. Šovė mintis ant palangių auginti saulėgrąžų daigus sau ir kolegoms. Pradžia buvo labai gera – informacija ėmė sklisti iš lūpų į lūpas."

Imdamasi saulėgrąžų daiginimo verslo I.Benevičienė sujungė savo rinkodaros žinias su mamos agrarinių mokslų daktarės, docentės Danutės Žabaliūnienės patirtimi. Mama davė moksliniais tyrimais patikrintų patarimų. Pavyzdžiui, daigus auginti specialiame žemės mišinyje, kurio pagrindą sudaro biohumusas – taip išauginti daigai yra vertingesni, turi daugiau naudingų medžiagų. Biohumusą Benevičių ūkyje gamina sliekai.

Saulėgrąžų daigai auga labai greitai – užmerkus sėklas, derlių galima imti jau po dešimt dienų. Šie daigai lieka šeimos verslo pagrindu, nors dabar Benevičiai augina ir spindulinių pupuolių, liucernų, avinžirnių, lęšių, kviečių želmenų. "Visa tai yra ne tik sveiki, bet ir gan skanūs produktai", – sakė jauna moteris. Ji džiaugėsi, kad ši veikla jai ir vyrui patinka, daigai tapo jų pačių kasdienio raciono dalimi.

Atlieka brangius tyrimus

Aiškėja, kad daigų auginimas taps verslu ne tik I.Benevičienės motinystės atostogoms, kurios, prieš mėnesį gimus sūnui, prasitęsė dar dvejiems metams. "Į šį verslą įsitraukė ir vyras, turime ir du samdomus darbuotojus", – užsiminė pagal interneto užsakymus šeimos užaugintus daigus išvežiojanti pašnekovė.

Šiuo metu V.Benevičius pristato savo užaugintus saulėgrąžų daigus Italijoje, tarptautinėje "Expo" parodoje.

I.Benevičienė įvardijo vieną daigų augintojų problemą. "Maistui auginant daigus, neužtenka tvarkingų ūkininko dokumentų – reikia ir maisto tvarkytojo pažymėjimo. Tam pagal ES direktyvas būtina kas mėnesį atlikti apie 100 eurų kainuojančius tyrimus. Šių tyrimų reikalaujama dėl to, kad Vokietijoje nuo maistinių daigų buvo kilęs E. coli protrūkis. Tačiau mes tų tyrimų neišsigandome. Esame treti Lietuvoje, įsigiję maisto tvarkytojo pažymėjimą, reikalingą daigams auginti ", – pasakojo jauna ūkininkė.

Nemėgsta rizikuoti

Babtų seniūnijos ūkininko Kęstučio Bačėno ir jo sūnaus Vaido Bačėno laukuose žaliuoja svogūnai, burokėliai, morkos, bulvės. Po trijų savaičių jie tikisi pradėti imti ankstyvųjų morkų ir burokėlių veislių derlių ir pradėti tiekti jas pardavėjams. Ūkininkas sako nemėgstantis rizikuoti, todėl auginantis ne vieną žemės ūkio kultūrą, o kelias. "Būna, vienais metais bulvės geriau uždera, kitais – svogūnai. Taip ir išsilyginame. Be to, mūsų technika tinkama imti ir burokėlių, ir svogūnų derlių", – sakė K.Bačėnas.

Ateityje ūkininkas planuoja statyti sandėlius, skirtus daržovėms laikyti, dabar kol kas juos nuomojasi. "Jei neturi kur daržoves sandėliuoti, esi priverstas jas parduoti iš karto, kai tik nuimi derlių. Tada būna didžiausia pasiūla ir mokama mažiausia kaina. Norint gauti gerą kainą, reikia palaukti", – pasakojo ūkininkas.

Pasak jo, šiemet daržovių savikaina išaugo dėl to, kad sausa, mažai lietaus, ir daržoves tenka laistyti. "O laistymas nėra pigus malonumas", – užsiminė ūkininkas, išsikasęs tvenkinį ir pats įsirengiantis laistymo sistemą.

Daržovės – neperspektyvu?

Lietaus laukia ir kitas Babtų seniūnijos daržovių augintojas Algimantas Pėstininkas. Bulves, kopūstus, burokėlius, morkas, sėjomainai – javus auginantis ūkininkas prisipažino svarstantis, ar nereikės ateityje atsisakyti daržininkystės. "Užsidarius Rusijos rinkai, daržovių supirkimo kainos krito apie 50 proc. Prognozės ateičiai taip pat nelabai džiuginančios. Daržoves nuimti kainuoja brangiau nei javus, čia reikia nemažai fizinio darbo. Darbininkams negaliu mokėti daugiau, nei gaunu pardavęs daržoves", – problemomis dalijosi ūkininkas. Kasmet ūkininkas užaugina apie 3 tūkst. t daržovių. Jei atsisakytų daržininkystės, jis toliau augintų javus.

Antrąja didele problema Babtų seniūnijos ūkininkas vadino darbuotojų trūkumą. "Šiais laikais kaime nėra kam dirbti. Atrodo, priimi žmogų, išmokai dirbti, o jis dingsta. Vieni išgeria, kiti pašalpą gauna ir nemato reikalo dirbti", – pasakojo A.Pėstininkas. Jis ūkininkauja su žentu Mindaugu Magilevičiumi. "Burokėlių šaknys dar mažos, tačiau iš jų kartu su lapais jau galima virti burokėlių sriubą", – apžiūrėjęs burokėlių lauką atkreipė dėmesį M.Magilevičius.

Įrengs prekybos aikštelę

Batniavos seniūnija vadinama daržininkų kraštu: daugelis vyresnio amžiaus vietos gyventojų yra dirbę Batniavos daržininkystės ūkyje. Atkūrus nepriklausomybę, ūkis suiro, tačiau ir dabar čia stūkso nemažai didelių šiltnamių privačiuose sklypuose. Juose daržovės auginamos ne tik sau, bet ir parduoti. Ne vienas jų savomis ir įvežtinėmis daržovėmis prekiauja prie kelio Kaunas–Jurbarkas, ties Bubiais.

"Čia prekiauti – bėda. Nėra įrengtos prekybos aikštelės, dėl to policijai nuolatos turime mokėti baudas", – skundėsi pakelėje uogomis ir daržovėmis prekiaujanti neprisistačiusi moteris.

Raudondvario policijos nuovados viršininkas Egidijus Druktenis tvirtino, kad čia nėra patvirtintos prekybos aikštelės, todėl prekiaujantieji pažeidžia prekybos viešose vietose taisykles. Kai kurie prekiautojai ir pirkėjai pažeidžia ir Kelių eismo taisykles – palieka automobilius ten, kur tai daryti draudžia kelio ženklai.

Praėjusią savaitę Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Šukevičius buvo susitikęs su Bubių prekeiviais, žadėjo spręsti šią problemą. "Čia visuomenės poreikiams yra paimtas nedidelis žemės sklypas. Jame ketiname įrengti prekybos aikštelę. Klausimą dėl įvažiavimo į aikštelę reikėtų derinti su įmone "Kauno regiono keliai", – sakė Š.Šukevičius.