Bijo dėl gyvybės

Į portalą kreipėsi Statybininkų prospekto gyventojai. Jie pranešė, kad tarp šio prospekto 28, 30 ir 32 namų esanti žaidimų aikštelė apsupta senų medžių.

"Tarp namų įrengta krepšinio aikštelė. Joje visada yra žaidžiančių vaikų ir suaugusiųjų. Bėda ta, kad aikštelę supa seni ir palinkę medžiai, keliantys grėsmę ne tik aikštelėje būnantiesiems, bet ir praeiviams. Vaikai ant šių palinkusių medžių karstosi. Žingsnis iki nelaimės", – pasakojo gyventojai.

Žmonės tikino, kad dėl šių medžių kreipėsi į namo administratorių bendrovę "Debreceno valda".

"Mums atsakyta, kad tik pusė aikštelės priklauso "Debreceno valdoms". Kita dalis – nežinia kam. Be to, medžių pjovimas yra mokama paslauga. Paaiškinta, kad reikia surinkti parašus tam, jog būtų užtikrintas paslaugos apmokėjimas. O tada bus nuspręsta. O jei jau bus vėlu?" – nuogąstavo gyventojai.

Neseniai I. Kanto gatvėje medis sumaitojo du automobilius. Žmonės patyrė nuostolių. Besikreipusieji į portalą taip pat baiminasi nelaimių.

"Laukime, kol užmuš žmogų. Tada ieškosime kaltų ir, be jokios abejonės, jų nebus", – piktinosi gyventojai.

Vėluoja pusmetį

Paaiškėjo, kad Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyrius balandžio 2 d. išdavė leidimą vieną medį kirsti, o kitą genėti. Medžiai šiuo metu jau pažymėti.

"Taškas reiškia genėjimą, kryžius – kirtimą. Informacija apie išduotus leidimus želdiniams kirsti ar genėti skelbiama viešai. Suprantu gyventojus, bet pabandykite susisiekti su namo administratoriumi. Tikiuosi, jis galės paaiškinti, kodėl nekerta. Šalinant medžius yra reikalavimas nuo kovo 31 d. iki rugpjūčio 1 d. turėti ornitologo pažymą, kuri kainuoja papildomai. Galbūt dėl šio faktoriaus vėluoja darbai?" – svarstė savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Martyna Šeputienė.

Reikės mokėti

Įmonės "Debreceno valda" vadovas Vaidas Barakauskas tikino, kad gyventojai patys delsia pasirašyti po sutikimu kirsti medžius.

"Pageidavimą kirsti ir genėti medžius išreiškė tik keturi gyventojai, dalyvavę susirinkime. Jie buvo informuoti, kad už tokius darbus mokėjimus galima priskaičiuoti tik pasirašiusiems gyventojams. Tai nėra pastato privalomieji reikalavimai, visam namui tokių išlaidų priskaičiuoti negalima, o tik sutikimą pateikusiems konkretiems asmenims. Laukėme gyventojų prašymo su daugiau parašų, kad būtų pigesnė paslauga. Tuo metu užsakėme leidimą. Kol kas didesnio skaičiaus norinčiųjų nesulaukėme", – tikino V. Barakauskas.

Vaikšto tyrėjai

Supuvę ir ligoti medžiai paskutiniu metu uostamiestyje pridarė nuostolių. Vienas lapuotis nuvirto Skulptūrų parke ir apgadino pastato stogą.

Kitas medis suknežino du automobilius I. Kanto gatvėje.

Portalo publikacijoje neseniai keltas gyventojų klausimas dėl K. Donelaičio skvero medžių būklės.

Situacija: šiuos du medžius medkirčiai jau pasižymėjo, tačiau neaišku, ar keturi gyventojai, sutikę su kirtimu, pajėgs sumokėti už darbus prašomą sumą. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Savivaldybės darbuotojai tą kartą konstatavo: vis dėlto žmogaus pastebėjimas, kad čia augantys pasvirę medžiai tikrai gali kelti grėsmę praeiviams, buvo teisingas. Nutarta nuodugniai aiškintis šių medžių būklę.

Šiame skvere medžiai jau apžiūrėti, sunumeruoti, tačiau specialistų išvadų dar laukiama.

"K. Donelaičio skvere medžiai sunumeruoti, nes neseniai buvo atliktas detalus, instrumentinis medžių tyrimas tomografu. Išvadų dar neturime. Tokie tyrimai atlikti ir Tilžės gatvėje augantiems medžiams", – aiškino M. Šeputienė.

Kitose vietose medžiai apžiūrimi ne tik dėl skundų, bet ir dėl planuojamų darbų.

"Priežasčių tokiems tyrimams yra įvairių, pavyzdžiui, planuojama keisti šaligatvius, tokiu atveju reikia spręsti ir medžių išsaugojimo klausimą. Ištyrus detaliai, lengviau priimti sprendimus dėl medžių tvarkymo priemonių", – paaiškino M. Šeputienė.

Pasiūlė laukti renovacijos

Uostamiestyje gyvenantis Artūras jau daug metų yra priverstas griebtis kraštutinių priemonių žiemos sezono metu, mat jo pirmojo aukšto bute įprastai vyrauja žemesnė nei vidutinė rekomenduojama oro temperatūra.

"Man jau atsibodo. Gyvenu šiame name nuo Sovietų Sąjungos laikų, o niekas nesikeičia. Trijų kambarių bute radiatoriai šyla tik viename kambaryje. Problema yra ta, kad reikia sukeisti rūsyje esančius vamzdžius. Dar nuo senų laikų vamzdžiai yra sujungti taip, kad karštas vanduo iš pradžių pasiekia devintąjį namo aukštą ir kol grįžta iki pirmojo, jau būna atvėsęs. Pas kaimyną viršutiniame aukšte neįmanoma nulaikyti rankos ant radiatoriaus, o pas mane bute – žiema", – piktinosi vyras.

Pas kaimyną viršutiniame aukšte neįmanoma nulaikyti rankos ant radiatoriaus, o pas mane bute – žiema.

Nepatenkintas situacija Artūras keletą kartų kreipėsi į būsto šildymo sistemas prižiūrinčią bendrovę.

Klaipėdietis siūlė remonto darbus atlikti savo lėšomis, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.

"Buvau išsikvietęs santechniką, kuris pasakė, kad rūsyje reikia tik sukeisti vamzdžius, ir bute vėl būtų šilta. Tada kreipiausi į įmonę "Sobo sistemos", siūliau viską apmokėti, parengti projektą, surasti žmones, kurie atliks darbus. Viską sutvarkyti gali ir pati įmonė. Atvyko sudaryta komisija, pasižiūrėjo, kokia situacija, ir išvažiavo. Man pasakė, kad pats vienas nieko negaliu padaryti ir privalau laukti namo renovacijos, kol bus pakeisti visi vamzdynai. Siūlė rašyti prašymus, skundus, tačiau patys pripažino, kad tai nieko nepakeis. Absurdas kažkoks. Man reikia tik leidimo, kad galėtų santechnikai viską sutvarkyti, o jie siūlo laukti daugiabučio renovacijos. Įvyko keletas namo gyventojų susirinkimų. Dauguma žmonių yra senjorai arba jaunimas, kuris nuomojasi butus ir apie renovaciją net negalvoja", – apmaudo neslėpė Artūras.

Išeikvojo per 200 kWh

Klaipėdiečio šeimai prieš septynis mėnesius gimė vaikas.

Atvėsus orams, bute temperatūra siekė vos 16 laipsnių šilumos.

Dėl to vyras buvo priverstas griebtis visų įmanomų priemonių, kad tik namuose būtų šilta.

"Turėjau pirkti du elektrinius šildytuvus, kad tik kūdikiui nebūtų vėsu. Už juos sumokėjau 120 eurų. Anksčiau šildydavomės dujiniu šildytuvu, tačiau dabar, po vaikelio gimimo, turėjome jo atsisakyti, kad netrūktų kambaryje deguonies. Kambaryje, kur miega sūnus, įstiklinau ir apšildžiau iš abiejų pusių balkoną, pakeičiau langus į žymiai kokybiškesnius, plastikinius, kurių paketas yra iš trijų stiklų", – teigė vyriškis.

Gavusi sąskaitą už išnaudotą elektrą, klaipėdiečių šeimyna liko nemaloniai nustebinta.

"Kadangi naudojome du elektrinius šildytuvus, norėdami palaikyti šilumą namuose, gavome ir atitinkamą sąskaitą už praėjusį mėnesį. Išnaudojome per 200 kWh elektros energijos. O ką daryti? Kito pasirinkimo bent jau kol kas nėra", – apgailestavo klaipėdietis.

Sąskaitos – ir už šildymą

Nors daugiabučio namo trijų kambarių bute radiatoriai šyla tik vienoje patalpoje, klaipėdiečių šeima jau gavo pirmąją sąskaitą. Už spalio mėnesio dešimt dienų ji siekė 50 eurų.

"Labai pikta, kad dėl kažkokių biurokratų neveiksnumo ir nenoro padėti žmonėms turime tokių problemų. Maža to, dar turime mokėti dvi sąskaitas. Dideli pinigai sumokami tiek už šildymą elektra, tiek ir už įprastinį šildymą. Kai kreipiausi į namą prižiūrinčią įmonę "Debreceno valda", jie aiškiai pasakė, kad kompensacijos mūsų šeimai sumokėti negalės, esą nėra priemonių, kaip ją paskaičiuoti ir įvertinti", – teigė Artūras.

Klaipėdos miesto savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis rekomendavo klaipėdiečiui susitarti su kaimynais dėl remonto darbų ar renovacijos.

"Kai žmonės apsispręs dalyvauti namo renovacijos programoje, daugiabutyje bus keičiamas vamzdynas, įrengiami nauji šildymo prietaisai su šilumos punktu, problema būtų kompleksiškai išspręsta. Jeigu nenori laukti renovacijos, yra reikalingos investicijos kažkuriai vietai sutvarkyti ir tam reikia sudaryti planą, kaupti lėšas ir pirkti reikiamą paslaugą. Bet praktika rodo, kad žmonės nėra linkę tuo pasinaudoti. Kitas būdas – administratorius vykdo balsavimą raštu dėl konkrečių darbų atlikimo. Jeigu name būtų avarinė situacija, leistų vandenį ir panašiai, gyventojų sutikimo tokiems darbams atlikti nereikėtų. Pačiam gyventojui ką nors remontuoti negalima. Namo šildymo sistema – kaip žmogaus kraujotaka. Jeigu gyventojas savavališkai sukeis vamzdžius, išsibalansuos visa sistema. Į namą šiluma yra paduodama, ir rūsyje esantis skaitiklis viską išmatuoja. Jeigu  bute nėra apskaitos prietaisų, kurie tiksliai nustato, kiek gavo šilumos, sąskaitos yra išrašomos butams pagal plotą", – situaciją komentavo vedėjas.

Namo šildymo sistema – kaip žmogaus kraujotaka.

Komentaras

Vaidas Barakauskas

Įmonės "Debreceno valda" direktorius

Po jūsų kreipimosi el. paštu patikrinome skambučių centro ir gautų raštų suvestinę, bet kreipimosi iš minėto buto dėl šildymo problemų bute bent paskutiniu metu nebuvo. Tokio kreipimosi negavo ir šildymo sistemų eksploatuotojas "Sobo sistemos". Vienareikšmiškai kokių nors darbų šildymo sistemoje pats gyventojas atlikinėti negali. Pirmiausia reikėtų identifikuoti problemą, jeigu tokia yra, ir tik tada priiminėti sprendimus. Reikėtų kreiptis į to namo šildymo sistemos prižiūrėtoją "Sobo sistemos". Administratorius nuolatos informuoja gyventojus apie būtinybę renovuoti ar remontuoti šildymo sistemas jau penktą dešimtį metų skaičiuojančiuose daugiabučiuose, tad jiems belieka priimti sprendimą, kokiu keliu eiti. Dėl gyventojų nepriimamų sprendimų administratorius negali prisiimti atsakomybės. Ar name bus atliekama renovacija, sprendimą priima dauguma namo bendraturčių. Šiuo atveju tokio sprendimo gyventojai nėra priėmę. Pirmiausia reikėtų susisiekti su namo šildymo sistemą eksploatuojančia organizacija dėl problemos identifikavimo (šiuo atveju mes rangovą informuosime). Taip pat reikėtų susisiekti su namo vadybininke ir pasitarti, koks sprendimas konkrečiam namui būtų priimtiniausias.

VMI gražuolei pažėrė baudų

Socialiniuose tinkluose vertusi žavėtis prabangiu gyvenimu Monake V.Židonytė Lietuvoje priversta minti teismų slenksčius.

Moteris čia turi aiškintis dėl mokesčių nemokėjimo, nors jos advokatas tikina, kad manekenei mesti įtarimai interpretuojami ne visai teisingai.

Administracinę bylą dėl mokestinių prievolių narpliojęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė bylą grąžinti nagrinėti iš naujo ir nurodė į apklausą iškviesti D.Jacką, kuris turėtų patvirtinti ir įrodyti, ar skolino milijonus litų dabar jau buvusiai mylimajai.

V.Židonytės nemalonumai Mokesčių inspekcijoje kilo veikiausiai 2014-aisiais, kai Šiaulių apskrities VMI apskaičiavo, jog tituluota gražuolė esą skolinga valstybei 81 725 eurus gyventojų pajamų mokesčio, 40 598 eurus delspinigių.

Jai taip pat buvo skirta 8 156 eurų bauda.

Gražuolei reiškiamos pretenzijos dėl neįmokėtų 11 695 eurų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, o už tai apskaičiuota 6,8 tūkst. eurų delspinigių bei 1 169 eurų bauda.

Iš viso VMI gražuolei reiškia per 150 tūkst. eurų mokestinių pretenzijų.

Pati V.Židonytė su tokiais VMI skaičiais nesutinka ir Šiaulių AVMI sprendimą apskundė teismams.

Beje, teismas iš dalies tenkino pareiškėjos skundą, tačiau byla ir vėl įsisuko iš naujo dėl Mokesčių inspekcijos pateikto skundo.

Įtarimai – dėl milijonų

O byloje imta narplioti labai įdomius dalykus.

Teismo dokumentuose pažymėta, jog byloje nagrinėjamu atveju ginčo dalyką sudaro 3 443 943,46 lito suma, kurią 2009–2011 m. laikotarpiu V.Židonytei sumokėjo įmonės "Facilities Management", "Mėnulė", "Debreceno valda", "Property entrust", "Tomvalas", "Senamiesčio ūkis", "Kretingos butų ūkis", "Vitės valdos" ir kiti juridiniai asmenys.

Mokesčių inspektoriai nusprendė šias lėšas įvertinti mokestine ir teisine prasme. O būtent: ar šios lėšos, remiantis Gyventojų pajamų mokesčio ir Mokesčių administravimo įstatymais, yra gautos apmokestinamosios pajamos, ar ne?

Tai yra, ar šios lėšos gali būti pripažintos grąžintomis jai paskolomis, kurios nepriskiriamos apmokestinamų pajamų kategorijai.

Tuo metu, kai dar gyveno Lietuvoje, V.Židonytė buvo ne tik žurnalų puošmena. Moteris turėjo savo verslą – grožio paslaugų įmonę.

Tačiau teismų slenksčius jai tenka minti ne dėl savojo, o tuomečio draugo D.Jackos verslų peripetijų.

Peržvelgus tyrėjų surinktus duomenis, peršasi įspūdis, jog V.Židonytės rankomis buvęs mylimasis galėjo tvarkyti daugybę painių sandorių.

Būtent jai teko gryninti Klaipėdos ir užsienio šalyse esančiuose bankomatuose pinigus, sudarinėti nuostabą keliančius sandorius, kai pati manekenė net neaišku, kokias pareigas galėjo eiti daugybėje uostamiesčio ir Klaipėdos apskrities namų administravimo įmonių, kurių akcijas buvo mėginama sutelkti į vienas rankas.

Po vienu vardu – daug įmonių

Kelerių metų senumo įvykiai veda į šiuo metu jau tikru įmonių konglomeratu tapusią bendrovę "Civinity". Tarptautinė įmonių grupė teikia paslaugas nekilnojamojo turto objektų valdymo, priežiūros ir eksploatacijos srityse.

Šiai grupei priklauso būsto administravimo įmonės didžiuosiuose Lietuvos miestuose, taip pat ir Latvijoje.

Vilniuje "Civinity" valdo įmones "Senamiesčio ūkis" ir "Ozo miestas". Kaune grupei priklauso "Būsto valda". Klaipėdos krašte ji valdo įmones "Debreceno valda", "Vitės valdos", "Klaipėdos bendrabutis", Palangoje – "Palangos butų ūkis", Kretingoje – "Kretingos būstas".

Be viso to, akcininkais ir realiais vadovais su šia įmonių grupe susijusios ir pastatų remontu užsiimančios įmonės, kurios, lyg tyčia, sėkmingai laimi namų administratorių skelbiamus konkursus.

Dienraštis "Klaipėda" rašė apie rangos darbus viename Herkaus Manto gatvėje esančiame daugiabutyje, kur konkurso nugalėtoja tapo įmonė "Pastatų meistrai". Jos akcininkė yra ta pati įmonių grupė "Civinity".

Daugiabučių gyventojams gerai pažįstama dar viena įmonė – "Pastatų ūkio priežiūra". Taip pat ir bendrovė "Būsto administravimas".

Negana jų, šis įmonių susivienijimas skelbia valdantis dar 7 įmones Latvijoje.

Pakeitė pavadinimą

Pati "Civinity" oficialiai užgimė tik 2015 m. lapkričio 24-ąją. Iki tol ši kompanija buvo registruota "Facilities Management" pavadinimu.

Tinklalapio "Rekvizitai.lt" duomenimis, įmonė "Facilities Management" buvo įregistruota 2008 m. lapkričio 13 d. uostamiestyje, viename Pievų gatvės namų.

Kokiu būdu į vienas rankas suplaukė kone didžioji dalis namų administravimu Klaipėdoje užsiimančių įmonių akcijų?

O sandorių būta labai įspūdingų, jų ištakos siekia dešimtmečio senumo įvykius.

Dar 2008-aisiais tuomečio Klaipėdos tarybos nario Mariaus Usonio žmona Aušra aukcione oficialiai įsigijo bendrovę "Laukininkų valda".

Tai buvo priešpaskutinė privatizuota uostamiesčio butų eksploatavimo įmonė – uostamiesčio savivaldybei liko tik "Klaipėdos bendrabučiai".

Tačiau ir šioji neilgai trukus atsidūrė privačiose rankose. Jos akcijos taip pat perėjo įmonei "Civinity".

Tuo metu M. ir A.Usonių šeima jau valdė bendrovių "Namų administravimo centras" bei "Paslaugos būstui" akcijas.

Sandorių tikrumu netiki

Šiaulių AVMI atliktame tyrime aiškėja schema, kokiu būdu buvo perleidinėjamos įmonių akcijos.

Tyrime minima įmonė "Mėnulė". Šiuo metu ji yra bankrutavusi ir likviduota. Tačiau jos vaidmuo,  anuomet perstumdant akcijas, buvo itin reikšmingas.

Remiantis VMI tyrėjais, M. ir A.Usoniai savo valdytų namų administravimo įmonių akcijas perleido įmonei "Mėnulė".

Ši bendrovė įmonių "Debreceno NT" ir "Debreceno valda" 32,66 proc. akcijų paketą pardavė įmonei "Facilities Management".

Tačiau Šiaulių AVMI tėškė neįtikėtiną įvertinimą – įmonė "Mėnulė" neturėjo ir negalėjo perduoti šių abiejų valdų akcijų.

Dar daugiau – mokesčių inspektoriai nepripažįsta ir įmonės "Būsto administravimas" pardavimo sandorio. Tyrėjai šiuos sandorius įvardijo kaip nerealius.

Už akcijų paketą – 24 tūkst. litų?

Įmonių "Debreceno valda" ir "Debreceno NT", "Būsto administravimas" perpardavimo įforminimas tyrėjams sukėlė daugybę klausimų.

Kaip jau minėta, 32,66 proc. įmonių "Debreceno valda" ir "Debreceno NT" akcijų paketą įmonė "Facilities Management" įsigijo iš šiuo metu bankrutavusios įmonės "Mėnulė".

50 proc. įmonės "Būsto administravimas" akcijų "Facilities Management" pirko iš fizinio asmens Dainiaus Meškio.

O štai likusias įmonės "Būsto administravimas" 50 proc. akcijų įmonė "Facilities Management" įsigijo iš bendrovės "Embelija".

Tris strategines bendroves įmonė "Embelija" perleido už 1,67 mln. litų. Tačiau įforminta, jog iš šios sumos 1,646 mln. litų sumokėta vien tik už įmonės "Būsto administravimas" 50 proc. akcijų paketą.

Taigi net pradinukui kiltų klausimų, ar realu, jog už dvi stambias ir veiklą vykdančias įmones "Debreceno valda" ir "Debreceno NT" tebuvo sumokėta 24 tūkst. litų?

Kur tilpo 5,9 mln. litų grynųjų?

VMI tyrėjams užkliūva ir kitas nuostabą keliantis faktas – 2009 m. sausio 26 d. įforminta V.Židonytės paskola įmonei "Facilities Management".

Esą manekenė grynaisiais į bendrovės sąskaitą įnešė 5,9 mln. litų.

Beje, šį kasos pajamų orderį pasirašė finansininkė, kuri bendrovėje buvo įdarbinta dieną po to, kai įvyko kupiūrų įnešimo faktas – sausio 27 d., tačiau paskolos dokumentus ji vis tiek pasirašė.

Netrukus, 2009 m. sausio 30 d., "Facilities Management" iš kasos išmokėjo 5,9 mln. litų įmonei "Mėnulė", kuri ir supirko "Debreceno valda" bei "Debreceno NT" akcijas.

Čia minimas ir trečias bei esminis žaidėjas šiame klausimų keliančiame tyrime – Kipre registruota bendrovė "City gold capital limited".

Buvusi Klaipėdos tarybos narė Ligita Girskienė net kelis kartus viešai yra sakiusi, esą, jos žiniomis, ši įmonė minima vadinamuosiuose Panamos dokumentuose, viešinančiuose konfidencialią informaciją apie lengvatinio apmokestinimo bendroves.

Šiaulių AVMI dokumentuose minima, jog tiek "Facilities Management", tiek įmonės "Mėnulė" akcininkė yra ta pati "City gold capital limited", iš kurios "Facilities Management" suteiktos paskolos V.Židonytei – 2009 m. gegužės 12 d. grąžinta 660 175,36 lito (191 200 eurų) suma bankiniu pavedimu į jos sąskaitą.

Sutartys – be numerių

VMI tyrėjams kliūva tai, jog su M. ir A.Usoniais pasirašyta akcijų pirkimų sutartis yra be numerio.

Dokumentą pasirašė ir sandoryje įmonei "Mėnulė" atstovavo tie patys asmenys, kurie tuo pat metu dirbo ar buvo įdarbinti tą pačią dieną įmonėse "Mėnulė", "Debreceno valda" ir "Vitės valdos".

Šiaulių AVMI duomenimis, 2009 m. vasario 2 d. V.Židonytė paskolino įmonei "Facilities Management" 710 tūkst. litų grynųjų, įnešdama juos į bendrovės kasą.

2009 m. vasario 17 d. ši suma išmokėta Dainiui Meškiui už įmonės "Būsto administravimas" akcijas.

D.Meškys įvardijamas įmonės "Seaside City LT" direktoriumi. Ši bendrovė, lyg tyčia, taip pat jau yra bankrutavusi.

Paaiškėjo, kad tas pats D.Meškys nuo 2006 m. lapkričio 6 d. iki 2008 m. gruodžio 17 d. dirbo ir įmonėje "Mėnulė".

Būdamas "Seaside City LT" direktorius, jis įmonei atstovavo pasirašydamas 2008 m. liepos 25 d. preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su bendrove "Embelija", taip pat 2008 m. gruodžio 30 d. ir susitarimą nutraukti šią sutartį bei 2008 m. gruodžio 30 d. sutikimą dėl skolos perkėlimo.

Tačiau tyrėjai įtaria, jog dokumento data neatitinka jo turinio.

Gražuolei suteikė postą

Prisimenant, jog V.Židonytė įmonei "Facilities Management" 2009 m. sausį neva paskolino grynaisiais 5,9 mln. litų, o vasarį esą dar įnešė 710 tūkst. litų grynųjų, tampa įdomu, kaip toliau "vaikščiojo" pinigai.

2009 m. gruodžio 4 d., gruodžio 9 d. ir gruodžio 22 d. V.Židonytei buvo grąžinta 21,2 tūkst. litų pavedimu į sąskaitą. Tačiau šios lėšos yra iš įmonės"Debreceno valda" suteiktų paskolų bendrovei "Facilities Management".

Beje, šių dviejų įmonių sąskaitas tvarkė tas pats asmuo.

Toliau bendrovė "Facilities Management" 2009 m. rugsėjo 17 d. įformino paskolos grąžinimą V.Židonytei.

Ir tai daryta vėl itin stambiomis grynųjų sumomis. Sunku įsivaizduoti, į kokias rankines turėtų tilpti 670 tūkst. litų grynųjų.

Ši suma V.Židonytei išmokėta iš kasos tą pačią dieną iš įformintų 680 tūkst. litų įplaukų į kasą kaip paskola iš įmonės "Debreceno NT".

Ir tik čia paaiškėja, koks vaidmuo buvo skirtas D.Jackos mylimajai. Byloje pažymima, kad V.Židonytė įmonėje "Debreceno NT" nuo 2009 m. gegužės 5 d. buvo įdarbinta direktoriaus pavaduotoja.

Išeitų, jog iki tol, nuo metų pradžios, ši gražuolė milijonines paskolas teikė šiaip sau, kaip privatus asmuo?

Milijonas – iš mylimojo?

Skaičiuodami į V.Židonytės sąskaitas plaukusius pinigus, tyrėjai konstatavo, jog "Facilities Management" manekenei 2009 m. pavedimu pervedė 681 375 litus ir įformino 670 tūkst. litų grąžinimą grynaisiais – iš viso 1 351 375 litus.

Iš šios sumos mokesčių administratorius patikrinimo metu pajamomis pripažino tik realiai į banko sąskaitą gautą 681 375 litų sumą.

V.Židonytės 2010 m. pajamomis pripažinta 2010 m. rugpjūčio 17 d. įmonės "Facilities Management" pervesta 15 740 litų suma.

Klaipėdos AVMI operatyvaus patikrinimo metu pareiškėja pateikė ranka surašytą laisvos formos paskolos grąžinimo lapą. Jame įrašyta jos tuomečio mylimojo D.Jackos pavardė.

Paskolos raštelyje ranka įrašyta, jog V.Židonytė esą D.Jackai grąžina daugiau nei milijoną – 1 351 375 litus grynųjų.

Tai mokesčių inspektoriams sukėlė nuostabą.

"Kaip matyti, pareiškėja negalėjo turėti grynųjų pinigų likučio. 2009 m. gruodžio 22 d. ji įnešė į įmonės "Vitės valdos" kasą 156 800 litų kaip avansą pagal kasos pajamų orderį. Tokios pinigų sumos išgryninimo iš V.Židonytės pareiškėjos banko sąskaitos 2009 m. gruodžio 22 d. nebuvo", – teigia Klaipėdos AVMI.

Avanso likimas – neaiškus

Sunku paaiškinti, kodėl visų šių stambių lėšų judėjimo nesiima tirti prokuratūra ar Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.

Gražuolė V.Židonytė turėtų pelnyti dosniausios ir turtingiausios visų laikų damos titulą.

Sunku paaiškinti, kodėl visų šių stambių lėšų judėjimo nesiima tirti prokuratūra ar Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.

Aiškėja, jog 2010 m. sausio 2 d. V.Židonytė suteikė 345 280 litų paskolą įmonei "Vitės valdos". Ir šį kartą gražuolė turėjo atkaukšėti aukštakulniais su grynųjų pilna didele rankine. Litai į kasą vėl įnešti grynaisiais.

Pinigai iš kasos tą pačią dieną išduodami įmonės "Vitės valdos" direktoriui sąskaitai papildyti.

Mokesčių inspekcija griežtai pasisako dėl šio sandorio: "Pareiškėja negalėjo turėti tokio grynųjų pinigų likučio, iš sąskaitos pinigų išėmimo nebuvo."

Po dviejų dienų, sausio 4-ąją, V.Židonytė pasirašo preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį be numerio, pagal kurią ji įsipareigojo šios sutarties sudarymo dieną į pardavėjo įmonės "Vitės valdos" atsiskaitomąją banko sąskaitą pervesti 700 tūkst. litų.

Ką perka gražuolė manekenė? Ogi 169,78 kv. m bendrojo ploto administracinį pastatą, vertą maždaug 2 mln. litų.

Tačiau tų pačių metų balandžio 20 d. įforminamas susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo, nevykdant preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties.

Kur dingo avansas už administracinį pastatą, nėra aišku.

V.Židonytė Mokesčių inspekcijos tikrintojams teigė, jog paskolos "Vitės valdoms" šaltiniu turėjo būti įmonės "Facilities Management" 2009 m. jai grąžinta 1,35 mln. litų suma.

Tačiau tyrėjai tuo suabejojo, nes pati V.Židonytė nurodė, jog ši suma turėjo būti grąžinta D.Jackai pagal jos pačios pateiktą raštelį.

Iš viso V.Židonytė Klaipėdos AVMI teikė tris su D.Jacka sudarytas sutartis, kuriomis manekenei buvęs mylimasis esą paskolino 1,7 mln. litų. Tačiau skolos grąžinimo rašteliu pagrįsta tik dalis šios sumos.

Pinigų davė iš meilės?

Vertindama V.Židonytės ir D.Jackos galimus paskolinius santykius, VMI nurodo, kad nuo 2010 m. atliekant kontrolės veiksmus D.Jacka mokesčių administratoriui neteikė dokumentų, paaiškinimų, nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymų ir raginimų atvykti į apklausas.

Nors pati V.Židonytė aiškino, jog jokių rašytinių susitarimų dėl paskolos sąlygų tarp jos ir tuomečio mylimojo nebuvo sudaryta, nes tarp jų, kaip sužadėtinių, susiklostę pasitikėjimo santykiai, tyrėjai atvirai suabejojo tokių paskolų realumu.

Tyrėjams pasirodė neįprasta tai, jog gautas grynųjų sumas manekenė perdavinėjo kitiems ūkio subjektams, kai realiai ji tose įmonėse nėjo jokių pareigų.

"Tai nėra įprastas elgesio būdas net ir tarp asmeniniais ryšiais susijusių asmenų, tuo labiau kad iš patikrinimo akte pateiktų duomenų matyti, jog daug mažesnes sumas D.Jacka pareiškėjai pervedinėjo bankiniais pavedimais", – teismui paaiškinimus pateikė VMI.

Klaustukų šioje istorijoje yra ir daugiau. Kaip teismui teigia pati V.Židonytė, Šiaulių AVMI iš viso netikrino D.Jackos iki 2009 m. gautų pajamų, turėtų lėšų.

Dėl sandorių – neaiškumai

Teismui pateiktame VMI atsiliepime pažymėta, jog V.Židonytė iš viso iš tokių įmonių kaip "Facilities Management", "Senamiesčio ūkis", "Kretingos butų ūkis", "Vitės valdos", "Debreceno valda", "Green Trust" (iki 2010 m. buvusi "Property entrust"), "Tomvalis" per 2009– 2011 metų laikotarpį yra gavusi 3,444 mln. litų.

Klausimas, ar tai vertėtų laikyti pajamomis?

"Didžioji dalis pinigų dažniausiai tą pačią arba artimiausiomis dienomis buvo išgrynintos Klaipėdos ir Vilniaus bankomatuose arba kredito įstaigose iš sąskaitos, ne Lietuvoje esančiuose bankomatuose arba gautos sumos iš vienų paminėtų bendrovių tą pačią dieną pervestos kitoms nurodytoms bendrovėms, išskyrus pareiškėjai priklausančiai įmonei "Classy beauty", – konstatavo tyrėjai.

Pažymima, jog nesant kitokio pajamų šaltinių pagrindimo iš minėtų juridinių asmenų gauta suma yra pripažįstama kaip kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusios ir ne individualiosios veiklos pajamos.

Paskolų klystkeliai

Taip pat surinktoje medžiagoje pažymima, jog V.Židonytė įformino paskolos sutartis bei nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį su "Facilities Management", sudarė tris paskolų sutartis už 1,7 mln. litų.

Su įmone "Vitės valdos" 2010 m. sausio 4 d. įformino preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl 169,78 kv. m bendrojo ploto administracinio pastato įsigijimo už 2 mln. litų, sutarties sudarymo dieną į pardavėjo sąskaitą pervedant 700 tūkst. litų avansą.

Beje, minimas ir 200 tūkst. eurų grynųjų įnašas į įmonės "Vitės valdos" sąskaitą. VMI įvardija, jog grynųjų pinigų šaltinis yra nežinomas.

Pati V.Židonytė aiškina, jog tai buvę jos pinigai, o tiksliau – jos mylimojo D.Jackos.

V.Židonytė su įmone "Kretingos butų ūkis" įformino 2010 m. balandžio 8 d. daugiau nei 1 mln. litų paskolos sutartį. Manekenė su įmone "Tomvalas" 2010 m. balandžio 8 d. sudarė 100 tūkst. litų paskolos sutartį.

"Šios įmonės pareiškėjai pervedė 3,444 mln. litų sumą. Patikrinimo metu suabejota minėtų sutarčių sudarymo aplinkybėmis", – tikina VMI.

Sieks susitaikymo

V.Židonytės interesams byloje atstovaujantis advokatas Remigijus Bukėnas, paklaustas, kaip jaučiasi jo ginamoji, kuri nemalonumų patiria dėl buvusios meilės, patikino, jog šis procesas išties išvargino visus.

Iš dalies taip – viskas dėl meilės.

"Iš dalies taip – viskas dėl meilės. Aš nesakyčiau, jog Deividas įsuko Vaidą į kažkokius reikalus. Nei ten virė, nei sukosi kažkokie reikaliukai. Mokesčių administratorius, remdamasis absurdiškais argumentais, mano, jog yra kitaip, nei yra nurodyta dokumentuose. Yra paskolos sutartis su D.Jacka, ko dar reikia? O mokesčių administratorius teigia, jog Deividas nieko neskolino Vaidai", – aiškino R.Bukėnas.

Šioje byloje buvo padaryta pertrauka, nes siekta sudaryti taikos sutartį. Tačiau, pasak R.Bukėno, mokesčių administratoriaus pozicija taikiomis derybomis nedvelkia.

"Vienas aspektų – žinomi vardai ir pavardės. Ne visuomet mokesčių administratorius šimtu procentų būna teisus. Mano praktikoje tai pirmas atvejis, kai mokesčių administratorius savo išvadomis visiškai nepataikė ir prasilenkė su objektyvia tiesa", – tikino R.Bukėnas.

Vis dėlto paklaustas apie byloje minimas įspūdingas grynųjų sumas, R.Bukėnas tarsi patvirtino prieštaringus faktus.

"Kur tilpo 5,9 mln. litų? Juokaujate? Nebuvo ten tokių pinigų. Net ne Deivido kalibrui tokius pinigus turėti", – pareiškė R.Bukėnas.

Tačiau pokalbio metu advokatas ištarė ir retorinį klausimą.

"Jei Vaida nesiskolino pinigų iš Deivido, tai iš kokių lėšų buvo perkamos įmonės? Be abejo, ji savų lėšų neturėjo. Sandoriai buvo elementarūs, kūryba šiuose sandoriuose niekas neužsiiminėjo", – tikino R.Bukėnas.

Į šią bylą žvelgiant iš šalies, bet kam kiltų klausimas – o kokia visų šių milijonų kilmė?

"Visiškai teisingai. Net ir žvelgiant motyvų prasme, niekas nesiaiškino to. Sakoma tik tiek: mūsų teikiami įrodymai yra nepatikimi, o pirktos įmonės – nevertos tokių pinigų", – kalbėjo R.Bukėnas.

Teismo posėdis šiame procese numatytas lapkričio 19-ąją.

"Bet bylos baigtis, panašu, dar negreitai įvyks", – atsiduso advokatas.

D.Jacka atsiribojo tyla

Redakcija raštu kreipėsi į D.Jacką, kurio turtas kai kurių žiniasklaidos priemonių vertinamas 30 mln. eurų, o pats buvęs palangiškis lygiuojamas į 123-iąją turtingiausiųjų Lietuvos piliečių sąrašo vietą.

D.Jacka įmonių grupėje "Civinity" eina valdybos nario pareigas ir yra įmonės verslo plėtros vadovas. Pats D.Jacka interneto tinklalapyje prisistato tarptautinėje rinkoje veikiantis antrepreneris ir investuotojas.

Tačiau titulų nestokojantis verslininkas į žurnalistų klausimus nesiteikė atsakyti, nors tam turėjo pakankamai laiko.

Klausimų buvo išsiųsta ir Vaidui Barakauskui, kuris įvardijamas vadovu įmonėse "Debreceno valda", "Būsto administravimas", "Financial Investment Trust", "Palangos butų ūkis", "Klaipėdos bendrabutis".

Tinklalapio "spec.lt" duomenimis, V.Barakauskas vadovauja ir įmonei "Property entrust", pervadintai į "Green trust".

V.Barakauskas dienraščio klausimus pakomentavo glaustai.

"Esame viena didžiausių Baltijos šalių pastatų administravimo ir priežiūros bendrovių. Mumis pasitiki tūkstančiai gyventojų, valstybinių įstaigų, ambasadų, universitetų ir kitų klientų. Mes laikomės sąžiningos konkurencijos principų ir stengiamės nuolat tobulinti mūsų bendradarbiavimą su gyventojais ir korporatyviniais klientais. Kalbant apie jūsų užduodamus klausimus, niekaip nesusijusius su bendrovės vykdoma veikla, jų komentuoti neketiname ir linkime jums, toliau dirbant visuomenės interesui, laikytis sąžiningumo ir objektyvumo kriterijų."

Sūnaus verslo ryšiai nedomina?

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas Robertas Dargis, kurio sūnus Domas Dargis neseniai viešai pranešė apie bendrą verslą, kurio imsis su D.Jacka, tikino, jog įmonių grupė "Civinity" nėra LPK narė.

"LPK vienija viso 58 asociacijas: 51 šakinę, 7 regionines ir 25 neasocijuotus narius. Apie "Civinity" narystę per LPK regionines ar šakines asociacijas man nėra žinoma. Narių priėmimo į LPK tvarka ir sąlygos yra labai aiškiai reglamentuotos LPK įstatuose, kurie viešai skelbiami LPK tinklalapyje. AB "Civinity" valdybos pirmininką Gintautą Mažeiką pažįstu nuo to laikotarpio, kai jis buvo "PZU Lietuva", "Rytų skirstomieji tinklai", "Alma littera holdingas" ir kitų įmonių vadovas. Jokių verslo ryšių su AB "Civinity" ir jos vadovais neturiu. AB "Civinity' veikla niekada nesidomėjau", – aiškino R.Dargis.

Verslininkas priminė, jog jo įmonių grupė "Eika" neturėjo ir neturi bendrų projektų su "Civinity".

"Komentuoti Domo Dargio asmeninių įmonių vykdomų projektų nesu įgaliotas ir negaliu, nes nedisponuoju informacija apie jo įmonių veiklą", – pridūrė R.Dargis.

---

Įtartinas sandoris

Daugiau nei porą tūkstančių Kauno daugiabučių administruojanti "Būsto valda" parduota 2012 m., kai į savivaldybės sąskaitą įkrito 2,157 mln. litų.

Šią privatizaciją lydėjo skandalai. Pirmasis aukcionas turėjo įvykti 2011 m. sausį, tačiau jį sustabdė teismas. Vėliau aukcionas įvyko, o jį laimėjo bendrovė "SPV-10". Vis dėlto už jų slypėjo su D.Jacka siejama Klaipėdos bendrovė "Vitės valdos".

Po konkurso klaipėdiečiai ėmė kelti savas sąlygas ir net pradelsė įstatymuose numatytus terminus pasirašyti sutartį. Tačiau tai nesutrukdė  to meto Kauno valdžiai pasirašyti su verslininkais taikos sutarties, ir "Būsto valda" tapo su D.Jacka siejamų verslininkų nuosavybe.

Dalis Kauno politikų buvo įsitikinę, kad šis sandoris neteisėtas, bandyta ieškoti teisybės teismuose, tačiau jau buvo šaukštai po pietų.

Tuomet kreipimąsi į teismą pasirašęs Kauno miesto tarybos narys Arvydas Garbaravičius ir dabar įsitikinęs, kad tai buvo neskaidrus sandoris.

"Pirmiausia buvo parduota ne "Būsto valda", o didžiulė administravimo rinka su tūkstančiais kauniečių. Tai į kaina nebuvo įskaičiuota. Jau tuomet buvo aiškiai matyti, kad pardavimo kaina yra labai sumažinta. Niekas net nepabandė įvertinti, kiek vertos "Būsto valdos" su gyventojais sudarytos sutartys. Tai milijoninė rinka", – teigė politikas.

Pasak A.Garbaravičiaus, dar 2011 m. buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad vyksta kova ne tik dėl administravimo, bet ir dėl masinės renovacijos.

"Dabar aiškiai matome, kad tuo metu buvome teisūs. Renovacijai skiriami milžiniški pinigai. Belieka apgailestauti, kad tuomečiai Kauno vadovai "Būsto valdą" pardavė pusvelčiui, o verslininkai tarsi laimėjo aukso puodą", – teigė politikas.

"Kauno diena" rašė, kad pastaruoju metu sulaukiama daug skundų dėl nekokybiškai "Būsto valdos" ir jos partnerių, dažnai priklausančių tiems patiems savininkams, atliekamos renovacijos

Įtarimų kilo ir savivaldybei

Į prokuratūrą dėl "Debreceno valda" veiksmų 2016 m. kreipėsi Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento Socialinės infrastruktūros priežiūros skyrius.

Anuomet gyventojų nuogąstavimus, jog daugiabučio namo rūsių valymas kažin ar galėjo kainuoti 8 651 eurą, ėmėsi tikrinti savivaldybės darbuotojai, o surinkus visą medžiagą, nuspręsta ją perduoti prokuratūrai.

"Mus visus ištiko šokas, kai pamatėme sąskaitas už šį mistinį rūsio švarinimą. Man atėjo 72,96 euro sąskaitą, kai pensijos gaunu 180 eurų. Keturių laiptinių name yra 144 butai. Šio namo rūsyje buvo tikra netvarka. Daugybė butų net neturėjo sandėliukų, bet už neva jų išvalymą vis tiek reikėjo mokėti kosminius pinigus", – tikino šio namo gyventoja Valentina Bartkaitienė.

Moteris prisiminė, jog į gyventojų paklausimus, kur kokiu sandėliuku jie galėtų naudotis, namo administratoriaus atstovas atšovė itin keistai.

"Sako, imk kokį nori, tik nufotografuok, kurį pasirinkai. Klausiau, kaip taip galima? O kur rūsio nuosavybės dokumentai? Kur įformintas bus toks naudojimasis patalpomis? Visiška netvarka buvo", – tikino moteris.

Skaičiai kelia abejonių

Administratoriaus veiksmais nepatenkintų gyventojų iniciatyvinės grupės atstovai tikino, jog objektyvumo dėlei verta pripažinti, jog šiukšlių rūsyje buvo.

"Bet ne už tokią sumą, kurią liepė susimokėti. Namas statytas 1972 metais. Apleista ten viskas buvo, juk tai – buvęs sovietinių laikų uosto kompanijos bendrabutis. Bet tokių tonų šiukšlių, kaip tikinama, kažin ar buvo. Aš net rūsio neturėjau, nesu ten kojos žengusi, bet, gavusi tokią sąskaitą, apstulbau", – nuomonę išsakė moteris.

Buvusi Klaipėdos miesto tarybos narė Ligita Girskienė tikino, jog į ją gyventojai anuomet taip pat buvo kreipęsi.

"Buvo pateikti labai įdomūs skaičiai. Išeitų, jog iš šio namo rūsio patalpų  išgabentų šiukšlių kiekis viršija paties rūsio plotą", – pastebėjimu pasidalijo L.Girskienė.

Klaipėdos savivaldybės darbuotojai dar prisiminė, jog šio namo rūsio valymas vyko po mieste prasiautusios akcijos "Darom", kai švarintojai visame uostamiestyje buvo palikę krūvas surinktų šiukšlių.

Mokėjo saviems

Gyventojams išrašytose sąskaitose buvo pažymėta, jog skolą jie turi padengti per du mėnesius.

"Name gyvena daug rusakalbių. Gal žmonės nesuprato, bet viena mano kaimynė du kartus po 70 eurų už šias šiukšles sumokėjo. Tačiau gyventojai subruzdo ir paprašė savivaldybės išsiaiškinti, kodėl susidarė tokia nežmoniška suma? Paaiškėjo, jog darbus atliko su "Debreceno valda" susijusi įmonė "Pastatų ūkio priežiūra". Abi įmonės priklauso tai pačiai įmonių grupei – "Civinity", – atskleidė gyventojai.

Įmonė "Debreceno valda" esą gyventojus apie numatomus darbus buvo informavusi.

Pretekstu tvarkymui tapo patikinimas, jog tokių darbų būtina imtis dėl priešgaisrinių reikalavimų, nes patalpose kyla daug gaisrų.

Vežėjai į kiemą nesuko?

Savivaldybės darbuotojų komisija patikrino situaciją ir dar 2016 m. konstatavo, jog administratorius nepateikė dokumentų, patvirtinančių šiuos gaisrus. Nepateikti ir dokumentai, patvirtinantys, kad išvežant šiukšles dalyvavo gyventojų atstovai.

Kilo klausimų ir dėl įrodymų, ar tikrai tokius kiekius šiukšlių, kaip nurodo "Debreceno valda", vežėjai pridavė į Dumpių sąvartyną?

Patikrinimo akte konstatuota, jog Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus specialistė patikrino 17 šiukšlių gabenimo maršrutų.

Patikrinus pateiktų automobilių važiavimo maršrutus per globalią padėties nustatymo sistemą (GPS), buvo nustatyta, kad trys automobiliai į šio namo kiemą net nebuvo užsukę.

"Likusiais atvejais automobiliai rinko atliekas Klaipėdos miesto teritorijoje, kur maršrute buvo sustojimas prie Statybininkų 16-ojo namo. Klaipėdos miesto savivaldybė apmokėjo už šias atliekas iš vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lėšų. (…) Kadangi rūsių valymo darbų atlikimas ir apmokėjimas pagrįstas dokumentais su duomenimis, tikėtina, neatitinkančiais faktinių aplinkybių, šių darbų apmokėjimą gyventojams stabdyti iki kol bus gautas šios ūkinės operacijos teisinis vertinimas iš teisėsaugos institucijų", – pabrėžė savivaldybės kontrolieriai pateiktame patikrinimo akte.

Lūkuriuota senaties?

Ši nuostata tikrai buvo žinoma įmonei "Debreceno valda".

Ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir apgaulingos apskaitos tvarkymo iki šiol nėra baigtas.

Tyrimui vadovaujanti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Stonienė dienraščiui prisipažino, jog tyrimas strigo dėl ekspertizių.

"Teko atlikti trijų įmonių ūkinės komercinės veiklos patikrinimą. Tai reikalauja laiko ir pastangų. Taip, gyventojai buvo kreipęsi į prokuratūrą, kad susipažintų su tyrimo medžiaga, tačiau tam nėra pagrindo, nes jiems suteiktas liudytojo statusas. Nukentėjusysis šioje byloje yra Klaipėdos savivaldybė", – aiškino prokurorė.

Tačiau kodėl teisėsaugininkai nuo 2016 m. iki šiol negeba užbaigti šiukšlių išvežimo bylos? Gyventojai nerimauja, ar tik tokiu būdu nėra mėginama sulaukti senaties terminų?

Aiškėja, jog tokie nuogąstavimai turi visiškai rimtą pagrindą – kaip tik rugsėjo 3-iąją ir sueina visi šiam tyrimui numatyti terminai. Prokurorams teks pratęsinėti šiam rebusui skirtą laiką.

Pribloškė išieškotojai

Sutapimas ar ne, tačiau prieš pat išsenkant šiam tyrimui numatytam terminui, rugpjūčio 15-ąją, šio namo gyventojai gavo įmonės "Sergel" pranešimus apie įsiskolinimus.

Grėsminguose laiškuose pažymėta, jog privalu padengti ne tik skolą už šiukšlių išvežimą iš rūsių, bet ir 11 eurų užmokestį skolos "išmušinėtojams".

Reikia visiškai neturėti sąžinės, kad taip pasielgtum.

"Reikia visiškai neturėti sąžinės, kad taip pasielgtum. Juk žinoma, jog dėl šių pinigų vyksta ikiteisminis tyrimas ir jis nėra baigtas. Reikalavimas sumokėti verčia susimąstyti, ar nėra akivaizdžiai sukčiaujama?  Reikalaujama mokėti, nors nėra aišku, ar tai teisėtas reikalavimas", – piktinosi gyventojai.

Administratoriui – užnugaris?

Įmonės "Debreceno valda" atstovai tik po gyventojų kreipimosi viešai iškabino pranešimą, kuriame pažymima, esą įvyko buhalterinė komunalinių mokesčių apskaitos programos techninė klaida.

Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis į gyventojų klausimą, tad mokėti ar nemokėti reikalaujamas sumas, kažkodėl stojo į administratoriaus pusę, nors Civilinis kodeksas numato, jog būtent savivaldybė vykdo bendrųjų patalpų administratorių priežiūrą ir kontrolę.

"Kaip suprantu, administratorius jaučiasi teisus. Galbūt dėl to, kad jis buvo nusamdęs įmones šiukšlėms išvežti. Aš net nežinau, kaip čia reikėtų daryti gyventojams. Nežinau, ar galima pasakyti, kad teisėta ar neteisėta ir, žmonės, nemokėkite. Turbūt neteisinga taip būtų. Kai teisėsauga išsiaiškins viską, tos lėšos bus grąžintos", – pareiškė A.Gaižutis.

Perklausus, kodėl savivaldybės tarnautojas advokatauja namų administratoriui, A.Gaižutis pritilo.

"Neteisinga tokia nuomonė. Kaip aš galvoju? Kiekvienas žmogus turėtų galvoti. Tai mokėti ar nemokėti?" – po pauzės ištarė A.Gaižutis.

Kreipėsi į prokuratūrą

Buvusi miesto tarybos narė L.Girskienė prisiminė, jog ši šiukšlių vežimo epopėja kelia itin daug klausimų, o atsakymų mažoka.

"Darbus organizavo tai pačiai įmonių grupei priklausanti "Pastatų ūkio priežiūra", o šiukšles vežė įmonė "Daivis", – pastebėjo L.Girskienė.

Kol prokuratūra vis tyrė šią šiukšlių išvežimo istoriją, įmonei "Daivis" buvo pradėta bankroto procedūra.

"Aš seniai matau, kad visų šių paslaugų, kurios yra viešosios paslaugos, teikimas gyventojams, kaip voratinklis yra sukoncentruotas vienose rankose. Matyti, jog paslaugų kainos yra nerealios, darbai perkami iš savų įmonių, o aiškėja, jog pelnas plaukia į lengvatinio apmokestinimo kompaniją, registruotą Kipre", – stebėjosi L.Girskienė.

Moteris kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama išsiaiškinti, ar sieja giminystės ryšiai viešuosiuose administratoriaus skelbiamuose konkursuose dalyvaujančių įmonių vadovus ar steigėjus.

"Rūsio valymo darbus atliko įmonė "Pastatų ūkio priežiūra", kurios šimtaprocentinis akcininkas tuo metu buvo įmonė "Facilities management", nuo 2015 m. pakeitusi pavadinimą į "Civinity". Aiškinantis, kas yra "Facilities management" akcininkai, atskleista, jog akcijų paketas priklauso Kipre registruotai įmonei "City Gold Capital Limited". Pareiškime Generalinei prokuratūrai prašome išsiaiškinti, ar minimos įmonės, pasinaudodamos lengvatinio apmokestinimo kompanija, registruota Kipre, nevengia mokestinių prievolių ir nesiekia kitokios mokestinės naudos sau, darydamos žalą valstybei?" – neslėpė L.Girskienė.

Legalus būdas sukčiauti?

Uostamiesčio advokatui Remigijui Jakštui nekilo dvejonių, mokėti ar nemokėti gyventojams už neva esamus įsiskolinimus.

"Man kyla kitas klausimas – ar administratorius čia specialiai taip daro, ar jis nežino, ar kaip tik žino, jog yra kažkoks sprendimas šioje byloje? Iš viso to aš suprantu, kad terminas bus pratęstas, nes nėra paprasta suformuoti įtarimus juridiniam asmeniui, jei taip nutiks. Kitas momentas – kuo ilgiau vilkinamas sprendimo priėmimas, tuo lengviau tyrimai nutraukiami. Bet šioje istorijoje viskas aišku – civilinių santykių aiškinimąsi tenka stabdyti, kol nėra baigta baudžiamoji byla", – padarė išvadą advokatas.

Į gyventojams siuntinėjamus įmonės "Sergel" pranešimus R.Jakštas patarė nereaguoti.

Atakavimas, siuntinėjimas laiškų ir skambinėjimas yra vadinama reketu.

"Tai yra privati įmonė, ji gauna užsakymą ir imasi grasinimų – siuntinėja žinutes, laiškus ir t. t. Bet gyventojai gali jiems parašyti – jei norite, galite kreiptis į teismą ir prisiteiskite vadinamąsias skolas. O joks teismas tokio sprendimo nepriims, kol nebaigta nagrinėti baudžiamoji byla. Pastebiu, jog daug kas pasitelkęs tokias privačias įmones  ima legaliu būdu sukčiauti, jei taip galima pasakyti. Tai reiškia, jog pradedami aktyvūs išieškojimo veiksmai, siuntinėjami reikalavimai susimokėti, o pateiktos sąskaitos yra vis dar ginčijamos. Atakavimas, siuntinėjimas laiškų ir skambinėjimas yra vadinama reketu. Kol nebus baigtas ikiteisminis tyrimas, tol negali būti vykdomas joks išieškojimas. Jie patys sau nusistato savo darbo įkainius ir patys atakuoja", – paaiškino teisininkas.

Administratorius atsiribojo tyla

Dienraštis "Klaipėda" dėl situacijos pakomentavimo kreipėsi į įmonės "Debreceno valda" atstovą, paskirtą vadybininku šiam namui, Andrių Čėsną.

"Aš nieko nekomentuosiu. Pas mus žurnalistams informaciją teikia įmonės vadovas", – pareiškė administratoriaus atstovas ir į kalbas nesileido.

Komentaras

Vaidas Barakauskas

Įmonės "Debreceno valda" direktorius

Laiške teigiama: "Gyvenamojo namo administratorius yra tarpininkas tarp gyventojų ir daugybės skirtingų paslaugų tiekėjų – nuo laiptinės valymo ar santechninių mazgų priežiūros iki elektros ir šilumos tiekimo. Todėl, atsižvelgiant į sąžiningai ir laiku mokančių gyventojų interesus, mes pasitelkiame efektyviausias priemones prieš ilgalaikius skolininkus. Atskirų namo bendrasavininkų skolos siekia keturženkles sumas, jie mėnesiais ar net metais neapmoka sąskaitų už komunalines paslaugas, remonto darbus ir pan. Atsižvelgiant į mūsų įsipareigojimus sąžiningai sąskaitas apmokantiems gyventojams bei atitinkamus teisės aktus, mes imamės atitinkamų veiksmų prieš piktybiškai sąskaitų neapmokančius namo bendrasavininkus. Kai dėl teisinių diskusijų, komentuoti jas iki tol, kol nėra galutinio teismo sprendimo, galimybės nėra."