defibriliatorius | KaunoDiena.lt

Po tragiško įvykio prakalbo apie pirmąją pagalbą: reikia daugiau nebijančių padėti 30

Po tragiško įvykio prakalbo apie pirmąją pagalbą: reikia daugiau nebijančių padėti 30
Niekas negaivino

Medikų pagalbos „Mole“ prireikė sausio 2 d. 12.09 val. GMP dispečerinė gavo pranešimą, kad prekybos centre susmuko apie 70 metų žmogus, jam iš burnos bėga kraujas.

„12.10 val. kvietimas perduotas GMP brigadai, kuri atvyko į įvykio vietą 12.15 val. Iki atvykstant medikams, žmogus nebuvo gaivinamas. Atvykusi GMP brigada gaivino 30 minučių, deja, žmogaus išgelbėti nepavyko. GMP brigada defibriliacijos neatliko, nes nebuvo poreikio – nebuvo skilvelių virpėjimo. Ne visada staigios mirties atveju registruojamas skilvelių virpėjimas. Bet jeigu klinikinė mirtis įvyko dėl išeminės širdies ligos – miokardo infarkto sukelto skilvelių virpėjimo – tai dažniausia staigios mirties priežastis, pradinis gaivinimas ir ankstyva, per pirmąsias 4–5 minutes atlikta defibriliacija gali padidinti išgyvenamumą iki 60–75 proc.“, – teigė Kauno GMP direktoriaus pavaduotoja medicinai Ilona Kajokaitė.

Su kiekviena nutrūkusios ir nepalaikomos kraujotakos minute nepataisomą žalą patiria smegenys, jautriausios deguonies stygiui.

Jos teigimu, iki atvykstant medikams, susmukęs žmogus nebuvo gaivinamas. Tačiau ar tiesa, kad jeigu laiku būtų panaudotas defibriliatorius, žmogų ištraukti iš mirties gniaužtų tikimybė būtų padidėjusi?

„Šiuo atveju, nors ir būtų panaudotas automatinis išorinis defibriliatorius (AID), jis nebūtų padėjęs, nes, kaip minėjau, nebuvo skilvelių virpėjimo. AID neleidžia atlikti defibriliacijos, jei nėra defibriliuojamo ritmo, tačiau nurodo pradėti krūtinės ląstos paspaudimus ir padeda palaikyti paspaudimų ritmą, kitaip sakant, vadovauja gaivinimo veiksmams, kuriuos gali atlikti bet kuris žmogus. Nedelsiant pradėjus gaivinimo veiksmus – krūtinės ląstos paspaudimus įvykus staigiai mirčiai, tikimybė išgelbėti žmogų didėja kartais. Spaudinėjant krūtinės ląstą palaikome minimalią kraujotaką. Su kiekviena nutrūkusios ir nepalaikomos kraujotakos minute nepataisomą žalą patiria smegenys, jautriausios deguonies stygiui. Su kiekviena minute, jei negaivinama, tikimybė, kad žmogus išgyvens arba išgyvens be neurologinio pažeidimo (bus sąmoningas – toks, koks buvo) mažėja maždaug 10 proc.“, – statistiką pateikė I.Kajokaitė.

Asociatyvi Vytauto Petriko nuotr.

Svarbi žinutė visuomenei

Pašnekovė visuomenei panoro perduoti ir itin svarbią žinutę: įvykus staigiai mirčiai – jei žmogus sukniubo, prarado sąmonę, nekvėpuoja arba fiksuojami pavieniai įkvėpimai, svarbu kviesti pagalbą (skambinti 113 arba 112) ir vykdyti GMP dispečerio nurodymus: pradėti krūtinės ląstos paspaudimus, nusiųsti kitą žmogų atnešti automatinį išorinį defibriliatorių, jeigu jis yra arti įvykio vietos, prijungti AID ir, jeigu klinikinė mirtis įvyko dėl skilvelių virpėjimo, AID duos nurodymą defibriliuoti.

Prekybos centro „Molas“ valdytoja Indrė Januševičiūtė pateikė turimą informaciją apie nelaimę, įvykusią sausio 2-ąją. „Pirmiausia savo ir prekybos centro vardu noriu pareikšti užuojautą mirusio senjoro artimiesiems, išgyvenantiems skaudžią netektį. Pagal mūsų turimą informaciją, 12.03 val. buvo pastebėtas sukniubęs žmogus. Prie jo atskubėjo mūsų partnerių „Eurocash1“ darbuotojas, teikiantis prekybos centro apsaugos paslaugas. Jis, įvertinęs situaciją, nedelsdamas iškvietė GMP. Kol medikai vyko į įvykio vietą pagal iškvietimą, apsaugos darbuotojas nuolat palaikė ryšį su pagalbos centru ir vykdė jų nurodymus. Atvykus medikams, vyras buvo gaivinamas, deja, nei apsaugos darbuotojo, nei medikų pastangų neužteko jo gyvybei išgelbėti“, – teigė I.Januševičiūtė.

Neprivaloma, tai nereikia?

Jeigu per 7–10 minučių mes, šalia esantys, nedarysime nieko įvykus staigiai mirčiai, nukentėjusiajam vargiai pavyks išgyventi.

„Molo“ valdytojos pasiteirauta, kokius veiksmus, iki atvykstant medikams, atliko prekybos centro darbuotojas ir ar buvo prašyta, pavyzdžiui, vaistininkų pagalbos.

„Pagal mūsų turimą apsaugos paslaugų teikimo sutartį su „Eurocash1“ saugos darbuotojai, dirbantys mūsų prekybos centre, privalo mokėti teikti pirmąją pagalbą. Išsamesnę informaciją apie keliamus reikalavimus apsaugos darbuotojams galėtų suteikti saugos įmonė. Kad išsklaidytume abejones ir rastume visus atsakymus, atliekame ir vidinį patikrinimą. Nesiimame spekuliuoti, kokie papildomi veiksmai galėjo ar negalėjo išsaugoti gyvybę, – į tai turėtų atsakyti kompetentingi asmenys, medikai. Gavę tyrimo išvadas ir specialistų rekomendacijas, priimsime atitinkamus sprendimus – vienas iš jų bus ir dėl defibriliatoriaus. Jis turėti neprivaloma, bet svarstysime galimybę jį įsigyti“, – tikino „Molo“ atstovė.

Sprendžiant iš I.Januševičiūtės atsakymo, „Mole“ defibriliatoriaus nėra. Tačiau ar tokio dydžio prekybos centrams neprivaloma jų turėti? O gal tik rekomenduojama? Ir jeigu rekomenduojama, gal dalis verslininkų mano, kad ir nereikia?

„Nesu tikra, bet, mano žiniomis, neprivaloma. Nepaisant to, AID turėtų būti didesniuose prekybos centruose, sporto centruose, darbovietėse, didesnio susibūrimo vietose, globos namuose, sanatorijose, reabilitacijos centruose ir t.t. GMP į pirmos kategorijos kvietimus mieste turi atvykti per 15 min. Laiko vidurkis, per kurį GMP atvažiuoja į įvykio vietą gyvybei grėsmingų situacijų atvejais, mieste yra 7–10 minutės. Beje, taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir visose šalyse, kuriose aukštas medicinos lygis. Jeigu per 7–10 minučių mes, šalia esantys, nedarysime nieko įvykus staigiai mirčiai, nukentėjusiajam vargiai pavyks išgyventi. Todėl be daugumos mokančių greitai atpažinti staigios mirties požymius, atlikti pradinio gaivinimo veiksmus, be tankaus (prieinamo) automatinių išorinių defibriliatorių tinklo niekaip nepavyks padidinti išgyvenusių po staigios mirties procento“, – tikino Kauno GMP direktoriaus pavaduotoja medicinai I.Kajokaitė.

Išgelbėti galime daugiau

„Pastaraisiais metais Kauno mieste išgyvenusiųjų iki stacionaro, įvykus staigiai mirčiai dėl skilvelių virpėjimo liudininkų akivaizdoje, yra apie 50 proc. Tikrai gali būti daugiau, bet tik su visų mūsų pagalba. Tam reikia žymiai daugiau bent nebijančių padėti žmonių, mokančių atlikti pradinio gaivinimo veiksmus. Dar geriau – plataus pirmosios pagalbos teikėjų tinklo ir greitai pasiekiamų automatinių išorinių defibriliatorių tinklo“, – vardijo GMP atstovė.

Kauno GMP turimais duomenimis, mieste yra 52 automatiniai išoriniai defibriliatoriai (AID). Jų išsidėstymą mieste galite rasti čia.

Paprašyta prisiminti praėjusių metų įvykius, kai, panaudojus defibriliatorių, pavyko išgelbėti žmogaus gyvybę, I.Kajokaitė teigė, kad toks atvejis buvo vos prieš kelias dienas.

„Sausio 4 d. Kauno mieste atgaivinti du 60–70 metų vyrai, kuriems staigi mirtis įvyko dėl miokardo infarkto sukelto skilvelių virpėjimo. Vienam klinikinė mirtis įvyko namuose, kitam – sporto salėje, abu buvo pradėti gaivinti nedelsiant: vienu atveju – namiškių, kitu – kolegų. GMP atvyko per 6–8 minutes, tęsė gaivinimą, atliko po kelias defibriliacijas, abu atgavo sąmonę iki stacionaro, transportuoti į LSMUL Kardiologijos klinikos (KK) kardiologinę reanimaciją – išgyveno. Be galo džiugi žinia mums, dėkingi atlikusiems gaivinimo veiksmus iki mums atvykstant“, – situaciją komentavo pašnekovė.

Svarbiausia: nedelsiant pradėjus gaivinimo veiksmus – krūtinės ląstos paspaudimus įvykus staigiai mirčiai, tikimybė išgelbėti žmogų didėja kartais. Tomo Raginos nuotr.

Ką turėtume daryti?

Tam, kad iš mirties gniaužtų ištrauktų gyvybių būtų kuo daugiau, Kauno GMP pateikia svarbiausius principus ir veiksmus, kurių reikia imtis norint norint į padėti į nelaimę patekusiam žmogui.

Pagrindiniai principai:

– nebijoti padėti;

– įsisąmoninti, kad, nieko nedarant ir dvejojant, tikimybė žmogui išgyventi mažėja su kiekviena minute;

– visus nurodymus duoda GMP dispečeris – reikia tik klausyti ir vykdyti;

– išmokti pirmosios pagalbos galima ir reikia gyvai vykstančiuose mokymuose;

– baimė sulaužyti šonkaulius nėra priežastis negaivinti.

Pagrindiniai veiksmai:

Baimė sulaužyti šonkaulius nėra priežastis negaivinti.

– įsitikinkite, ar saugu prieiti;

– įvertinkite būklę – jeigu žmogus nesąmoningas (neatsiliepia pajudinus) ir nenormaliai kvėpuoja (nekvėpuoja, pavieniai įkvėpimai);

– skambinkite 113 arba 112;

– įsijunkite telefone garsiakalbį ir vykdykite GMP dispečerio nurodymus;

– pradėkite krūtinės ląstos paspaudimus – vienos rankos plaštakos pagrindą dėkite paciento krūtinės centre, antros rankos plaštakos pagrindą uždėkite ant pirmosios rankos; sunerkite pirštus, rankos per alkūnes ištiestos, dažnis – du paspaudimai per 1 sek., paspaudimų gylis – apie 5–6 cm.;

– jei netoliese yra defibriliatorius, paprašykite kito žmogaus jį atnešti. Kai tik atneš – prijunkite prie paciento ir vykdykite AID nurodymus,

– nenutraukite paspaudimų, kol neatvyks GMP arba neatsiras akivaizdžių gyvybės požymių, arba nebegalėsite tęsti dėl nuovargio ir nebus, kas jus galėtų pakeisti. Rekomenduojama pasikeisti atliekant gaivinimą kas dvi minutes.

Kokia situacija?

Siekiant išsiaiškinti, kuriose žmonių susibūrimo vietose Kaune gyventojai gali rasti defibriliatorių, apklausėme prekybos centrų ir didžiausių parduotuvių atstovus.

„Akropolis“

„Kauno „Akropolyje“ yra du defibriliatoriai: vienas – Gedimino alėjoje, prie prekybos centro apsaugos posto, kitas – „Maximos“ parduotuvėje. Darbuotojai periodiškai lanko specialius kursus, yra apmokomi tiek suteikti pirmąją pagalbą, tiek ir naudotis defibriliatoriumi. Pernai defibriliatorius buvo panaudotas vieną kartą“, – teigė Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė.

„Mega“

„Prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ yra du defibriliatoriai, strategiškai įrengti lengviausiai pasiekiamose prekybos centro vietose, kur didžiausi srautai, – prie informacijos centro ir „Rimi“ parduotuvės kasų. 2021 m. defibriliatorių panaudoti neteko, jais apmokyti naudotis informacijos centro ir apsaugos darbuotojai“, – pasakojo bendrovės „Baltic RED“, valdančios prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega“, atstovė Ieva Goštautaitė-Gedutė.

„Savas“

„Taip, pirkinių centre „Savas“ yra defibriliatorius. Kažkada šia įranga disponavo bendrovė „Hanner“, vyko mokymo kursai visiems centro „Savas“ dirbantiems darbuotojams (dalyvavo po keletą žmonių iš visų skyrių). Esame panaudoję šią įrangą ir gelbstint gyvybę. Šiuo metu defibriliatorius priklauso bendrovei „Rimi Lietuva“. Dėžutė pakabinta šalia apsaugos kabineto ir įeigos į "Rimi" parduotuvę. Apmokyti naudotis yra ir apsaugos darbuotojai, ir visi „Rimi“ darbuotojai“, – pasakojo centro vadovė Aušra Lapinskienė.

„Maxima“

„Nuo 2017 m. defibriliatoriai įrengti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ esančiose parduotuvėse „Maxima“. Nė vienas iš mūsų turimų defibriliatorių nė karto nebuvo panaudotas. Taip pat norime priminti, kad vien įsigyti defibriliatorių neužtenka – reikia periodiškai atlikti jų techninę apžiūrą: patikrinti testeriu, pakeisti baterijas ir elektrodus. Šiuo metu Kaune yra trys tokie prietaisai prekybos centre „Akropolis“ esančioje mūsų parduotuvėje „Maxima XXX“: prekybos salėje, prie informacijos kasos ir pagalbinėse patalpose. Visi darbuotojai su naudojimosi instrukcija supažindinami pirmosios pagalbos kursuose, o parduotuvės administracija savo praktines žinias atnaujina kartą per metus ir turi Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimus“, – teigė „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Pagalba: AID neleidžia atlikti defibriliacijos, jei nėra defibriliuojamo ritmo, tačiau nurodo pradėti krūtinės ląstos paspaudimus ir padeda palaikyti paspaudimų ritmą, kitaip sakant, vadovauja gaivinimo veiksmams, kuriuos gali atlikti bet kuris žmogus. Vilmanto Raupelio nuotr.

„Lidl“

„Defibriliatoriai yra įrengti visose „Lidl“ parduotuvėse visoje Lietuvoje, jie taip pat sumontuoti įmonės centriniame biure, logistikos centre. Visose tinklo parduotuvėse defibriliatoriai yra montuojami visiems prieinamoje vietoje – prie kasų arba tik įėjus į parduotuvę, prie šviežių kepinių zonos. Centriniame biure ir logistikos centre šiuos prietaisus montuojame ten, kur dažniausiai būna didžiausi darbuotojų susibūrimai. Parduotuvėse visas vadovaujantis personalas yra baigęs pirmosios pagalbos mokymus ir apmokytas suteikti pirmąją pagalbą“, – teigė „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.

„Defibriliatoriai praėjusiais metais buvo panaudoti keletą kartų, tačiau skirtingais atvejais. Atidarius defibriliatoriaus dangtį ir jį išėmus, iškart susisiekiama su pagalbos telefonu 112, tad kelis kartus defibriliatorius buvo panaudotas norint greitai susisiekti su medikais. Buvo atvejis, kai panaudoti defibriliatorių paprašė iš gatvės atbėgęs žmogus – jį į „Lidl“ parduotuvę nusiuntė pirmosios pagalbos centras, kadangi visi mūsų defibriliatoriai yra susieti su pagalbos centru. Kartą defibriliatorius buvo panaudotas suteikti pirmąją pagalbą parduotuvėje, kol buvo sulaukta medikų“, – pasakojo „Lidl Lietuva“ atstovė.

„Rimi“

„Norime būti pasirengę padėti klientams ne tik surasti reikalingas prekes ar gauti paslaugas, bet ir pagelbėti esant nelaimei. Tokių atvejų, kai parduotuvėse tenka panaudoti defibriliatorius, yra išties nedaug, o praėjusiais metais jų visai nebuvo. Visi „Rimi“ bendrovės darbuotojai baigia defibriliatoriaus naudojimo mokymus“, – teigė „Rimi“ atstovė žiniasklaidai Gabrielė Šerėnienė.

Šiuo metu Kaune defibriliatorių yra penkiolikoje „Rimi“ parduotuvių: Krėvės pr. 43A; Savanorių pr. 346; Baltijos g. 58; Savanorių pr. 321; Islandijos pl. 32; Europos pr. 43; Vytauto pr. 24; Varnių g. 41; Raudondvario pl. 94 B; Juozapavičiaus pr. 11; Laisvės al. 82; Varžupio g. 1, Akademijos miestelis, Kauno rajonas; Vandžiogalos pl. 112, Domeikava, Kauno rajonas; Pramonės g. 61 A; Prancūzų g. 81.

Defibriliatoriai artimiausiu metu atsiras ir parduotuvėse Romainių g. 67 C; Studentų g. 19. „Iki 2022 m. pabaigos defibriliatorių bus visose „Rimi“ parduotuvėse Lietuvoje“, – teigė G.Šerėnienė.

„Iki“

„Defibriliatorių neturime, tačiau svarstome jų įsigyti. Mūsų visi darbuotojai įsidarbindami ir vėliau kas dvylika mėnesių išklauso pirmosios pagalbos suteikimo instrukcijas, dalis jų dalyvauja praktiniuose mokymuose. „Iki“ mokymosi sistemoje turime atskirą pirmosios pagalbos suteikimo kursą“, – situaciją komentavo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Gyvybę gelbstintis defibriliatorius: jų rasite visoje Lietuvoje, o naudotis paprasta

Gyvybę gelbstintis defibriliatorius: jų rasite visoje Lietuvoje, o naudotis paprasta
Laimei, sąmonės netekusį sportininką netrukus pavyko atgaivinti pačiame stadione – tam buvo panaudotas automatinis išorinis defibriliatorius. Tokių prietaisų įvairiose viešosiose vietose yra įrengta ir Lietuvoje, bet ar visi žinotume, kur jų ištikus nelaimei ieškoti ir kaip nebijoti panaudoti gaivinimui?

Defibriliatoriai Lietuvoje

„Didžiausia dovana žmonijai – tai sustojus širdžiai išgelbėti žmogų. Įvykus nelaimei kiekviena minutė yra be galo svarbi – kuo anksčiau imame gaivinti žmogų ir pritaikome defibriliaciją, tuo didesnė tikimybė išgelbėti gyvybę. Viena uždelsta minutė šią tikimybę sumažina daugiau kaip 10 procentų. Bet jei padėsime ir žmogų išgelbėsime, mes jam dovanosime dar vieną gyvenimą“, – teigia Vilniaus universiteto profesorius, širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras 35-iose savivaldybėse įrengė 120 automatinių išorinių defibriliatorių (AID).

„AID su jiems laikyti skirta specialia spintele, pirmosios pagalbos priemonių rinkiniu ir turniketu buvo įrengti net ir atokesnėse vietose – šalies rajonų įstaigose, pavyzdžiui, sporto centruose, seniūnijose, savivaldybių patalpose, autobusų stotyse, užimtumo tarnybų biuruose ar kultūros centruose. Visas šias vietas galima rasti virtualiame Defibriliatorių žemėlapyje (į „Google“ paiešką įvedus tekstą „Defibriliatorių žemėlapis Lietuvoje“).

Garsinės instrukcijos pasako, ką reikia daryti, todėl tokią pirmąją pagalbą suteikti gali bet kuris, net ir medicininio išsilavinimo neturintis pilietis.

AID yra sumontuoti valstybės įstaigoms priklausančiuose pastatuose. Taip plačiai valstybinėse įstaigose AID įrengti pirmą kartą. Daugelis Europos šalių – Olandija, Vokietija, Šveicarija ir kitos – viešose vietose įrengtus ir prieinamus AID jau turi daugiau nei dvidešimt metų“, – teigia projekto vadovė Vanda Markauskienė.

Nebūtina turėti medicininį išsilavinimą

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu 35 savivaldybėse buvo apmokyti beveik 7 tūkst. gyventojų. Mokymų metu klausytojai gavo teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, kaip teisingai teikti pirmąją pagalbą, naudojant AID, ir kaip stabdyti kraujavimą, naudojant turniketą. Tiesa, kaip pabrėžia gydytojai, naudotis AID gali kiekvienas nelaimės vietoje šalia nukentėjusiojo atsidūręs žmogus, tam nereikia specialaus išsilavinimo ar būtinų kursų – garsines instrukcijas, ką reikėtų daryti, skelbia AID sumontuota įranga.

„Automatiniai išoriniai defibriliatoriai viduje turi ne tik defibriliuojančio elektros impulso įrangą, bet ir įmontuotą širdies kardiogramos matuoklį, kuris įvertina širdies veiklą. Garsinės instrukcijos pasako, ką reikia daryti, todėl tokią pirmąją pagalbą suteikti gali bet kuris, net ir medicininio išsilavinimo neturintis pilietis. Žinoma, žmogus drąsiau jaučiasi, kai yra su tuo susipažinęs. Europos Sąjungoje, o dabar jau ir Lietuvoje, siekiama, kad automatiniai išoriniai defibriliatoriai būtų įrengiami tankiau, t. y. kad žmonės įvykus nelaimei, kol dar važiuoja greitoji pagalba, kuo greičiau pradėtų atlikti dirbtinį gaivinimą“, – teigia prof. P. Šerpytis.

Gelbėjant gyvybę svarbiausia nepalikti žmogaus vieno nelaimėje ir imtis pradinio gaivinimo. Svarbu nestovėti vietoje ir nepanikuoti nieko nedarant, o kviesti pagalbą ir imtis aktyvių gaivinimo veiksmų: atlikti oro įpūtimus per burną, krūtinės ląstos paspaudimus bei defibriliaciją, jei netoliese yra automatinis išorinis defibriliatorius.

„Jau turime daug pavyzdžių, kai gaivinimą savo vyrui pradėjo žmona ar draugai, ar giminaičiai, ar tiesiog šalia gatvėje tuo metu atsidūrę praeiviai – ir taip buvo išgelbėtos gyvybės. Mes, gydytojai, sakome, kad tokiais atvejais net būna, kad žmogus išeina iš ligoninės be neurologinio deficito – be pažeistų smegenų bei liekamųjų reiškinių – ir gali toliau gyventi pilnavertį gyvenimą. Galime pasidžiaugti, kad einame tuo pačiu keliu kaip ir kitos ES šalys, diegiame naujas technologijas, mokome pirmosios pagalbos sustojus širdžiai ir kaip naudotis automatiniais širdies defibriliatoriais“, – sako profesorius.

Defibriliatorių žemėlapis

Automatinių išorinių defibriliatorių žemėlapis Lietuvoje pasiekiamas į „Google“ paiešką internete įvedus tekstą „Defibriliatorių žemėlapis Lietuvoje“. Gyventojai kviečiami susipažinti su šiuo internete paskelbtu Defibriliatorių žemėlapiu ir ištikus nelaimei nebijoti imtis gaivinimo veiksmų bei jais pasinaudoti.
Gelbėti gyvybes medikams padeda ir defibriliatorių žemėlapis 3

Gelbėti gyvybes medikams padeda ir defibriliatorių žemėlapis 3
Vos sulaukusi medikų skambučio, pranešusio apie nelaimę, jauna moteris itin greitai atsirado įvykio vietoje su defibriliatoriumi rankose ir buvo pasiruošusi nedelsdama gaivinti vyrą. Veikti išvien ir skubiai, sako medikai, tokiais atvejais labai svarbu.

Visi veikė vieningai

Nors atvykę Kauno medikai perėmė paciento gaivinimą į savo rankas ir dėl jo gyvybės kovojo dar daugiau kaip valandą, jam buvo konstatuota mirtis. Tačiau prisimindami pastarąjį atvejį Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) atstovai teigia, kad nepaisant baigties, įvykio metu visi veikė išvien, kad padėtų bėdos ištiktam vyrui.

"Tai vyko Kęstučio gatvės viešojo transporto stotelėje, o artimiausias defibriliatorius buvo restorane "Miesto sodas". Dispečerė, kuri telefonu vedė vyro gaivinimo instrukciją, siuntė žmones "Miesto sodo" link, o medikų brigadų pajėgas valdantis dispečeris skambino tiesiai "Miesto sodo" personalui ir nurodė vietą, kur reikia bėgti su defibriliatoriumi. "Miesto sodo" barmenai yra apmokyti pas mus – jie žino, kaip atlikti pradinį gaivinimą ir kaip naudotis defibriliatoriumi. Kitaip tariant, barmenai žino, kad bet kurią akimirką jiems gali paskambinti Kauno greitosios medicinos pagalbos dispečeris, ir kažkuris iš barmenų bus artimiausias žmogus, galintis padėti nelaimės ištiktam žmogui, kol atvyks medikai", – sakė Kauno GMPS dispečerinės padalinio vadovas Donatas Paliulionis.

"Kauno dienos" skaitytojo nuotr.

Pasak jo, trečiadienio pavakarę blogai pasijutusį vyrą gelbėjusi barmenė itin greitai atbėgo į įvykio vietą – nuo telefono ragelio pakėlimo defibriliatorius prie Muzikinio teatro atsirado greičiau nei per penkias minutes. Esant tokiam atstumui, pasak pašnekovo, toks laikas – įspūdingas.

"Aišku, šį kartą nepavyko išgelbėti paciento, bet tokiais atvejais, kai žmogų ištinka bėda ir sustreikuoja jo sveikata, norėtume paprašyti visuomenės narių nepraeiti pro šalį ir kuo greičiau pradėti gaivinimą įsiklausant į dispečerio nurodymus bei kuo skubiau atnešant defibriliatorių kaip šį kartą", – akcentavo pašnekovas.

Praeivės reakcija

D.Paliulionis prisimena ir vieną iš laimingai pasibaigusių praėjusių metų tokio pobūdžio situacijų, kai dėl žaibiškos reakcijos ir laiku atnešto bei panaudoto defibriliatorius buvo išgelbėta žmogaus gyvybė.

"K.Donelaičio gatvės viešojo transporto stotelėje, esančioje priešais viešbutį "Park Inn", susmuko moteris, o greta buvusi medicinos studentė žinojo, kad viešbutyje yra defibriliatorius. Ji nubėgo jo atsinešti. Viskas vyko labai operatyviai. Mergina iki atvykstant medikams defibriliavo moters širdies skilvelių virpėjimą. Tąkart susmukusios moters gyvybė buvo išgelbėta", – apie įsimintiną atvejį pasakojo dispečerinės padalinio vadovas.

Paklaustas, kaip derėtų tinkamai naudotis defibriliatoriumi, D.Paliulionis sakė, kad atsinešus šį prietaisą reikia padėti jį prie paciento galvos ir atidaryti dangtelį. Tai padarius, defibriliatorius atgyja ir pradeda kalbėti.

"Defibriliatorių naudojantis žmogus turi klausytis jo teikiamų nurodymų. Pirmiausia paprašoma atplėšti pakelį, kuriame yra lipdukai su elektrodais, ir apnuoginti bėdos ištikto žmogaus krūtinę – ant drabužių elektrodų klijuoti negalima. Krūtinė turi būti sausa, jei taip nėra, prašoma ją kažkuo nuvalyti. Tada minėtus lipdukus su elektrodais reikia užklijuoti taip, kaip parodyta ant pakelio. Kai tai padaroma, defibriliatorius informuoja, kad šalia esantis žmogus atsitrauktų, kol bus analizuojamas paciento širdies ritmas. Išanalizavęs ritmą, jei tai – skilvelių virpėjimas, prietaisas ima defibriliuoti arba liepia tarpininkaujančiam žmogui atlikti krūtinės ląstos paspaudimus, kol atvyks medikai", – aiškino D.Paliulionis.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

Laikas – labai svarbus

Pašnekovas pabrėžė, kad naudojant defibriliatorių viešojoje vietoje ištikus nelaimei labai svarbus laikas, t.y. kuo greičiau prie paciento bus atneštas ir į pagalbą pasitelktas defibriliatorius, tuo didesnė tikimybė žmogų atgaivinti.

Nes praėjusius maždaug penkioms minutėms po nelaimės, jei neatliekamas pradinis gaivinimas, kiekvieną papildomą minutę miršta maždaug po dešimt procentų žmogaus smegenų veiklos.

Todėl, anot D.Paliulionio, tokiu atveju visuomenės nariai tarpusavyje turėtų veikti tarsi grandinės principu, t.y. kol vienas skuba į įvykio vietą atnešti defibriliatoriaus, kitas tuo metu turėtų atlikti pirmuosius krūtinės ląstos paspaudimus.

Kuo daugiau visuomenės narių išmokysime, kaip naudotis defibriliatoriumi, tuo daugiau atgaivintų žmonių turėsime.

"Kol vienas masažuoja, pavyzdžiui, klinikinės mirties ištiktą pacientą, kitas bėga defibriliatoriaus. Kuo anksčiau žmogus bus defibriliuotas, kaip jau minėjau, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus atgaivintas", – bendruomeniškumo svarbą tokiose situacijose akcentavo jis.

Prašo pranešti

D.Paliulionis užsiminė, kad Kauno miesto GMPS dispečeriai turi specialų žemėlapį, kuriame pažymėtos vietos, kuriose galima rasti defibriliatorius. Žemėlapis (jį galima rasti čia) nuolat atnaujinamas, todėl dispečeriai prašo įmonių, nusprendusių įsigyti defibriliatorius, pranešti apie tai Kauno GMPS atstovams, nurodant kontaktinį asmenį, su kuriuo bus galima susisiekti nelaimės atveju.

Paklaustas apie tai, kaip apmokomi įmonių, įsigijusių defibriliatorius, atstovai, D.Paliulionis pasakojo, kad apmokymus, kaip naudoti defibriliatorių, suteikia jį parduodanti įmonė, tačiau Kauno GMPS atstovai taip pat esą visuomet sutinka pamokyti papildomai, jei prireikia.

"Kuo daugiau visuomenės narių išmokysime, kaip naudotis defibriliatoriumi, tuo daugiau atgaivintų žmonių turėsime", – baigdamas pokalbį akcentavo pašnekovas.
Prie Muzikinio teatro – neeilinis sujudimas: žmogui į pagalbą puolė aplinkiniai 9

Prie Muzikinio teatro – neeilinis sujudimas: žmogui į pagalbą puolė aplinkiniai 9
„Miesto sodo“ barmenė Eligija portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad sulaukė skambučio iš greitosios atstovų. Dvidešimtmetė griebė medicininę įrangą, sugebančią nustatyti žmogaus širdies veiklą ir, jei reikia, skiria elektrinį impulsą, kuris atstato normalų širdies darbą.

Nubėgusi į stotelę ji pradėjo jungti aparatą, tačiau čia pat atvyko ir medikai, tad jie perėmė žmogaus gaivinimą į savo rankas.

Eligija pasakojo, kad tai jai buvo pirmas kartas, kai teko bent pabandyti panaudoti defibriliatorių. Kaip tą daryti ji žinojo iš mokymų.

„Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.

Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties atstovai portalui kauno.diena.lt teigė, kad vyrą medikai gaivino daugiau kaip valandą, tačiau jų pastangos buvo bevaisės. Žmogaus išgelbėti nepavyko.
Defibriliatorius gimnazijoje. Kam to reikia? 5

Defibriliatorius gimnazijoje. Kam to reikia? 5
„Kauno jėzuitų gimnazija defibriliatorių dovanų gavo iš savo ilgamečių rėmėjų ir juo naudotis pirmiausiai apmokė gimnazijos darbuotojus. Mokymus vedę specialistai pažymėjo, jog svarbu ne tik turėti defibriliatorių, bet ir suburti bendruomenę, norinčią ir gebančią jį panaudoti.

Mokymai gaivinti žmogų trečiadienį surengti ne atsitiktinai – visą dieną Kauno jėzuitų gimnazijoje vyko tradicinė Cura personalis (lot. rūpestis asmeniu), kurios metu gimnazistai, mokytojai ir tėveliai dalyvauja įvairiose paskaitose ir užsiėmimuose svarbiomis ir jaunimui aktualiomis temomis. Šiemet ypatingai akcentuota fizinė žmogaus sveikata.

„Defibriliatorius yra gyvybę gelbstintis įrenginys. Jei jis atnešamas ir prijungiamas per pirmąsias keturias minutes, sustojus širdžiai, tikimybė atgaivinti žmogų siekia net 75 proc. Geriausi gaivinimo rezultatai pasiekiami, kai jį panaudoja visuomenės nariai, įvykio liudininkai, dar iki tol, kol atvyksta greitoji medicinos pagalba (GMP). Kad taip įvyktų, svarbu defibriliatorių įrengti pasiekiamoje vietoje, tinkamai ją pažymėti“, – aiškino gaivinimo instruktorė gydytoja Asta Krikščionaitienė.

Jei jis atnešamas ir prijungiamas per pirmąsias keturias minutes, sustojus širdžiai, tikimybė atgaivinti žmogų siekia net 75 proc.

Anot jos, kiekvienas viešoje vietoje esantis defibriliatorius turi būti įtrauktas į defibriliatorių tinklą, kad apie jį žinotų GMP dispečeris. Tai galima padaryti, užpildant anketą puslapyje pirmojipagalba.lt. Medikė taip pat priminė, kad nuo kovo mėnesio Kaune veikia pagalbos teikėjų tinklas. Kiekvienas praktinius gaivinimo mokymus užbaigęs žmogus į savo telefoną gali atsisiųsti mobiliąją AED ALERT aplikaciją, užsiregistruoti sistemoje ir gauti pranešimus, jei 750 m spinduliu nuo jo buvimo vietos kažkam sustojo širdis ir reikalinga pagalba. „Įrodyta, jog tokio pagalbos teikėjų tinklo įdiegimas ne tik suburia bendruomenę, bet gerina gaivinimo rezultatus, nes dažniau gaivinama ir anksčiau atnešamas defibriliatorius“, – sakė A. Krikščionaitienė

Jos teigimu, Kauno jėzuitų gimnazija yra saugi mokykla, nes čia praktiškai gaivinti moka ne tik mokytojai, bet ir dauguma mokinių. „ES direktyva rekomenduoja privalomai mokyti pradinio gaivinimo mokyklose nuo 7 klasės, tam skiriant po dvi valandas kasmet. Tos šalys, kuriose privalomas vaikų mokymas gyvuoja ne vienerius metus, jau išaugino visuomenę, drąsiai teikiančią pirmąją pagalbą nelaimės atveju. Kol ši direktyva dar nėra įgyvendinta Lietuvoje, džiugina kiekvienos bendruomenės, ypač ugdančios vaikus, iniciatyva ir pastangos, kuriant saugią visuomenę“, – mintimis dalijosi gaivinimo instruktorė.

Kauno jėzuitų gimnazija viena iš kelių mokyklų Kaune, kurioje įrengtas šis gyvybę gelbėjantis prietaisas.

Cura personalis diena gimnazijoje pradėta organizuoti dar 2005 m., atsižvelgus į kitų šalių patirtį ir jų vykdomą prevencinę veiklą. Šia diena gimnazija siekia ne tik suteikti mokiniams žinių, bet ir sudaryti galimybes tobulinti jų bendravimo, konfliktų sprendimo, savęs pažinimo bei kitus įgūdžius, svarbius atsidūrus krizinėse situacijose.

„Jau kelinti metai šią dieną vadiname gimnazijos draugų ir bičiulių diena, nes kasmet vesti užsiėmimų mokiniams susirenka ne tik gausus būrys mokinių tėvų, bet ir gimnazijos alumnai, mūsų gimnazijos bičiuliai ir draugai, besidarbuojantys įvairių sričių prevencijos srityje. Šios dienos svarbą mūsų bendruomenei atskleidžia viena gimnazistės frazė: man gera mokytis gimnazijoje, nes visiems darbuotojams čia rūpi, kaip mes jaučiamės bei mus išmoko, kaip elgtis, ką daryti, jeigu gyvenime atsitiktų įvairūs sunkumai – čia mus ruošia gyvenimui. Siekiame visaverčiai ugdyti savo mokinius ir užtikrinti gerą jų savijautą bei kurti gerą mikroklimatą, kuriame mokiniai galėtų atskleisti savo talentus ir gebėjimus. Tad ir šios dienos šūkis daug metų buvo: renkuosi tai, kas mane augina“, – šios dienos svarbą atskleidė gimnazijos 5–8 klasių ugdymą organizuojančio skyriaus vedėja ir socialinė pedagogė Rūta Balčiūnaitė.
Kauno savivaldybė gavo gyvybes gelbėjančią dovaną 2

Kauno savivaldybė gavo gyvybes gelbėjančią dovaną 2
Socialiniame tinkle „Facebook“ savivaldybės atstovai pranešė, kad iš Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties gavo ypač vertingą dovaną. Automatinis defibriliatorius galės pagelbėti žmonėms, kuriems staigiai ir netikėtai sustojo širdis.

„Šiandien gavome automatinį defibriliatorių. Labai tikimės, kad jo niekada neprireiks, bet jei prireiks – šis gyvybes gelbstintis prietaisas yra pas mus Laisvės al. 96, pirmame aukšte, ties pagrindiniu įėjimu.

Dėkojame Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties specialistams, kurie ne tik atvežė prietaisą, bet ir pravedė mokymus kaip suteikti pagalbą kuomet kiekviena sekundė svarbi“, – skelbiama miesto savivaldybės socialinio tinko puslapyje.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Šis gyvybes gelbstintis prietaisas yra pas mus Laisvės al. 96, pirmame aukšte, ties pagrindiniu įėjimu.

Tokius defibriliatorius ypač paprasta naudoti, mat aparatas pats pasako, kaip jį uždėti, paleisti. Jis pats nustato, ar širdis plaka ir ar reikia paleisti elektros srovę, todėl sukniubusiam žmogui labai paprasta padėti. Svarbu tik nepamiršti, kur yra defibriliatorius.

Dar vienas automatinis defibriliatorius yra „Miesto sode“. Jei nelaimė nutiko toliau nuo šių vietų, apie artimiausią defibriliatorių reikia klausti paskambinus bendruoju pagalbos telefonu 112.
Trūksta savanorių ištiktiesiems širdies smūgio gelbėti 1

Trūksta savanorių ištiktiesiems širdies smūgio gelbėti 1
Greičiau nei medikai

Paprastai išgyvena vos ketvirtadalis patyrusiųjų širdies smūgį. Tikimasi, kad mobilioji programėlė "AED alert" išgyvenamumą tokiais atvejais padidins iki 50 proc.

Ši aplikacija leidžia nelaimės ištiktam žmogui sulaukti pagalbos greičiau nei atvyksta medikų automobilis. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) ekipažas įvykio vietą vidutiniškai pasiekia per dvylika minučių. Tačiau po tiek laiko suteikti pagalbą ištiktajam širdies smūgio gali būti per vėlu: praėjus penkioms minutėms po smūgio, jo šansai išgyventi kas minutę sumažėja 10 proc.

Pradėjus naudotis mobiliąja programėle, GMP dispečeriai ne tik išsiunčia medikų komandą, bet ir užfiksuoja tikslią įvykio vietą "AED alert" aplikacijoje. "Prie jos prisijungę apmokyti savanoriai – vadinamieji responderiai – esantys 400 m spinduliu nuo įvykio vietos, gauna pranešimą ir skuba prie artimiausio automatinio išorinio defibriliatoriaus, kurį jie mato programėlėje. Kai ištinka širdies smūgis, norint suteikti pirmąją pagalbą, būtina naudoti defibriliatorių. Su šiuo aparatu responderiai skuba prie širdies smūgio ištikto žmogaus ir ima jį gaivinti", – pasakojo Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) dispečerinės administratorius Donatas Paliulionis.

Donatas Paliulionis. Vilmanto Raupelio nuotr.

Gali padėti kiekvienas

Jei nei vieno responderio nėra 400 m spinduliu nuo nelaimės vietos, žinutė apie tai, kad skubiai reikia pagalbos, siunčiama esantiesiems 1 km spinduliu. Kuo arčiau įvykio vietos yra defibriliatorius ir responderis, tuo didesnė tikimybė išgelbėti širdies smūgį patyrusį žmogų.

Nustatyta, kad, padedant responderiams, nukentėjęs asmuo pagalbos sulaukia per šešias minutes, tai yra du kartus greičiau nei laukiant medikų automobilio.

Nustatyta, kad, padedant responderiams, nukentėjęs asmuo pagalbos sulaukia per šešias minutes, tai yra du kartus greičiau nei laukiant medikų automobilio. Atvykus greitoji pagalba tęsia gaivinimą ir nugabena širdies smūgio ištiktą žmogų į ligoninę.

Responderiu gali tapti kiekvienas norintysis, baigęs tam skirtus pirmosios pagalbos kursus. Toks savanoris užsiregistruoja programėlėje, ten pažymėdamas savo darbo ir namų adresą bei nurodydamas valandas, kuriomis jis bus pasiekiamas ir prireikus galės skubėti į nelaimės vietą. Kol kas daugiausiai responderių yra gydytojai. D.Paliulionis, pats tapęs responderiu, prisipažino tokį sprendimą priėmęs norėdamas padėti kitiems žmonėms.

Trūksta savanorių

Šiuo metu Kaune yra 38 GMPS užregistruoti defibriliatoriai. Pašnekovo žodžiais, tiek defibriliatorių miestui yra smarkiai per mažai. Anot D.Paliulionio, įsigyti defibriliatorių yra kiekvienos didesnės įmonės atsakomybė.

Programėlė "AED alert" jau veikia, tačiau Kauno miesto GMPS direktoriaus pavaduotoja Ilona Kajokaitė pripažįsta, kad šiuo metu sudėtinga išnaudoti visas jos galimybes dėl savanorių trūkumo. "Išgelbėti žmogui gyvybę – tai užsidėti karūną visam likusiam gyvenimui", – teigia I.Kajokaitė ir ragina kauniečius papildyti savanorių gretas.

Daugiau informacijos kaip tapti responderiu – interneto svetainėje pirmojipagalba.lt.
Lietuvos sporto universitetui – D. Motiejūno dovana, gelbstinti gyvybę 4

Lietuvos sporto universitetui – D. Motiejūno dovana, gelbstinti gyvybę 4
„Nėra abejonių, kad toks prietaisas labai reikalingas Lietuvos sporto universitete, kur studentai intensyviai sportuoja, vyksta pratybos ir įvairios varžybos. Be to, netoli universiteto organizuojami miesto sporto renginiai. Apie būtinybę įsigyti šį prietaisą diskutavome su Lietuvos sporto universiteto dėstytojais paskaitų metu. Džiaugiuosi, kad defibriliatoriai įrengti daugelyje sporto arenų Lietuvoje, ne vieną gyvybę jie išgelbėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur jiems skiriamas ypatingas dėmesys“,– teigia D. Motiejūnas.

Pasak Lietuvos sporto universiteto pirmosios pagalbos dėstytojos docentės dr. Saulės Sipavičienės, defibriliatoriumi paprasta naudotis, nes visa instrukcija skaitoma balsu. Pagalbą teikiantis žmogus turi tiesiog klausyti nurodymų ir juos vykdyti. Kai žmonės žino, kad netoliese yra defibriliatorius, moka juo naudotis ir galėtų nedelsdami pradėti gaivinti, tikimybė išgelbėti žmogaus gyvybę padidėja keletą kartų. Defibriliatoriumi naudotis bus apmokama visa universiteto bendruomenė.

„Žmogus, kuriam staiga sutriko širdies darbas, gali per 10–20 s netekti sąmonės ir nustoti kvėpuoti. Taip nutikus, svarbu veikti greitai, nes pirmosios minutės yra lemiamos. Pirmiausia reikia paskambinti 033 ir pradėti spaudinėti krūtinės ląstą bei daryti dirbtinį kvėpavimą. Kai yra defibriliatorius, reikia naudoti jį. Defibriliatorius turi įmontuotą balso funkciją, kuri duoda nurodymus, ką reikia daryti, todėl nereikia bijoti suklysti. Priklijavus elektrodus prie nukentėjusiojo kūno, automatinis defibriliatorius įvertina širdies darbą ir, jei būtina, defibriliuoja“, – sakė doc. dr. S. Sipavičienė.

Defibriliatorių galima rasti Lietuvos sporto universiteto Centrinių rūmų pirmame aukšte (Sporto g. 6, Kaunas).
Klaipėdos miesto savivaldybėje – defibriliatorius 4

Klaipėdos miesto savivaldybėje – defibriliatorius 4
Tai Klaipėdos Rotary klubo „Karalienė Luizė“ dovana savivaldybei ir miestiečiams. Artimiausiu metu tokių prietaisų įvairiose uostamiesčio vietose atsiras ir daugiau.

Staigi širdies mirtis – viena dažniausiai pasitaikančių mirties priežasčių pasaulyje. Jai ištikus ne ligoninėje, tikimybė išgyventi tesiekia iki 10 proc., nes šalia dažniausiai nebūna reikiamos pagalbos. Praėjus kelioms minutėms išgelbėti žmogų lieka vis mažiau ir mažiau šansų. Kad ir kaip medikai stengiasi, greitoji ne visada spėja laiku atvažiuoti, todėl tokiu atveju vienintelė skubi pagalba – širdies defibriliacija.

„Ši, gyvybes gelbstinti dovana – ypatingai reikalinga ir prasminga. Duok Dieve, kad visi būtume sveiki ir stiprūs ir kad niekada šio įrenginio nereikėtų panaudoti pagal paskirtį, tačiau, deja, pavyzdžių, kai liga smogia netikėtai, nesirinkdama nei vietos, nei laiko, turime ne vieną. Jei ši moderni įranga padės išgelbėti nors vieną gyvybę, tai bus neįkainojama vertybė mums visiems“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Defibriliatorius yra skirtas atkurti širdies veiklą, kai ji netikėtai sustoja. Aparatas automatiškai analizuoja situaciją ir sprendžia, ar reikės elektros impulso, visas komandas duoda lietuvių kalba, tad tereikia viską tiksliai vykdyti. Pakenkti juo neįmanoma. Daugelyje Europos valstybių defibriliatorius tampa tokiu įprastu, kaip gesintuvas, kurį galima rasti ne tik oro uostuose, bet ir parduotuvėse, stotyse, muziejuose, koncertų salėse, kitose žmonių susibūrimo vietose.

„Dėkojame Klaipėdos miesto vadovams, savivaldybei ir jos žmonėms, kad jie sutiko priimti mūsų dovaną, kad rūpinasi savo darbuotojų ir lankytojų saugumu. Klaipėdos savivaldybė pademonstravo, jog yra šiuolaikiška, moderni ir drąsi. Tikimės, kad Klaipėdos miesto savivaldybė taps ta vieta, kurioje lankytojai ir darbuotojai jausis saugūs, o ištikus nelaimei, žinos ką daryti“, – įteikdama defibriliatorių sakė Klaipėdos Rotary klubo „Karalienė Luizė“ prezidentė Vida Stalmokienė.

Savivaldybės pastate Liepų g. 11, kur įrengtas šis prietaisas, dirba daugiau nei 260 žmonių, per mėnesį apsilanko apie 1400–1800 interesantų.

Šiuo metu uostamiestyje įmonėse ir įstaigose yra įrengta 16 defibriliatorių. Vienoje iš įmonių jis buvo sėkmingai panaudotas. Prieš kelerius metus vienoje baldų gamykloje 42 metų vyrą atgaivino kolegos darbininkai.

Klaipėdos krašto Rotary klubai yra susibūrę bendram projektui „Žadink širdį“ ir planuoja savo lėšomis defibriliatorius įrengti keliose uostamiesčio vietose, Nidoje, Palangoje, Šilutėje, Plungėje.
Vyrams – didesnė staigios mirties tikimybė 4

Vyrams – didesnė staigios mirties tikimybė 4
Pirmasis požymis – mirtis

Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje netekome nemažai žinomų žmonių, pakirstų staigios mirties.

"Skaudžiausia, kai netenkame darbingo amžiaus, nesirgusių žmonių. Atrodo, tarsi juos kažkas staiga iš mūsų pavagia", – apgailestavo Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė dr. Dalia Jarašūnienė.

Pasak kardiologės, staigiai mirčiai priskiriami atvejai, kai mirtis įvyksta per pirmą valandą nuo simptomų pradžios ar kai žmogus randamas negyvas, nors prieš parą dar niekuo nesiskundė. Pirmasis išeminės širdies ligos požymis net 25 proc. pacientų būna staigi širdinė mirtis.

Nuo 50 iki 80 proc. atvejų staigią mirtį sukelia koronarinė širdies liga – pažeistos vainikinės širdies arterijos nesugeba tiekti pakankamai kraujo į širdies raumenį ir atsiranda širdies ritmo sutrikimų, pavojingų gyvybei.

Tokia staigi mirtis dažniausiai ištinka vyrus – tenka 6,68 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Moterims taip gali nutikti kur kas rečiau: 1,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Kraujagyslių aterosklerozė yra "vyrų liga".

"Kodėl labiausiai puola vyrus? Kraujagyslių aterosklerozė yra "vyrų liga". Moterims šios ligos simptomų atsiranda apytiksliai dešimčia metų vėliau. Moterims liga pradeda labiau progresuoti po menopauzės. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo gyvenimo būdo. Rūkymas, nutukimas, pasyvus gyvenimo būdas gali šią ligą paankstinti. Staigi mirtis neaplenkia ir moterų", – paaiškino gydytoja.

Pakerta ir kardiologus

Pasak D.Jarašūnienės, staigią mirtį sunku nuspėti – apie tai liudija nemažai atvejų, kai Europos ir Lietuvos kardiologų bendruomenė dėl šios priežasties neteko žinomų savo srities profesionalų. Jie patys, būdami kardiologai, puikiai žinodami simptomus, savo ligos simptomų neatpažino.

Nepaisant to, užbėgti už akių staigiai mirčiai įmanoma.

Nagrinėdami kitų Europos šalių patirtį, kur mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų gerokai mažesnis negu mūsų šalyje, nesunku pastebėti, kad labiausiai padeda ligos rizikos veiksnių korekcija, ankstyvas ligos išaiškinimas.

Lietuvoje taip pat yra prevencinė širdies ir kraujagyslių programa, padedanti atskleisti gana daug naujų ligos atvejų.

Reikia tik apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, atlikti būtinus tyrimus ir, esant didelei širdies ir kraujagyslių ligos rizikai, būsite nusiųsti pas kardiologą.

Tiesa, kai kuriuos pacientus nuo profilaktinio pasitikrinimo atbaido ilgos eilės bei apsunkintas patekimas pas gydytoją. Kai kurie žmonės aplenkia šeimos gydytoją, manydami, kad reikėtų tiesiai traukti pas savo srities specialistą – kardiologą.

"Mūsų sveikatos sistema nėra tobula, bet nereikėtų vien dėl to numoti ranka į savo sveikatą, – patarė kardiologė. – Šeimos gydytojas gali įvertinti, ar jūs priklausote rizikos grupei, atsižvelgdamas į tai, patarti, kaip koreguoti esamus rizikos veiksnius ar nusiųsti pas kardiologą ligai išaiškinti."

Kada sunerimti?

Kaip paaiškino kardiologė, koronarinė širdies liga yra paveldima, tad jei tėvai, pirmos eilės giminės iki 65 metų sirgo širdies ir kraujagyslių liga, mirė nuo infarkto ar insulto, tai priskiriama didelės rizikos veiksniui.

Padidėję kraujospūdis ir cholesterolio lygis, nutukimas, cukrinis diabetas taip pat priskiriami prie rizikos veiksnių. 52 proc. pacientų per 50 metų turi padidėjusį kraujospūdį.

Šie rizikos veiksniai rodo, kad žmogus gali sirgti širdies ir kraujagyslių liga. Širdies kraujagyslių aterosklerozė kurį laiką yra nebyli, kol pasiekia kritinį lygį. Ji pamažu didėja, tyliai dirba savo juodą darbą iki pirmojo simptomo, kuris kartais gali būti ir mirtis, pasireiškimo.

Dažniausiai pacientai, apsilankę pas kardiologą, labai pageidauja širdies echoskopinio tyrimo.

"Jei nėra buvę infarkto, labai daug iš šio tyrimo tikėtis nereikėtų. Kitas skiriamas tyrimas – krūvio mėginys. Šio tyrimo jautrumas siekia tik 64 proc., tad 36 proc. atvejų jis gali nieko neparodyti, net jei yra gana dideli širdies kraujagyslių susiaurėjimai", – įspėjo D.Jarašūnienė.

Tyrimas, "gelbstintis gyvybes"

Pasak jos, 2018 m. Europos kardiologų kongrese vainikinių arterijų kompiuterinės tomografijos tyrimas įvardytas kaip gyvybes gelbstintis tyrimas.

Tad jei yra įtarimas, kad pacientas serga nebylia širdies ir kraujagyslių ligos forma, kuri nepasireiškia jokiais simptomais, jis gali būti nusiųstas širdies kraujagyslių kompiuterinės tomografijos tyrimo.

"Tai neintervencinis tyrimas, tačiau labai informatyvus. Tiesa, pacientas gauna radiacinę apšvitą. Pirmiausia jis skirtas koronarinės širdies ligos atmetimui, kad pacientai nebūtų gydomi tada, kai to nereikia.

Mūsuose paplitęs kasdieninis aspirino, kraujagysles plečiančių vaistų ir kt. vaistų vartojimas, kai to visai nereikia. Antra vertus, šis tyrimas gali pasakyti, kiek kraujagyslės apimtos aterosklerozės ir ar yra kraujagyslių susiaurėjimų.

Po šio tyrimo apie 30 proc. pacientų nusiunčiami intervenciniam tyrimui – koronografijai – ligos patikslinimui ir gydymui. Kitai daliai pacientų neaptinkama širdies kraujagyslių ligos požymių, tačiau reikia žinoti, kad ūmių įvykių rizika šiems pacientams vis tiek nėra nulinė", – paaiškino kardiologė.

Išprovokavo krosas?

Prisimenant paskutinę netektį, šviesaus atminimo Vytauto Šerėno žmona pasakojo, kad niekada intensyviai nesportavęs vyras sumanė nubėgti aštuonių kilometrų krosą. Po šio išbandymo 60 metų vyrui sustojo širdis.

D.Jarašūnienė pritarė, kad staigią mirtį galėjo išprovokuoti didesnis fizinis krūvis: "Sėdint ramiai susiaurėjusios kraujagyslės gali neišsiduoti, tačiau fizinis krūvis iš organizmo pareikalauja daugiau – padidėja širdies susitraukimo dažnis, prireikia daugiau kraujo sunkiau dirbančiam širdies raumeniui, o pažeistos kraujagyslės neleidžia tiekti pakankamai kraujo, tada atsiranda badaujančios miokardo zonos ir išsivysto širdies ritmo sutrikimų, kurie gali sukelti staigią mirtį. Fizinis krūvis, esant kraujagyslių ligai, yra kaip ritmo sutrikimo provokuotojas".

Pasak D.Jarašūnienės, amžius tokiais atvejais nėra pagrindinis kriterijus. Uostamiesčio kardiologų praktikoje pasitaikė atvejų, kai dėl aterosklerozės pakitimų nukenčia ir trisdešimtmečiai, o jauniausias pacientas buvęs 23 metų.

Aterosklerozė gali vystytis labai anksti, priklausomai nuo paveldėtos genetikos, gyvenimo būdo.

"Kraujagyslėse vyksta nuolatiniai procesai: pasitaiko kraujagyslių endotelio erozijos, aterosklerozės plokštelių išopėjimų. Ūmių įvykių atsiradimui turi reikšmės ne tik kraujagyslių būklė, bet ir žmogaus bendra būklė: patiriami stresai, rūkymas (šie gali sukelti kraujagyslių spazmus), išgertas didesnis kiekis alkoholio įgimti krešėjimo faktorių defektai (didėja trombų susidarymo rizika), – ligos faktorių gali būti gana daug, – paaiškino gydytoja. – Todėl visur labai svarbu "balansas": ir gyvenimo būde, ir žmogaus organizme".

Specialisto komentaras

Nerijus Klimas, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas:

– Staigios mirties dažniausia priežastis – skilvelių virpėjimas. Jį sustabdyti gali ankstyva defibriliacija. Kol širdis virpa, išlieka didelė tikimybė išgelbėti žmogų. Tačiau jos ištekliai greitai mažėja ir kartais pasibaigia greičiau, nei atvyksta greitoji medicinos pagalba.

Net labai išsivysčiusiose šalyse laikas, kol atvyksta greitoji pagalba, retai būna trumpesnis kaip 8–15 min. Tokia reali situacija. Esama tokių faktorių, kurie nepriklauso nuo greitosios pagalbos medikų: atstumai, eismas, įvykio vieta ir pan.

Tyrimais įrodyta, kad įvykus staigiai mirčiai tikimybė išgelbėti žmogui gyvybę padidėja, kai šalia yra išorinis automatinis defibriliatorius. Jei klinikinė mirtis dėl prieširdžių virpėjimo įvyksta ne ligoninėje, pirminis gaivinimas defibriliatoriumi per pirmas 3–5 min. gali padidinti išgyvenamumą iki 49–75 proc.

Kiekviena sugaišta minutė galimybę išgyventi iki išrašymo iš ligoninės sumažina 10–12 proc. Manoma, kad 3 iš 4 žmonių įmanoma išgelbėti, jei defibriliacija bus atlikta per pirmas 3–4 min. Bėgant laikui, ši tikimybė vis mažėja. Vėliau prasideda galvos smegenų pažeidimai.

Jungtinių Amerikos Valstijų Širdies asociacija rekomenduoja atlikti defibriliaciją per 3–5 min. Idealus laikas – mažiau kaip per 3 min. Tokia būtų siekiamybė. Galima atgaivinti ir vėliau pradėjus gaivinimą: po 10 ar net 30 min., tačiau tokiu atveju prasideda negrįžtami pakitimai smegenyse. Smegenys yra jautriausias organas hipoksijai – deguonies trūkumui.

Tačiau defibriliatorius pats nieko nepadarys, jei šalia nebus apmokyto žmogaus. Nors naudotis defibriliatoriumi nėra sunku: aparatas kalba lietuviškai, pasako, ką ir kada daryti. Jis yra kaip gaivinimo vedlys.

Patikėkite, į mūsų ligoninę atveža daug atgaivintų žmonių. Būna, kai mūsų skyriuje guli keturi atgaivinti pacientai, kartais atveža po du per dieną, o kartais jų nepasitaiko ir visą savaitę.

Kas yra defibriliatorius ir kada jį naudoti?

Automatinis išorinis defibriliatorius (AID) – kompiuterizuotas defibriliatorius, gebantis nustatyti žmogaus širdies veiklą ir, jei reikia, skiria elektrinį impulsą, kuris atkuria normalų širdies darbą. Šis aparatas žodinėmis komandomis nurodo gaivinimo seką. Belieka tik klausyti ir vykdyti jo komandas. Automatinis išorinis defibriliatorius tiksliai nustato nukentėjusiojo širdies ritmą ir defibriliuoti leidžia tik tada, kai defibriliacija yra reikalinga.

Juo gali naudotis ne tik medicinos darbuotojai, bet ir bet kuris visuomenės narys. Visame pasaulyje defibriliatoriaus buvimo vieta sutartinai žymima AED raidėmis (angl. Automatic External Defibrillator).

Defibriliatoriaus prireikia tada, kai ant žemės parkritęs žmogus visiškai nereaguoja kalbinamas ir nekvėpuoja. Tokiu atveju svarbu kuo greičiau aparatą įjungti ir vykdyti visus jo žodinius nurodymus. Šiuolaikiniai defibriliatoriai kalba lietuviškai ir nurodo, ką reikia daryti. Skaitmeniniu ryšiu defibriliatorius galima susieti su GMP dispečerine, atidarius AID stendą, signalas apie defibriliatoriaus panaudojimą bus perduotas automatiškai. Tai leistų dispečeriui operatyviai išsiųsti GMP brigadą į nelaimės vietą.

DAUGIAU