-
Moksleivės mirtis per pamoką apnuogino sistemos bėdas 75
Atliekamas tyrimas
Septintokės mirties Tauragės rajono Žygaičių gimnazijoje priežastis aiškinasi teisėsauga. Atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu, be kitų dalykų, turėtų būti nustatyta, ar mokytoja iš tiesų liepė trylikametei sportuoti toliau, kai ji pirmą kartą parkrito. Gavę tyrimo išvadas pareigūnai spręs, ar yra pagrindo kam nors reikšti įtarimų dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, pareigų neatlikimo ar kitų galimų nusikaltimo požymių.
Užgesus septintokės gyvybei, piktintasi, kad nelaimės metu gimnazijoje nebuvo sveikatos specialisto, taip pat defibriliatoriaus, kuriuo, sustojus širdžiai, kai kuriais atvejais galima išgelbėti gyvybę. Gimnazijos direktorė tokias žurnalistų užklausas atrėmė teigdama, kad sveikatos specialistė gimnazijoje dirba ne visą darbo dieną, o defibriliatoriaus gimnazija neturi, nes nėra tokio reikalavimo. Vis dėlto po šios nelaimės Tauragės rajono savivaldybė teigia pirksianti ugdymo įstaigoms defibriliatorių.
Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) direktoriaus Nerijaus Mikelionio teigimu, defibriliatorius turėtų būti kiekvienoje įstaigoje, kurioje dirba, mokosi ar leidžia laisvalaikį daugiau kaip 50 žmonių.
„Ypač, jei ten vyksta veiklos, susijusios su fiziniu krūviu, sportine veikla. Paprastai skaičiuojama, kad 3 tūkst. gyventojų turėtų tekti vienas defibriliatorius. Tačiau mokyklose, įmonėse, organizacijose, sporto salėse, baseinuose vienareikšmiškai turėtų būti įrengti defibriliatoriai. Niekam nekyla abejonių dėl to, kad gesintuvas turi būti kiekvienoje įstaigoje. Galbūt jo niekada neprireiks, bet jis yra. Lygiai taip pat ir defibriliatorius turėtų būti kiekvienoje didesnėje įstaigoje“, – pasak N. Mikelionio, įsigijus defibriliatorių, apie jo vietą reikėtų informuoti GMPS dispečerinę.
Kaune yra per 40 viešai prieinamų defibriliatorių. GMPS atstovo teigimu, tokiam miestui tai yra smarkiai per mažai.
Niekam nekyla abejonių dėl to, kad gesintuvas turi būti kiekvienoje įstaigoje. Lygiai taip pat ir defibriliatorius turėtų būti kiekvienoje didesnėje įstaigoje.
„Be to, visuomenė turi būti mokoma pirmosios pagalbos teikimo įgūdžių. Juk, jei žmogų ištinka klinikinė mirtis, labai svarbu skubiai ir taisyklingai pradėti teikti pirmąją pagalbą. Šiuo metu galioja reikalavimas, kad mokytojai, kaip ir vairuotojai, privalo mokėti teikti pirmąją pagalbą: jie visi turi būti išklausę pirmosios pagalbos kursus. Tačiau ne formalius kursus, o tokius, kur galima įgyti praktinių tokios pagalbos teikimo įgūdžių“, – sakė N. Mikelionis.
Reikėtų ištirti visapusiškai
Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato teigimu, reikėtų, kad, norint gauti moksleivio sveikatos pažymą, jo sveikata būtų ištiriama visapusiškai, reikėtų ir kasmetės kardiologo apžiūros.
„Galima parašyti, kad būtina tai daryti, bet praktiškai nebus įmanoma įgyvendinti dėl žmogiškųjų resursų trūkumo. Realybė tokia, kad dabar Lietuvoje kardiologų konsultacijos kartais tenka laukti ir 6 mėnesius. Todėl kiekvieną vaiką siųsti pas kardiologą būtų neįmanoma“, – sakė profesorius.
Pasak jo, tokių atvejų, kai iki tol sveikas atrodęs vaikas staiga miršta, būna vienas iš šimtų tūkstančių.
„Mano praktikoje prieš dešimt metų buvo toks įvykis, kai, atrodė, visiškai sveikas buvęs vaikas kūno kultūros pamokos metu krito negyvas. Paaiškėjo, kad jis turėjo tam tikrų širdies pertvaros problemų. Buvo sudaryta komisija, tyrė – nustatė, kad buvo tokia patologija, kuri, galima sakyti, nepasireiškia jokiais požymiais. Pirmas klinikinis požymis, kai žmogus gauna daugiau fizinio krūvio, gali būti mirtis. Tokia patologija gali būti nustatyta tik kardiologui atliekant širdies echoskopiją ir tokius atvejus labai sudėtinga prognozuoti“, – teigė J. Kalibatas.
Realybė: Lietuvoje veikia apie 1 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų, tačiau viešai prieinamų defibriliatorių šalyje yra tik apie 400. / Vilmanto Raupelio nuotr.
Jis antrino N. Mikelioniui, kad visose mokyklose turėtų būti bent jau defibriliatorius ir sveikatos specialistų, mokančių teikti pirmąją pagalbą.
Mato begalę klaidų
Moksleivės mirties per kūno kultūros pamoką atvejis plačiai komentuotas socialiniuose tinkluose.
„Fizinis lavinimas ugdymo įstaigose. Konservatoriškos, sovietinės programos, deja, kartais turi skaudžių padarinių, – feisbuke rašė sveikatingumo asmeninė trenerė Jolanta Leonavičiūtė. – Pamenu savo mokyklos laikais visi vaikai buvo normuojami pagal vieną metrą. Daryk taip, nes programa tokia. Jau nuo vaikystės su netinkamais pratimais „varant ant greičio“, na, nes reikia tilpti į gero pažymio skaičiuką, po truputi traumuojama nugara. Jokių pratimų, gerinančių laikyseną, nebuvo, jokių aiškinimų, kaip taisyklingai daryti pratimus, nebuvo, jokių pamokėlių apie bendrą viso kūno sistemą nebuvo.“
Pasak trenerės, šių laikų kūno kultūros pamokos mažai tepasikeitė nuo sovietinių.
J. Leonavičiūtė teigė matanti begalę klaidų kūno kultūros pamokose, šio dalyko programose. „Daug kas sakys, kad pažymas apie sveikatą išduoda prieš naujuosius mokslo metus, bet niekas nekalba, kad netikrinamas vaiko širdies atsikūrimo ritmas, netikrinama klubų, kelių padėtis, nors tai turi didelę įtaką atliekant pratimus. Kaip tokia pažyma gali apibūdinti vaiko sveikatos būklę?“ – retoriškai klausė trenerė.
Pasak jos, kiekvienas vaikas, kiekvienas žmogus skirtingi, todėl ir fizinis krūvis kiekvienam turi būti parenkamas individualus.
„Jei aš visus žmones vaikyčiau per treniruotę pagal vieną šabloną, tai seniai jau koks trečdalis būtų išvežtų greitąja, – feisbuko įraše teigė J. Leonavičiūtė. – Skatinu savo vaikams priminti, kad jie visi individualūs, skirtingi. Jei fizinio lavinimo metu pasijaučia blogai, pykina, atsiranda silpnumas, skausmas krūtinėje, turi sustoti ir nebedalyvauti pamokoje. Tegul mokytojas rašo dvejetą. Gyvybė yra neįkainojama.“
„Kauno dienai“ susisiekus su J. Leonavičiūte, ji teigė, kad siekiant gauti kasmetę vaiko sveikatos pažymą turėtų būti atliekamas detalesnis vaikų sveikatos patikrinimas. Reikėtų patikrinti, kaip atsikuria vaiko širdies ritmas po didesnio fizinio krūvio. „Ne veltui norinčiam daugiau sportuoti žmogui, atėjusiam į sporto klubą, duodama tam tikra fizinė apkrova ir matuojamas širdies ritmas, jo atsikūrimo greitis. Jei praėjus 5 minutėms po fizinio krūvio širdies ritmas neatsikuria, – signalas, kad kažkas negerai, reikia kreiptis į gydytojus“, – teigė trenerė.
Pasak jos, apie sutrikusį širdies ritmą ne visada žino vaikai ir jų tėvai. Kol toks vaikas negauna didesnio fizinio krūvio, tol atrodo viskas gerai. Tačiau gavus didelį krūvį gali atsitikti nelaimė.
„Juo labiau kad mokytojai nelinkę atsižvelgti į vaikų nusiskundimus. Jei vaikas rimtai sportuoja, lanko sporto mokyklą, tokio vaiko sveikata rimtai ištiriama, tačiau norint gauti pažymą į mokyklą išsamūs vaiko sveikatos tyrimai neatliekami. Juos atlikti labai svarbu, kaip ir žinoti, ar organizme netrūksta mineralinių medžiagų. Juk tai daro didelę įtaką širdies ir bendrai organizmo sveikatos būklei“, – trenerės teigimu, tokius tyrimus ypač svarbu atlikti dabar, kai daug vaikų maitinasi ne taip, kaip reikėtų.
Vaikas tarsi nematomas
J. Leonavičiūtė pabrėžė: svarbu žinoti, ar vaikas plokščiapėdis, ar jo klubų zona silpna ir keliai susisukę į vidinę pusę. „Jei taip atsitinka, apkraunami klubų sąnariai ir stuburo slanksteliai. Tokiu atveju šuoliai, bėgimas gali pažeisti nugaros apačią, klubus, kelius, dažniau pasitaiko ir čiurnų išnirimų. Atsiranda mikrotraumų, kurios tampa suaugusio žmogaus didesnių problemų, skausmų pradžia“, – įspėjo trenerė.
Pasak jos, per kūno kultūros pamokas pirmiausia turėtų būti mokoma, kaip netraumuoti stuburo, kaip stiprinti nugarą, kaip taisyklingai sėdėti ir pan.
„Dabar to niekas nemoko. Per kūno kultūros pamokas svarbu viską daryti tam, kad kūnas formuotųsi sveikas, o ne reikalauti maksimalaus greičio, kai nugarai, stuburui, keliams, klubams tenka didelės perkrovos. Be to, vaikai turėtų mokytis suprasti, kaip funkcionuoja visas kūnas. Jie turėtų žinoti, kodėl atliekamas vienas ar kitas judesys ir ką jis duoda. Kūno kultūros pamokos turėtų būti skirtos sveikatinimui, o ne vaikų gainiojimui dėl geresnio pažymio“, – pastebėjo J. Leonavičiūtė.
Fizinis lavinimas ugdymo įstaigose. Konservatoriškos, sovietinės programos, deja, kartais turi skaudžių padarinių.
Jai antrino Lietuvos tėvų forumo (LTF) tarybos narys Audrius Murauskas.
„Visa švietimo sistema serga viena liga: vaikas joje nematomas. Mes matome tik tam tikrus rodiklius – reikia išeiti programą. Programa tapusi pačiu svarbiausiu veiksniu, o ne vaikas. Ir kai mes pametame vaiką, sistema tarnauja nebe tam, kaip geriausiai atliepti vaiko interesus. Ji tampa savitikslė: sistema ima tarnauti sistemai. Svarbiausiu tikslu tampa rodikliai, jų pasiekimas, pažymiai, egzaminai ir jų rezultatai. Taigi, mūsų švietimo sistema yra išsigimusi, nes ji neatsižvelgia į vaiką“, – teigė jis.
LTF atstovas priminė Švietimo įstatymą, kuriame teigiama, kad švietimo tikslas yra išugdyti savarankišką, atsakingą, kūrybingą, dorą ir pilietišką asmenybę.
„Jei mes siekiame vaiko savarankiškumo ir atsakingumo, turime pirmiausia į jį žiūrėti kaip į asmenį, ugdyti jo savarankiškumą, o ne paklusnią avelę, vykdančią suaugusiojo, atliekančio mokytojo pareigas, paliepimus. Neturime aukštinti pasiekimų ir bet kokia kaina jų grūsti vaikui“, – pastebėjo A. Murauskas.
Spręs pasibaigus tyrimui
Pasiteiravome, kokių pokyčių Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošiasi inicijuoti po moksleivės mirties per kūno kultūros pamoką. Ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis atsakė, kad apie tai bus galima spręsti tuomet, kai paaiškės tikslios tragedijos aplinkybės.
„Visos išvardytos priemonės – mokinio sveikatos pažymėjimo peržiūra, defibriliatoriai, reikalavimai medicinos personalui, pirmosios pagalbos kursai, mokyklų personalo gebėjimai gaivinti – tinkamos didinant mokinių saugumą, bet pirmiausia reikia žinoti konkrečias priežastis, kodėl įvyko tragedija ir kur būtini pakeitimai“, – teigė J. Gališanskis.
Jis tvirtino, kad kasmetis profilaktinis mokinio sveikatos patikrinimas nebus papildytas privaloma kardiologo konsultacija. Esą užtenka dabar galiojančios tvarkos, kai šeimos gydytojas arba pediatras, atsižvelgdamas į vaikui diagnozuotas ligas, priima sprendimą dėl reikalingų tyrimų ar gydytojo specialisto konsultacijų skyrimo.
„Visų mokinių siuntimas į gydytojo vaikų kardiologo konsultaciją, nesant medicininių indikacijų, yra netikslingas, kadangi vaikai nepriklauso rizikos grupei sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, be to, toks sprendimas ilgintų vaikų kardiologo konsultacijos laukimo trukmę tiems pacientams, kuriems ši paslauga būtina, – teigė SAM atstovas. – Prireikus mokiniui gali būti atlikta elektrokardiograma ir išrašytas siuntimas į gydytojo vaikų kardiologo konsultaciją.“
Jis pažymėjo, kad, pildydamas elektroninį mokinio sveikatos pažymėjimą, sveikatos patikrinimą atliekantis gydytojas privalo nurodyti fizinio ugdymo grupę: pagrindinę, parengiamąją ar specialiąją. „Jei nepasibaigus mokinio sveikatos pažymėjimo galiojimo laikui (jis galioja 1 metus) vaiko sveikatos būklė pasikeičia taip, kad turi būti keičiama jo fizinio ugdymo grupė arba atsiranda naujų bendrų arba specialių rekomendacijų, kurių turi būti laikomasi jam dalyvaujant ugdymo veikloje, ši informacija įrašoma į formą Nr. 046/a „Medicininis pažymėjimas“ ir pateikiama visuomenės sveikatos specialistui, vykdančiam sveikatos priežiūrą mokykloje“, – teigė J. Gališanskis.
Pasiteiravus, ar SAM skirs lėšų defibriliatoriams mokyklose įsigyti, ministerijos atstovas atsakė, kad mokyklų aprūpinimu reikalinga įranga ir priemonėmis privalo rūpintis jų steigėjai. SAM esą inicijuos diskusijas, kokiomis priemonėmis būtų galima daugiau mokyklų aprūpinti defibriliatoriais.
SAM duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 400 defibriliatorių tinklas. Daugelį jų galima rasti šiame žemėlapyje: www.google.com/maps/d/u/0/embed?mid=17vtDC6FDr_-W_apdLb87KHgREW2AhZX4&ll=55.203532145538496%2C23.830711036518263&z=8.
Keisis programa
Užklausą apie tai, kokių pokyčių po moksleivės mirties mokykloje ketina imtis Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), nusiuntėme švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjui Dainorui Lukui. Atsakymus į klausimus atsiuntė ŠMSM Komunikacijos skyrius. ŠMSM teigė, kad nuo kitų mokslo metų bus pradėta diegti atnaujinta Fizinio ugdymo bendroji programa (2022). Joje „daug dėmesio skiriama mokymosi sėkmei patirti ir drąsinti mokinius užsiimti fizine veikla, ugdytis fizinio aktyvumo įpročius, prisidedančius prie sveikatą tausojančio gyvenimo būdo. Fizinio ugdymo dalykas skirtas mokinių sveikatai ir fiziniui pajėgumui puoselėti, tolesniam aktyviam gyvenimui būtinoms fizinio aktyvumo kompetencijoms ugdyti, bendriesiems ir specialiesiems judėjimo, sveikatos stiprinimo ir tausojimo gebėjimams plėtoti.“
Svarbiausiu tikslu tampa rodikliai, jų siekimas, pažymiai, egzaminai ir jų rezultatai. Mūsų švietimo sistema išsigimusi, nes neatsižvelgiama į vaiką.
„Atnaujintoje Fizinio ugdymo bendrojoje programoje (...) skiriamas ypatingas dėmesys optimalaus fizinio krūvio pa(si)rinkimui ir socio-emocinei gerovei pamokoje užtikrinti, siekiant mokiniams suteikti galimybių rinktis mokymosi veiklas pagal individualų fizinį pajėgumą, didinti motyvaciją būti fiziškai aktyviems“, – rašoma ŠMSM atsakymuose.
Teigiama, kad naujojoje Fizinio ugdymo bendrojoje programoje numatytos galimybės mokytojui parinkti mokinių poreikius atitinkančias sporto šakas, o „ugdomi mokinių gebėjimai skirstomi į keturis pasiekimų lygius, tinkamus pa(si)renkamų užduočių lankstesniam individualizavimui ir diferencijavimui pamokoje.“
Vis dėlto iš ministerijos atsakymo aiškėja, kad naujoji programa bus orientuota ne tik į vaiko fizinio ugdymo poreikius, bet ir „į bendruosius ugdymo tikslus, t. y. į kompetencijų ugdymą dalyku.“ Todėl išlieka rizika, kad siekdami minėtų kompetencijų vaikai ir toliau bus verčiami siekti kuo aukštesnių rezultatų.
ŠMSM taip pat teigė, kad, remiantis galiojančia tvarka, moksleivių sveikatos priežiūra mokyklose organizuojama bendradarbiaujant mokyklai ir savivaldybės visuomenės sveikatos biurui. Šiuo metu esą galioja rekomendacija savivaldybėje steigiant visuomenės sveikatos specialisto (sveikatos priežiūrai mokykloje) pareigybę vienam specialistui miesto gyvenamosiose vietovėse (daugiau kaip 3 000 gyventojų) priskirti 650, o kitose gyvenamosiose vietovėse (iki 3 000 gyventojų) – 315 mokinių ir darželinukų. Taigi, nuo savivaldybės priklauso, kiek visuomenės sveikatos specialistų, turinčių rūpintis moksleivių sveikata mokyklose, bus įdarbinta vietiniame visuomenės sveikatos biure.
Abiejų ministerijų atstovai vienbalsiai tvirtino, kad defibriliatoriai mokyklose neprivalomi, tačiau apie tvarkos keitimą ir reikalavimą, kad jų mokyklose atsirastų, neužsiminė.
ŠMSM taip pat informavo, kad moksleivės mirties Žygaičių gimnazijoje atvejį, kaip ir kitus mirtimi pasibaigusius atsitikimus mokyklose, tiria trišalė komisija, susidedanti iš įstaigos atstovo, nukentėjusio atstovo ir ŠMSM atstovo. Esą toks tyrimas jau pradėtas, jam vadovauja ministerija.
-
Po tragiško įvykio prakalbo apie pirmąją pagalbą: reikia daugiau nebijančių padėti 30
Niekas negaivino
Medikų pagalbos „Mole“ prireikė sausio 2 d. 12.09 val. GMP dispečerinė gavo pranešimą, kad prekybos centre susmuko apie 70 metų žmogus, jam iš burnos bėga kraujas.
„12.10 val. kvietimas perduotas GMP brigadai, kuri atvyko į įvykio vietą 12.15 val. Iki atvykstant medikams, žmogus nebuvo gaivinamas. Atvykusi GMP brigada gaivino 30 minučių, deja, žmogaus išgelbėti nepavyko. GMP brigada defibriliacijos neatliko, nes nebuvo poreikio – nebuvo skilvelių virpėjimo. Ne visada staigios mirties atveju registruojamas skilvelių virpėjimas. Bet jeigu klinikinė mirtis įvyko dėl išeminės širdies ligos – miokardo infarkto sukelto skilvelių virpėjimo – tai dažniausia staigios mirties priežastis, pradinis gaivinimas ir ankstyva, per pirmąsias 4–5 minutes atlikta defibriliacija gali padidinti išgyvenamumą iki 60–75 proc.“, – teigė Kauno GMP direktoriaus pavaduotoja medicinai Ilona Kajokaitė.
Su kiekviena nutrūkusios ir nepalaikomos kraujotakos minute nepataisomą žalą patiria smegenys, jautriausios deguonies stygiui.
Jos teigimu, iki atvykstant medikams, susmukęs žmogus nebuvo gaivinamas. Tačiau ar tiesa, kad jeigu laiku būtų panaudotas defibriliatorius, žmogų ištraukti iš mirties gniaužtų tikimybė būtų padidėjusi?
„Šiuo atveju, nors ir būtų panaudotas automatinis išorinis defibriliatorius (AID), jis nebūtų padėjęs, nes, kaip minėjau, nebuvo skilvelių virpėjimo. AID neleidžia atlikti defibriliacijos, jei nėra defibriliuojamo ritmo, tačiau nurodo pradėti krūtinės ląstos paspaudimus ir padeda palaikyti paspaudimų ritmą, kitaip sakant, vadovauja gaivinimo veiksmams, kuriuos gali atlikti bet kuris žmogus. Nedelsiant pradėjus gaivinimo veiksmus – krūtinės ląstos paspaudimus įvykus staigiai mirčiai, tikimybė išgelbėti žmogų didėja kartais. Spaudinėjant krūtinės ląstą palaikome minimalią kraujotaką. Su kiekviena nutrūkusios ir nepalaikomos kraujotakos minute nepataisomą žalą patiria smegenys, jautriausios deguonies stygiui. Su kiekviena minute, jei negaivinama, tikimybė, kad žmogus išgyvens arba išgyvens be neurologinio pažeidimo (bus sąmoningas – toks, koks buvo) mažėja maždaug 10 proc.“, – statistiką pateikė I.Kajokaitė.
Asociatyvi Vytauto Petriko nuotr.
Svarbi žinutė visuomenei
Pašnekovė visuomenei panoro perduoti ir itin svarbią žinutę: įvykus staigiai mirčiai – jei žmogus sukniubo, prarado sąmonę, nekvėpuoja arba fiksuojami pavieniai įkvėpimai, svarbu kviesti pagalbą (skambinti 113 arba 112) ir vykdyti GMP dispečerio nurodymus: pradėti krūtinės ląstos paspaudimus, nusiųsti kitą žmogų atnešti automatinį išorinį defibriliatorių, jeigu jis yra arti įvykio vietos, prijungti AID ir, jeigu klinikinė mirtis įvyko dėl skilvelių virpėjimo, AID duos nurodymą defibriliuoti.
Prekybos centro „Molas“ valdytoja Indrė Januševičiūtė pateikė turimą informaciją apie nelaimę, įvykusią sausio 2-ąją. „Pirmiausia savo ir prekybos centro vardu noriu pareikšti užuojautą mirusio senjoro artimiesiems, išgyvenantiems skaudžią netektį. Pagal mūsų turimą informaciją, 12.03 val. buvo pastebėtas sukniubęs žmogus. Prie jo atskubėjo mūsų partnerių „Eurocash1“ darbuotojas, teikiantis prekybos centro apsaugos paslaugas. Jis, įvertinęs situaciją, nedelsdamas iškvietė GMP. Kol medikai vyko į įvykio vietą pagal iškvietimą, apsaugos darbuotojas nuolat palaikė ryšį su pagalbos centru ir vykdė jų nurodymus. Atvykus medikams, vyras buvo gaivinamas, deja, nei apsaugos darbuotojo, nei medikų pastangų neužteko jo gyvybei išgelbėti“, – teigė I.Januševičiūtė.
Neprivaloma, tai nereikia?
Jeigu per 7–10 minučių mes, šalia esantys, nedarysime nieko įvykus staigiai mirčiai, nukentėjusiajam vargiai pavyks išgyventi.
„Molo“ valdytojos pasiteirauta, kokius veiksmus, iki atvykstant medikams, atliko prekybos centro darbuotojas ir ar buvo prašyta, pavyzdžiui, vaistininkų pagalbos.
„Pagal mūsų turimą apsaugos paslaugų teikimo sutartį su „Eurocash1“ saugos darbuotojai, dirbantys mūsų prekybos centre, privalo mokėti teikti pirmąją pagalbą. Išsamesnę informaciją apie keliamus reikalavimus apsaugos darbuotojams galėtų suteikti saugos įmonė. Kad išsklaidytume abejones ir rastume visus atsakymus, atliekame ir vidinį patikrinimą. Nesiimame spekuliuoti, kokie papildomi veiksmai galėjo ar negalėjo išsaugoti gyvybę, – į tai turėtų atsakyti kompetentingi asmenys, medikai. Gavę tyrimo išvadas ir specialistų rekomendacijas, priimsime atitinkamus sprendimus – vienas iš jų bus ir dėl defibriliatoriaus. Jis turėti neprivaloma, bet svarstysime galimybę jį įsigyti“, – tikino „Molo“ atstovė.
Sprendžiant iš I.Januševičiūtės atsakymo, „Mole“ defibriliatoriaus nėra. Tačiau ar tokio dydžio prekybos centrams neprivaloma jų turėti? O gal tik rekomenduojama? Ir jeigu rekomenduojama, gal dalis verslininkų mano, kad ir nereikia?
„Nesu tikra, bet, mano žiniomis, neprivaloma. Nepaisant to, AID turėtų būti didesniuose prekybos centruose, sporto centruose, darbovietėse, didesnio susibūrimo vietose, globos namuose, sanatorijose, reabilitacijos centruose ir t.t. GMP į pirmos kategorijos kvietimus mieste turi atvykti per 15 min. Laiko vidurkis, per kurį GMP atvažiuoja į įvykio vietą gyvybei grėsmingų situacijų atvejais, mieste yra 7–10 minutės. Beje, taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir visose šalyse, kuriose aukštas medicinos lygis. Jeigu per 7–10 minučių mes, šalia esantys, nedarysime nieko įvykus staigiai mirčiai, nukentėjusiajam vargiai pavyks išgyventi. Todėl be daugumos mokančių greitai atpažinti staigios mirties požymius, atlikti pradinio gaivinimo veiksmus, be tankaus (prieinamo) automatinių išorinių defibriliatorių tinklo niekaip nepavyks padidinti išgyvenusių po staigios mirties procento“, – tikino Kauno GMP direktoriaus pavaduotoja medicinai I.Kajokaitė.
Išgelbėti galime daugiau
„Pastaraisiais metais Kauno mieste išgyvenusiųjų iki stacionaro, įvykus staigiai mirčiai dėl skilvelių virpėjimo liudininkų akivaizdoje, yra apie 50 proc. Tikrai gali būti daugiau, bet tik su visų mūsų pagalba. Tam reikia žymiai daugiau bent nebijančių padėti žmonių, mokančių atlikti pradinio gaivinimo veiksmus. Dar geriau – plataus pirmosios pagalbos teikėjų tinklo ir greitai pasiekiamų automatinių išorinių defibriliatorių tinklo“, – vardijo GMP atstovė.
Kauno GMP turimais duomenimis, mieste yra 52 automatiniai išoriniai defibriliatoriai (AID). Jų išsidėstymą mieste galite rasti čia.
Paprašyta prisiminti praėjusių metų įvykius, kai, panaudojus defibriliatorių, pavyko išgelbėti žmogaus gyvybę, I.Kajokaitė teigė, kad toks atvejis buvo vos prieš kelias dienas.
„Sausio 4 d. Kauno mieste atgaivinti du 60–70 metų vyrai, kuriems staigi mirtis įvyko dėl miokardo infarkto sukelto skilvelių virpėjimo. Vienam klinikinė mirtis įvyko namuose, kitam – sporto salėje, abu buvo pradėti gaivinti nedelsiant: vienu atveju – namiškių, kitu – kolegų. GMP atvyko per 6–8 minutes, tęsė gaivinimą, atliko po kelias defibriliacijas, abu atgavo sąmonę iki stacionaro, transportuoti į LSMUL Kardiologijos klinikos (KK) kardiologinę reanimaciją – išgyveno. Be galo džiugi žinia mums, dėkingi atlikusiems gaivinimo veiksmus iki mums atvykstant“, – situaciją komentavo pašnekovė.
Svarbiausia: nedelsiant pradėjus gaivinimo veiksmus – krūtinės ląstos paspaudimus įvykus staigiai mirčiai, tikimybė išgelbėti žmogų didėja kartais. Tomo Raginos nuotr.
Ką turėtume daryti?
Tam, kad iš mirties gniaužtų ištrauktų gyvybių būtų kuo daugiau, Kauno GMP pateikia svarbiausius principus ir veiksmus, kurių reikia imtis norint norint į padėti į nelaimę patekusiam žmogui.
Pagrindiniai principai:
– nebijoti padėti;
– įsisąmoninti, kad, nieko nedarant ir dvejojant, tikimybė žmogui išgyventi mažėja su kiekviena minute;
– visus nurodymus duoda GMP dispečeris – reikia tik klausyti ir vykdyti;
– išmokti pirmosios pagalbos galima ir reikia gyvai vykstančiuose mokymuose;
– baimė sulaužyti šonkaulius nėra priežastis negaivinti.
Pagrindiniai veiksmai:
Baimė sulaužyti šonkaulius nėra priežastis negaivinti.
– įsitikinkite, ar saugu prieiti;
– įvertinkite būklę – jeigu žmogus nesąmoningas (neatsiliepia pajudinus) ir nenormaliai kvėpuoja (nekvėpuoja, pavieniai įkvėpimai);
– skambinkite 113 arba 112;
– įsijunkite telefone garsiakalbį ir vykdykite GMP dispečerio nurodymus;
– pradėkite krūtinės ląstos paspaudimus – vienos rankos plaštakos pagrindą dėkite paciento krūtinės centre, antros rankos plaštakos pagrindą uždėkite ant pirmosios rankos; sunerkite pirštus, rankos per alkūnes ištiestos, dažnis – du paspaudimai per 1 sek., paspaudimų gylis – apie 5–6 cm.;
– jei netoliese yra defibriliatorius, paprašykite kito žmogaus jį atnešti. Kai tik atneš – prijunkite prie paciento ir vykdykite AID nurodymus,
– nenutraukite paspaudimų, kol neatvyks GMP arba neatsiras akivaizdžių gyvybės požymių, arba nebegalėsite tęsti dėl nuovargio ir nebus, kas jus galėtų pakeisti. Rekomenduojama pasikeisti atliekant gaivinimą kas dvi minutes.
Kokia situacija?
Siekiant išsiaiškinti, kuriose žmonių susibūrimo vietose Kaune gyventojai gali rasti defibriliatorių, apklausėme prekybos centrų ir didžiausių parduotuvių atstovus.
„Akropolis“
„Kauno „Akropolyje“ yra du defibriliatoriai: vienas – Gedimino alėjoje, prie prekybos centro apsaugos posto, kitas – „Maximos“ parduotuvėje. Darbuotojai periodiškai lanko specialius kursus, yra apmokomi tiek suteikti pirmąją pagalbą, tiek ir naudotis defibriliatoriumi. Pernai defibriliatorius buvo panaudotas vieną kartą“, – teigė Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė.
„Mega“
„Prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ yra du defibriliatoriai, strategiškai įrengti lengviausiai pasiekiamose prekybos centro vietose, kur didžiausi srautai, – prie informacijos centro ir „Rimi“ parduotuvės kasų. 2021 m. defibriliatorių panaudoti neteko, jais apmokyti naudotis informacijos centro ir apsaugos darbuotojai“, – pasakojo bendrovės „Baltic RED“, valdančios prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega“, atstovė Ieva Goštautaitė-Gedutė.
„Savas“
„Taip, pirkinių centre „Savas“ yra defibriliatorius. Kažkada šia įranga disponavo bendrovė „Hanner“, vyko mokymo kursai visiems centro „Savas“ dirbantiems darbuotojams (dalyvavo po keletą žmonių iš visų skyrių). Esame panaudoję šią įrangą ir gelbstint gyvybę. Šiuo metu defibriliatorius priklauso bendrovei „Rimi Lietuva“. Dėžutė pakabinta šalia apsaugos kabineto ir įeigos į "Rimi" parduotuvę. Apmokyti naudotis yra ir apsaugos darbuotojai, ir visi „Rimi“ darbuotojai“, – pasakojo centro vadovė Aušra Lapinskienė.
„Maxima“
„Nuo 2017 m. defibriliatoriai įrengti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ esančiose parduotuvėse „Maxima“. Nė vienas iš mūsų turimų defibriliatorių nė karto nebuvo panaudotas. Taip pat norime priminti, kad vien įsigyti defibriliatorių neužtenka – reikia periodiškai atlikti jų techninę apžiūrą: patikrinti testeriu, pakeisti baterijas ir elektrodus. Šiuo metu Kaune yra trys tokie prietaisai prekybos centre „Akropolis“ esančioje mūsų parduotuvėje „Maxima XXX“: prekybos salėje, prie informacijos kasos ir pagalbinėse patalpose. Visi darbuotojai su naudojimosi instrukcija supažindinami pirmosios pagalbos kursuose, o parduotuvės administracija savo praktines žinias atnaujina kartą per metus ir turi Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimus“, – teigė „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Pagalba: AID neleidžia atlikti defibriliacijos, jei nėra defibriliuojamo ritmo, tačiau nurodo pradėti krūtinės ląstos paspaudimus ir padeda palaikyti paspaudimų ritmą, kitaip sakant, vadovauja gaivinimo veiksmams, kuriuos gali atlikti bet kuris žmogus. Vilmanto Raupelio nuotr.
„Lidl“
„Defibriliatoriai yra įrengti visose „Lidl“ parduotuvėse visoje Lietuvoje, jie taip pat sumontuoti įmonės centriniame biure, logistikos centre. Visose tinklo parduotuvėse defibriliatoriai yra montuojami visiems prieinamoje vietoje – prie kasų arba tik įėjus į parduotuvę, prie šviežių kepinių zonos. Centriniame biure ir logistikos centre šiuos prietaisus montuojame ten, kur dažniausiai būna didžiausi darbuotojų susibūrimai. Parduotuvėse visas vadovaujantis personalas yra baigęs pirmosios pagalbos mokymus ir apmokytas suteikti pirmąją pagalbą“, – teigė „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.
„Defibriliatoriai praėjusiais metais buvo panaudoti keletą kartų, tačiau skirtingais atvejais. Atidarius defibriliatoriaus dangtį ir jį išėmus, iškart susisiekiama su pagalbos telefonu 112, tad kelis kartus defibriliatorius buvo panaudotas norint greitai susisiekti su medikais. Buvo atvejis, kai panaudoti defibriliatorių paprašė iš gatvės atbėgęs žmogus – jį į „Lidl“ parduotuvę nusiuntė pirmosios pagalbos centras, kadangi visi mūsų defibriliatoriai yra susieti su pagalbos centru. Kartą defibriliatorius buvo panaudotas suteikti pirmąją pagalbą parduotuvėje, kol buvo sulaukta medikų“, – pasakojo „Lidl Lietuva“ atstovė.
„Rimi“
„Norime būti pasirengę padėti klientams ne tik surasti reikalingas prekes ar gauti paslaugas, bet ir pagelbėti esant nelaimei. Tokių atvejų, kai parduotuvėse tenka panaudoti defibriliatorius, yra išties nedaug, o praėjusiais metais jų visai nebuvo. Visi „Rimi“ bendrovės darbuotojai baigia defibriliatoriaus naudojimo mokymus“, – teigė „Rimi“ atstovė žiniasklaidai Gabrielė Šerėnienė.
Šiuo metu Kaune defibriliatorių yra penkiolikoje „Rimi“ parduotuvių: Krėvės pr. 43A; Savanorių pr. 346; Baltijos g. 58; Savanorių pr. 321; Islandijos pl. 32; Europos pr. 43; Vytauto pr. 24; Varnių g. 41; Raudondvario pl. 94 B; Juozapavičiaus pr. 11; Laisvės al. 82; Varžupio g. 1, Akademijos miestelis, Kauno rajonas; Vandžiogalos pl. 112, Domeikava, Kauno rajonas; Pramonės g. 61 A; Prancūzų g. 81.
Defibriliatoriai artimiausiu metu atsiras ir parduotuvėse Romainių g. 67 C; Studentų g. 19. „Iki 2022 m. pabaigos defibriliatorių bus visose „Rimi“ parduotuvėse Lietuvoje“, – teigė G.Šerėnienė.
„Iki“
„Defibriliatorių neturime, tačiau svarstome jų įsigyti. Mūsų visi darbuotojai įsidarbindami ir vėliau kas dvylika mėnesių išklauso pirmosios pagalbos suteikimo instrukcijas, dalis jų dalyvauja praktiniuose mokymuose. „Iki“ mokymosi sistemoje turime atskirą pirmosios pagalbos suteikimo kursą“, – situaciją komentavo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
-
Gyvybę gelbstintis defibriliatorius: jų rasite visoje Lietuvoje, o naudotis paprasta
Laimei, sąmonės netekusį sportininką netrukus pavyko atgaivinti pačiame stadione – tam buvo panaudotas automatinis išorinis defibriliatorius. Tokių prietaisų įvairiose viešosiose vietose yra įrengta ir Lietuvoje, bet ar visi žinotume, kur jų ištikus nelaimei ieškoti ir kaip nebijoti panaudoti gaivinimui?
Defibriliatoriai Lietuvoje
„Didžiausia dovana žmonijai – tai sustojus širdžiai išgelbėti žmogų. Įvykus nelaimei kiekviena minutė yra be galo svarbi – kuo anksčiau imame gaivinti žmogų ir pritaikome defibriliaciją, tuo didesnė tikimybė išgelbėti gyvybę. Viena uždelsta minutė šią tikimybę sumažina daugiau kaip 10 procentų. Bet jei padėsime ir žmogų išgelbėsime, mes jam dovanosime dar vieną gyvenimą“, – teigia Vilniaus universiteto profesorius, širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras 35-iose savivaldybėse įrengė 120 automatinių išorinių defibriliatorių (AID).
„AID su jiems laikyti skirta specialia spintele, pirmosios pagalbos priemonių rinkiniu ir turniketu buvo įrengti net ir atokesnėse vietose – šalies rajonų įstaigose, pavyzdžiui, sporto centruose, seniūnijose, savivaldybių patalpose, autobusų stotyse, užimtumo tarnybų biuruose ar kultūros centruose. Visas šias vietas galima rasti virtualiame Defibriliatorių žemėlapyje (į „Google“ paiešką įvedus tekstą „Defibriliatorių žemėlapis Lietuvoje“).
Garsinės instrukcijos pasako, ką reikia daryti, todėl tokią pirmąją pagalbą suteikti gali bet kuris, net ir medicininio išsilavinimo neturintis pilietis.
AID yra sumontuoti valstybės įstaigoms priklausančiuose pastatuose. Taip plačiai valstybinėse įstaigose AID įrengti pirmą kartą. Daugelis Europos šalių – Olandija, Vokietija, Šveicarija ir kitos – viešose vietose įrengtus ir prieinamus AID jau turi daugiau nei dvidešimt metų“, – teigia projekto vadovė Vanda Markauskienė.
Nebūtina turėti medicininį išsilavinimą
Projekto įgyvendinimo laikotarpiu 35 savivaldybėse buvo apmokyti beveik 7 tūkst. gyventojų. Mokymų metu klausytojai gavo teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, kaip teisingai teikti pirmąją pagalbą, naudojant AID, ir kaip stabdyti kraujavimą, naudojant turniketą. Tiesa, kaip pabrėžia gydytojai, naudotis AID gali kiekvienas nelaimės vietoje šalia nukentėjusiojo atsidūręs žmogus, tam nereikia specialaus išsilavinimo ar būtinų kursų – garsines instrukcijas, ką reikėtų daryti, skelbia AID sumontuota įranga.
„Automatiniai išoriniai defibriliatoriai viduje turi ne tik defibriliuojančio elektros impulso įrangą, bet ir įmontuotą širdies kardiogramos matuoklį, kuris įvertina širdies veiklą. Garsinės instrukcijos pasako, ką reikia daryti, todėl tokią pirmąją pagalbą suteikti gali bet kuris, net ir medicininio išsilavinimo neturintis pilietis. Žinoma, žmogus drąsiau jaučiasi, kai yra su tuo susipažinęs. Europos Sąjungoje, o dabar jau ir Lietuvoje, siekiama, kad automatiniai išoriniai defibriliatoriai būtų įrengiami tankiau, t. y. kad žmonės įvykus nelaimei, kol dar važiuoja greitoji pagalba, kuo greičiau pradėtų atlikti dirbtinį gaivinimą“, – teigia prof. P. Šerpytis.
Gelbėjant gyvybę svarbiausia nepalikti žmogaus vieno nelaimėje ir imtis pradinio gaivinimo. Svarbu nestovėti vietoje ir nepanikuoti nieko nedarant, o kviesti pagalbą ir imtis aktyvių gaivinimo veiksmų: atlikti oro įpūtimus per burną, krūtinės ląstos paspaudimus bei defibriliaciją, jei netoliese yra automatinis išorinis defibriliatorius.
„Jau turime daug pavyzdžių, kai gaivinimą savo vyrui pradėjo žmona ar draugai, ar giminaičiai, ar tiesiog šalia gatvėje tuo metu atsidūrę praeiviai – ir taip buvo išgelbėtos gyvybės. Mes, gydytojai, sakome, kad tokiais atvejais net būna, kad žmogus išeina iš ligoninės be neurologinio deficito – be pažeistų smegenų bei liekamųjų reiškinių – ir gali toliau gyventi pilnavertį gyvenimą. Galime pasidžiaugti, kad einame tuo pačiu keliu kaip ir kitos ES šalys, diegiame naujas technologijas, mokome pirmosios pagalbos sustojus širdžiai ir kaip naudotis automatiniais širdies defibriliatoriais“, – sako profesorius.
Defibriliatorių žemėlapis
Automatinių išorinių defibriliatorių žemėlapis Lietuvoje pasiekiamas į „Google“ paiešką internete įvedus tekstą „Defibriliatorių žemėlapis Lietuvoje“. Gyventojai kviečiami susipažinti su šiuo internete paskelbtu Defibriliatorių žemėlapiu ir ištikus nelaimei nebijoti imtis gaivinimo veiksmų bei jais pasinaudoti.
-
Gelbėti gyvybes medikams padeda ir defibriliatorių žemėlapis 3
Vos sulaukusi medikų skambučio, pranešusio apie nelaimę, jauna moteris itin greitai atsirado įvykio vietoje su defibriliatoriumi rankose ir buvo pasiruošusi nedelsdama gaivinti vyrą. Veikti išvien ir skubiai, sako medikai, tokiais atvejais labai svarbu.
Visi veikė vieningai
Nors atvykę Kauno medikai perėmė paciento gaivinimą į savo rankas ir dėl jo gyvybės kovojo dar daugiau kaip valandą, jam buvo konstatuota mirtis. Tačiau prisimindami pastarąjį atvejį Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) atstovai teigia, kad nepaisant baigties, įvykio metu visi veikė išvien, kad padėtų bėdos ištiktam vyrui.
"Tai vyko Kęstučio gatvės viešojo transporto stotelėje, o artimiausias defibriliatorius buvo restorane "Miesto sodas". Dispečerė, kuri telefonu vedė vyro gaivinimo instrukciją, siuntė žmones "Miesto sodo" link, o medikų brigadų pajėgas valdantis dispečeris skambino tiesiai "Miesto sodo" personalui ir nurodė vietą, kur reikia bėgti su defibriliatoriumi. "Miesto sodo" barmenai yra apmokyti pas mus – jie žino, kaip atlikti pradinį gaivinimą ir kaip naudotis defibriliatoriumi. Kitaip tariant, barmenai žino, kad bet kurią akimirką jiems gali paskambinti Kauno greitosios medicinos pagalbos dispečeris, ir kažkuris iš barmenų bus artimiausias žmogus, galintis padėti nelaimės ištiktam žmogui, kol atvyks medikai", – sakė Kauno GMPS dispečerinės padalinio vadovas Donatas Paliulionis.
"Kauno dienos" skaitytojo nuotr.
Pasak jo, trečiadienio pavakarę blogai pasijutusį vyrą gelbėjusi barmenė itin greitai atbėgo į įvykio vietą – nuo telefono ragelio pakėlimo defibriliatorius prie Muzikinio teatro atsirado greičiau nei per penkias minutes. Esant tokiam atstumui, pasak pašnekovo, toks laikas – įspūdingas.
"Aišku, šį kartą nepavyko išgelbėti paciento, bet tokiais atvejais, kai žmogų ištinka bėda ir sustreikuoja jo sveikata, norėtume paprašyti visuomenės narių nepraeiti pro šalį ir kuo greičiau pradėti gaivinimą įsiklausant į dispečerio nurodymus bei kuo skubiau atnešant defibriliatorių kaip šį kartą", – akcentavo pašnekovas.
Praeivės reakcija
D.Paliulionis prisimena ir vieną iš laimingai pasibaigusių praėjusių metų tokio pobūdžio situacijų, kai dėl žaibiškos reakcijos ir laiku atnešto bei panaudoto defibriliatorius buvo išgelbėta žmogaus gyvybė.
"K.Donelaičio gatvės viešojo transporto stotelėje, esančioje priešais viešbutį "Park Inn", susmuko moteris, o greta buvusi medicinos studentė žinojo, kad viešbutyje yra defibriliatorius. Ji nubėgo jo atsinešti. Viskas vyko labai operatyviai. Mergina iki atvykstant medikams defibriliavo moters širdies skilvelių virpėjimą. Tąkart susmukusios moters gyvybė buvo išgelbėta", – apie įsimintiną atvejį pasakojo dispečerinės padalinio vadovas.
Paklaustas, kaip derėtų tinkamai naudotis defibriliatoriumi, D.Paliulionis sakė, kad atsinešus šį prietaisą reikia padėti jį prie paciento galvos ir atidaryti dangtelį. Tai padarius, defibriliatorius atgyja ir pradeda kalbėti.
"Defibriliatorių naudojantis žmogus turi klausytis jo teikiamų nurodymų. Pirmiausia paprašoma atplėšti pakelį, kuriame yra lipdukai su elektrodais, ir apnuoginti bėdos ištikto žmogaus krūtinę – ant drabužių elektrodų klijuoti negalima. Krūtinė turi būti sausa, jei taip nėra, prašoma ją kažkuo nuvalyti. Tada minėtus lipdukus su elektrodais reikia užklijuoti taip, kaip parodyta ant pakelio. Kai tai padaroma, defibriliatorius informuoja, kad šalia esantis žmogus atsitrauktų, kol bus analizuojamas paciento širdies ritmas. Išanalizavęs ritmą, jei tai – skilvelių virpėjimas, prietaisas ima defibriliuoti arba liepia tarpininkaujančiam žmogui atlikti krūtinės ląstos paspaudimus, kol atvyks medikai", – aiškino D.Paliulionis.
Laimio Steponavičiaus nuotr.
Laikas – labai svarbus
Pašnekovas pabrėžė, kad naudojant defibriliatorių viešojoje vietoje ištikus nelaimei labai svarbus laikas, t.y. kuo greičiau prie paciento bus atneštas ir į pagalbą pasitelktas defibriliatorius, tuo didesnė tikimybė žmogų atgaivinti.
Nes praėjusius maždaug penkioms minutėms po nelaimės, jei neatliekamas pradinis gaivinimas, kiekvieną papildomą minutę miršta maždaug po dešimt procentų žmogaus smegenų veiklos.
Todėl, anot D.Paliulionio, tokiu atveju visuomenės nariai tarpusavyje turėtų veikti tarsi grandinės principu, t.y. kol vienas skuba į įvykio vietą atnešti defibriliatoriaus, kitas tuo metu turėtų atlikti pirmuosius krūtinės ląstos paspaudimus.
Kuo daugiau visuomenės narių išmokysime, kaip naudotis defibriliatoriumi, tuo daugiau atgaivintų žmonių turėsime.
"Kol vienas masažuoja, pavyzdžiui, klinikinės mirties ištiktą pacientą, kitas bėga defibriliatoriaus. Kuo anksčiau žmogus bus defibriliuotas, kaip jau minėjau, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus atgaivintas", – bendruomeniškumo svarbą tokiose situacijose akcentavo jis.
Prašo pranešti
D.Paliulionis užsiminė, kad Kauno miesto GMPS dispečeriai turi specialų žemėlapį, kuriame pažymėtos vietos, kuriose galima rasti defibriliatorius. Žemėlapis (jį galima rasti čia) nuolat atnaujinamas, todėl dispečeriai prašo įmonių, nusprendusių įsigyti defibriliatorius, pranešti apie tai Kauno GMPS atstovams, nurodant kontaktinį asmenį, su kuriuo bus galima susisiekti nelaimės atveju.
Paklaustas apie tai, kaip apmokomi įmonių, įsigijusių defibriliatorius, atstovai, D.Paliulionis pasakojo, kad apmokymus, kaip naudoti defibriliatorių, suteikia jį parduodanti įmonė, tačiau Kauno GMPS atstovai taip pat esą visuomet sutinka pamokyti papildomai, jei prireikia.
"Kuo daugiau visuomenės narių išmokysime, kaip naudotis defibriliatoriumi, tuo daugiau atgaivintų žmonių turėsime", – baigdamas pokalbį akcentavo pašnekovas.
