Nuo 2017 metų buvusioje sovietinėje respublikoje vyksta Rusijos, Turkijos, Sirijos ir Irano atstovų derybos dėl Sirijos karo sprendimo būdų.
Kazachstano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad derybos įvykdė savo misiją ir kad „pirminiai tikslai, įskaitant deeskalacijos zonų sukūrimą, kraujo praliejimo nutraukimą ir aukų skaičiaus sumažinimą, buvo visiškai įgyvendinti“.
Ministerijos atstovas spaudai Aibekas Smadiyarovas (Aibekas Smadijarovas) kaip įrodymą, kad Astanoje vykusios derybos pasiekė savo tikslą, nurodė neseniai įvykusį Sirijos sugrįžimą į Arabų Lygą ir šalies pastangas atkurti ryšius su Turkija.
Tačiau Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiuntinys Sirijai Aleksandras Lavrentjevas, vadovavęs Maskvos delegacijai derybose, sakė, kad Kazachstano sprendimas buvo visiškai netikėtas ir nelauktas žingsnis.
Rusų atstovas sakė, kad sprendimas dėl naujos būsimų derybų šiais metais vietos dar nepriimtas, tačiau užsiminė, kad jos galėtų vykti Maskvoje, Ankaroje, Teherane ar net Damaske.
Šią savaitę Astanoje surengtos derybos įvyko pagerėjus Sirijos ir kai kurių arabų šalių, kadaise rėmusių Sirijos opozicijos grupes, kovojančias prieš Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) pajėgas, ryšiams.
A. Lavrentjevo teigimu, Sirijos grįžimas į Arabų Lygą per gegužę įvykusį viršūnių susitikimą Saudo Arabijoje buvo svarbus žingsnis siekiant užbaigti konfliktą.
Astanos derybose stebėtojų teisėmis taip pat dalyvavo Jungtinių Tautų ir Sirijos kaimynių – Jordanijos, Libano ir Irako – atstovai, išreiškę viltį, kad karas greitai baigsis ir milijonai jų šalyse gyvenančių pabėgėlių grįš namo.
Turkija, Rusija ir Iranas naujausias derybas apibūdino kaip konstruktyvias ir teigė, kad jose buvo aptartas Turkijos ir Sirijos santykių atkūrimo plano parengimas.
Maskva ir Teheranas šiame kare remia B. al Assado vyriausybę ir padėjo jo pajėgoms susigrąžinti didžiosios šalies dalies kontrolę.
Net kai didžioji dalis Rusijos ginkluotųjų pajėgų kovoja Ukrainoje, Maskva išlaikė savo karinį buvimą Sirijoje ir taip pat atkakliai stengiasi padėti B. al Assadui atkurti nutrūkusius ryšius su Turkija bei kitomis regiono šalimis.
Turkija Sirijos šiaurės vakaruose yra dislokavusi savo karius, remiančius opozicijos kovotojus paskutiniame sukilėlių kontroliuojamame anklave. Antradienį Sirijos užsienio reikalų ministro padėjėjas Aymanas Sousanas (Aimanas Susanas) pareiškė, kad Turkija turėtų pateikti aiškų tvarkaraštį savo pajėgų išvedimui iš Sirijos.
Gegužę, po to, kai Damaskas buvo vėl priimtas į Arabų Lygą, Turkijos ir Sirijos užsienio reikalų ministrai susitarė parengti veiksmų planą įtemptiems ryšiams pagerinti. Taip buvo pasiektas aukščiausias abiejų šalių santykių lygis nuo 2011-ųjų, kai prasidėjo sukilimas, virtęs pilietiniu karu.
Per karą Sirijoje žuvo beveik 500 000 žmonių, o pusė prieš karą gyvenusių 23 mln. šalies gyventojų buvo priversti palikti namus.
Praėjus kelioms valandoms po susitikimo Astanoje pabaigos, gyventojai ir Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi, karą Sirijoje stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) pranešė, kad Sirijos vyriausybės pajėgos apšaudė opozicijos kontroliuojamą miestą Alepo provincijoje ir nužudė mažiausiai tris žmones, įskaitant vaiką.
SOHR teigė, kad buvo apšaudyti ir kiti netoliese esantys miestai, kuriuos kontroliuoja su „al Qaeda“ susijusi grupuotė „Hayat Tahrir al Sham“. Sirijos valstybinė žiniasklaida apie apšaudymą nepranešė.
