„Prezidentas neprieštarauja kainų reguliavimo galimybei nepaprastosios padėties metu, taip, kaip numatė Seimas. Šiuo metu tokioje situacijoje negyvename. Prezidentas nepritarė, kad kainos galėtų būti reguliuojamos ekstremalios situacijos metu – tokia situacija, kurioje gyvename.

Šis reguliavimas, nors jo ir tikslas turėti protingas ir vartotojams palankias kainas, deja, jis nenuveda į tą tikslą. Daugeliu atvejų tai sukurtų priešingus efektus, nes tiesiog sureguliavus kainas žemame lygyje neliktų produktų ir paslaugų, kurių kainos yra reguliuojamos“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė S. Krėpšta.

Jo teigimu, jei dezinfekcinio skysčio trūkumas būtų sprendžiamas tokiu būdu, šiuo metu neturėtume tokios jo pasiūlos, o jo kainos būtų didesnės.

Simonas Krėpšta. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Mes jau turime pavyzdžių. Turėjome dezinfekcinio skysčio krizę, jo kainos buvo didelės, tačiau ėmus pasiūlą skatinančių veiksmų, buvo suteiktos 45 naujos licencijos dezinfekcinio skysčio gamybai, mes matome, kad per kelias savaites to skysčio kaina nukrito per pusę. Jeigu būtume pasirinkę ne didinti pasiūlą, kaip siūlo prezidentas, teikdamas veto, bet reguliuoti tos trūkstamos prekės kainą, net neabejoju, kad neturėtume 45 naujų gamintojų ir šiuo metu turėtume žymiai mažesnį prieinamumą prie šios prekės ir, tikėtina, didesnę kainą“, – teigė S. Krėpšta.

„Kaip kiekvieną ligą reikia gydyti savais vaistais, taip kiekvieną ekonominę problemą reikia spręsti efektyviomis priemonėmis“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo grąžina Seimui pakartotinai svarstyti priimtus Civilinės saugos, Nepaprastosios padėties įstatymo ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymų pakeitimus.

Prezidento nuomone, valstybinis kainų reguliavimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai reikia ypatingų – nepaprastų priemonių, pavyzdžiui, šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį.

Šalies vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad rengiant Civilinės saugos įstatymo pakeitimus nebuvo atliktas išsamus numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas.

Atsižvelgdamas į išvardytus siūlomo naujo teisinio reguliavimo trūkumus, prezidentas siūlo Seimui svarstyti naujus Civilinės saugos įstatymo pakeitimus, kurie numato pareigą Vyriausybei, nustačius galimo būtinų prekių ar paslaugų trūkumo riziką, imtis ūkinę veiklą ir atitinkamų prekių ar paslaugų tiekimą skatinančių ir prieinamumą didinančių priemonių.

Savo feisbuko paskyroje R.Zemkauskas paviešino nuotrauką, kurioje matyti, kad šios talpos dezinfekcinio skysčio kaina dabar – 100 eurų be vieno cento. „Šitas skystis vienoj Lietuvos parduotuvėlėj (nesakysiu kokioj, kalbėjau su personalu, kainą ne jie nustato) prieš dvi savaites kainavo apie 70 eurų. Tai „verslininkai“ tiekėjai, būtų gerai jūsų pavardes žinot. Nors, kita vertus, jus neseniai pavadino tiksliausiai – Marodieriai.

Tokia jūsų padermės pavardė“, – pasipiktinimo tiekėjų noru pasipelnyti iš Lietuvoje plintančios koronaviruso baimės neslėpė R.Zemkauskas.

Šis įrašas populiaraus autoriaus feisbuko sienoje tą pačią dieną sulaukė daugiau kaip 500 reakcijų. Daugelis komentatorių piktinosi smarkiai išaugusia dezinfekcinio skysčio kaina, kiti dalino patarimus, kaip sudrausminti taip drastiškai kainą pakėlusius tiekėjus, treti siūlė skysčio išvis nepirkti – tada esą ir kaina nekils.

„Vienas skambutis į ES vartotojų teisių apsaugos centrą ir viskas, sėkmės“, – kaip kovoti su neadekvačiais kainų kėlėjais patarė vienas komentatorių. R.Zemkauskui prisipažinus, kad jis neturi jokių įrodymų, jog tas pats daiktas prieš dvi savaites kainavo apie 30 eurų pigiau, kitas komentatorius patarė: „Nuotraukos ankstesnės nebūtina turėti, apskaitoje matysis už kiek pardavinėjo prieš tai.“

Vienas skambutis į ES vartotojų teisių apsaugos centrą ir viskas, sėkmės.

Trečias pastebėjo: „Nelabai aš suprantu problemos. Gi neverčia pirkti, jei nenori. Su tokia beprotiška paklausa kaina turi būti pakilusi, antraip prekė išvis dings iš parduotuvės. Tai yra normalus ekonomikos dėsnis.“

„Šitą patį (dezinfekcinį skystį) servise naudojam. Prieš porą savaičių pirkau neva iš didmenininkų 0,72 litro už maždaug 10 eurų. Logiška būtų, kad didelė tara gal 50-60 eurų kainuotų“, – svarstė kitas.

Kiti komentatoriai dalijosi patarimais, kur dezinfekcinio skysčio galima nusipirkti pigiau. Pasak jų, šiuo metu tai tikrai nėra deficitinė prekė, ženkliai mažesnėmis kainomis jos galima nusipirkti pagrindiniuose parduotuvių tinkluose ir kitur.