Panašu, kad veikė rimtai organizuota tarptautinė grupė, kurioje minimi žinomų Lietuvos bendrovių ir jų vadovų vardai.
Dar 2014 m. pradėtas ikiteisminis tyrimas šių metų pradžioje buvo tarsi įgavęs pagreitį, tačiau dabar vėl viskas pritilo, o tai kelia pagrįstų įtarimų, nes iki senaties termino liko ne tiek ir daug.
Tarptautinė organizuota grupė vykdė didelio masto pinigų legalizavimo, mokestinio sukčiavimo veikas. Iš pirmo žvilgsnio aferos modelis mažai kuo skiriasi nuo kitų, panašias mokesčių vengimo schemas vykdžiusių kompanijų, išskyrus tai, kad itin plati pinigų kelionių geografija.
Eiga maždaug tokia: kiniškos prekės parduodamos Lenkijos turgavietėse. Už jas gauti pinigai neįtraukiami į pardavėjų buhalterijos apskaitą, o maišais keliauja į Lietuvą ir Latviją. Grynųjų siekiantys įsigyti verslininkai iš savo įmonių sąskaitų atlieka pervedimus per banką į nurodytą sąskaitą. Iš pastarosios pinigai pervedant per banką ir vėl keliauja į Kiniją, ir vėl atgal į Lenkijos turgelius prekių pavidalu. Taip ratas sukasi iš naujo.
Tokia pat plati ir nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų geografija: Lenkijoje gyvenantys kinai organizuoja iš šešėlinės prekybos Lenkijos turgavietėse gautų pinigų surinkimą ir atgabenimą į Lietuvą.
Tarpininkai Lietuvoje maišais gautus grynuosius pristato verslininkams, tačiau pastarieji, norėdami pasisavinti savo įmonių lėšas ir gauti neįtrauktus į apskaitą grynuosius, atlieka keletą pervedimų į tarpininko lengvatinio apmokestinimo įmonių, daugiausia esančių Kinijoje, sąskaitas. Tokiu būdu apmokėdavo už naujai įsigyjamas prekes, kurios ir vėl realizuojamos Lenkijos turgavietėse, tačiau gautos lėšos neįtraukiamos į apskaitą.
Įtariama, kad nuo 2013 m. grynaisiais pinigais į Lietuvą galėjo būti įvežta ir panaudota šešėlinėje ekonomikoje apie 60 mln. erų.
Šios tarptautinės organizacijos veiklos ikiteisminį tyrimą atlieka FNTT, bendradarbiaudama su Lenkijos Respublikos vidaus saugumo agentūra. Tyrimui vadovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Gauti pinigai neįtraukiami į pardavėjų buhalterijos apskaitą, o maišais keliauja į Lietuvą ir Latviją.
Virtinė sutapimų
FNTT tyrėjai su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojais nustatė, kad medikamentais prekiaujančios verslo grupės vadovai nuo 2013 m. pervedė į lengvatinio apmokestinimo bendrovių banko sąskaitas beveik 4 mln. eurų ir, kaip įtariama, juos išgrynino pagal jau aprašytą modelį ir taip išvengė daugiau kaip 0,5 mln. eurų mokesčių, kurie turėjo būti sumokėti į valstybės biudžetą.
"Kauno dienos" šaltinių duomenimis, vienas iš tyrėjų objektų – "Apotheka vaistinių" tinklo įkūrėjo ir savininko Gvido Galmino veikla. Panašu, kad ne vieną dešimtmetį farmacijos versle besisukantis vyras viešumą ne itin mėgsta. Per beveik du dešimtmečius galima rasti vos vieną kitą šio verslininko viešą pasisakymą. Tiesa, G.Galmino pavardė linksniuota viešai aprašytuose kompromituojančiuose tyrimuose.
Pradiniame vaistinių tinklo kūrimosi etape, prieš daugiau nei du dešimtmečius, labiau įsiminęs senasis "Apotheka vaistinių" tinklo pavadinimas – "Korio vaistinės". 2004 m. "Korio vaistinės" direktorius G.Galminas viešai sakė, kad pavadinimas į "Apotheką" keičiamas pasikeitus akcininkams. Pasak jo, kontrolinį "Korio vaistinės" akcijų paketą valdo užsienio finansiniai investuotojai.
Registrų centro duomenimis, bendrovės "Apotheka vaistinės" savininkas yra Kipro bendrovė "Dalerne Enterprises Limited". Viešai buvo skelbiama, kad Kipro juridinių asmenų registro duomenys rodo, jog kompanijai "Dalerne Enterprises Limited" taip pat priklauso 100 proc. akcijų Lietuvos įmonėse "Medikona", "Medikona distribucija", "Auki sveikas", taip pat po 50 proc. akcijų įmonėse "Optikona", "Plungės sveikatos centras" ir "Nekilna".
Minint šias įmones ir vėl dėmesį patraukia G.Galmino pavardė. "Apotheka" prekės ženklas priklauso vienai didžiausių Lietuvoje didmeninės farmacijos bendrovių "Medikona". Remiantis rekvizitai.lt informacija, šiai įmonei taip pat vadovauja G.Galminas. Jis vadovauja ir bendrovei "Medikonos distribucija". Įdomu tai, kad sutampa kitų anksčiau paminėtų įmonių viešai skelbiami telefonai arba adresai.
VMI dėmesys
Su FNTT bendradarbiaujanti VMI neslepia susidomėjimo bendrovių "Medikona", "Medikonos distribucija", "Apotheka vaistinė", Plungės sveikatos centras, "Nekilna", "Optikona" finansine veikla.
"Visose išvardytose įmonėse nuo 2013 m. buvo atlikti kontrolės veiksmai – operatyvūs patikrinimai, mokestiniai patikrinimai, mokestiniai tyrimai. Šiuo metu bendrovėse "Medikona" ir "Optikona" vyksta mokestiniai patikrinimai. Bendrovėje "Nekilna" šiuo metu vyksta mokestinis tyrimas", – patikslino VMI Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamento direktorė Vaimira Jakienė.
Dėl ikiteisminiame tyrime minimų užsienio kompanijų arba įmonių, kaip tarkime "Dalerne Enterprises Limited", registruotų lengvatinių mokesčių teritorijoje, VMI atsakė gana abstrakčiai. Esą VMI vadovaujasi lygiateisiškumo principu, todėl visų mokesčių mokėtojų atžvilgiu taikomos tokios pačios stebėsenos ar kontrolės priemonės.
VMI atstovų vertinimu, tarptautinių įmonių grupės sukūrimas, kai Lietuvos įmonių akcininkai yra užsienyje įsteigti juridiniai vienetai, yra įprastas reiškinys ir plačiai taikoma praktika. "Vis dėlto tokios grupės, veikiančios keliose šalyse ar teritorijose, taikančiose skirtingas apmokestinimo tvarkas, susiduria su agresyvaus mokesčių planavimo rizika. Dėl šios priežasties VMI atlieka mokesčių mokėtojų išmokėtų neapmokestintų dividendų užsienio vienetams rizikos vertinimą, t.y. tikrinama, ar išmokų gavėjai vykdo realią ekonominę veiklą", – atkreipė dėmesį V.Jakienė.
VMI neslepia susidomėjimo bendrovės "Medikona" finansine veikla.
Kaltina melu
Su galimu grynųjų legalizavimu tyrėjai sieja ne vieną asmenį ir toli gražu ne vieną įmonę. FNTT pažymi, kad šiame tarptautiniame ikiteisminiame tyrime net aštuoniolikai asmenų pareikšti įtarimai. Neatmetama tikimybė, kad būrys jų galėjo suktis jau išvardytų bendrovių vadovo G.Galmino naudai. "Kauno diena" susisiekė su šiuo Kauno verslininku, tačiau konkrečių atsakymų G.Galminas vengė.
"Mes niekaip nevertiname. Visi dirba savo darbą, ir tik tiek. Kas ten surašyta, tai nežinau, ten netiesos yra. Nežinau, kas ten tie įtariamieji, iš kur ten tie aštuoniolika. Gal ten visai kitos įmonės. Aš išvis nežinau, apie ką kalba", – telefonu tepasakė G.Galminas.
Jis nepanoro komentuoti ir FNTT atskleistos pinigų keliavimo schemos, kai kurjeriai didelius grynųjų pinigų kiekius slapta perveždavo iš Europos valstybių į Lietuvą ir per neoficialius tarpininkus perduodavo Lietuvos verslininkams. Pastarieji, siekdami išvengti mokesčių, pasinaudodavo jų pačių valdomas užsienyje įkurtas lengvatinio apmokestinimo bendroves, į kurių banko sąskaitas pervesdavo nuo apmokestinimo nuslėptas pinigines lėšas.
"Nenorėčiau komentuoti šito dalyko. Tik tiek galiu pakomentuoti, kaip jūs sakote, kad yra aštuoniolika įtariamųjų ir jie kažkaip susiję, tai taip nėra", – pareiškė Kauno verslininkas.
Tiesa, šiame tarptautiniame tyrime minimi du Galminai – Gvidas ir Dalius. Tačiau G.Galminas "Kauno dienai" nenorėjo atskleisti giminystės ryšių su D.Galminu. Vis dėlto tyrėjai neatmeta tikimybės, kad Galminai veikė išvien, padedami dar keleto veikėjų. Kai kurių iš jų pavardės skambėjo praeityje skandalingose istorijose.
Išdavė išsisukdamas?
Pagal jau aprašytą nusikalstamą schemą, iš šešėlinės prekybos Lenkijos turgavietėje surinkti pinigai buvo perduodami kurjeriams, o pastarieji, "Kauno dienos" šaltinių žiniomis, grynuosius perduodavo Jurijui Kondraševičiui.
Lietuvos pilietis ta pačia pavarde buvo įkliuvęs Muitinės pareigūnams prieš beveik 20 metų. Pagal tuo metu galiojusias muitų režimo per Lietuvos valstybės sieną vykstantiems keleiviams taisykles, įvežti į šalį, išvežti iš jos arba gabenti tranzitu, nedeklaruojant raštu, buvo galima pinigų sumą, ne didesnę kaip 10 tūkst. litų arba atitinkamai bet kurios valstybės valiuta.
J.Kondraševičius mėgino pervežti beveik 25 tūkst. litų įvairia valiuta. Paviešintais duomenimis, J.Kondraševičius buvo du kartus teistas.
Šioje tarptautinės machinacijos byloje J.Kondraševičius gautus pinigus perduodavo kitiems tarpininkams. Nežinia, ar praeities patirtys, ar kitos priežastys lėmė, kad būtent po J.Kondraševičiaus apklausos tyrėjai kaip siūlų kamuolį ėmė vynioti vieną po kitos su stambia finansine afera susijusius asmenis. J.Kondraševičius už pagalbą teisėsaugai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Rokiruotės sąskaitose
Į Lietuvą ir vėliau Latviją įvežti pinigai ne iš karto pasiekdavo numatytus šeimininkus. Ikiteisminio tyrimo tyrėjų dėlionėje verslininkai iš savo valdomų įmonių sąskaitų esą pirmiausia atlikdavo mokėjimus į kadaise aukštas pareigas užėmusio Romualdo Jono Rutkausko valdomų užsienio įmonių banko sąskaitas.
R.J.Rutkausko pavardė žinoma nuo Ūkio banko klestėjimo laikų. Beveik nuo pat banko įkūrimo R.J.Rutkauskas dirbo Iždo departamento direktoriumi, vėliau buvo paskirtas Ūkio banko valdybos pirmininko pavaduotoju.
R.J.Rutkausko pavardė ypač garsiai linksniuota, kai Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama Ūkio banko darbuotojų, kaltinamų stambia finansine afera, byla. Įtarimų šešėlis aferos organizavimu krito ant Ūkio banko Iždo departamento direktoriaus R.J.Rutkausko. Esą jis buvo subūręs organizuotą Ūkio banko darbuotojų grupuotę.
Pareigūnai nustatė, kad nuo 2000-ųjų vasario 1-osios iki birželio 28-osios į vieno Ūkio banko kliento sąskaitą buvo pervesta 1 044 346,5 JAV dolerių (pagal tuometinį kursą – 4 177 386 litai) ir 2 268 790 litų. Vėliau banko darbuotojai suklastojo dokumentus ir įvykdę keletą valiutos pirkimo–pardavimo sandorių grynaisiais paėmė iš banko kasos.
Į milijoninę aferą įvelti banko darbuotojai pareigūnams nurodė, kad pinigus pasiėmė Iždo departamento direktorius. Jis esą turėjęs banko kliento, kuriam priklausė milijonai, paso kopiją. Afera paaiškėjo, kai banko klientas kreipėsi į banką ir sužinojo, kad jo sąskaita tuščia.
