Vertinant visus 66 rinkimų dalyvius (augalus), pirmiausia aiškintasi, ar jie Lietuvoje paplitę ir auginami, visuomenei gerai žinomi, dažnai vartojami, perspektyvūs vaistiniai augalai, ar kokybiška, saugi ir veiksminga vaistinė augalinė žaliava bei iš jos pagaminti preparatai, koks jų poveikis žmogaus organizmui.

Pristatant antrą kartą surengtų rinkimų nugalėtoją, didžiąją dilgėlę, pažymima, jog tai – dilgėlinių šeimos daugiametis žolinis vaistinis, vitamininis, maistinis, dažinis, pluoštinis augalas, visas naudojamas vaistinei augalinei žaliavai. Dilgėlių lapų preparatai pasižymi švelniu diuretiniu poveikiu, siejamu su flavonoidais ir dideliu kalio kiekiu. Šie preparatai naudojami sąnarių ligoms, artrozėms ar reumatiniams susirgimams gydyti. Mokslinėje literatūroje dilgėlių lapų ir šaknų preparatai aprašomi kaip veiksmingi būdai gydant prostatos hiperplaziją. Didžiųjų dilgėlių šaknų nuoviras arba etanolinė ištrauka (tinktūra) apsaugo galvos odą ir gerina plaukų struktūrą. Tačiau perspėjama, kad dilgėlių negalima vartoti esant padidėjusiam kraujo krešėjimui. O didesniais kiekiais ar ilgesnį laiką jas vartojant, galimi skrandžio ir žarnyno negalavimai.

Anot prof. habil. dr. Onos Ragažinskienės iš VDU Botanikos sodo, rinkimų tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į vaistinių augalų pažinimo svarbą, jų racionalų praktinį naudojimą įvairiose srityse. Taip pat supažindinti su augalinių vaistinių preparatų ne tik gydomosiomis savybėmis, bet ir kontraindikacijomis bei nepageidaujamais poveikiais. Visais atvejais, kaip pataria profesorė, prieš pradedant gydymo kursą vaistiniais augalais, reikia pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ organizuotuose rinkimuose sprendimus dėl 2021 metų Lietuvos vaistinio augalo priėmė komisija, sudaryta iš šalies universitetų ir farmacijos kompanijų mokslininkų bei specialistų. Tarp jų buvo šalies sveikatos apsaugai nusipelniusi darbuotoja, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja prof. habil. dr. O. Ragažinskienė, Endobiogenikos ir integralios fiziologijos asociacijos prezidentė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto prof. dr. habil. Nijolė Savickienė, to paties universiteto Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejaus direktorius doc. dr. Tauras Antanas Mekas, tinklo „Eurovaistinė“ vaistininkė Kristina Staivė.

VDU Botanikos sodo pranešime pabrėžiama, jog antrus metus LR Seimas atkreipia dėmesį į farmacijos mokslo – farmakognozijos sritį, – vaistinių augalų reikšmę ligų prevencijai ir gydymui. 2021-ieji paskelbti sveikos gyvensenos, farmakognozijos ir botanikos mokslo pradininko Lietuvoje – Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metais, minint šio mokslininko gimimo 250-ąsias metines.

Kompetentingos komisijos kartu su vaistininkais sudarytame sąraše – populiariausios, labiausiai moksliškai patvirtintos, istoriškai lietuviškos vaistažolės ir vaistiniai augalai.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad nėra visagalio vaistinio augalo – panacėjos. „Žmogaus sveikata priklauso ne tik nuo augalinių vaistinių preparatų vartojimo, bet ir nuo sveiko gyvenimo būdo, aplinkos sąlygų bei žmonių tarpusavio santykių. Paminėtinas Jurgis Ambraziejus Pabrėža – sveikos gyvensenos, farmakognozijos ir botanikos mokslo pradininkas Lietuvoje. Minint šio mokslininko  250-ąsias gimimo metines, Lietuvos Respublikos Seimas 2021–uosius metus paskelbė J.A. Pabrėžos metais“, – paaiškino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugai nusipelniusi darbuotoja, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja prof. dr. habil. Ona Ragažinskienė.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedros profesorės dr. Nijolės Savickienės, kiekvienam svarbu suprasti, kad bet kuris vaistinis augalas negali būti vartojamas nepertraukiamai, svarbu įvertinti savo savijautą, atsižvelgti į sezoniškumą.

LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejaus direktorius docentas dr. Tauras Antanas Mekas pastebi, kad didžioji dilgėlė yra plačiai ir nuo seno Lietuvoje žinomas vaistinis augalas. „Didžioji dilgėlė yra žmogaus palydovas“, – pastebi muziejaus direktorius, tačiau atkreipia dėmesį, kad dilgėlės dažnai puikiai veši buvusių šiukšlynų vietose, todėl jas rinkti reikėtų atidžiai ir tik gerai žinomose vietose.

Didžioji dilgėlė – ypatingas vaistinis augalas

„Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė sako, kad didžioji dilgėlė gerai visuomenei pažįstamas vaistinis, vitamininis, maistinis, dažinis, pluoštinis augalas, kuris ypač prisimenamas po žiemos ir naudojamas visus metus. „Dilgėlė turi sukaupusi daug įvairių mikro ir makro elementų, todėl ja gydoma mažakraujystė, ypač dažnai pavasarį jaučiamas silpnumas. Dilgėlėje esančios medžiagos padeda pagaminti hemoglobiną ir eritrocitus, atstato kraujodarą, sustiprina kraują“, – paaiškina vaistininkė.

Be to, dilgėlių preparatai naudojami sąnarių ligoms, artrozėms ar reumatiniams susirgimams gydyti. Mokslinėje literatūroje dilgėlių lapų ir šaknų preparatai aprašomi kaip efektyvūs būdai, gydant gerybinę prostatos hiperplaziją.

Didžioji dilgėlė išsiskiria ir tuo, kad vaistinei augalinei žaliavai vartojamas visas augalas: tiek antžeminė, tiek požeminė jo dalys. Dilgėlių lapai yra aprašyti Europos farmakopėjoje. Jų preparatai pasižymi švelniu diuretiniu veikimu, kuris siejamas su flavonoidais ir dideliu kalio kiekiu. Mokslinėje literatūroje dilgėlių lapų ir šaknų preparatai aprašomi kaip efektyvūs būdai, gydant gerybinę prostatos hiperplaziją.

Dilgelių rekomenduojama nevartoti esant padidėjusiam kraujo krešėjimui. Vartojant didesniais kiekiais ilgesnį laiką galimi skrandžio ir žarnyno negalavimai.

Šis vaistinis augalas yra vartojamas ir išoriškai. Pasak vaistininkės, didžiųjų dilgėlių šaknų nuoviras arba etanolinė ištrauka (tinktūra) apsaugo galvos odą ir gerina plaukų struktūrą.

Pasak „Eurovaistinės“ komunikacijos Lauros Bielskės, šie rinkimai – galimybė visuomenei išsamiau susipažinti su vaistiniais augalais, kuriuos gerai žinome, tačiau dažnai netaisyklingai vartojame. „Organizuojant rinkimus ir įvertinant augalus atsižvelgiama į jo paplitimą Lietuvoje, žinomumą visuomenei, saugumą, mokslinį ištirtumą ir istoriškumą. Įvertinus šiuos kriterijus komisija svarstė, kad lietuviškiausiu vaistiniu augalu galėtų tapti mažalapė liepa, didžioji dilgėlė, vaistinė ramunė, plačialapis gyslotis, kartusis kietis ir česnakas. Atsižvelgus į iškeltus kriterijus ir įvertinus šiandienes aktualijas išrinkta didžioji dilgėlė“, – sako konkurso organizatorė.