Peru krečiant skandalui, pavadintam „Rolexgeitu“, pirmasis atsistatydino vidaus reikalų ministras Victoras Torresas, praėjus dviem dienoms po to, kai jam pavaldi policija surengė reidą ir atliko kratas prezidentės namuose ir biure.

Po kelių valandų atsistatydino dar penki – moterų reikalų, švietimo, kaimo plėtros, gamybos ir užsienio prekybos – ministrai.

Vyriausybė nepaaiškino šių atsistatydinimų, tačiau jie įvyko likus dviem dienoms iki naujojo ministro pirmininko Gustavo Adrianzeno ir jo kabineto prisaikdinimo Kongrese, kur turi būti surengtas prieš mėnesį suplanuotas balsavimas.

Pirmadienio vakarą D. Boluarte prisaikdino šešis naujus ministrus vietoj pasitraukusiųjų.

V. Torresas po vyriausybės posėdžio sakė, kad atsistatydina dėl asmeninių priežasčių. Tačiau jo pasitraukimas buvo plačiai vertinamas kaip bausmė už savaitgalio reidus, nukreiptus prieš prezidentę. Jis taip pat sulaukė daug kritikos Kongrese dėl smarkiai išaugusio gatvių nusikalstamumo.

Ministras sakė, kad savo pasitraukimą derino su D. Boluarte. „Aš išeinu, nes paprašiau ponios ir ji sutiko“, – sakė jis žurnalistams.

Peru politika yra neramus pasaulis – per pastaruosius aštuonerius metus šalis turėjo šešis skirtingus prezidentus.

Naujausia drama įsiplieskė kovo viduryje, kai viena naujienų laida atskleidė, kad D. Boluarte, kurios reitingai yra labai žemi, turi kelis brangius „Rolex“ laikrodžius ir neaišku, kaip juos įsigijo. Per metus ji uždirba apie 55 000 JAV dolerių.

61 metų D. Boluarte nieko nepaaiškino, išskyrus tai, kad laikrodžiai yra sunkaus darbo vaisius.

Dabar jos atžvilgiu atliekamas korupcijos tyrimas siekiant nustatyti, ar nuo pat atėjimo į valdžią 2022 metų gruodį ji nepraturtėjo neteisėtai ir kodėl nedeklaravo tų laikrodžių kaip dalies savo turto.

Planuojama, kad penktadienį D. Boluarte tyrėjams duos oficialius parodymus, ir jai nurodyta, kad ateidama į apklausą ji atsineštų visus turimus „Rolex“ laikrodžius.

Per dramatišką reidą, surengtą naktį iš penktadienio į šeštadienį, nė vienas iš jų nebuvo rastas.

D. Boluarte atėjo į valdžią 2022 metų gruodžio mėnesį, po to, kai tuometinis prezidentas Pedro Castillo pabandė paleisti Kongresą ir valdyti dekretu, dėl to jis buvo suimtas ir kilo įnirtingi protestai, kurių metu buvo reikalaujama, kad ji atsistatydintų ir būtų surengti nauji rinkimai.

Jei jai bus pareikšti kaltinimai „Rolex“ byloje, pagal Konstituciją teismas galėtų vykti tik po jos kadencijos pabaigos 2026 metų liepos mėnesį arba jei būtų nušalinta nuo pareigų apkaltos būdu.

D. Boluarte į valdžią atėjo gruodį, kai buvęs kairiųjų pažiūrų prezidentas Pedro Castillo (Pedras Kastijas) buvo nušalintas nuo pareigų ir suimtas. Tokia įvykių eiga sukėlė kaltinimus valdžios užgrobimu ir išprovokavo kelis mėnesius trukusias demonstracijas visoje šalyje.

Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos „Human Rights Watch“, kaltinančios Peru valdžios institucijas neteisminiais ir savavališkais nužudymais, vertinimu, per saugumo pajėgų susidorojimą žuvo beveik 50 žmonių.

Naujausi neramumai prasidėjo trečiadienį, kai į Limos gatves išėjo daugiau kaip 4 000 demonstrantų, iš dalies reikalaujančių atsakomybės už protestuotojų žūtį.

Kad išsklaidytų centrinę San Martino aikštę užėmusią minią, šeštadienį policija panaudojo ašarines dujas. Ombudsmeno tarnybos ir žmogaus teisių gynimo organizacijų duomenimis, per pastaruosius susirėmimus su saugumo pajėgomis buvo sulaikyti trys civiliai. Pranešimų apie sužeistuosius negauta.

Į šeštadienio mitingą susirinko šimtai protestuotojų iš profsąjungų ir kairiųjų grupių, tačiau jame nedalyvavo centristų ir centro dešiniųjų frakcijos.

Kitos demonstracijos planuojamos liepos 28-ąją, per nacionalinę šventę, skirtą 1821-ųjų Peru nepriklausomybei nuo Ispanijos paminėti.

61 metų D. Boluarte prokuratūros tiriama dėl įtariamo „genocido, kvalifikuoto nužudymo ir sunkių sužalojimų“, nors dėl savo politinių pareigų ji turi imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo.

Net jei politikei būtų pateikti konkretūs kaltinimai, ji, kaip prezidentė, negalėtų stoti prieš teismą iki 2026 metų, savo kadencijos pabaigos.

Nuo gruodžio 7 dienos, kai buvęs prezidentas Pedro Castillo (Pedras Kastiljas) buvo suimtas po to, kai bandė paleisti parlamentą ir valdyti dekretu, Peru įsivėlė į politinę krizę, per kurią beveik kasdien vyksta protestai.

Jo šalininkai reikalauja, kad D. Boluarte atsistatydintų ir surengtų naujus rinkimus.

Reaguodama į jau kelias savaites trunkančius protestus, kurie kartais perauga į smurtą, D. Boluarte paragino siekti „dialogo, taikos ir vienybės“.

Per demonstrantų ir saugumo pajėgų susirėmimus žuvo mažiausiai 46 žmonės.

„Sekretorius Blinkenas paragino Peru institucijas ir civilines valdžios institucijas dėti dvigubai daugiau pastangų, kad būtų įvykdytos būtinos reformos ir užtikrintas demokratinis stabilumas“, – sakoma departamento atstovo spaudai Nedo Price'o (Nedo Praiso) pareiškime, kuriame pažymima, kad A. Blinenas su D. Boluarte kalbėjosi penktadienį.

„Jungtinės Valstijos tikisi glaudžiai bendradarbiauti su prezidente Boluarte dėl bendrų tikslų ir vertybių“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad A. Blinkenas pabrėžė, jog visi Peru veikėjai turi „įsitraukti į konstruktyvų dialogą, kad būtų sušvelninti politiniai nesutarimai, ir sutelkti dėmesį į susitaikymą“.

Peru krizė tęsiasi nuo gruodžio 7-osios, kai kairiųjų pažiūrų prezidentas Pedro Castillo (Pedras Kastiljas) buvo nušalintas nuo pareigų ir suimtas po to, kai bandė paleisti parlamentą ir valdyti dekretu.

Į valdžią atėjo D. Boluarte, kuri buvo jo viceprezidentė.

Tačiau didžiojoje šalies dalyje ji neturi tokios paramos, kokią turėjo P. Castillo, kadaise dirbęs kaimo mokytoju, ir Peru apėmė protestai, per kuriuos prasiveržia smurtas.

D. Boluarte priešinasi opozicijos reikalavimams atsistatydinti ir paragino surengti naujus rinkimus, tačiau Kongresas nubalsavo prieš įstatymo projektą, kad rinkimai būtų perkelti iš 2026-ųjų į 2023 metų gruodį.

P. Castillo buvo suimtas, kai bandė ieškoti prieglobsčio Meksikos ambasadoje, ir ketvirtadienį jam buvo nurodyta 18 mėnesių praleisti kardomajame kalinime.

Sveikatos apsaugos pareigūnų duomenimis, nuo to laiko protestai nusinešė mažiausiai 19 gyvybių, o 569 žmonės buvo sužeisti.