Susitiks Budapešte

1999-aisiais Sevilijoje (Ispanijoje) surengtame pasaulio lengvosios atletikos čempionate jėgas išmėgino Virgilijus Alekna, Vaclovas Kidykas ir Romas Ubartas.

1997-ųjų planetos vicečempionas V. Alekna buvo ketvirtas (67,53 m), V. Kidykas – penktas (65,05 m), 1992 m. olimpinis čempionas R. Ubartas užėmė 27 vietą (58,49 m).

Medalius išsidalijo amerikietis Anthony Washingtonas (69,08 m) ir legendiniai vokiečiai – Juergenas Schultas (68,18 m) ir Larsas Riedelis (68,09 m).

Šiemet rugpjūčio 19–27 d. Budapešte (Vengrija) numatyto pasaulio čempionato kvalifikacinis normatyvas – 67 m. Jį jau yra viršiję Mykolas Alekna, Andrius Gudžius ir Martynas Alekna.

Komandų įskaitos pirmoje miestų grupėje triumfavo Kauno lengvaatlečiai, antroje – šiauliečiai.

 

Tikisi gerų rezultatų

Palangoje įvykusiame Lietuvos lengvosios atletikos čempionate triumfavo Mykolas Alekna, numetęs diską 69,30 m.

Sidabro medalis įteiktas Martynui Aleknai (63,26 m), bronzos – A. Gudžiui (62,75 m).

„Labai smagu numesti 69 m, jau seniai tiek buvo pavykę. Oro sąlygos mums, disko metikams, truputį sudėtingos, bet viskas susiklostė neblogai, – po varžybų kalbėjo Mykolas Alekna. – Pasaulio čempionatui ruošiuosi Vilniuje. Džiugu, kad Budapešte startuosime trise – kaip senais gerais laikais. Vienas kitą palaikysime. Tikiuosi, bus gerų rezultatų.“

Šį sezoną Mykolas yra numetęs diską 71 m, Andrius – 69,35 m, o Martynas – 67,23 m.

Karjera: ieties metikė kaunietė L. Jasiūnaitė šalies čempione tapo devintą kartą. A. Pliadžio / LLAF nuotr.

Iš Palangos – į Kiniją

Iš viso dešimt kartų Lietuvos čempionę, pernai ir užpernai aukso medalius iškovojusią Airinę Palšytę šuolių į aukštį sektoriuje nukarūnavo Urtė Baikštytė.

Abi sportininkės įveikė 1,83 m aukštį, tačiau Urtei prireikė mažiau bandymų. Trečią vietą užėmė Gintarė Tirevičiūtė – 1,75 m.

„Šiemet visi mano rezultatai panašūs, todėl daugiau nesitikėjau“, – sakė U. Baikštytė.

Šią savaitę jos laukia startas Kinijoje, pasaulio universitetų žaidynėse, kuriose iš viso dalyvaus devyni mūsų šalies lengvaatlečiai, tarp jų – Palangoje aukso medalius iškovoję Edis Matusevičius (ieties metimas) ir Tomas Vasiliauskas (kūjo metimas), Lietuvos vicečempionė Eglė Zarankaitė (disko metimas), bronzos medalį pelniusi Diana Zagainova (trišuolis).

Rutulio stūmikas klaipėdietis Š. Banevičius šalies čempionu tapo dešimtą kartą. A. Pliadžio / LLAF nuotr.

Gerino rekordus

Dešimtu Lietuvos čempiono titulu džiaugėsi Šarūnas Banevičius (rutulio stūmimas – 17,54 m), devintu – Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas – 55,26 m), aštuntu – Osvaldas Gedrimas (šuoliai su kartimi – 4,33 m) ir Simas Bertašius (1 500 m – 3 min. 43,66 sek.).

Šalies čempionatų rekordus pagerino Modesta Justė Morauskaitė (400 m – 51,83 sek.) ir Greta Karinauskaitė (3 000 m kliūtinis bėgimas – 9 min. 42,48 sek.), asmeninius rekordus – daugiau nei 20 lengvaatlečių.

Komandų įskaitos pirmoje miestų grupėje Kauno sportininkai (54 381 taškas) aplenkė vilniečius (52 291 tšk.). Antros grupės lyderiai – šiauliečiai (29 456 tšk.), nuo jų atsiliko klaipėdiečiai (27 676 tšk.) ir panevėžiečiai (7 980 tšk.).

Rajonų grupėje sėkmingiausiai pasirodė raseiniškiai (7 529 tšk.), antroje vietoje – Švenčionių atstovai (7 208 tšk.), trečioje – marijampoliečiai (5 546 tšk.).

Istorinis pasiekimas

Tokio dvigubo triumfo Lietuvos lengvosios atletikos istorija nepamena. Ankstyvą trečiadienio rytą Oregono valstijos „Hayward Field“ stadione suplazdėjo iškart dvi lietuviškos trispalvės. Bėgimo takeliu koja kojon garbės ratą suko vilnietis M.Alekna ir kaunietis A.Gudžius.

Finale su dvylika geriausių pasaulio disko metikų besivaržę lietuviai iškart parodė raumenis patekdami į lyderių trejetą ir jame išsilaikė iki pabaigos. Pasaulio jaunimo čempionui M.Aleknai, kad nuskintų pirmąjį karjeroje suaugusiųjų medalį, būtų pakakę antrojo metimo. Jaunuolis įrankį nuskraidino 67 m 87 cm, bet ir toliau atkakliai tęsė kovą dėl aukštesnės pozicijos. Pastangos davė vaisių – ketvirtuoju bandymu jis diską numetė net 69 m 27 cm. Iki fenomenalaus šio sezono asmeninio rezultato, užfiksuoto birželio 30 d. Švedijoje, jam pritrūko 54 cm.

Tačiau net ir individualus rekordas nebūtų pakeitęs situacijos. Slovėnas Kristijanas Čehas įrodė, kad ne veltui buvo vadinamas sezono favoritu. 23 metų galiūnas trečiuoju bandymu įveikė 71 m ribą (71 m 13 cm), pagerindamas planetos pirmenybių rekordą, priklausiusį Mykolo tėvui Virgilijui Aleknai (70 m 17 cm).

Džiaugėsi dėl komandos

„Dar prieš čempionatą buvau išsikėlęs tikslą įveikti 70 m ribą ir pagerinti varžybų rekordą. Žinojau, kad galiu atlikti tolimą metimą, bet per tokias svarbiausias varžybas visko galėjo nutikti, – sakė pirmąjį tokį karjeros titulą laimėjęs K.Čehas. – Po antro metimo, kai diskas skriejo už 69 m ribos, pasakiau sau, jog privalau padaryti viską, kad neprarasčiau medalio.“

Esu laimingas, kad savo šaliai iškovojome du medalius. Tai neįtikėtina! Nieko geresnio nebuvo galima tikėtis.

Anot nugalėtojo, Judžino stadiono disko metimo sektoriaus apsisukimo zona buvo palanki greitam judesiui. Slovėnas pabrėžė, kad, nepaisant triumfo, jis neketina atsipalaiduoti, nes jau kitą mėnesį laukia Europos čempionatas, kuriame taip pat sieks būti pirmas.

M.Alekna labiau džiaugėsi dėl komandinės lietuvių sėkmės.

„Esu laimingas, kad savo šaliai iškovojome du medalius. Tai neįtikėtina! Nieko geresnio nebuvo galima tikėtis“, – šypsojosi jis.

Traumos nesugniuždė

Kaip ir M.Alekna, A.Gudžius savo geriausią rezultatą užfiksavo ketvirtuoju bandymu, kai įrankį nuskraidino 67 m 55 cm. Kauniečio du paskutiniai mėginimai, kaip ir jaunesnio kolegos, buvo neįskaityti. Šiemet Andrius varžybose Kaune buvo peržengęs 69 m ribą.

Pareiškimas: K.Čehas užsiminė, kad prie pasaulio pirmenybių aukso sieks pridėti ir Europos čempiono titulą. / Scanpix nuotr.

„Paties rezultato aš nesureikšminu, bet iškovoti medalį yra nuostabu. Juolab kad pastarieji treji metai buvo labai sunkūs. Kankino traumos, plyšo raumenys“, – atskleidė A.Gudžius.

Trenerio Vaclovo Kidyko auklėtiniui bronza tapo pirmuoju medaliu aukščiausio rango varžybose nuo 2018 m. laimėto Europos čempiono titulo. Metais anksčiau dvimetrinis milžinas iš Padauguvos kaimo (Kauno rajonas) buvo iškovojęs skambiausią karjeros pergalę – pasaulio čempionato auksą.

Susitiks Miunchene

Judžine į medalius rimtai pretendavo ir švedas Danielis Stahlis, šį sezoną diską metęs net 71 m 47 cm. Vakar jam pakluso 69 m 16 cm rezultatas, kurio būtų pakakę bronzos medaliui. Tačiau po kelių minučių pauzės teisėjai peržiūrėjo vaizdo įrašą ir nustatė, kad švedas neišsilaikė sektoriaus ribose, tad rezultatą anuliavo. D.Stahliui geriausiu tapęs antras bandymas (67 m 10 cm) garantavo 4-ąją vietą.

„Buvau kiek nustebęs dėl to, tai mane šiek tiek išmušė iš ritmo. Buvo svarbu nepasiduoti emocijoms, nes pakartojime matėsi, kad išties myniau sektoriaus ribas“, – sąžiningai pripažino švedas.

Pajėgiausių Europos disko metikų, tarp jų ir abiejų lietuvių, rugpjūčio 15–21 d. dar laukia Senojo žemyno pirmenybės Miunchene.

Istoriškai sėkmingiausioje disko metimo rungtyje 19-metis Mykolas Alekna ketvirtadienį Judžine (JAV) sužibo sidabru, o 12 metų vyresnis Andrius Gudžius – bronza.

Geriausiu ketvirtuoju bandymu M.Alekna įrankį nuskraidino 69,27 m.

A.Gudžiaus tolimiausias metimas – 67,55 m.

Lietuvius aplenkė tik slovėnas Kristjanas Čehas (71,13 m), pagerinęs nuo 2005-ųjų Virgilijui Aleknai priklausiusį pasaulio čempionatų rekordą (70,17 m).

Olimpinis ir pasaulio čempionas švedas Danielis Stahlis šįkart liko ketvirtas (67,1 m).

Du medalius disko metimo rungtyje lietuviai yra iškovoję ir Europos čempionate 1986-aisiais Štutgarte, kai Romas Ubartas tapo čempionu, o dabartinis A.Gudžiaus treneris Vaclovas Kidykas pelnė bronzą.

Pasveikino šalies vadovai

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasveikino disko metikus Mykolą Alekną ir Andrių Gudžių, kurie JAV vykstančiame pasaulio lengvosios atletikos čempionate iškovojo sidabro ir bronzos medalius.

„Disko metimas – nuo Antikos laikų žinoma sporto šaka – jau tris dešimtmečius yra Lietuvos sporto pasididžiavimas. Kaskart turime viltį, kad disko metikai pasieks aukščiausius rezultatus ir toji viltis vis išsipildo. Anksčiau buvo olimpinis Romo Ubarto auksas, aukšti Vaclovo Kidyko pasiekimai, Virgilijaus Aleknos pergalės olimpinėse žaidynėse ir pasaulio čempionatuose, o dabar – A. Gudžiaus ir M. Aleknos medaliai“, – sakoma prezidento sveikinime.

Šalies vadovas pažymi, kad apima labai geras jausmas matant du skirtingų kartų lietuvius galiūnus, stovinčius petys į petį ant tos pačios nugalėtojų pakylos.

Prezidentūra praneša, kad G. Nausėda padėkojo disko metikams už įdėtas pastangas, darbą ir palinkėjo pačių aukščiausių pasiekimų ateities karjeroje. „Ačiū už tai, kad jūsų dėka visas pasaulis vėl taria Lietuvos vardą“, – pažymėjo šalies vadovas.

Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat pasveikino Lietuvos disko metikus.

„Šį ankstų rytą iš už Atlanto mus pasiekė nepaprastai džiugi žinia – disko metikai Mykolas ir Andrius iškovojo medalius. Tai labai svarbūs pasiekimai, liudijantys Lietuvos sportininkų tvirtą pasirengimą ir ryžtą siekti reikšmingų pergalių tarptautinėse varžybose. Nuoširdžiai sveikinu mūsų lengvaatlečius su puikiais rezultatais ir linkiu, kad Lietuvos himnas skambėtų šiame čempionate ne kartą. Dėkoju už Lietuvos sporto ir valstybės vardo garsinimą“, – sako premjerė.

Įvertinimas: neblogai

Per Birštone surengtas tradicines metimų taurės varžybas A.Gudžius nusviedė diską 65 m 81 cm. Šis rezultatas vos 19 cm nusileidžia olimpiniam normatyvui, kurį lietuvis įvykdė pernai.

"Ar karštis netrukdė? Prastam šokėjui ir grindys būna nelygios. 65 metrai – neblogai, geriau pradėti nuo mažiau ir vėliau vis pridėti, nei pradėti nuo daug ir važiuoti žemyn", – sakė A.Gudžius.

Vaclovo Kidyko auklėtinis startą Birštone palygino kone su olimpinių žaidynių kvalifikacija, nes įprastai tiek čempionatai, tiek komercinės varžybos vyksta vakare, o šįkart diskininkai varžėsi anksti – vidudienį.

Toliau už A.Gudžių šiemet diską yra numetę švedai Danielis Stahlis (70 m 25 cm) ir Simonas Petterssonas (67 m 10 cm), jamaikiečiai Fedrickas Dacresas (69 m 67 cm) ir Chadas Wrightas (66 m 54 cm), slovėnas Kristjanas Čehas (68 m 75 cm), austras Lukas Weisshaidingeris (68 m 63 cm), kolumbietis Mauricio Ortega (67 m 03 cm) ir rumunas Alexandru Firfirica (66 m 22 cm).

Pagerino savo rekordą

Uteniškė Ieva Zarankaitė laimėjo dvi rungtis – disko metimo ir rutulio stūmimo.

Galimybės: Birštone dviejų rungčių varžybas laimėjusi I. Zarankaitė pagerino asmeninį disko metimo rekordą. Roberto Trakio / LLAF nuotr.

Nedaug trūko, kad Utenos daugiafunkcio sporto centro auklėtinė nebūtų pasiekusi Birštono – vykstant į varžybas dukart sugedo automobiliai, kuriais važiavo sportininkė.

Vis dėlto lengvaatletė suspėjo atvykti laiku. Jos rezultatas disko metimo sektoriuje (58 m 66 cm) – naujas asmeninis rekordas, o rutulį nustūmė daugiau nei dviem metrais toliau nei artimiausia konkurentė.

"Maniau, kad bus arba gerai, arba blogai, nes kažkas iš aukštybių stengėsi arba pakišti koją, arba padėti, kad nusiraminčiau", – juokavo I.Zarankaitė.

Pasak metikės, šiuo metu treniruočių krūviai dideli, o sportinės formos piką ji turėtų pasiekti ne anksčiau liepos vidurio.

"Į šias varžybas vykau kaip į rimtą treniruotę. Nieko daug nesitikėjome, nors norėjosi toli numesti. Tikėjausi asmeninio rekordo, bet nemaniau, kad pavyks tai padaryti, – kalbėjo I.Zarankaitė. – Manau, šį sezoną numesti diską 60 m – tikrai realu."

Ar karštis netrukdė? Prastam šokėjui ir grindys būna nelygios.

Olimpinis normatyvas – 63 m 50 cm. Birštone pasiektas I.Zarankaitės disko metimo rezultatas šiuo metu pasaulyje – 24-as, rungties lyderė – kroatė Sandra Perkovič (65 m 93 cm).

Kaupia jėgas rugpjūčiui

Moterų ieties metimo varžybas laimėjo 2018-ųjų Europos čempionato prizininkė Liveta Jasiūnaitė.

Teresės Nekrošaitės auklėtinės rezultatas – 58 m 01 cm – yra 24-as pasaulyje šį sezoną, o kol kas toliausiai ietį yra numetusi baltarusė Tatjana Chaladovič (67 m 17 cm).

"Dar reikia įsimėtyti, ateityje tikiuosi sėkmingesnių bandymų. Šįkart savijauta nebuvo ideali, todėl pasirodymą vertinu gerai, – teigė L.Jasiūnaitė. – Pagrindinis metų startas bus Lietuvos čempionate, gal teks išmėginti jėgas ir komerciniuose turnyruose, pavyzdžiui, Latvijoje, kur susirenka stiprios varžovės."

Mūsų šalies lengvosios atletikos čempionatas numatytas rugpjūčio 7–8 d. Palangoje.

Birželio 29–30 d. grupė Lietuvos rinktinės narių varžysis Vilniaus miesto sporto centro (VMSC) čempionate.

Laimėjo tris bėgimus

Geros naujienos iš užsienio – Ciuricho klubui atstovaujanti Agnė Šerkšnienė laimėjo tris bėgimus.

Pirmiausia lietuvė triumfavo Langentalyje: 300 m įveikė per 37,55 sek. (antroji finišavo ispanė Lorena Bokesa – 37,84 sek., trečioji – šveicarė Annina Fahr – 38,24 sek.), o 500 m – per 1 min. 11,90 sek. (L.Bokesa – 1 min. 13,12 sek., šveicarė Audrey Werro – 1 min. 13,6 sek.).

Vėliau A.Šerkšnienė laimėjo 300 m bėgimą Meilene – 37,41 sek. (trečias rezultatas pasaulyje šį sezoną). L.Bokesa užėmė antrą vietą (37,42 sek.), A.Fahr – trečiąją (38,29 sek.).

Prizininkai

Birštono miesto lengvosios atletikos metimų taurės varžybos:

rutulio stūmimas (vyrai) – 1. Mažvydas Paurys (Vilnius) 15 m 21 cm, 2. Augustas Inda (Kaunas) 14 m 90 cm, 3. Mindaugas Jurkša (Kaunas) 14 m 90 cm;

rutulio stūmimas (moterys) – 1. Ieva Zarankaitė (Utena) 15 m 71 cm, 2. Beatričė Juškevičiūtė (Kaunas) 13 m 60 cm, 3. Marija Šyvytė (Kaunas) 13 m 51 cm;

disko metimas (vyrai) – 1. Andrius Gudžius (Kaunas) 65 m 81 cm, 2. Domantas Poška (Vilnius–Kaunas) 57 m 20 cm, 3. Aleksas Abromavičius (Vilnius) 53 m 26 cm;

disko metimas (moterys) – 1. Ieva Zarankaitė (Utena) 58 m 66 cm, 2. Agnė Jonkutė (Vilnius–Joniškis) 45 m 40 cm, 3. Sonata Rudytė (Vilnius–Rokiškis) 43 m 35 cm;

ieties metimas (vyrai) – 1. Tomas Sabašinskas (Kaunas) 62 m 88 cm, 2. Edgaras Benkunskas (Kaunas) 61 m 01 cm, 3. Matas Adamonis (Kaunas) 59 m 99 cm;

ieties metimas (moterys) – 1. Liveta Jasiūnaitė (Kaunas) 58 m 01 cm, 2. Indrė Jakubaitytė (Kaunas) 54 m 45 cm, 3. Meda Majauskaitė (Kaunas) 43 m 04 cm.

Helsingborge per tarptautines metikų varžybas, skirtas pagerbti žinomą Švedijos paralimpietį Victorą Svanesohną (1991–2020), pasaulio čempionas D.Stahlis nusviedė diską 70 m 25 cm.

Tai jis padarė trečiu bandymu, taip pat efektingi buvo ir ketvirtas bei penktas švedo metimai (atitinkamai 68 m 34 cm ir 68 m 41 cm).

Iki šiol toliausiai 2020-aisiais diską buvo numetęs jamaikietis Fedricas Dacresas – 69 m 67 cm.

Antrą vietą Helsingborge užėmė kitas Švedijos lengvaatletis Simonas Petterssonas (67 m 10 cm), trečiąją – norvegas Svenas Martinas Skagestadas (63 m 35 cm).

"Danielis yra neįtikėtinai geros sportinės formos, – sakė D.Stahlio treneris Vesteinnas Hafsteinssonas. – Per karantiną jis intensyviai treniravosi, tad adrenalinas jau veržėsi per kraštus – labai reikėjo varžybų. Šis startas – daug žadanti preliudija, Danielis gali mesti dar toliau."

Lietuvos lengvaatlečiai ruošiasi šią savaitę Birštone vyksiančioms tradicinėms metimų taurės varžyboms, jose laukiamas ir Europos čempionas Andrius Gudžius.

2018-aisiais Europos čempionate A.Gudžius numetė diską 68 m 46 cm ir aplenkė D.Stahlį (68 m 23 cm). Švedas atsigriebė 2019-aisiais pasaulio čempionate (nugalėtojo rezultatas – 67 m 59 cm, o 12-ąją vietą užėmusio lietuvio – 61 m 55 cm).

Istorinis metimas

Prieš 34-erius metus per lengvosios atletikos varžybas Noibrandenburgo "Jahn" stadione J.Schultas numetė diską 74 m 08 cm.

Tai iki šiol nepagerintas šios rungties pasaulio rekordas, nepaklusęs nei Lietuvos galiūnui Virgilijui Aleknai, nei estui Gerdui Kanteriui, nei vokiečiui Larsui Riedeliui.

"Tiesiog viskas sutapo: ir palankus dešinysis vėjas, ir gera nuotaika. Nejaučiau jokios įtampos, nebuvo jokių įsipareigojimų. Tikėjausi numesti gal 68 m, geriausiu atveju – 70 m. Dar toliau? Net nesvajojau apie tai. Tačiau diskas sklendė lyg niekur neskubantis paukštis, o stadiono tribūnos tarsi apmirė", – viename interviu dalijosi prisiminimais J.Schultas.

Varžybų teisėjai iš pradžių irgi negalėjo patikėti tuo, ką pamatė. Matavo kelis kartus, tarėsi ir galiausiai paskelbė: pasiektas naujas disko metimo pasaulio rekordas.

Akistatos su lietuviais

Stebėtina, tačiau truputį vėliau, 1986-ųjų rugpjūtį, Europos čempionate J.Schultas teužėmė 7-ąją vietą (64 m 38 cm).

Tąkart pasaulio rekordininkas Štutgarte triumfavusiam Romui Ubartui (67 m 08 cm) pralaimėjo daugiau nei 2,5 m, o bronzą pelniusiam Vaclovui Kidykui (66 m 32 cm) – beveik 2 m.

J.Schultas netrukus atsigriebė: 1987-aisiais pasaulio čempionate, numetęs diską 68 m 74 cm, aplenkė ir R.Ubartą (65 m 50 cm – 6-oji vieta), ir V.Kidyką (63 m 64 cm – 8-oji vieta), o 1988-aisiais olimpinėse žaidynėse (68 m 82 cm) – vėlgi Romą (67 m 48 cm – 2-oji vieta) ir Vaclovą (60 m 88 cm – 13-oji vieta).

1992-aisiais Barselonos olimpiados vicečempionu tapusį vokietį (64 m 94 cm) nustelbė R.Ubartas (65 m 12 cm), o V.Kidykas užėmė 15-ąją vietą (59 m 96 cm).

2000-ųjų žaidynėse J.Schultas (64 m 41 cm – 8-oji vieta) nė iš tolo neprilygo olimpiniu čempionu tapusiam V.Aleknai (69 m 30 cm).

Dopingo šešėlis

Šiemet gegužės 11-ąją jubiliejinį 60-ąjį gimtadienį šventusį J.Schultą suerzino radijo ir televizijos NDR reporterio pastaba, kad jo sėkminga karjera tebesiejama su galimu dopingo vartojimu.

Anuometinei Vokietijos Demokratinei Respublikai (VDR) atstovavusio disko metiko bendražygiai yra pripažinę, kad nebaudžiami vartojo dopingo preparatus, tačiau J.Schultas visada kategoriškai neigė bet kokius įtarimus.

Pasaulio rekordas dažniausiai pateikiamas kaip reikšmingiausias mano karjeros akcentas, tačiau man jis nėra itin svarbus.

"Norėtumėte ištrinti pasaulio rekordų sąrašą? Tačiau nuo ko pradėtumėte?" – ironizavo buvusio "Traktor Schwerin" sporto klubo narys.

Spėlionės, esą J.Schulto sportinė praeitis vis dėlto nėra tyra it krištolas, kol kas nė karto nepasitvirtino, nors buvusios Rytų Vokietijos lengvaatletė Brigitte Berendonk savo knygoje "Doping dokumente. Von der Forschung zum Betrug" rašė, kad pasaulio rekordininkas buvo tarp tų, kurie vartojo anabolinius steroidus (tuo metu – "Oral Turinabol").

"Savo karjera esu patenkintas 99 proc. Buvau išsikėlęs ambicingus tikslus ir visus pasiekiau. Labiausiai širdį glosto pergalė 1988-ųjų olimpinėse žaidynėse", – tvirtino J.Schultas, 2001–2018 m. Vokietijos lengvosios atletikos asociacijoje vadovavęs disko ir kitų metimo rungčių trenerių štabui.

Meldžiasi vėjui

"J.Schulto pasaulio rekordas neatsitiktinai vienas seniausių. Jis buvo pasiektas esant labai palankioms sąlygoms. Mes, disko metikai, ne šiaip sau meldžiamės vėjui. Tokį pagauti, kaip pavyko J.Schultui, pasiseka vieną ar du kartus per gyvenimą, – sakė olimpinis čempionas R.Ubartas. – Kita vertus, vokiečio metimų technika man viena iš gražiausių, arti idealios."

"Rekordui specialiai nepasirengsi. Norint jį pasiekti, reikia idealių sąlygų, o tokios ne per kiekvienas varžybas būna. Tačiau nėra neįmanomų dalykų. Buvo kalbama, kad reikės laukti 100 metų, kol kas nors pagerins R.Ubarto pasiektą Lietuvos rekordą – 70 m 06 cm, bet praeina laikas ir atsiranda žmogus, kuris gali tai padaryti, – svarstė dukart olimpinis ir pasaulio čempionas V.Alekna. – Rekordas – apgaulingas dalykas. Vieną dieną tu jį turi, kitą – kažkas pagerina. Manau, sportininkui svarbiau titulas. Besivaikydamas rekordo gali prisidaryti sveikatos problemų. Nežinau, ar dėl to verta rizikuoti."

"Kelerius metus paeiliui medžiojau palankų vėją Pietų Kalifornijoje, Čula Vistos olimpiniame treniruočių centre. Per treniruotes ne kartą pavyko numesti diską toliau nei 72 m, per varžybas – toliau nei 70 m, tačiau pasaulio rekordas – tartum užburta riba", – kalbėjo Estijos disko metimo grandas G.Kanteris.

Pelėsio vis daugiau

"Pasaulio rekordas dažniausiai pateikiamas kaip pagrindinis mano karjeros akcentas, tačiau man jis nėra itin svarbus. Gerokai reikšmingesnės varžybos su stipriais konkurentais ir po atkaklios kovos laimėti trofėjai", – teigė J.Schultas.

Toliau nei 70 m diską jis yra numetęs vos du kartus, o V.Alekna – 20 kartų, G.Kanteris – keturioliks, amerikietis Macas Williamsas – devynis kartus.

"Mano rekordas jau apdulkėjęs, netgi apimtas pelėsio", – juokauja J.Schultas, tačiau neįvardija nė vieno disko metiko, kuris artimiausiu metu galėtų viršyti jo istorinį pasiekimą.

Top 10

Dešimt disko metikų, sudrebinusių didžiojo sporto pasaulį:

74 m 08 cm (1986 06 06) – Juergenas Schultas (Vokietija),

73 m 88 cm (2000 08 03) – Virgilijus Alekna (Lietuva),

73 m 38 cm (2006 09 04) – Gerdas Kanteris (Estija),

71 m 86 cm (1983 05 29) – Jurijus Dumčevas (Rusija),

71 m 86 cm (2019 06 29) – Danielis Stahlis (Švedija),

71 m 84 cm (2013 06 08) – Piotras Malachowskis (Lenkija),

71 m 70 cm (2002 07 14) – Robertas Fazekasas (Vengrija),

71 m 50 cm (1997 05 03) – Larsas Riedelis (Vokietija),

71 m 32 cm (1983 06 04) – Benas Plucknettas (JAV),

71 m 26 cm (1984 06 09) – Johnas Powellas (JAV).

Ilgaamžiai

Seniausieji lengvosios atletikos pasaulio rekordai:

800 m bėgimas (moterys) – 1 min. 53,28 sek., Jarmila Kratochvilova (Čekija), 1983 07 26;

kūjo metimas (vyrai) – 86 m 74 cm, Jurijus Sedychas (Rusija), 1986 08 30;

disko metimas (vyrai) – 74 m 08 cm, Juergenas Schultas (Vokietija), 1986 06 06;

šuoliai į aukštį (moterys) – 2 m 09 cm, Stefka Kostadinova (Bulgarija), 1987 08 30;

šuoliai į tolį (moterys) – 7 m 52 cm, Galina Čistiakova (Rusija), 1988 06 11.

Siekiamybė – 90 m

Ryškiausiai blykstelėjo 23-ejų Edis Matusevičius: ietį numetė 89 m 17 cm, pagerino Lietuvos rekordą ir pasiekė trečią rezultatą pasaulyje šį sezoną bei įvykdė 2020-ųjų olimpiados kvalifikacinį normatyvą.

Ankstesnis šalies rekordas (84 m 93 cm) gyvavo nuo liepos 9-osios – tiek E.Matusevičius ietį švystelėjo per studentų universiados atrankos varžybas.

"Universiadoje jaučiau, kad galiu numesti toliau nei 84 metrus. Tikėjau ir tikiu, kad ir 90 metrų – pasiekiama riba, tik reikia, kad viskas susidėtų idealiai, – džiūgavo E.Matusevičius. – Šįkart tikėjausi gero rezultato. Labai laukiu savo pirmos olimpiados."

Ieties metimo pasaulio rekordas – 98 m 48 cm – nuo 1996-ųjų priklauso legendiniam čekui Janui Železnui.

E.Matusevičius – ketvirtas Lietuvos lengvaatletis, pelnęs kelialapį į Tokijo olimpiadą. Jis prisijungė prie trišuolininkės Dianos Zagainovos, ėjikės Živilės Vaiciukevičiūtės ir disko metiko Andriaus Gudžiaus.

A.Gudžius: rezultatai gerėja

D.Zagainova tenkinosi Lietuvos čempionato sidabro medaliu (13 m 90 cm), o penktą kartą šalies čempione tapo šiaulietė Dovilė Dzindzaletaitė – 13 m 98 cm.

Šeštą rezultatą pasaulyje šį sezoną (67 m 73 cm) pasiekęs A.Gudžius pabrėžė, kad jaučiasi vis tvirčiau ir jėgas sutelks tinkamai pasiruošti pasaulio čempionatui.

Be to, rugsėjo 6-ąją disko metikas dalyvaus "Deimantinės lygos" finalo varžybose.

Noro pakovoti dėl medalių visada yra, bet iki pasaulio čempionato – dar du mėnesiai, daug kas gali atsitikti.

"Dabar situacija tokia: bendras fizinis pasiruošimas – gana aukšto lygio, rezultatai gerėja, nes operuota koja stiprėja kiekvieną dieną, bet apskritai sportinė forma – dar ne ta, kokios reikės per pasaulio čempionatą, – kalbėjo A.Gudžius. – Šiuo metu esu pasirengęs stabiliai mesti maždaug 65–66 metrus, to turėtų užtekti būti tarp aštuonių, gal net penkių stipriausiųjų, o palankiai susiklosčius situacijai galima žengti dar aukščiau. Noro pakovoti dėl medalių visada yra, stengsiuosi, bet iki pasaulio čempionato – dar du mėnesiai, daug kas gali atsitikti."

Atstovaus Lietuvai

Daugiau nei 6 m šalies kūjo metimo rekordą (buvo 54 m 14 cm) pagerino Agnė Lukoševičiūtė: antru bandymu atletė numetė įrankį 60 m 48 cm.

"Tokio rezultato tikrai nesitikėjau. Prieš metus mano didžiausia svajonė buvo numesti 55 metrus", – teigė A.Lukoševičiūtė.

Ji dalyvaus rugpjūčio 9–11 d. Norvegijoje vyksiančiame Europos lengvosios atletikos komandų čempionate. Dešimtmetį už Atlanto gyvenanti sportininkė džiaugiasi galėsianti atstovauti tėvynei.

"Stengsiuosi gerai pasiruošti šioms varžyboms ir numesti kūjį 60 metrų, gal šiek tiek daugiau", – tvirtino A.Lukoševičiūtė.

Čempionai

100 m – Karolina Deliautaitė (Kaunas, 11,80 sek.) ir Kostas Skrabulis (Vilnius, 10,59 sek).

200 m – K.Deliautaitė (24,49 sek.) ir Gediminas Truskauskas (Vilnius, 21,25 sek.).

400 m – Modesta Justė Morauskaitė (Vilnius, 53,38 sek.) ir Rokas Pacevičius (Kaunas, 48,13 sek.).

800 m – Eglė Balčiūnaitė (Šiauliai, 2 min. 02,93 sek.) ir Benediktas Mickus (Klaipėda, 1 min. 50,67 sek.).

1 500 m – Monika Elenska (Vilnius, 4 min. 26,48 sek.) ir Simas Bertašius (Raseiniai/Vilnius, 3 min. 48,13 sek.).

5 000 m – Loreta Kančytė (Kaunas, 17 min. 15,92 sek.) ir S.Bertašius (14 min. 13,88 sek.).

10 000 m – Kamilė Vaidžiulytė (Šiauliai, 36 min. 29,57 sek.) ir Jevgenijus Galuška (Vilnius, 32 min. 49,07 sek.).

3 000 m su kliūtimis – Evelina Miltenė (Šiauliai, 10 min. 49,73 sek.) ir Justinas Beržanskis (Šiauliai, 8 min. 56,50 sek.).

100 m barjerinis bėgimas – Gabrielė Čeponytė (Kaunas, 14,54 sek.).

110 m barjerinis bėgimas – Rapolas Saulius (Vilnius, 14,12 sek.).

400 m barjerinis bėgimas – Gabija Galvydytė (Panevėžys/Jonava, 1 min. 00,01 sek.) ir R.Saulius (52,69 sek.).

Šuoliai į aukštį – Gintarė Tirevičiūtė (Vilnius/Palanga, 1 m 70 cm) ir Adrijus Glebauskas (Kaunas/Kėdainiai, 2 m 28 cm).

Šuoliai į tolį – Augustė Regalaitė (Kaunas/Klaipėda, 5 m 98 cm) ir Marius Vadeikis (Kaunas, 7 m 31 cm).

Šuoliai su kartimi – Vitalija Dejeva (Kaunas, 3 m 10 cm) ir Osvaldas Gedrimas (Klaipėda, 5 m).

Trišuolis – Dovilė Dzindzaletaitė (Šiauliai, 13 m 98 cm) ir Paulius Svarauskas (Vilnius/Švenčionys, 15 m 56 cm).

Rutulio stūmimas – Ieva Zarankaitė (Utena, 15 m) ir Šarūnas Banevičius (Klaipėda, 18 m 77 cm).

Disko metimas – I.Zarankaitė (58 m 25 cm) ir Andrius Gudžius (Kaunas, 67 m 73 cm).

Kūjo metimas – Agnė Lukoševičiūtė (Kaunas, 60 m 48 cm) ir Tomas Vasiliauskas (Vilnius/Marijampolė, 67 m 72 cm).

Ieties metimas – Liveta Jasiūnaitė (Kaunas, 59 m 14 cm) ir Edis Matusevičius (Vilnius, 89 m 17 cm).

Estafetė 4 po 100 m – "Be1" (A.Regalaitė, K.Deliautaitė, Aistė Staurylaitė ir Silvija Baubonytė, 47,11 sek.) ir "Žvaigždė" (Kristupas Seikauskas, Einius Trumpa, Gabrielius Bžeskis ir Domantas Dobrega, 42,20 sek.).

Lietuvos atletas įrankį nuskraidino 64,78 m ir aplenkė antrą bei trečią vietas užėmusius šios rungties favoritais laikytus estus – atitinkamai Martiną Kuperį (63,56 m) ir Gerdą Kanterį (63,50 m).

Beje, vos prieš dvi savaites Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse A. Gudžius (60,66 m) tenkinosi dvyliktąja pozicija, o abu estai liko šalia prizininkų pakylos – Martinas Kupperis (66,58 m) buvo ketvirtas, o 2008 metų Pekino olimpinių žaidynių čempionas ir prieš ketverius metus Londone bronzą iškovojęs Gerdas Kanteris (65,10 m) – liko penktas.

Šeštadienį Rumunijoje prasidėjo XVI-os Europos metimų taurės varžybos.

Domantas Poška numetė diską 58,08 m (56,90-x-57,56-55,71-56,91-58,08) ir U-23 mažiau grupėje iškovojo trečią vietą.

Toliau už lietuvį diską metė tik švedas Simonas Petterssonas (60,28 m) ir rumunas Firfirica Alinas Alexandru (59,28 m).

Iki šiol dar nė vienas Lietuvos metikas nėra laimėjęs šių varžybų. 2013 metais Virgilijus Alekna ir pernai Andrius Gudžius buvo antri.

Sekmadienį Arade rungtyniaus dar du Lietuvos atstovai - disko metikė Zinaida Sendriūtė ir rutulio stūmikas (U-23 amžiaus grupėje) Julius Malotkinas.

Prancūzijoje trečiadienį vykusių tarptautinių lengvosios atletikos varžybų "Meeting d'Athletisme Stanislas Nancy" nugalėtoju tapo disko metikas Andrius Gudžius.

Lietuvos lengvaatletis sėkmingiausiu - penktuoju - bandymu diską nuskraidino 63,28 m (62,55 m - x - 61,71 m - x - 63,28 m - 61,19 m).

Antroji vieta atiteko geriausio sezono rezultato savininkui Jasonui Morganui (61,78 m) iš Jamaikos, o trečias liko estas Märtas Israelis (60,64 m).