Gegužės pradžioje Vyriausybės komisija gavo Seimo kreipimąsi, kuriuo prašoma dar kartą įvertinti, ar Jungtinės Karalystės startuolis "Revolut" atitinka nacionalinio saugumo interesus. Tai jau ne pirmas parlamento paraginimas dėl šio banko veiklos Lietuvoje.
"Seimo kreipimasis į komisiją yra gautas. Komisija artimiausiame posėdyje kreipimąsi apsvarstys ir tada procesas vyks pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme numatytus veiksmus", – naujienų agentūrai ELTA patvirtino Vyriausybės Ryšių su visuomene skyrius.
Nacionalinis saugumas
"Revolut" atėjimas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno nerimą. Politikas jau gruodžio 21-ąją dėl "Revolut" kreipėsi į FNTT. Nerimą jam sukėlė tai, kad ši įmonė gavusi specializuoto banko licenciją ruošiasi teikti paskolas ir rinkti indėlius.
"Yra du motyvai: dėl banko verslo modelio ir vieno iš banko vadovų viešai pateikto vertinimo, kaip jie ketina pritraukti klientus ir dalyti paskolos, remdamiesi greitais ir neva technologiniais sprendimais. Kita informacija, pasirodžiusi viešai, kad tarp banko akcininkų gali būti su Rusijos politika susijusių asmenų. Noriu, kad būtų patvirtinta arba paneigta, ar tai yra tikri faktai, ar ne", – tada sakė S.Jakeliūnas.
Jo manymu, kad tiek "Revolut" vadovas Nikas Storonskis, tiek pats startuolis gali būti politiškai pažeidžiami, o Kremlius esą gali daryti politinę įtaką N.Storonskio tėvui, kuris dirba Rusijos dujų koncerno "Gazprom" tyrimų institute "Promgaz".
"Revolut" vadovo tėvo pareigos gana įtakingos, ryšiai su kitais žmonėmis yra ilgamečiai. Žinome, kokią tiesioginę įtaką, geopolitinę taip pat, gali turėti Kremlius šitai organizacijai. Per tuos ryšius galima veikti "Revolut", kai jis taps dideliu, galbūt europiniu banku. Tada "Revolut" gali tapti pažeidžiamas ir padaryti neigiamos įtakos visai finansų sistemai ne tik Lietuvoje, bet ir ES. Veikiant "Revolut", aš įžiūriu visus galimos krizės židinio požymius. Kai jis užaugs didelis, gali sukelti sisteminę riziką finansų sistemai", – jau dabar, balandį, Seimo posėdyje svarstant naujausią kreipimąsi į Vyriausybę priminė S.Jakeliūnas.
Pasak jo, licencijos išdavimo metu "Revolut" neturėjo beveik jokios valdymo sistemos, kuri užtikrintų įmonės veiklą.
Abejonės dėl draudimo
Kai Europos centrinis bankas Lietuvos banko teikimu pernai gruodžio viduryje išdavė Jungtinės Karalystės startuoliui "Revolut" specializuoto banko licenciją, šis paskelbė planuojantis teikti indėlių ir paskolų paslaugas. Šį sprendimą plačiai analizavo Didžiosios Britanijos dienraštis "The Guardian" ir aiškinosi, kas atlygintų indėlininkams nuostolius, jei Lietuvoje gavęs licenciją naujasis bankas patirtų problemų.
2008-aisiais Islandijoje kilus bankų krizei, susiklostė panaši situacija (beje, ir spekuliacinės palūkanos), kai britų ir olandų piliečiai nebegalėjo atgauti maždaug 4,5 mlrd. eurų vertės indėlių ir palūkanų.
Savo pranešime spaudai "Revolut" minėjo, kad jų "naujoji bankininkystės licencija suteiks klientams galimybę sąskaitoje laikyti atlyginimus, kurie pagal Europos indėlių draudimo sistemą bus apsaugoti iki 100 tūkst. eurų. Ar ta apsauga būtų Lietuvos ar ES problema? Jei kompanija bankrutuos, šis indėlis turės būti išmokamas iš Lietuvos indėlių draudimo fondo, į kurį įmokas sumoka Lietuvoje veikiantys bankai? "Revolut" savo klientams už indėlius jau žada didesnes palūkanas nei kiti bankai.
ES valstybės nesutarė
Lietuvos bankas bet kokią rizikų tikimybę atmetė paaiškinęs, kad "Revolut" vertino ir nieko įtartino nenustatė Europos centrinis bankas. Tačiau, kad ir kokios būtų pastarojo dabartinės išvados, pagal dabar galiojančią Europos ir mūsų šalies teisę, Lietuva privalėtų prisiimti visišką atsakomybę dėl indėlių draudimo. Jungtinėje Karalystėje įsteigtas fintech startuolis indėlius galėtų rinkti ne tik Lietuvoje.
Gegužės pradžioje išplatintame pranešime Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento Ekonominės politikos analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Emilė Šreiberytė atkreipė dėmesį, kad vis nepasiekiamas sutarimas dėl 2015 m. pasiūlytos Europos indėlių garantijų sistemos (EIGS), pagal kurią indėlius bankų sąjungoje draustų vienas europinis fondas, o ne valstybių narių nacionalinių indėlių garantijų sistemos.
"Kauno diena" klausė Lietuvos banko, kad plačiau pakomentuotų, kodėl įstrigo susitarimas dėl EIGS. Kurios šalys jam pritaria, kurios prieštarauja? Pasak ekonomikos ekspertų daug diskusijų automatiškai nutrūktų, jei finansinę atsakomybę dėl "Revolut", kaip ir dėl kitų ES bankų, solidariai prisiimtų visos Bendrijos šalys.
Lietuvos bankas informavo, kad birželio 20–21 d. vyks Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdis, kuriame turėtų būti priimami sprendimai dėl euro zonos institucijų reformų ar naujų instrumentų įkūrimo, įskaitant ir tolesnę EIGS perspektyvą. "Artėjant EVT posėdžiui, paaiškės daugiau galimo susitarimo detalių (paruošiamasis darbas vyksta Euro grupėje), todėl tada norėtume pasiūlyti žiniasklaidai. Komentare žadame aptarti potencialią EIGS naudą euro zonos bankų sektoriui ir paliesti šalių pozicijas. Dabar nenorėtume spekuliuoti, kadangi konkrečios informacijos nedaug, o dėl daugumos elementų tebevyksta politinės derybos", – rašoma atsakyme.
