Lietuvos verslininkai pritaria lubų Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) įmokoms įvedimui ir PVM maistui bei būtiniausio vartojimo prekėms sumažinimui, tačiau nepalaiko mokesčių privačiam turtui didinimo ir socialinių mokesčių mažinimo.

Be to, šalies verslininkai tikisi, kad valstybė supaprastins procedūras, susijusias su mokesčių deklaravimu bei mokėjimu. Tokius duomenis skelbia tarptautinė audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovė KPMG, aštuoniose Centrinės ir Rytų Europos (CRE) šalyse atlikusi kasmetinę didžiausių verslo įmonių vadovų apklausą „Ekonomikos pulsas 2014“.

Lubų „Sodros“ įmokoms įvedimą palaiko du trečdaliai

Už lubų valstybinio socialinio draudimo įmokoms įvedimą pasisako kiek daugiau negu du trečdaliai (68 proc.) apklaustų Lietuvos verslininkų. Šiek tiek daugiau negu pusė (55 proc.) respondentų yra už PVM maistui ir būtiniausio vartojimo prekėms mažinimą.

Už prabangos mokesčių įvedimą pasisako beveik pusė (45 proc.) respondentų iš Lietuvos. Socialinių mokesčių mažinimui pritartų tik kiek mažiau negu penktadalis (18 proc.). Mažiausio palaikymo susilaukia mokesčių privačiam turtui didinimas ar naujų šios srities mokesčių įvedimas – už tai pasisako vos 9 proc. apklaustų verslininkų.

Lubų Sodros įmokoms įvedimą gera idėja laiko ne tik Lietuvos, bet ir visų CRE šalių verslininkai: už tai pasisako 70 proc.respondentų, visose šalyse palaikymas viršija 50 proc., o didžiausias yra Lenkijoje – 79 proc.

Labiausiai lietuvių ir kitų šalių verslininkų požiūris išsiskiria kalbant apie socialinių mokesčių mažinimą: tam pritaria 49 proc. CRE verslininkų – beveik triskart daugiau negu Lietuvoje. O pagal paramą prabangos mokesčiams lietuvius regione lenkia tik estai – už tai pasisako 53 proc. apklaustų Estijos verslininkų.

Progresiniams mokesčiams nepritaria

Visi tyrime dalyvavę verslininkai buvo paprašyti nuo 1 iki 5 balų įvertinti įvairių su mokesčiais susijusių klausimų svarbą (1 – visiškai nesvarbu, 5 – labai svarbu). Lietuvoje, kaip ir daugumoje regiono šalių, verslininkai aktualiausiu klausimu laiko procedūrų, susijusių su mokesčių deklaravimu bei mokėjimu, supaprastinimą – atsakymų į šį klausimą vidurkis šalyje siekia 4,2. Lygiai toks pats atsakymų vidurkis yra ir visame regione.

Mažiausiai palaikymo Lietuvoje sulaukė progresinių mokesčių sistemos įvedimas – šalies verslininkai vidutiniškai šio klausimo svarbą vertino 2,2 balo. Čia Lietuva vėl neišsiskyrė bendrame kontekste – regiono vidurkis buvo 2,3 balo. Vienintelė šalis, kurioje palaikymas progresiniams mokesčiams viršijo 3 balus iš 5, yra Lenkija (3,4 balo).

Taip pat Lietuvos verslininkams yra labai svarbu, kad mokesčių našta, tenkanti verslui, būtų sulyginta su kaimyninėmis šalimis – šio klausimo svarbą Lietuvos verslininkai vertino 4,1 balo. Regiono vidurkis šiuo klausimu taip pat aukštas – 3,4 balo. Mažiausiai susilyginti su kaimynėmis trokšta Estija – šios šalies verslininkai mokesčių sistemos harmonizavimo su kaimynėmis svarbą įvertino 2,9 balo.

Lietuviai savo teisine bei mokestine sistema nesididžiuoja

Lietuvos verslininkai kritiškai vertina šalies teisinę ir mokesčių sistemą – mažiau nei ketvirtadalis (23 proc.) teigia, kad ji skatina konkurencigumą.

Regiono mastu savo šalių teisinę bei mokestinę sistemą kaip jų konkurencingumo variklį nurodė kiek daugiau – trečdalis (33 proc.) apklaustų verslininkų. Ypatingai išsiskyrė Estija – 60 proc. šios šalies verslo atstovų mano, kad tai skatina bendrą šalies ekonominį konkurencingumą. Latvijoje ir Lenkijoje situacija panaši kaip ir Lietuvoje – teisinės bei mokestinės sistemos privalumus šiose šalyse įžvelgia atitinkamai 25 proc. ir 23 proc. apklaustų verslininkų.

„Verslo lyderių atsakymai leidžia teigti, kad Lietuvos mokesčių sistemoje reikalingi pokyčiai, kadangi šiuo metu ji bendro ekonominio konkurencingumo anaiptol neskatina. Norint, kad šalis galėtų sėkmingai konkuruoti ir pritraukti investicijas, būtina siekti patrauklesnės ar bent tiek pat patrauklios mokestinės sistemos kaip kaimyninėse ir regiono šalyse“, – sako KPMG partneris Domantas Dabulis.

Po šešiolikos metų pasaulis bus neatpažįstamai pasikeitęs – didesnę nei dabar visuomenės dalį sudarys vyresnio amžiaus žmonės, kurie susitelks miestuose ir bus įvaldę pažangiausias technologijas. Daugumą šalių kamuos skolų, aplinkosaugos ir išteklių trūkumo problemos, o pasaulio ekonomikoje iškils nauji galios centrai – šiuo metu sparčiai besivystančios valstybės.

Tokias svarbiausias ilgalaikes tendencijas įvardino pasaulinio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG atlikta studija „Ateities valstybė 2030“ („Future State 2030”).

Analitikai studijoje išnagrinėjo tikėtinus ateities scenarijus ir iššūkius pasaulio valstybėms. Atskleista, kad iki 2030-ųjų visoms pasaulio šalims taps vis svarbesnės 9 globalios tendencijos.

1. Demografinė situacija. Išaugusi vidutinė gyvenimo trukmė ir mažėjantis gimstamumas padidins pagyvenusių žmonių dalį visose pasaulio šalyse, todėl iškils socialinės apsaugos (senatvės pensijų, sveikatos apsaugos) finansavimo problemos. Kai kuriuose regionuose bus sunku rasti pakankamai naujų darbo vietų jaunimui.

2. Asmens įtakos augimas. Pažanga švietimo, sveikatos apsaugos ir technologijų srityse suteikia vis daugiau galių asmeniui. Todėl ilgainiui vis didės skaidrumo ir dalyvavimo viešojo valdymo sprendimuose svarba. Pokyčiai lems, kad iki 2022-ųjų pasaulyje prasidės nauja era: vidurinei klasei priklausančių žmonių dalis bus didesnė nei gyvenančių skurde.

3. Technologinė pažanga. Informacinių ir komunikacijos technologijų pažanga per pastaruosius 30 metų iš esmės pakeitė visuomenę. Nauja technologijų raidos banga atneš dar daugiau galimybių. Jas išnaudoti, tuo pačiu užtikrinant saugumą bei skaidrų ir efektyvų reguliavimą, taps iššūkiu vyriausybėms.

4. Ekonominė tarpusavio priklausomybė. Tarptautinė prekyba bei kapitalo srautai augs, o globalioje ekonomikoje stiprės tarpusavio ryšiai. Tačiau pažanga ir reali ekonominė nauda bus pasiekiama tik tuo atveju, jei valstybės sutvirtins tarptautinius susitarimus.

5. Viešojo sektoriaus įsiskolinimas. Didėjantis viešojo sektoriaus įsiskolinimas ribos fiskalinius ir politinius vyriausybių pasirinkimus. Ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių poreikių tenkinimas priklausys nuo to, kaip vyriausybės susidoros su iššūkiais suvaldant viešojo sektoriaus įsiskolinimą ir randant naujų būdų teikti viešąsias paslaugas.

6. Ekonominės galios persiskirstymas. Sparčiai besivystančios pasaulio ekonomikos mažina skurdą ir kartu didina savo įtaką pasaulinėje ekonomikos sistemoje. Keičiantis galios pusiausvyrai pasaulyje, tarptautinės institucijos ir šalių vyriausybės turės užtikrinti, kad būtų išsaugotas skaidrumas ir tinkamas naujųjų žaidėjų įtraukimas.

7. Klimato kaita. Net ir toliau taikant taršos apmokestinimo politiką, didėjanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija skatins klimato kaitą ir sukels neprognozuojamų aplinkos pokyčių. Daugumai šalių bus sudėtinga tinkamai reaguoti į klimato kaitos keliamus iššūkius.

8. Išteklių trūkumas. Ekonominis augimas, gyventojų skaičiaus didėjimas bei klimato kaita lems gamtinių išteklių (tokių kaip vanduo, maistas, dirbama žemė ir energetiniai ištekliai) trūkumą. Todėl atsakingo išteklių naudojimo klausimai atsidurs vyriausybių dėmesio centre.

9. Urbanizacija. 2030 metais beveik du trečdaliai žmonijos gyvens miestuose. Besitęsiantis urbanizacijos procesas suteiks daugiau galimybių ekonominei ir socialinei plėtrai bei tvaresnei gyvensenai. Tačiau kartu jis lems, kad bus susiduriama su iššūkiais plėtojant infrastruktūrą ir išteklių, pirmiausiai energetinių, trūkumo pavojumi.

Studijoje „Ateities valstybė 2030“ pabrėžiama, kad nors šios 9 atskiros tendencijos gali ir nepasireikšti tokiu pačiu mastu kiekvienoje šalyje, jų pasekmės yra neišvengiamai tarpusavyje susijusios. Tokia tarpusavio priklausomybė matoma, pavyzdžiui, tarp gyventojų skaičiaus augimo, išteklių trūkumo ir klimato kaitos. Vyriausybės turės ieškoti šių tendencijų tarpusavio ryšio ir rasti pačius įvairiausius būdus, kaip reaguoti į kylančius iššūkius.

„KPMG Baltics“ partnerio Domanto Dabulio teigimu, išvardintos globalios tendencijos neabejotinai paveiks ir Lietuvą. 

„Jau dabar mūsų šalis susiduria su demografiniais iššūkiais – dėl sparčios emigracijos ir senstančios visuomenės mažėja darbingų žmonių, o tai neigiamai atsiliepia mūsų šalies konkurencingumui bei valstybės finansinei padėčiai. Taigi, jau dabar turime siekti numatyti, kokios globalios tendencijos ir kaip paveiks Lietuvą, o politikai, visuomenė ir verslas turi koncentruotis ne vien į trumpalaikes problemas, tačiau ir globalius ateities iššūkius“, – pabrėžia D. Dabulis.

Vilniuje prieš trejus metus buvo iškilmingai atidaryta elektromobilio įkrovimo stotelė. Tačiau tokie automobiliai Lietuvoje – vis dar retenybė. Nepaisant to, tyrimai rodo, kad žmonės vis dažniau pirks alternatyviu kuru varomus automobilius arba dalysis mašinomis.

Vairuotojo nebereikės

Pasaulio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG atliktas tyrimas "Global Automotive Executive Survey 2014" parodė, kad pasaulyje vis labiau auga dėmesys alternatyviam kurui ir autonominiams automobiliams.

"Tyrimo rezultatai rodo, kad automobilių pramonės ateitį lemia spartus naujausių technologijų taikymas. Pavyzdžiui, autonominiams automobiliams reikia kurti daug naujų programinės ir techninės įrangos sprendimų", – teigė "KPMG Baltics" partneris Domantas Dabulis.

Autonominis automobilis – tai automobilis, valdomas kompiuterio. Prie vairo sėdintis žmogus tampa tiesiog stebėtoju. Dėl įmontuotų daviklių kompiuteris sugeba išvengti kliūčių, persirikiuoti į kitą juostą, keisti greitį ir pan.

Priprasime dalytis

Nuolat augantis susidomėjimas autonominiu transportu skatina įvairių mobilumo technologijų plėtrą. Galimybė trumpam laikui užsisakyti automobilį teikiama ir Lietuvoje. Tyrimo duomenys rodo, kad tokia paslauga gali išspręsti antrojo automobilio šeimoje problemą ar net paskatinti atsisakyti asmeninio automobilio.

"CityBee", teikiančios automobilio dalijimosi paslaugą, veiklos vadovas Aurimas Drūtys teigė, kad Lietuvoje ši paslauga įsitvirtina labai lėtai, bet užtikrintai. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje paslaugas teikianti įmonė siūlo naudotis automobiliu tada, kai jo reikia. Siūloma užsiregistravus mobiliuoju telefonu pasiimti automobilį iš numatytos vietos. Surinkus reikiamą numerį automobilis atsirakina, o rakteliai ir dokumentai jau būna viduje. Pasinaudojus automobiliu numatytą laiką, tereikia jį grąžinti į tą pačią vietą.

"Ekonominiu sunkmečiu Lietuvoje išpopuliarėjo dalijimosi ekonomika, kuri atspindi besivystantį žmonių sąmoningą vartojimą. Taip kilo mintis dalijimosi automobiliais paslaugos modelį pritaikyti Lietuvos didmiesčiuose", – sakė A.Drūtys.

Pašnekovas akcentavo, kad ši paslauga taikoma būtent didmiesčiuose ir neplanuojama plėstis į kitus Lietuvos miestus, nes tai nebūtų pelninga bei tikslinga.

"Lietuvoje jau atsiranda vartotojų, kurie atsisako antro šeimos ir net asmeninio automobilio, nes naudojantis dalijimosi automobiliu paslauga sutaupoma laiko, nereikia ne tik rūpintis automobiliu, bet ir papildomai mokėti už degalus, draudimą, priežiūrą. Tai padeda planuoti išlaidas ir išvengti nereikalingo streso. Be to, mažina aplinkos taršą. Tačiau kol kas tokių vartotojų yra palyginti nedaug, o kada jų padaugės – priklausys nuo to, kaip bendrai keisis vartotojų įpročiai, kada Lietuvoje įsitvirtins Vakaruose populiarėjantis sąmoningas vartojimas", – tikino A.Drūtys.

Trūksta įkrovimo stotelių

KPMG tyrimo rezultatai parodė, kad didėjančios išlaidos degalams ir didesnis visuomenės susirūpinimas dėl aplinkos apsaugos skatina automobilių gamintojus orientuotis ir į alternatyviu kuru varomų transporto priemonių plėtrą. Akcentuojama, kad plėtra turėtų vykti ne tik išsivysčiusiose šalyse, bet ir besivystančiose.

"Kol kas Lietuvos elektromobilių rinka yra tik pradiniame plėtros etape. Plėtrą paskatintų įkrovimo stotelių tinklo atsiradimas, kurio kol kas nėra. Lietuva, kaip ir kitos šalys, turi pasirinkti vieną iš dviejų infrastruktūros finansavimo modelių – arba išlaidas dengia elektromobilių savininkai (brangiau mokėdami už įkrovimą ar patį automobilį), arba išlaidos būtų įskaičiuotos į elektros tarifą visiems elektros vartotojams", – aiškino D.Dabulis.

Valstybė neremia

Jam nepritarė Lietuvos elektromobilių asociacijos vadybos pirmininkas Laurynas Jokužis. Jo nuomone, pirma turėtų daugėti elektromobilių, o tik tada turėtų būti įrengiama daugiau įkrovimo stotelių.

Esą turintys elektromobilius dažniausiai patys įsirengia tokias stoteles namuose ar biure. Todėl pirmiausia, L.Jokužio manymu, reiktų skatinti įsigyti patį automobilį. Viena iš skatinimo priemonių galėtų būtų nemokama elektra įkrovimo stotelėse.

"Užsienyje elektros įkrovimas viešose stotelėse yra nemokamas. Taip skatinama važinėti elektromobiliais. Jeigu žmogus važiuoja elektromobiliu, kuris yra brangesnis automobilis nei varomas vidaus degimo varikliu, tai jam bent elektrą padaro nemokamą", – sakė L.Jokužis.

Lietuvoje, L.Jokužio tvirtinimu, yra vos keliasdešimt tokių automobilių. Nors pašnekovas negalėjo nurodyti tikslaus skaičiaus, teigė, kad jų nėra daugiau nei 50.

Viena to priežasčių yra ta, kad valstybė neteikia subsidijų, todėl įsigyti elektromobilį yra ganėtinai brangu. Tiesa, jo išlaikymas gerokai pigesnis. L.Jokužio teigimu, atsižvelgiant į elektromobilio modelį, 100 kilometrų galima nuvažiuoti už maždaug 6–8 litus. Tačiau net ir antrinėje rinkoje elektromobilis kainuoja 40–50 tūkst. litų., o perkant naują – daugiau kaip 100 tūkst. litų.

Kompaktiški - mėgstamiausi

"Global Automotive Executive Survey 2014" tyrime pabrėžiama, kad pirkėjai labiausiai vertina degalus taupančias transporto priemones. Net 92 proc. pirkėjų tai yra pagrindinis apsisprendimo kriterijus. Taip pat didelis dėmesys teikiamas saugumui. Automobilių pramonės atstovų nuomone, pirkėjai vis labiau vertina naujausių technologijų taikymą, o sutaupyti naudojant alternatyvius degalus rinkėjams ne taip svarbu.

Panašių pastabų pateikė ir automobilių prekybos bendrovės "Inchcape Motors" rinkodaros vadovė Miglė Makauskaitė. Jos teigimu, populiariausi Lietuvoje išlieka kompaktinės klasės automobiliai, įskaitant ir kompaktinius miesto visureigius.

"Jie ekonomiški, saugūs, turi gausią komforto ir saugumo įrangą. Vidutinio dydžio klasės automobiliai taip pat tarp lyderių. Atsigauna komercinio transporto prekyba, ir mes tuo labai džiaugiamės, nes tai rodo ir bendrą rinkos atsigavimą", – komentavo M.Makauskaitė.

Elektromobiliai nedomina

Pašnekovė tikino, kad elektromobiliai, deja, didelio susidomėjimo nesulaukia. Specialistės nuomone, tam yra netgi kelios priežastys. Elektromobiliai yra brangesni, jiems netaikomos mokesčių lengvatos. Be to, Lietuvoje neišvystytas įkrovimo stotelių tinklas.

"Skatinimo įsigyti taip pat nėra. Priminsiu Estijos patirtį, kai vyriausybė parodė pavyzdį ir įsigijo 500 "Mitsubishi i-MiEV" elektromobilių mainais į perteklinius taršos leidimus. Norvegijoje elektromobilių pirkėjai atleidžiami nuo visų automobiliams taikomų mokesčių", – sakė M.Makauskaitė bei akcentavo, kad ir naujos kartos benzininiai ar dyzeliniai varikliai yra ekologiški, ekonomiški bei galingi. Todėl žmonės labiau linkę rinktis juos.

Be to, žmonės didesnį dėmesį skiria ne tik saugumui, variklio ir transmisijos techniniams duomenims, bet ir patogumui, interaktyvioms ypatybėms. Pašnekovės teigimu, komfortas jau nebėra elektroniniu būdu valdomi langai ar automobilio statymo jutikliai. Automobiliuose diegiamos automatinės automobilio statymo ir vietos suradimo sistemos, bagažinės atidarymo be rankų sistemos ir t. t.

Lietuva yra viena iš geriausiai pasirengusių pasaulio valstybių didelio masto pokyčiams – pradedant stichinėmis nelaimėmis ir baigiant naujomis demografinėmis, technologijų ar ekonomikos tendencijomis.

Pasaulinio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG tyrime "Pasirengimo pokyčiams indeksas 2013" Lietuvai teko 17-a vieta iš 90-ies tirtų pasaulio valstybių, o Rytų Europos regione Lietuva užėmė pirmąją vietą.

"Aukštas Lietuvos įvertinimas rodo, kad šalis gebėtų reaguoti į greitai besikeičiančią globalią aplinką, o tai yra teigiamas signalas tarptautiniams šalies partneriams, esamiems ir potencialiems užsienio investuotojams", – pranešime spaudai sakė "KPMG Baltics" partneris Domantas Dabulis.

Anot jo, tyrime ypač vertinama Lietuvos technologinė pažanga – visuomenės gebėjimas greitai įsisavinti naujas technologijas, gyventojų prieiga prie informacijos. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuva taip pat išsiskiria prekybos politika ir atvira ekonomika, Lietuva taip pat yra viena iš lyderių aplinkosaugos, lyčių lygybės, pilietinės visuomenės kategorijose.

Skaudžiausiomis Lietuvai sritimis buvo įvardytos demografinė situacija ir valstybės strateginis planavimas.

Atliekant tyrimą, šalys buvo vertinamos pagal tris pagrindinius kriterijus – verslo, valdžios sektoriaus ir visuomenės gebėjimus pasirengti pokyčiams. Lietuva geriausiai įvertinta visuomenės gebėjimų srityje – 15-a vieta tarp visų tirtų valstybių. Pagal verslo pasirengimo kriterijų Lietuva atsidūrė 22-oje vietoje, o pagal valdžios gebėjimo – 25-oje vietoje.

Pirmoji vieta pagal pasirengimą pokyčiams šiemet atiteko Singapūrui, toliau – Švedija, Kataras, Naujoji Zelandija, Vokietija. Tarp prasčiausiai pokyčiams pasirengusių valstybių atsidūrė Afganistanas, Kongo Demokratinė Respublika ir Venesuela.