Iššūkių netrūksta

Domeikavos seniūnijos gyventojų skaičius perkopė 12 tūkst. – dabar tai yra didžiausia gyvenvietė ne tik Kauno rajone, bet ir Lietuvoje. Seniūnija suskirstyta į penkiolika seniūnaitijų, kurioms vadovauja vietos gyventojų renkami atstovai – seniūno ir savivaldybės pagalbininkai.

Svarbiausi iššūkiai sparčiai augančioje aglomeracijoje susiję su vietų darželiuose ir mokyklose trūkumu. 2017 m. savivaldybė renovavo Domeikavos gimnaziją ir šalia jos pastatė laisvalaikio salę, tačiau dabar mokykloje mokosi daugiau vaikų, nei numatyta pagal projektą. Darželių tinklas taip pat buvo plečiamas, tačiau dalis seniūnijos mažylių į juos vis dar nepatenka.

V. Makūnas tvirtino, kad kitąmet savivaldybė pasiryžusi įsteigti šešias naujas ikimokyklinio ugdymo grupes moduliuose prie jau esančių darželių ir pradėti 480 vietų pradinės mokyklos statybą, jos projektas jau parengtas. 2025 m. rytinėje Domeikavos dalyje suplanuotame privačių namų kvartale turėtų atsirasti ir naujas dvylikos grupių darželis.

Gaišta spūstyse

Kita Domeikavos bendruomenei aktuali problema – spūstys Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) priklausančiame Vandžiogalos plente. Gruodžio 14 d. pasitarime su LAKD ir Susisiekimo ministerijos atstovais, tarp kitų regionui svarbių kelių infrastruktūros klausimų, diskutuota ir apie Vandžiogalos plento rekonstrukcijos galimybes. Savivaldybė yra įsipareigojusi parengti šios gatvės rekonstrukcijos techninį projektą.

Savivaldybė pasiryžusi įsteigti šešias naujas ikimokyklinio ugdymo grupes ir pradėti 480 vietų pradinės mokyklos statybą.

Kalbėdamas apie gatvių asfaltavimą, meras aiškino, kad lėšos seniūnijoms skirstomos proporcingai pagal gyventojų skaičių ir vietinės reikšmės kelių ilgį. Domeikavos seniūnijos keliams per metus tenka apie 280 tūkst. eurų. „Gatvių asfaltavimo eiles sudaro seniūnaičiai, todėl jūs ir nuspręsite, kurios gatvės jūsų bendruomenei svarbiausios“, – pabrėžė V. Makūnas.

Susitikime aptarti vykdomi arba pradėti vykdyti Neries, Bažnyčios, Žemynos, Žvaigždžių ir kitų gatvių rekonstrukcijos darbai. Taip pat kalbėta apie Neries gatvėje planuojamo parko, pėsčiųjų takų Lantainių piliakalnio prieigose įrengimą, nuotekų tinklų, gatvių apšvietimo modernizavimą ir plėtrą.

Meras iškėlė idėją Domeikavos gimnazijos stadione įrengti dirbtinę dangą. Ją būtų lengviau prižiūrėti, be to, toks stadionas būtų mažiau priklausomas nuo oro sąlygų, jame vaikai galėtų sportuoti ilgiau.

Didžiausias skaudulys

Pasitarime nebuvo apeitas ir vienas didžiausių Domeikavos bendruomenės skaudulių – Teisingumo ministerijos sumanymas Šakių kaime įsteigti pusiaukelės namus.

Meras pabrėžė, kad šioje situacijoje vadovausis teisės aktais. Savivaldybė yra išsiuntusi Teisingumo ministerijai užklausą su svarbiausiais bendruomenės keliamais klausimais, tarp jų ir dėl įkalinimo įstaigos kūrimo teisėtumo, tačiau atsakymų dar negavo.

Ministerija taip pat nerado galimybių perduoti arba parduoti šį pastatą savivaldybei, kad jame būtų galima vykdyti kitą bendruomenei svarbią veiklą, pavyzdžiui įkurdinti meno mokyklą.

Tai jau antras šiemet Kauno rajono vadovų susitikimas su naujaisiais seniūnaičiais. Pirmas įvyko Alšėnų seniūnijoje. Tokie susitikimai planuojami ir kitose seniūnijose.

Buities rakandų nepaliko

Viskas prasidėjo nuo to, kai Pasandravyje (Raseinių r.) gimusią ir augusią Rasą, jos brolį Antaną ir tėvelius Karpius iškeldino melioracija. Gavusi kompensaciją už nugriautą sodybą, meniška šeima atsikėlė į Domeikavą ir apsigyveno keturaukštyje atsilaisvinusiame bute. Kartu su kita manta parsigabeno visus turėtus senoviškus buities rakandus, įrankius, baldus. Kai kurie jų – kraitinė skrynia, spinta, senoviška Joanos Karpienės kojinė siuvimo mašina ir kt. – taip ir liko bute, o kiti iškeliavo į sodo namelį. Iš Pasandravio atkeliavo tiek daug daiktų, kad šeimos vyrams namelį teko padidinti. Dabar jį vadinti nameliu būtų įžeidu.

Kad statinio paskirtis neįprasta, liudija ir jo išorė, ir aplinka: pievelėje įkurdintas senoviškas plūgas, pamatus ir pastogę puošiantys vežimo ratai, sienas užkariavusios iš metalo kaltos saulutės ir kryžiai, medžio skulptūros.

Kompozicija: ant šimtametės spintos įkurdinta gėlių ornamentais puošta nedidukė skrynia, o tartum norėdamos pasmalsauti, kas yra joje, spintos galu ropščiasi rankų darbo skudurinukės. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Akys raibsta nuo gausos

Jau pirmame šeimos asmeninio muziejaus kambaryje akys apraibsta nuo senovinių daiktų gausybės: čia skrynia, vilnos verpimo ir siūlų sukimo ratelis, nemažai erdvės užimančios audimo staklės. Kadangi nė viena šeimos moterų prie jų jau neprisėda, ant staklių akį traukia originalių rankinių kolekcija. Kai užtrukęs žvilgsnis nusileidžia žemyn, nustebina senoviška lyginimo įranga: kočėlas ir rintė, medinis kibiras, rėčka (puskubilis), sviesto muštuvis, kiti rakandai.

Gausa: kiekviename kambaryje – daugybė eksponatų. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Siuvimo mašina taip pat nenaudojama, tad po ja vietą rado molinė puodynė, šalia prigludo lagaminas. Senovinis stalas uždengtas jo vienmete siuvinėta linine staltiese, virš stalo oriai kabo žibalinė lempa. Langus dengia austos užuolaidos.

Netuščios ir sienos: ant jų, kaip pridera, kabo rankšluostinė, drožinėti ir kitokie paveikslai.

Kitame kambaryje ant židinio atbrailos puikuojasi keli samovarai (virduliai) ir pažangesnis – žarijomis kaitinamas – lygintuvas. Ant šimtametės spintos įkurdinta gėlių ornamentais puošta nedidukė skrynia, o tartum norėdamos pasmalsauti, kas joje, spintos galu ropščiasi rankų darbo skudurinukės.

Žarijiniai: ant židinio atbrailos puikuojasi keli samovarai ir lygintuvas. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kilimų muziejėlyje neaptiksi, čia karaliauja įvairiausiomis technikomis padaryti takai: austi, siuvinėti, nerti iš audinio juostelių.

J. Karpienė dauguma daiktų naudojosi, kai kuriuos jų – padarė pati. Paklausta, be ko jokiais būdais nebūtų iškeliavusi iš Pasandravio, senolė nedvejojo nė akimirkos – be ližės. Paaiškino: kaip be jos krosnin duoną pašausi.

Viešai eksponuoti neketina

Paklaustas, kiek eksponatų yra privačiame muziejuje, V. Triukas tik šyptelėjo: jei skaičiuotum ir pasikartojančius, gal ir tūkstantis susidarytų. Ar niekada neliko mintis su jais supažindinti ir kitus žmones, kur nors surengti parodą?

„Tam reikėtų nemažai laiko: atrinkti, sugrupuoti pagal temas ar darbų pobūdį, aprašyti, kam ir kaip naudojami. Tačiau mums to laiko trūksta, – neslėpė Domeikavos Lietuvos kankinių bažnyčioje zakristijono pareigas einantis Vitas. – Žmona tapo, o aš pinu, vos spėjame savo darbų parodoms pasiruošti.“

Pasandravio aura

Mat ši Raseinių rajono vieta, iš kurios atsikraustė ir eksponatus Domeikavos seniūnijos Mažosioms Rumšiškėms parsigabeno šeima, išties turi magišką aurą. Pasandravio ir Bernotų kaimai – poeto Jono Mačiulio-Maironio tėviškė ir gimtinė. Čia prabėgo keli poeto vaikystės metai, formavosi pirmieji gamtos ir pasaulio pažinimo įspūdžiai. Galima spėti, kad nepakartojamo grožio Sandravos ir Luknės upelių vingiai, Dubysos slėniai ir įkvėpė poetą apdainuoti gimtinę, jos išskirtinį grožį. Garbaus amžiaus J. Karpienė, vieną po kito deklamuoja šio dainiaus eiles. Paskui ausis pagauna ir negirdėtus posmus. Senolė šypsodamasi prisipažįsta, kad tai ji pati surimavo. Tai – toli gražu ne vienintelis meniškas J. Karpienės gebėjimas.

Muzikantė: jaunystėje J. Karpienė grojo gitara, armonika, o prieš kelerius metus dar skambindavo kanklėmis. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Jaunystėje pririnkusi uogų ir jas pardavusi turguje nusipirko gitarą. Senolė prisimena, kad šis instrumentas nebuvo brangus, kainavo septynis rublius. Mokėjo groti ir armonika. Ji ir gitara ypač pasitarnaudavo per jaunimo gegužines. Paskui moteris pamėgo kankles, prieš kelerius metus dar sugrodavo kokią melodiją.

Išbandė tapybą: pirmasis darbas tebepuošia senolės kambario sieną. Susidomėjusi medžio drožyba, išskobė ne vieną skulptūrą.

Sovietmečiu ne viena moteris, turėjusi siuvimo mašiną, mėgo pasipuošti pačios siūtomis suknelėmis, apsiūdavo vaikus, ypač dukras. Pamačius jos tebeturimus drabužius, kilo spontaniška mintis, kad Joanai ne tik pavydėdavo kaimynės, bet ir žvilgsniais nulydėdavo miesto ponios.

Puošmena: juvelyrę R. Triukienę paviliojo tapyba, sakralinio meno tematika. Justinos Lasauskaitės nuotr.

J. Karpienė pripažino tik dviejų rūšių audinius: liną ir vilną. Elegantiško kirpimo drabužius puošė siuvinėjimais, karoliukais, nėriniais. Mėgo megzti, taip pat rinkdavosi tik lininius ir vilnonius siūlus.

Kilimų muziejėlyje neaptiksi, čia karaliauja įvairiausiomis technikomis padaryti takai: austi, siuvinėti, nerti iš audinio juostelių.

Muziejėlyje savo vietą turi kažkada senolės pasiūtos ir puošniai aprengtos lėlės. Gailiuosi nepaklaususi, ar išraiškingų veidų Joanos skudurinukės buvo tik interjero elementas, ar jomis leido žaisti dukrelei.

Visiškai negėda prisipažinti, kad, žiūrint į J. Karpienės pasiūtas, nunertas ar tik dekoruotas rankines, tiesiog varvėjo seilė. Jei savininkė būtų leidusi pasirinkti vieną, būtų buvęs be galo sunkus apsisprendimas – visos jos originalios ir įspūdingos.

Tapytoja ir pynėjas

Į menus nuo mažumės linko ir J. Karpienės dukra Rasa, tad, baigusi aštuonmetę, įstojo į tuometę Kauno 52-ąją profesinę mokyklą, kurioje įgijo meno ir juvelyrinių dirbinių kalinėtojo specialybę. „Vis dėlto mane paviliojo tapyba, sakralinio meno tematika. Pradžioje tapiau ant drobės, o paskui – ikonas ant lentos“, – šypsojosi R. Triukienė.

Brangiausia: V. Triukas demonstruoja J. Karpienei svarbiausią eksponatą – ližę. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Moteris yra surengusi kelias dešimtis personalinių parodų, su savo tapybos darbais apkeliavusi visą Lietuvą, jos veikla įvertinta šūsnimi diplomų, tarp jų – ir „Aukso vainikas“.

Tokį diplomą turi ir Rasos vyras Vitas. Jo specialybė ir pašaukimas – meno dirbinių iš vytelių pynimas. V. Triukas yra surengęs kelias personalines parodas ir kelias kartu su žmona ir jos mama. Meniško vyro rankose gimsta įvairiausi dirbiniai: iš vytelių nupintas fotelis, įvairios daiktadėžės tarnauja kasdienybėje, palubėje supasi nedidukai žaislai: paršelis, vandens nešėja, varpeliai.

J.Bukauskas ne naujokas savivaldoje, penkerius metus dirbo Domeikavos seniūnijoje, o nuo šių metų kovo 28 d. laikinai ėjo Vandžiogalos seniūno pareigas. Jis gyvena Vandžiogaloje, tad šios seniūnijos gyventojų rūpesčiai jam puikiai pažįstami. J.Bukauskas tikisi, kad, dirbamas kartu su šio krašto žmonėmis, nuveiks daug gražių darbų.

30-metis J.Bukauskas 2015 m. baigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gyvulininkystės technologijos studijų programą, dar po dvejų metų įgijo magistro diplomą. Nuo 2012 iki 2015 m. dirbo privačiame sektoriuje vadybininku. Vėliau įsidarbino bendrovėje „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, kurioje dirbo iki 2017 m. Tuomet nusprendė savo jėgas išbandyti valstybės tarnyboje.

Dviejų Kauno rajono seniūnijų – Domeikavos ir Užliedžių – sankirtoje įsikūręs vandenlenčių parkas – jauno, veržlaus ir šiuolaikiško verslo pavyzdys. Parko įkūrėjai Mantas Gervetauskas ir Dovydas Rekštys dykynę per vienus metus sugebėjo paversti įspūdinga sporto ir pramogų zona. Sujungus šių verslininkų ir savivaldybės pastangas pavyko išasfaltuoti Sausinės gatvę.

Pasveikinti šventės dalyvių senovine brika atriedėjo grafas Domeikis su žavia važnyčiotoja. Išmėginti naują asfaltą ir egzotišką susisiekimo priemonę panoro ir sutarties pasirašymo dalyviai.

Domeikavos seniūnė Lina Mišeikienė ir Užliedžių seniūno pavaduotoja Kristina Nekrošienė taip pat džiaugėsi, kad jų augančiose seniūnijose bus mažiau dulkių.

Vėliau visi stebėjo vandenlenčių sporto meistrų pasirodymus dirbtiniame vandens telkinyje ir aptarinėjo sporto komplekso plėtros galimybes.

„Vanduo Marse“ veikia nuo praėjusių metų spalio ir per trumpą laiką tapo metų atradimu aktyvaus laisvalaikio mėgėjams.

Suvieniję jėgas ir investavę asmenines santaupas, verslininkai per aštuonis mėnesius 11 ha sklype iškasė vandens telkinį, kuriame gali plaukti devyni vandenlentininkai, o ant kranto įkurtame restorane per dieną apsilanko keli šimtai lankytojų.

Šis 650 m vandenlenčių parkas yra ilgiausias ir moderniausias Baltijos šalyse. Jame įrengta šešių bokštų sistema ir sumontuota net septyniolika figūrų. Vienu metu parke gali plaukti devyni žmonės.

Komplekse dirba patyrę treneriai, rengiamos specialios treniruotės moterims, vaikams. Veikia kokybiško maisto restoranas, sportininkai gali gyventi ant kranto įrengtuose nameliuose.

D.Rekštys tvirtino, kad sezono metu, ypač savaitgaliais, parke susidaro eilės, todėl verslininkai neketina sustoti. Šalia esančiame 10 ha sklype bus iškastas naujas vandens telkinys, kuriame vienu metu galės sportuoti septyni vandenlentininkai.

Iškastą gruntą verslininkai ketina panaudoti slidinėjimo trasoms įrengti. „Suaugusiesiems planuojame įrengti 280 m trasą, vaikams – 100 m varlinuką“, – ateities vizijas pasakojo D.Rekštys. Čia veiks du keltuvai, snieglentininkų ir slidininkų mokyklėlės.

Dar vienas sumanymas – įrengti paplūdimį ir pėsčiųjų taką.

Išplėtotos paslaugos, pasak D.Rekščio, leis lankytojams turiningai leisti laiką visus metus.

Žemaitkiemio kaime įsikūręs kompleksas domina ir užsieniečius, o Vokietijoje esantys vandenlenčių sporto įrangos gamintojai Kauno rajone esantį parką dažnai nurodo kaip kokybės ir saugaus sportavimo pavyzdį.

Statys pradinę mokyklą

Jau kuris laikas opiausia Domeikavos seniūnijos problema – per ankšta gimnazija. Joje šiais mokslo metais mokėsi per 1 000 mokinių, nors pagal projektą turėtų mokytis apie 650. Gimnazijoje labai trūksta dalykinių kabinetų ir kitų bendrojo naudojimo patalpų.

Ieškant išeities, šalia Domeikavos gimnazijos planuojama statyti naują pradinę mokyklą, kurioje būtų įrengta 20 klasių, užsienio kalbos, tikybos, pagalbos mokiniui specialistų kabinetai, universali salė, skirta mokinių maitinimui, sporto veikloms ir bendruomenės susirinkimams. Skaičiuojama, kad naujame pradinės mokyklos pastate galėtų mokytis beveik 0,5 tūkst. mokinukų.

Ko labiausiai reikia šiai gyventojų kategorijai? Patogių ir saugių gatvių pasivaikščioti su vaikais, ir, žinoma, žaliųjų erdvių.

„Projektuojamas pastatas yra vientiso tūrio su lauko žaidimų aikštele. Jo bendrąjį plotą sudaro beveik 2 120 kv. m. Vykdant projektą bus sutvarkyta pradinės mokyklos teritorija, įrengta automobilių ir dviračių stovėjimo aikštelių, autobusų stotelių, kurios sudarys galimybę mokiniams saugiai pasiekti ugdymo įstaigą. Sklype planuojama įrengti želdynų, padėsiančių riboti mokyklos teritoriją nuo intensyvaus eismo, sumažinti triukšmą“, – pasakojo Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius. Jis patikino, kad numatytas ir perspektyvinis mokyklos plėtros planas.

Išbandytos visos galimybės

Domeikava tebėra karštasis taškas ir dėl vietų vaikų darželiuose trūkumo, nors čia išbandyti visi sprendimo būdai. Būtent Domeikavoje buvo pastatytas pirmasis modulinis darželis, problema spręsta pasitelkiant nekilnojamojo turto projektų vystytojus, skatinant privačių darželių kūrimąsi.

Ankšta: Domeikavos gimnazijoje šiais mokslo metais mokėsi per 1 000 mokinių, nors pagal projektą turėtų mokytis apie 650. / Vyčio Šulinsko nuotr.

Šiemet ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros paslaugą Domeikavos seniūnijoje numatyta organizuoti pagal Šeimos darželio modelį. Čia veiks penkios grupės, jas lankys 25 vaikai. Be to, nauja bendradarbiavimo sutartis tarp Kauno rajono savivaldybės ir bendrovės „Aurora Group“ leis priimti dar 25 vaikučius, darželį galės lankyti ne 85, o 100 mažylių.

Didinamas saugumas

Kitos seniūnijos problemos, anot seniūnės, – gatvių asfaltavimas ir apšvietimas, šaligatvių įrengimas. „Esame miegamasis rajonas, kurio didžioji dalis gyventojų – jaunos šeimos. Ryte jos išvyksta į darbą ir vakare grįžta pernakvoti. Ko labiausiai reikia šiai gyventojų kategorijai? Patogių ir saugių gatvių pasivaikščioti su vaikais, ir, žinoma, žaliųjų erdvių“, – sakė L.Mišeikienė.

Nemažai teigiamų poslinkių jau esama saugumo didinimo srityje. Didžiausias šiuo metu vykstantis darbas – Neries gatvės  rekonstrukcija. Nors ši gatvė buvo asfaltuota, daugelyje vietų asfaltas ištrupėjęs, duobėtas. Tik dalyje judrios gatvės buvo pėsčiųjų takai, kurių parametrai neatitiko reikalavimų. Daugiausia nerimo kėlė, kad tose atkarpose, kur nebuvo pėsčiųjų takų, žmonės buvo priversti eiti važiuojamąja dalimi.

Rekonstruojamo ruožo ilgis – 0,7 km, atlikus suplanuotus darbus, Neries gatvė bus gerokai saugesnė ir patogesnė. Bus nutiesti 1,5 m pločio betoninių trinkelių pėsčiųjų takai su neregių vedimo sistema ir įspėjamaisiais paviršiais, takai nuo gatvės bus atskirti bortais, įrengta automobilių stovėjimo vietų.

„Neries gatvėje nemažai daugiabučių namų. Tai labai lauktas projektas, nes gatvė buvo baisi. Pernai įrengėme apšvietimą, o šiemet pavyks išspręsti likusias problemas“, – džiaugėsi seniūnė.

Rudenį turėtų būti pradėta asfaltuoti ir Genio gatvė.

Dėl Vandžiogalos plento rekonstrukcijos naujienos ne tokios geros. „Jei bus gautas leidimas, prie Įgulos gatvės bus įrengtas šviesoforas, kitų planų dėl Vandžiogalos plento rekonstrukcijos Lietuvos automobilių kelių direkcija neturi, – susirūpinimo neslėpė pašnekovė. – Įgulos gatvė yra tankiai gyvenama, netoli įsikūręs „Pipirų“ darželis, vieni iš kairės, kiti iš dešinės nori patekti į Vandžiogalos plentą. Prie Sargėnų mokyklos įrengtas šviesoforas stabdo eismą, spūstis formuoja ir nusukimas į Vytėnus.“

Darbai vyksta ne tik Domeikavoje. Žemynos gatvėje, Radikių kaime, baigiama įrengti apšvietimą. „Dalis apšvietimo buvo sumontuota ant esamos ESO linijos, ji kai kur įaugusi į medžius. Parengėme projektą ir problemą išspręsime. Panašūs darbai suplanuoti ir Įgulos gatvėje, jau pasirašyta sutartis jiems atlikti, laukiame atvykstančių rangovų“, – sakė L.Mišeikienė.

Sumanymas: taip turėtų atrodyti būsimasis „Muzikinis parkas“. / KRS nuotr.

Radikių kaimui išsiplėtus, permainų prašosi ir Bažnyčios gatvė, čia reikėtų pėsčiųjų tako, apšvietimo, nes vaikai į mokyklą eina nesaugia šalikele. Pažado dėl pėsčiųjų tako seniūnija sulaukė, tačiau takas bus įrengtas ne anksčiau kaip 2023 m.

Pilnėja ir kapinės

Domeikavos seniūnijoje yra net šešerios kapinės. Radikiuose planuojama įrengti kolumbariumą, tačiau šis projektas jau kuris laikas įstrigęs.

„Šios kapinės jau turi riboto laidojimo statusą. Baigiame užlaidoti Smiltynus, Eigirgalos kapinėse padėtis tokia pati, netrukus kapinės šiuose kaimuose bus riboto laidojimo. Lieka Ramaškės, Žemaitkiemis, Rožės, be to, turime 10 ha plotą, kuriame galėsime įrengti naujas kapines“, – pasakojo L.Mišeikienė.

Bendruomenės indėlis

Seniūnė pasidžiaugė, kad kuriant gerovę prisideda ir Domeikavos kaimo bendruomenė. Šiemet dviejų gerų žinių sulaukta praktiškai tuo pačiu metu. Pirmiausia sužinota, kad Domeikavos kaimo bendruomenė laimėjo projekto „Muzikinis parkas“ finansavimą „Maximos“ organizuotame konkurse „Mes – bendruomenė“. Muzikinį parką ketinta rengti greta diskgolfo parko.

Viltys: pasak Domeikavos seniūnės Linos Stragienės, Vandžiogalos plento rekonstrukcijos labai laukia ne tik vietos gyventojai. / KRS nuotr.

Sėkmė aktyvius domeikaviškius lydėjo ir pagal dalyvaujamojo biudžeto modelį surengtame aplinkos tvarkymo idėjų konkurse: vidutinės apimties kategorijoje nugalėjo projektas „Muzikos parkas“. Jis buvo numatytas tarp Aukščių gatvės ir Vandžiogalos plento. Abi idėjas ketinama sujungti į vieną, o įrengta erdvė su lauko muzikos instrumentais bus atvira visiems.

„Muzikinė erdvė po atviru dangumi – puiki galimybė bent laikinai pakilti nuo kompiuterių, atsitraukti  nuo planšečių ir mobiliųjų telefonų ekranų, gyvai susitikti su draugais, atsikratyti susikaupusių negatyvių emocijų. Parke bus galima organizuoti edukacijas, terapijas, bus skatinamas vaikų ir jaunimo užimtumas. Labai svarbu stiprinti tiek fizinį, tiek emocinį imunitetą – juk buvimas gryname ore bet kuriuo metų laiku padeda atsikratyti negatyvių minčių, kuria geras emocijas. Po šių dviejų sunkių kovidinių metų žmonėms reikia sustiprėti psichologiškai“, – mano Domeikavos kaimo bendruomenės pirmininkė Rūta Butkuvienė.

Šio sąvartyno istorija gana ilga. 2007 metais Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu UAB „Belmonto takas“, kurie nuomojosi žemės sklypą Eigirgalos kaime, Girnų g. 10, buvo pripažinta neteistai vykdanti ūkinę komercinę veiklą – naudotų padangų sandėliavimą.

Tuo pačiu sprendimu bendrovė buvo įpareigota neteisėtą veiklą nutraukti, o naudotų padangų atliekas perduoti tvarkančiai įmonei.

Nuo teismo sprendimo iki 2019 m., kada UAB „Belmonto takas“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, jokie veiksmai dėl sklype esančių atliekų sutvarkymo nebuvo atlikti, o bendrovė nutraukė veiklą ir teismo sprendimo nevykdė.

Bendrovė iki 2013 m. spalio 22 d. nuomojo žemės sklypą, jame buvo pastačiusi jai nuosavybės teise priklausiusį statinį bei sklype sandėliavo naudotų padangų atliekas.

Nors registrų centro duomenimis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir valstybinės žemės patikėjimo teise yra perduotas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybė iš Aplinkos apsaugos departamento šiais metais gavo privalomąjį nurodymą sutvarkyti sandėliuojamas 1500 tonų bešeimininkių plėšytų padangų.

„Daugiau kaip 10 metų nei Nacionalinė žemės tarnyba, kuri sklypą perėmė valdyti nuo 2013 m., nei jokia kita valstybinė institucija nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sklype sandėliuojamoms atliekoms sutvarkyti, veikė pasyviai. Tik išregistravus atliekų savininkę UAB „Belmonto takas“, prievolę sutvarkyti atliekas bei prisiimti visas su tuo susijusias išlaidas buvo perkelta ant savivaldybės pečių. Todėl ne kartą kreipėmės į Vyriausybę ir Aplinkos apsaugos ministeriją prašydami skirti lėšų šio sąvartyno sutvarkymui. Deja, jokios pagalbos nesulaukėme“, – pasakojo Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė.

Nelegalūs ir bešeimininkiai sąvartynai, užterštos teritorijos savivaldybėse – tai netobulų įstatymų ir pasyvios valstybinių įstaigų kontrolės pasekmės.

Vedėjos teigimu, sąvartyno likvidavimui bus panaudotos savivaldybės biudžeto lėšos.

„Pasirašėme sutartį su įmone, kuri per 5 mėnesius sutvarkys plėšytų padangų atliekas. Ši paslauga savivaldybei kainuos 260 tūkst. eurų“, – sakė J. Rakauskaitė.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris apgailestavo, kad spragos įstatymuose leidžia Lietuvoje vykdyti neteisėtą veiklą ir už tai būti nenubaustiems.

Nacionalinė žemės tarnyba fiziniams asmenims ar įmonėms išnuomoja žemės sklypus, o pasibaigus panaudos terminams susigrąžina juos, tačiau net nepatikrina, kokia veikla ten buvo vykdoma, kokia sklypo būklė. Formaliai užpildomi dokumentai ir viskas. „Nelegalūs ir bešeimininkiai sąvartynai, užterštos teritorijos savivaldybėse – tai netobulų įstatymų ir pasyvios valstybinių įstaigų kontrolės pasekmės. Kad aplinkosauga yra bedantė, mes jau tuo įsitikinome, nes Kauno rajone sutvarkėme ne vieną paliktą netvarkingą ir užterštą objektą, o pagalbos iš atitinkamų institucijų nesulaukėme“, – kritikos žodžių negailėjo M. Rikteris.

Pavaduotojas užsiminė, kad savivaldybė svarsto galimybę kreiptis į teismą, kad būtų išieškotos išlaidos už sąvartyno sutvarkymą.

„Mokomės iš skaudžių pamokų, todėl Viešosios tvarkos skyrius, kuris savivaldybėje įsteigtas ir veikia vos kelerius metus, nuolat stebi teritorijas, kuriose gali atsirasti nelegalūs sąvartynai, yra nuolat teršiama aplinka. Be to, įrengiame vaizdo stebėjimo kameras tokiose vietose. Užfiksavę pažeidimus, bausime asmenis, kurie vykdo neteisėtą veiklą“, – patikino M. Rikteris.