Eidamas 87-uosius metus (1938–2024) kovo 6 d. mirė Dominikas Akstinas – žinomas Lietuvos žmogus, daugybės renginių, parodų, skirtų Lietuvos istorijai ir kultūrai, iniciatorius ir organizatorius, ilgametis rezistencinės paveldo bendrijos „Atmintis“ leidyklos vadovas, šviesuolis, visą savo gyvenimą paskyręs ypatingai misijai – puoselėti tautinę kultūrą, knygą, dailę ir padaryti tai prieinama visiems. D. Akstino iniciatyva išleista ir padovanota žmonėms apie 500 leidinių – knygų, brošiūrų, lankstinukų, atvirukų.
D. Akstinas Lietuvos visuomenei buvo žinomas savo darbais – talkininkavimu slaptai Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui pogrindžio „ab“ spaustuvei, pogrindinės spaudos leidybai . Nepriklausomybę vėl atkūrusios Lietuvos laikotarpiu, t. y. 1993 metų pavasarį, D. Akstinas įkūrė rezistencinio paveldo leidyklą „Atmintis”. Pagrindinis šios leidyklos rūpestis – kaupti, dauginti, platinti lietuvių tautos politinio ir kultūrinio pasipriešinimo palikimą, padaryti jį prieinamą visiems, besidomintiems Lietuvos istorija ir kultūra, priminti daug nuveikusius, bet jau primirštus asmenis, sovietmečiu nutylėtas iškilias asmenybes. D. Akstino iniciatyva ir pastangomis nedideliais tiražais pradėtas leisti rezistencinio paveldo archyvas, įamžinantis kovotojų už Tėvynės laisvę asmenybes, populiarinantis jų dokumentus. Vėliau atsigręžta į kultūros ir meno žmones, reikšmingas mūsų istorijos datas. „Atminties” leidykla stengėsi juos pagerbti jei ne atskira knyga, tai nors atviruku su tekstu – gyvenimo ir darbų apžvalga.
Iš sukauptos medžiagos surengta daugybė istorinių dokumentų, knygų, dailės parodų, suorganizuota susitikimų su visuomene mokyklose, bibliotekose, muziejuose. Dovanotos knygos mokyklų bibliotekoms.
D. Akstinas buvo ir patyręs kolekcininkas. Knygos, numizmatika, grafikos, tapybos ir skulptūros darbai, ekslibrisai, atvirukai, įvairūs rankraščiai, tarybiniais metais nespausdinti ir tik pogrindyje platinti leidiniai – visi šie istorinės praeities reliktai domino jį ir per ilgus dešimtmečius susikaupė jo lentynose. Tačiau viskas, kad buvo D. Akstino namuose, buvo skirta ne tik jam pačiam, bet ir kitų žmonių akiai, dvasiai, darbams.
Labai reikšmingi kultūros darbai buvo nuveikti Medvėgalio kalno apylinkėse – istoriniame Karūžiškės dvare, kurį antram gyvavimo etapui prikėlė Dominiko ir Snieguolės Akstinų šeima. Dvaras, atviras visiems, tapo ryškiu kultūros židiniu, patraukliu teminiais susitikimais, unikalių parodų ekspozicijomis. Kultūros nešėjai iš Karūžiškės bendravo ir su artimiausių miestelių – Laukuvos, Požėrės – bibliotekomis, Šilalės, Rietavo ir Varnių muziejais, dalyvavo bendruomenių renginiuose, patys kvietėsi apylinkių žmones į giminei skirtus iškilmingus renginius ant Medvėgalio. Karūžiškės dvare lankydavosi garbingųjų giminių nariai, įvairių visuomeninių organizacijų, ypač Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, XXVII knygos mėgėjų draugijos, Jotvingių kryžiaus riterių ordino atstovai, žurnalistai ar dailininkai, fotografai, archeologai iš Lietuvos, Prancūzijos, Japonijos.
Už kilnius švietėjiškus darbus Dominikas Akstinas apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medaliu „Tarnaukime Lietuvai”, Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvariniu medaliu, 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu, Laisvės kovos Didžiojo kryžiaus ordinu ir kt. Už gimtųjų Druskininkų muziejui padovanotą dailės kūrinių kolekciją „Portretai“ pagerbtas šio miesto medaliu. Už Šilalės krašto istorinės atminties puoselėjimą, populiarinimą ir sklaidą visuomenei „Auksinės gilės“ apdovanojimą 2021 m. įteikė Šilalės rajono savivaldybė.
Visi, kuriems teko bendrauti ir bendradarbiauti su D. Akstinu, gerbė jį kaip autoritetingą mokytoją. Kasdienio bendravimo metu vadintas Domu – santūrus, dalykiškas, garbingas, atsakingas, profesionalus, siekiantis tikslo, puoselėjantis dvasinį ir kultūrinį tautos palikimą, mylintis savo šalį, jos istoriją, kuriantis jos dabartį, nusipelnęs begalinės žmonių pagarbos – tokį jį pažinojome, toks jis ir liks mūsų prisiminimuose. Sėmėmės iš jo kultūros, rezistencinės literatūros leidybos žinių ir laikėme pavyzdžiu, kaip reikia gyventi ir dirbti.
Mokytojas išėjo... Tačiau liko mintys, gražūs darbai ir tikėjimas, kad laikas nenuneš į užmarštį šio šviesaus žmogaus atminimo.
Reiškiame nuoširdžią užuojautą dukrai Jūratei ir jos šeimai, seserims Marytei ir Danutei, giminėms ir visiems D. Akstiną pažinojusiems ir dirbusiems su juo bendrus, prasmingus, su kultūros atmintimi susijusius darbus.
INFORMACIJA APIE LAIDOTUVES
Velionio urna bus atnešta į Šv. Mišias Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje kovo 9 d., šeštadienį, 11 val. Laidotuvės įvyks tą pačią dieną 14 val. Karūžiškės dvaro kapinaitėse, esančiose Medvėgalio kalno šlaite.
